Dėl autorių turtinių ir neturtinių teisių gynimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-214/2009

Procesinio sprendimo kategorija 84 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių kraštas“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Akropolis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. D., A. J., K. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių naujienos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių kraštas“ dėl autorių turtinių ir neturtinių teisių gynimo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Akropolis“, uždaroji akcinė bendrovė „Respublikos investicija“, uždaroji akcinė bendrovė „Adcom“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Bylos šalių ginčas kilo dėl autorių turtinių ir neturtinių teisių gynimo, turtinės bei neturtinės žalos šių teisių pažeidimo atveju atlyginimo.

Ieškovas UAB „Šiaulių naujienos“ leidžia laikraštį „Šiaulių naujienos“. M. D. yra laikraščio vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, A. J. – fotokorespondentas, o K. P. teikia piešinius ir karikatūras pagal autorines sutartis. Atsakovas UAB „Šiaulių kraštas“ leidžia laikraštį „Šiaulių kraštas“. Šio laikraščio 2007 m. gegužės 19 d., 2007 m. gegužės 21 d., 2007 m. gegužės 22 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. gegužės 24 d., 2007 m. gegužės 25 d., 2007 m. gegužės 26 d. numeriuose buvo išspausdinti užsakovo UAB „Akropolis“ reklaminiai skelbimai, kuriems sukurti panaudoti ieškovo leidžiamo laikraščio „Šiaulių naujienos“ fragmentai, M. D. straipsniai, A. J. nuotraukos, redakcijos archyvo nuotraukos, K. P. karikatūros, taip pat tekstinės ir vaizdinės bei grafinės medžiagos kompozicija.

Ieškovai nurodė, kad atsakovas, išspausdindamas nurodytus skelbimus, pažeidė jų turtines ir neturtines autorių teises ir padarė turtinę bei neturtinę žalą, nes nei turtinių teisių į kolektyvinį autorinį kūrinį – laikraštį „Šiaulių naujienos“ – turėtojas ieškovas UAB „Šiaulių naujienos“, nei turtinių ir (ar) neturtinių teisių į individulius autorinius kūrinius turėtojai ieškovai M. D., A. J. ir K. P. nedavė sutikimo atgaminti, išleisti ir platinti jų autorinius kūrinius (nei kaip kolektyvinius, nei kaip individualius), išskyrus jų panaudojimą laikraštyje „Šiaulių naujienos“; bet koks šių autorinių kūrinių panaudojimas be autorių turtinių ir (ar) neturtinių teisių turėtojų sutikimo, be to, kompiliuojant savo nuožiūra straipsnių fragmentus ir taip pažeidžiant teisę į kūrinio neliečiamybę, yra neteisėtas (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 15 straipsnis). Ieškovų teigimu, aplinkybė, kad laikraštyje buvo nurodyta, jog reklamos užsakovas yra trečiasis asmuo UAB „Akropolis“, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovui UAB „Šiaulių kraštas“ reiškiamas reikalavimas uždrausti naudoti laikraščio „Šiaulių naujienos“ numerius ar jų dalis, nes nėra garantijos, jog ateityje nepasikartos nurodyti pažeidimai. Ieškovas UAB „Šiaulių naujienos“ nurodė, kad jam turi būti atlyginta turtinė žala (nuostoliai), kurios dydis apskaičiuotinas pagal ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalį, t. y. pripažįstant ieškovo nuostoliais pažeidėjo gautą naudą: pagal atsakovo UAB „Šiaulių kraštas“ pateiktą pažymą už 2007 m. gegužės 19-26 d. išspausdintus reklaminius skelbimus jis gavo iš viso 22 222,90 Lt pajamų, taigi ši suma pripažintina ieškovo nuostoliais. Ieškovų teigimu, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad laikraštyje „Šiaulių kraštas“ ieškovų M. D., A. J. ir K. P. autoriniai kūriniai pateikti iškraipyti, primena ne laikraščio puslapius, bet nevykusį koliažą: viename puslapyje yra net devyni-trylika teksto stulpelių, straipsnių tekstas sunkiai įskaitomas, fotografijos ir karikatūros prastos poligrafinės kokybės, tamsios ir vos įžiūrimos, puslapių fragmentai pateikti padrikai, o visas laikraščio puslapis apvestas plačiu juodu rėmeliu, būdingu nekrologams ar užuojautoms. Anot ieškovų, šios aplinkybės patvirtina, kad buvo siekiama paniekinti ir pažeminti konkuruojantį laikraštį ir jo autorius; be to, ieškovų neturtinės autorių teisės pažeistos komerciniais tikslais, atsakovo veiksmai kartojosi ir buvo sistemingi; atsakovo laikraštis leidžiamas Šiaulių mieste ir regione 16 500 egz. darbo dienomis ir 19 500 egz. šeštadieniais tiražu; atsakovas yra vieno didžiausių šalies regioninių dienraščių leidėjas, jo turtinė padėtis turi būti gera.

Ieškovai prašė teismą: 1) uždrausti atsakovui UAB „Šiaulių kraštas“ naudoti ieškovo laikraščio „Šiaulių naujienos“ numerius ar jų dalis, tarp jų straipsnius, fotografijas, karikatūras, kitą tekstinę ir grafinę medžiagą, taip pat puslapių kompoziciją; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių kraštas“ ieškovui UAB „Šiaulių naujienos“ 22 222,90 Lt turtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių kraštas“ ieškovams M. D., A. J. ir K. P. po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2008 m. sausio 23 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį: uždraudė atsakovui UAB „Šiaulių kraštas“ naudoti laikraščio „Šiaulių naujienos“ numerius ar jų dalis, tarp jų straipsnius, fotografijas, karikatūras, kitą tekstinę ir grafinę medžiagą, taip pat puslapių kompozicijas; priteisė iš atsakovo UAB „Šiaulių kraštas“ ieškovui UAB „Šiaulių naujienos“ 22 222,90 Lt nuostolių atlyginimo, o ieškovams M. D., A. J., K. P. – po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė. Teismas nustatė, kad 2007 m. gegužės 19-26 d. laikraštis „Šiaulių kraštas“ be UAB „Šiaulių naujienos“ sutikimo panaudojo konkrečią autorinę medžiagą. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas uždrausti atsakovui naudoti laikraščio „Šiaulių naujienos“ numerius ar jų dalis yra pagrįstas; toks reikalavimas yra apsauginis autorių teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams ar uždrausti tokius veiksmus, kurie kelia pagrįstą žalos atsiradimo grėsmę arba gali realiai pažeisti teisę į autoriaus vardą ar autorystės teisę (Berno konvencijos 6bis straipsnio 1 dalis). Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą, kuri padaryta išspausdinant ieškovų kūrinių koliažą laikraštyje „Šiaulių kraštas“ (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teismas pažymėjo, kad atsakovo kaltės prezumpcija taikoma įvertinus aplinkybę, kad jis, išspausdindamas trečiojo asmens UAB „Respublikos investicija“ užsakytą ieškovų kūrinių koliažą, turėjo kelti sau didesnius rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo reikalavimus; laikraštis šiuo atveju pasinaudojo ieškovams priklausančia autoriaus teise, neatsižvelgęs į tai, kad privalėjo įvertinti šios teisės naudojimo teisėtumą. Pripažinus atsakovo kaltę dėl ieškovų autorinių teisių pažeidimo, kartu pripažįstamas ir jo veiksmų neteisėtumas. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė teismui pažymą dėl gautų pajamų, pagal kurią už 2007 m. gegužės 19-26 d. spausdintą reklamą gavo 22 222,90 Lt, ir ši suma laikytina ieškovo UAB „Šiaulių naujienos“ nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovui nepriteistina PVM suma – 3389,93 Lt PVM atsakovui buvo sumokėta, todėl nėra pagrindo neįskaičiuoti jos į ieškovo turėtus nuostolius. Teismas konstatavo, kad atsakovas, savavališkai perdavęs ir išspausdinęs autorių kūrinius laikraštyje „Šiaulių kraštas“, neaiškiai išdėstęs jų straipsnių tekstą, fotografijas ir karikatūras, neįskaitomai nurodęs autorių pavardes ir vardus, pažeidė ieškovų M. D., A. J. ir K. P. asmenines neturtines autorių teises (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalis). Teismas nesutiko su trečiojo asmens UAB „Akropolis“ atstovo argumentais, kad iš autorių kūrinių buvo padarytas koliažas, kuris tiek UAB „Šiaulių naujienos“, tiek UAB „Šiaulių kraštas“ laikraščiuose paskelbtas kaip parodija, todėl ieškovų teisės nepažeistos (ATGTĮ 25 straipsnis). Teismo nuomone, toks kūrinių skelbimas ieškovų nepasirinktame leidinyje yra ne parodija, o veiksmas, žeminantis jų garbę ir reputaciją, pažeidžiantis teisę į kūrinių neliečiamybę, taigi ieškovai turi teisę reikalauti neturtinės žalos ir iš UAB „Šiaulių naujienos“, taip pat paskelbusios koliažą savo laikraštyje (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalis, 84 straipsnis). Kartu teismas nurodė, kad ieškovų reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo suma, t. y. kiekvienam po 10 000 Lt, yra per didelė. Mažindamas nurodytą sumą, teismas atsižvelgė į tai, kad laikraštyje „Šiaulių kraštas“ išspausdinto koliažo tekstas iš esmės neįskaitomas, nuotraukos ir karikatūros neryškios; koliažas, neperskaičius prieš tai laikraštyje „Šiaulių naujienos“ išspausdintų kūrinių originalų, iš esmės nepadarytų didelės neturtinės žalos kūrinių autoriams. Teismo nuomone, negalima atsakovo padaryto pažeidimo masto tapatinti su atsakovo tiražu; be to, koliažą UAB „Akropolis“ užsakymu taip pat išspausdino ir ieškovas UAB „Šiaulių naujienos“; atsižvelgiant į tai, kad didžioji Šiaulių miesto skaitytojų dalis skaito UAB „Šiaulių naujienos“, t. y. ieškovo laikraštį, pažeidimas, išspausdinus koliažą UAB „Šiaulių kraštas“, yra nedidelis. Teismo nuomone, koliažo įrėminimas juodais rėmeliais negalėjo sukelti ieškovams neigiamų emocijų, nes dauguma laikraštyje „Šiaulių naujienos“ spausdinamos reklamos įrėminta juoda spalva; analogiškai reklama įforminama ir laikraštyje „Šiaulių kraštas“; ginčo užsakomasis UAB „Akropolis“ koliažas, kaip reklaminis spaudinys, neišsiskiria iš kitų reklaminių spaudinių rėminimo, todėl negalima daryti išvados, kad tai galėjo sukelti ieškovams itin neigiamų emocijų. Kartu teismas pažymėjo, kad nepaneigti faktai, jog ieškovams buvo nepriimtini pažįstamų asmenų klausimai dėl galimo darbo vietos pakeitimo, jų sukurtų kūrinių pardavinėjimo kituose laikraščiuose, domėjimasis, kodėl jų kūriniai spausdinti būtent taip. Teismo nuomone, bent vienas toks faktas galėjo sukelti nemalonių išgyvenimų, neigiamų emocijų, ir negalima neigti, kad kūrinių iškraipymas svetimame laikraštyje sukėlė ieškovams nemalonių pojūčių. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas priteisė ieškovams po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo argumentus, kad ieškovai M. D., A. J. ir K. P. nepasirašė ieškinio, todėl jų reikalavimai paliktini nenagrinėti, teismas atmetė, nurodęs, kad ši klaida buvo ištaisyta, kai ieškovai pasirašė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi patenkino dalį atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų ir Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria nustatytas draudimas atsakovui UAB „Šiaulių kraštas“ naudoti laikraščio „Šiaulių naujienos“ numerius ar jų dalis, dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Dėl draudimo atsakovui atlikti veiksmus, galinčius pažeisti ieškovų autorių teises, kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti šioje byloje ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų prevencinių autoriaus teisių apsaugos priemonių. Kolegija konstatavo, kad ieškovai neįrodė realaus pavojaus jų autorinėms teisėms ateityje dėl atsakovo galimų veiksmų, pirmosios instancijos teismo nustatytas draudimas pernelyg abstraktus ir absoliutus, iš esmės uždrausti ir tokie veiksmai, kurių galimybė nurodyta ATGTĮ normų, ribojančių autorių turtines teises, pvz., kūrinio dalies citavimas ar kūrinio panaudojimas informacijos tikslams (ATGTĮ 21, 24 straipsniai). Dėl nurodytų motyvų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl draudimų atsakovui nustatymo. Dėl ieškovų turtinių ir neturtinių autorių teisių pažeidimo kolegija pažymėjo, kad byloje dalyvaujantys asmenys atsakovo laikraštyje išspausdintą reklaminį skelbimą apibūdino kaip vaizduojamojo meno kūrinį – koliažą. Terminas „koliažas“ reiškia tapybos ir grafikos techniką, kai prie pagrindo lipdoma popieriaus, audinio ar kitos medžiagos gabalai ir piešiama ar tapoma (Tarptautinių žodžių žodynas. Ketvirtasis leidimas. Vilnius: Alma litera, 2005, p. 379-380). Dailės žodyne (Vilniaus dailės akademijos leidykla: Vilnius, 1999, p. 208) koliažas (pranc. collage – prilipdyti, priklijuoti) apibrėžiamas: 1. Šiuolaikinės dailės technika. Ant kartono, drobės, faneros klijuojamos audinių, nuotraukų, tapetų, laikraščių, plakatų bei kitų spaudinių skiautės. Klijuota kompozicija dažnai papildoma tapybos išraiškos priemonėmis. Taip realių daiktų fragmentai įterpiami į sąlygišką meninę erdvę, sukuriami netikėti formų, spalvų, vaizdinių deriniai bei prasmės asociacijos. 2. Koliažo technika sukurtas kūrinys. Valstybės institucijos išvadai byloje pateikti atstovas paaiškino, kad pirmiau pateikta koliažo sąvoka reiškia, jog koliažo technika sukurti kūriniai nėra išvestiniai, nes naudojami kūriniai neatpažįstami (naudojamos skiautės, gabalai). Kolegija pažymėjo, kad esminis koliažo technika sukurto kūrinio požymis yra tas, jog jame neatpažįstamas kūrinys, kurio dalys buvo panaudotos kuriant kitą kūrinį, tuo tarpu atsakovo laikraštyje išspausdintoje medžiagoje panaudoti ieškovų kūriniai (straipsniai, iliustruoti fotografijomis ir karikatūromis) yra visiškai atpažįstami - jie nukopijuoti spaudos būdu, tik sumažinta forma. Kolegija konstatavo, kad dėl to, jog atsakovo išspausdintoje ginčo informacinėje medžiagoje visiškai atpažįstami kūriniai, kuriuos naudojant ji buvo parengta, nėra jokio pagrindo apibūdinti ją kaip koliažo technika sukurtą savarankišką vaizduojamąjį kūrinį; tai ne koliažo technika sukurtas vizualinis vaizduojamasis kūrinys, bet ieškovų laikraštyje anksčiau spausdintų straipsnių, iliustruotų fotonuotraukomis ir karikatūromis, kopijų padarymas (atgaminimas), atliktas techninio pobūdžio priemonėmis, tik sumažinta forma, siekiant šias kopijas sutalpinti viename laikraščio puslapyje; dėl to ginčo medžiaga vertintina tik kaip techninio pobūdžio priemonėmis sudarytas maketas iš kitų kūrinių kopijų, kuriuo pirminių kūrinių požymiai kokiomis nors kūrybinėmis vaizduojamojo meno išraiškos priemonėmis nėra pakeisti ar rekonstruoti. Dėl atsakovo ir trečiojo asmens argumentų, kad atsakovo laikraštyje išspausdintas reklaminis skelbimas turi naujo savarankiško kūrinio – parodijos – požymių, kolegija pažymėjo, jog parodija apibrėžiama kaip: 1. Kurio nors literatūros kūrinio, aktoriaus arba dainininko vaidybos, dainavimo manieros, rečiau muzikos, dailės kūrinio pajuokiamasis sekimas, mėgdžiojimas. 2. Paviršutiniškas, pajuokiamasis sekimas, pagrįstas išorės panašumo ir esmės nepanašumo komizmu (Tarptautinių žodžių žodynas. Ketvirtasis leidimas. Vilnius: Alma litera, 2005, p. 552). Artimas parodijai meninės kūrybos žanras yra karikatūra - humoristinis arba satyrinis vaizduojamosios dailės, grafikos (rečiau skulptūros, tapybos) kūrinys, kuriame išjuokiami neigiami gyvenimo reiškiniai, žmogaus ydos ir komiški bruožai (Dailės žodynas. Vilniaus dailės akademijos leidykla: Vilnius, 1999, p. 208; Tarptautinių žodžių žodynas. Ketvirtasis leidimas. Vilnius: Alma litera, 2005, p. 357). Kolegija nurodė, kad negali sutikti su teiginiais, jog informacinė medžiaga, išspausdinta atsakovo laikraštyje, gali būti vertinama kaip išvestinis kūrinys – parodija arba karikatūra. Valstybės institucijos išvadai pateikti atstovas paaiškino, kad, atsižvelgiant į tai, jog karikatūra yra vaizduojamosios dailės kūrinys, kuriant išvestinį kūrinį – karikatūrą – pirminių kūrinių autorių (ieškovų) kūriniai turėjo būti perdirbti, panaudojant vaizduojamajai dailei būdingas kūrybinės išraiškos formas. Kolegija pažymėjo, kad pagal nurodyto atstovo išvadą atsakovo išspausdintos informacinės medžiagos taip pat negalima priskirti literatūros žanro parodijai: kuriant naują išvestinį kūrinį - literatūrinę parodiją, literatūros kūriniams būdingomis išraiškos priemonėmis, mėgdžiojant autorių kūrybinį stilių, turėjo būti pasiektas originalus kūrybinės veiklos rezultatas. Parodija, kaip originalus išvestinis kūrinys, turėjo būti sukurtas mėgdžiojant kito autoriaus kūrybinį stilių, naudojant panašias kūrybos išraiškos priemones, tačiau šiuo konkrečiu atveju tokių originalaus kūrinio sukūrimo požymių nėra. Kolegija konstatavo, kad atsakovo laikraštyje išspausdinta medžiaga nėra pirminių kūrinių autorių mėgdžiojimas ar komiškas sekimas, nes niekas nepakeista meninės išraiškos priemonėmis, o tik techniniu spaudos būdu; iš atsakovo išspausdinto straipsnių, iliustruotų fotografijomis ir karikatūromis, kopijų maketo negalima suvokti, kad yra mėgdžiojamas ieškovų kūrybos stilius, nes jis visiškai neatskleidžiamas. Kolegija pažymėjo, kad ieškovų straipsnių, fotografijų ir karikatūrų sutalpinimas į vieną spaudos puslapį nėra šių kūrinių mėgdžiojimas ar imitavimas, o jų įrėminimas juodos spalvos rėmeliu nelaikytinas meninės išraiškos priemone, būdinga komiškiems, satyriniams ar ironiškiems kūriniams; išvestinių kūrinių originalumas išryškėja perdirbant pagrindinį kūrinį, kūrybiškai jį pakeičiant, pertvarkant arba suteikiant esančiam kūriniui kūrybinės išraiškos elementus, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo laikraštyje išspausdinta informacinė medžiaga (reklaminis skelbimas) turi originalaus išvestinio kūrinio bruožų ar elementų. Kolegija taip pat nurodė, kad sutinka su valstybės institucijos atstovo išvada, jog ieškovų kūrinių panaudojimas (jų kopijų išspausdinimas atsakovo laikraštyje) negali būti pripažįstamas kūrinio panaudojimu informacijos tikslais ATGTĮ 24 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, nes toks kūrinių panaudojimas (atgaminimas sumažinta forma) prieštarauja įprastiniam kūrinio panaudojimo tikslui, nesilaikyta reikalavimo nurodyti informacijos šaltinį. Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdama į valstybės institucijos išvadą, konstatavo, kad atsakovo laikraštyje išspausdinta informacinė medžiaga (reklaminis skelbimas) yra autorių M. D., A. J., K. P. kūrinių atgaminimas spaudos būdu sumažinta forma, bet ne originalus kūrinys, kuris būtų savarankiškas autorių teisių objektas (ATGTĮ 2 straipsnio 19 dalis, 4 straipsnio 1 dalis); pagal ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalį bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus); byloje neįrodyta, kad atsakovas savo laikraštyje paskelbė (vadinasi – viešai paskleidė) ieškovų kūrinių kopijas, kurioms atgaminti ir platinti šių kūrinių autoriai ar autorių teisių turėtojai davė leidimą, arba kad jų leidimas nebuvo reikalingas, todėl toks ieškovų kūrinių kopijų panaudojimas yra neteisėtas. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytos visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už ieškovo UAB „Šiaulių naujienos“, kaip turtinių autorių teisių turėtojo, teisių į kolektyvinį kūrinį ir ieškovų – fizinių asmenų neturtinių autorių teisių į individualius kūrinius pažeidimą. Kolegija pažymėjo, kad atsakovui pateiktame išspausdinti reklaminiame skelbime asmuo, neteisėtai padaręs ieškovų kūrinių kopijas, neįvardytas; šios informacinės medžiagos autorius nenustatytas (neatskleistas) ir bylos nagrinėjimo metu. Nustatant už autorių teisių pažeidimus atsakingus asmenis, vertinami ne tik tų asmenų, kurie tiesiogiai atliko teisės pažeidimą, veiksmai, bet ir tų, kurie prisidėjo prie teisę pažeidusių veiksmų. Kolegija nurodė, kad atsakovas savo leidinyje viešai išplatino neteisėtai atgamintas ieškovų kūrinių kopijas. Prieš spausdinant nurodytą reklaminį skelbimą, buvo akivaizdu, kad šio turinį sudaro sumažinta forma atgaminti ieškovų kūriniai (jų kopijos). Kolegija konstatavo, kad atsakovui, t. y. viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 63, 64 dalys, 21, 22 straipsniai), kaip juridiniam asmeniui, kuris savo veikloje tiesiogiai susiduria su autorių teisių objektais ir autorių teisėmis, taip pat kaip ir leidyklai, turi būti keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi reikalavimai. Priėmęs išplatinti tam tikrą informacinės paskirties ar turinio kūrinį, viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas turi pareigą įsitikinti, ar kūrinį pateikusiam asmeniui priklauso tokio kūrinio autoriaus ar autorių teisių turėtojo teisės, nes kiekvienas, kuris naudojasi kieno nors suteikta teise, privalo būti įsitikinęs tos teisės naudojimo teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Microsoft korporacija ir kt. v. UAB „Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-311/2006; 2007 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje K. M. leidykla „Briedis“ ir kt. v. J. K. leidykla „Saulabrolis“, bylos Nr. 3K-3-48/2007). Viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo nepakankamas atidumas, neatsargumas ar nerūpestingumas, įsitikinant, ar teisėtai bus naudojamas tam tikras kūrinys, lemia jo kaltę autoriaus teisių pažeidimo atveju. Kolegija konstatavo, kad už nurodytą ieškovų autorių teisių pažeidimą atsakingas yra ir atsakovas UAB „Šiaulių kraštas“, išplatinęs informacinę medžiagą, kurioje neteisėtai panaudoti ieškovams priklausantys autorių teisių objektai: atsakovas, kaip viešąją informaciją periodiškai rengiantis ir skleidžiantis juridinis asmuo, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo įsitikinti, ar užsakymą spausdinti informacinę medžiagą (neįprasto turinio ir formos reklaminį skelbimą) pateikęs asmuo teisėtai naudojasi autorystės, autorių teisių turėtojo teisėmis. Dėl ieškovams priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 22 222,90 Lt turtinės žalos atlyginimą, pagrįstai vadovavosi CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta netiesioginių nuostolių atlyginimo taisykle, pagal kurią atsakingo už žalą asmens iš neteisėtų veiksmų gauta nauda gali būti pripažįstama kreditoriaus nuostoliais (ATGTĮ 83 straipsnio 1, 2 dalys). Pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas ATGTĮ saugomas teises. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių subjektui (šiuo atveju – ieškovui UAB „Šiaulių naujienos“) tenka procesinė pareiga pateikti įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendrąsias pajamas; pažeidėjas turi įrodyti, kokia yra jo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas) (ATGTĮ 83 straipsnio 5 dalis). Pagal atsakovo pateiktą pažymą už išspausdintą ginčo reklamą jis gavo 22 222,90 Lt pajamų; atskiroje pajamų eilutėje nurodytas ir atsakovui sumokėtas PVM (3389,93Lt), byloje nepateikta įrodymų nei apie tokio dydžio PVM pervedimą į biudžetą, nei apie kitas faktiškai atsakovo patirtas išlaidas pažymoje nurodytoms pajamoms gauti, todėl šio mokesčio suma priskaičiuojama prie atsakovo gautų pajamų. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 22 222,90 Lt turtinės žalos atlyginimą. Kolegija taip pat nurodė, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remiantis pripažinta, jog, neteisėtai atgaminus ir išspausdinus atsakovo laikraštyje ginčo reklaminius skelbimus, buvo pažeistos ieškovų asmeninės neturtinės autorių teisės, ir tai yra teisinis pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos jiems atlyginimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, ATGTĮ 84 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes (kūrinių autorių teisių pažeidimo pobūdį ir mastą, atsakovo laikraščio leidimo periodiškumą ir tiražą, platinimo teritoriją ir kt.), kuriomis remdamasis padarė objektyvią išvadą dėl ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžio. Dėl atsakovo argumentų, jog ieškovai M. D., A. J. ir K. P. nepasirašė pirminio ieškinio, kolegija nurodė, kad nurodytas procesinio dokumento trūkumas buvo ištaisytas dar pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, jog byloje buvo spręsta ir dėl asmenų, nepadavusių ieškinio. Kolegija konstatavo, kad byloje nepadaryta tokių proceso teisės pažeidimų, dėl kurių būtų neteisingai išspręsta byla, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Akropolis“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį pakeisti: panaikinti nutarties dalį, kuria patenkinta dalis ieškinio reikalavimų, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovų reikalavimus atsakovui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti; kitą nutarties dalį, kuria ieškinio reikalavimai atmesti, palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas pažeidė autorių teises. Ginčo objektu esantys reklaminiai skelbimai yra visiškai naujas kūrinys – koliažas, į kurį ieškovai neturi autorių teisių. Skelbdamas ginčo reklaminius skelbimus, atsakovas nesiekė perspausdinti laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnių ir pateikti juos kaip savarankišką savo publikaciją. Iš ieškovo laikraštyje spausdintų straipsnių buvo sukurtas naujas kūrinys – koliažas, kurį atsakovas išspausdino savo laikraštyje kaip reklaminį skelbimą. Atsakovo išspausdinti reklaminiai skelbimai yra ne literatūros, o vizualinis kūrinys. Šiame kūrinyje autorius nesiekė įskaitomai perteikti teksto, išreiškė savo idėją grafinėmis vaizduojamojo meno priemonėmis. Kompiuterinė grafika, atitinkamas išdėstymas, formato sumažinimas ir juodas rėmelis – tai techninio pobūdžio meninės raiškos priemonės, kuriomis, priešingai negu sprendė apeliacinės instancijos teismas, buvo pakeisti (modifikuoti) ieškovų kūrinių požymiai.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 179 straipsnio nuostatas, nes savo iniciatyva rinko įrodymus, t. y. užsakė Kultūros ministerijos atstovo išvadą, nors autorių teisių gynimo bylose nenustatyta teismo teisės veikti ex officio. Pažeidžiant teisės normas gauta išvada tapo skundžiamos nutarties pagrindu, nors dėl to, kad ši išvada buvo pateikta nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kasatoriai neturėjo galimybės pateikti priešingą nuomonę pagrindžiančių specialistų išvadų. Valstybės institucijos atstovas suklaidino teismą, kad esminis koliažo technika sukurto kūrinio požymis yra tas, jog jame neatpažįstamas kūrinys, kurio dalys panaudotos. Menotyrininkė Ona Gaidamavičiūtė akcentavo, kad: „Koliažo esmė – jau egzistuojančių medžiagų panaudojimas ir fragmentavimas. Svarbūs nebaigtumo, atsitiktinumo efektai. Koliažas neatsiejamas nuo vartotojų kultūros elementų ir kičo, reklamos. Naudojamos įvairios medžiagos: dirbtinės, gamtinės, laikraščio iškarpos, augalai. Vieni koliažai grafiškesni, kiti primena tapybos ar net skulptūros darbus“. Atsakovo išspausdinta medžiaga turi visus menotyrininkės nurodytus esminius koliažui būdingus požymius: ginčo kūrinyje panaudoti ieškovo kūrinių fragmentai, t. y. be pabaigos, išdėstyti atsitiktinai, viskas apjuosta storu juodu rėmeliu. Ginčo koliaže, panaudojant ieškovų kūrinių fragmentus, bandyta pamėgdžioti dienraščiui „Šiaulių naujienos“ būdingą stilių. Kitaip tariant, atsakovo išspausdintas koliažas – tai pirminio kūrinio parodija. Kultūros ministerijos atstovo išvadai oponuojanti specialisto išvada pridėta prie kasacinio skundo, nes šio įrodymo kasatoriai negalėjo pateikti apeliacinės instancijos teisme, kuris nevisapusiškai ištyrė įrodinėtinas aplinkybes.

3. Teismai be pagrindo netaikė ATGTĮ 25 straipsnio nuostatų, pagal kurias be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir autorinio atlyginimo leidžiama panaudoti kūrinį karikatūrai ar parodijai. Ieškovų kūriniai buvo panaudoti parodijai, todėl jų sutikimo nereikėjo. Atsakovo išspausdinta medžiaga – tai ieškovo išspausdintų straipsnių parodija, sukurta siekiant pamėgdžioti valdžios institucijas kritikuojančio ieškovo laikraščio „Šiaulių naujienos“ stilių ir pabrėžti analogiškų straipsnių gausą. Iš kritikos straipsnių fragmentų, panaudojant pirmiau nurodytą techniką, suformuotas koliažas, apvestas plačiu juodu rėmeliu, be to, nurodytas užsakovas – UAB „Akropolis“. Toks šio kūrinio pateikimas atitinka ATGTĮ 25 straipsnio nuostatas, todėl ieškovų sutikimas dėl jų kūrinių panaudojimo nebuvo reikalingas, taigi jų autorių teisės nepažeistos.

4. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 63 dalį atsakovas, būdamas viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, yra atsakingas už rengiamos ir skleidžiamos informacijos teisėtumą, tačiau už pagal užsakymą spausdinamų autorinių kūrinių teisėtumą atsako patys autoriai ir užsakovai. ATGTĮ nenustatyta specialių reikalavimų periodinės spaudos leidėjams, kai užsakoma išspausdinti autoriaus kūrinį, ir nenustatyta pareigos įsitikinti, ar pateiktas išspausdinti kūrinys nepažeidžia kitų asmenų autorinių teisių, reikalauti, kad užsakovas pateiktų tam tikrus dokumentus, įrodančius jo kūrinio naudojimo teisėtumą ir pan. Atsakovas – laikraščio redakcija – išspausdino ginčo kūrinį pagal trečiojo asmens užsakymą, todėl savo veiksmais nepažeidė ieškovų autorinių teisių. Apeliacinės instancijos teismo nurodytos atidumo ir rūpestingumo pareigos leidžiant kūrinius taikomos leidykloms, o laikraščio redakcijoms negali būti taikomi tie patys standartai. Pagal ATGTĮ 43 straipsnio 3 dalį leidybos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos netaikomos periodiniams leidiniams ir kitiems kolektyviniams kūriniams. Tai reiškia, kad laikraščio redakcija, kitaip negu leidykla, neprivalo vadovautis ATGTĮ 43-48 straipsnių reikalavimais dėl leidėjo ir autoriaus pareigų.

5. Teismas neteisingai taikė CK 6.248, 6.249 straipsnius ir nepagrįstai priteisė ieškovui turtinės žalos atlyginimą. Dėl to, kad ginčo koliažas yra savarankiškas autorių teisių objektas ir ieškovas UAB „Šiaulių naujienos“ neturi jokių turtinių teisių į šį kūrinį, jo teisės negalėjo būti pažeistos ir jis neturi pagrindo reikalauti atlyginti turtinę žalą. Teismai, remdamiesi CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pripažino ieškovo nuostoliais atsakovo už išspausdintus reklaminius skelbimus gautą naudą, tačiau pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra tik tos negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ginčo reklaminiai skelbimai buvo spausdinami tiek ieškovo, tiek atsakovo laikraščiuose, taigi ieškovas nebūtų gavęs papildomų pajamų, nepaisant to, būtų ginčo koliažas išspausdintas atsakovo laikraštyje ar ne. Dėl to žalos priteisimas ieškovui CK 6.249 straipsnio 2 dalies pagrindu yra neteisėtas ir nepagrįstas.

6. Teismai ne tik be pagrindo priteisė ieškovui turtinę žalą, bet ir neteisingai nustatė jos dydį. Ieškovas, remdamasis ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalimi, reikalavo, o teismai jam priteisė 22 222,90 Lt (su PVM), kurias atsakovas gavo už reklaminių skelbimų išspausdinimą. Akivaizdu, kad atsakovas yra PVM mokėtojas, todėl jis iš gautų už reklamą 22 222,90 Lt išskyrė 3389,93 Lt PVM; šis mokestis buvo sumokėtas į biudžetą, mokant PVM nuo visų gautų pajamų. Teismai nepagrįstai priteisė ieškovui 22 222,90 Lt, nes atsakovas negavo tiek pajamų dėl to, kad nuo šios sumos sumokėjo valstybei 3389,93 Lt PVM. Kita vertus, teismai priteisė ieškovui negautą naudą, nenustatę būtinosios sąlygos – priežastinio ryšio, t. y. to, kad tokią naudą, kokią gavo atsakovas, išspausdinęs ginčo reklaminius skelbimus, būtų galėjęs gauti ir pats ieškovas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad teismai negalėjo atsakovo gautos naudos pripažinti ieškovo nuostoliais, nes pats ieškovas už tokių pačių reklaminių skelbimų spausdinimą gavo naudos, t. y. pajamų. Dėl to, kad nurodyti reklaminiai skelbimai buvo spausdinami tiek ieškovo, tiek, atsakovo laikraščiuose, akivaizdu, kad ieškovo laikraščio tame pačiame numeryje nebūtų užsakyta išspausdinti du vienodus reklaminius skelbimus, taigi ieškovas nebūtų gavęs „dvigubų“ pajamų.

7. Teismai be pagrindo priteisė ieškovams neturtinę žalą. Pagal ATGTĮ 84 straipsnį neturtinė žala atlyginama, kai pažeistos autoriaus asmeninės neturtinės teisės, nurodytos šio įstatymo 14, 52 straipsniuose. Ieškovai neturtinių teisių pažeidimą ir reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė tuo, kad jų kūriniai buvo iškraipyti, primena ne laikraščio puslapius, o nevykusį koliažą, kad buvo siekiama paniekinti, sumenkinti, pažeminti konkuruojantį laikraštį ir jo autorius (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovo laikraštyje „Šiaulių naujienos“ buvo išspausdinti lygiai tokie patys koliažai, kokie ir atsakovo laikraštyje „Šiaulių kraštas“, tačiau ieškovai nereiškė laikraščiui „Šiaulių naujienos“ jokių pretenzijų dėl jų kūrinių panaudojimo. Sutikdami su tokiu jų kūrinių panaudojimu naujame kūrinyje, ieškovai atsisakė išimtinės teisės platinti teisėtai apyvartoje esantį kūrinį ar jo kopijas (ATGTĮ 16 straipsnio 1 dalis). Be to, tai paneigia jų teiginius, kad kūriniai iškraipyti, taip pat kad buvo siekiama paniekinti, sumenkinti konkuruojantį laikraštį ir autorius. Ieškovų kūriniai tiek ieškovo, tiek atsakovo laikraščiuose buvo panaudoti identiškai, todėl jų panaudojimas negali būti vertinamas skirtingai: vienu atveju – kaip pažeidžiantis ATGTĮ 14 straipsnyje įtvirtintas autorių neturtines teises, o kitu – ne. Kita vertus, koliažas – tai visiškai naujas vizualinis kūrinys, sukurtas vertinant ir pakeičiant pirminių kūrinių požymius, atliekant pirminio kūrinio rekonstrukciją, jį parodijuojant. Išdėstyti argumentai paneigia ieškovų nurodytas aplinkybes, kuriomis jie grindžia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Ieškovai nepatyrė neturtinės žalos, todėl teismas turėjo atmesti jų reikalavimus dėl tokios žalos atlyginimo. Atsakovas apskritai nepažeidė ieškovų asmeninių neturtinių teisių, jis yra tik tarpininkas, išspausdinęs ginčo skelbimus pagal užsakymą, taigi ieškovai reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo reikšti šių skelbimų autoriui.

8. Teismai ne tik be pagrindo priteisė neturtinės žalos atlyginimą, bet ir neteisingai nustatė jos dydį. Teismai, neįvertinę, kiek kartų ir kaip buvo panaudoti kiekvieno iš ieškovų kūriniai, priteisė jiems vienodo dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Teismo sprendime nepagrįstas neturtinės žalos dydis kiekvienam iš ieškovų atskirai, todėl neaišku, kuo rėmėsi teismas, priteisdamas jiems visiems vienodai po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovams priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra neprotingai didelis, neatitinka teismų praktikoje už autorių teisių pažeidimus priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų: teismai dažniausiai priteisia 500, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (V. Mizaras. Autorių teisės: civiliniais gynimo būdai. Justitia: Vilnius 2003, p. 133).

9. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktą, pagal kurį kiekvienas dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas turi būti jo pasirašytas. Teismui pateiktame pradiniame ieškinyje nėra ieškovų M. D., A. J. ir K. P. parašų, todėl teismas turėjo nustatyti jiems terminą nurodytam trūkumui pašalinti (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys), o jeigu jie to nebūtų padarę – palikti jų reikalavimus nenagrinėtus.

Trečiasis asmuo UAB „Adcom“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Akropolis“ kasacinio skundo, kuriame nurodo, kad sutinka su kasaciniame skunde nurodytais argumentais ir reikalavimais bei prašo jį tenkinti.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Kasatorių teiginiai, kad nebuvo pažeistos autorių teisės, nes buvo sukurtas naujas kūrinys, yra nepagrįsti. Nors pagal ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą autorių teisių objektai yra ir kūrinių rinkiniai, kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas, tačiau šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys ar sudarytas rinkinys. Tai reiškia, kad, nepaisant to, ar ieškovų autoriniai kūriniai buvo surinkti į rinkinį, kuris tapo nauju autoriniu kūriniu, tai neatleidžia autorių turtines ir neturtines teises pažeidusių subjektų nuo civilinės atsakomybės. Kita vertus, atsakovo išspausdintas skelbimas neturi naujo, originalaus dalyko požymių, nes buvo panaudoti sumažinti laikraščio „Šiaulių naujienos“ puslapių fragmentai, o juodo rėmelio panaudojimas taip pat negali būti laikomas originaliu kūrybinės veiklos rezultatu. Teismų praktikoje periodinio leidinio dalių panaudojimas be autorių turtinių ir neturtinių teisių turėtojų sutikimo vertinamas kaip autorių teisių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Verslo žinios“ ir kt. v. UAB „Naujasis aitvaras“, bylos Nr. 3K-3-165/2008).

2. Kasatorių argumentai, kad jų išspausdintas kūrinys yra parodija, todėl jie nepažeidė ATGTĮ 25 straipsnio, yra nepagrįsti. Kasatoriai nenuoseklūs, nes teigia, kad jų išspausdintas kūrinys yra ir koliažas, ir parodija, nors tai du skirtingi dalykai, jiems taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas. Atsakovo laikraštyje išspausdintas skelbimas neatitinka parodijos sampratos. Parodijos esmė yra ta, kad joje modifikuojamas pradinis parodijuojamas kūrinys, jį hiperbolizuojant, imituojant satyrinėmis ar kitomis priemonėmis ir pan. Kasatoriai teigia, kad ginčo straipsniai, nuotraukos ir piešiniai nebuvo iškraipyti, nurodyti autorių vardai, jų autorystės teisių niekas neneigia. Taigi kasatoriai pripažįsta, kad panaudoti ieškovų kūriniai nebuvo modifikuoti, todėl nėra jokio pagrindo laikyti ginčo skelbimą parodija. Be to, pagal ATGTĮ 19 straipsnį apriboti turtines teises leidžiama specialiais šios įstatymo nustatytais atvejais; turtinių teisių apribojimas neturi prieštarauti įprastam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai pažeisti teisėtų autoriaus arba kito autorių teisių subjekto interesų. Ginčo atveju laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnių ir ieškovų autorinių kūrinių panaudojimas neatitinka įprastinio kūrinio naudojimo ir neabejotinai pažeidė ieškovų teises ir teisėtus interesus.

3. Prie kasacinio skundo pridėta V. Kinčinaičio „Nuomonė dėl laikraštyje „Šiaulių naujienos“ išspausdintos informacinės medžiagos“ negali būti kasacinio nagrinėjimo objektas, nes CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Be to, apie nurodytą asmenį buvo ne kartą rašyta ieškovo laikraštyje, todėl jis negali būti objektyvus sprendžiant šalių ginčą.

4. Kasatorius UAB „Šiaulių kraštas“ nepagrįstai teigia, kad civilinė atsakomybė jam netaikytina ir dėl to, jog jis nebuvo ginčo reklaminių skelbimų autorius, o tik išspausdino reklamą pagal trečiojo asmens UAB „Respublikos leidiniai“ užsakymą. Kasatorius veikė ne kaip spaustuvė, o kaip viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 62, 63 dalių prasme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. M. leidykla „Briedis“ ir kt. v. J. K. leidykla „Saulabrolis“, bylos Nr. 3K-3-48/2007, nurodė, kad leidyklai, kaip juridiniam asmeniui, kuris savo veikloje tiesiogiai susiduria su autorių teisių objektais ir, atitinkamai, autorių teisėmis, keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi reikalavimai, todėl, priėmusi tam tikrą kūrinį išleisti, leidykla turėjo pareigą įsitikinti, ar kūrinį pateikusiam asmeniui priklauso autoriaus ar leidybos teisės, nes kiekvienas, kuris naudojasi kieno nors suteikta teise, privalo būti įsitikinęs tos teisės naudojimo teisėtumu. Kasatoriaus argumentai, kad nurodyti reikalavimai negali būti taikomi vienodai leidyklai ir redakcijai, yra nepagrįsti, nes autorių teisių srityje didesni reikalavimai keliami kiekvienam juridiniam asmeniui. Tokios pozicijos laikėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir 2006 m. gegužės 3 d., nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Microsoft Korporacija ir kt. v. UAB „Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-311/2006. Be to, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 62 dalį tiek leidykla, teik redakcija nurodomi kaip vienarūšiai subjektai.

5. Kasatoriai nepagrįstai remiasi ATGTĮ 43 straipsnio 3 dalimi, nes ši norma taikoma leidybos teisiniams santykiams. Be to, tiek šis, tiek ATGTĮ 44-48 straipsniai nereikšmingi nagrinėjamai bylai, nes sprendžiamas ginčas ne dėl leidybos sutarties vykdymo ir sutartinės civilinės atsakomybės, bet dėl autorių turtinių ir neturtinių teisių pažeidimo ir deliktinės civilinės atsakomybės.

6. Kasatorių argumentai, kad teismai neturėjo pagrindo taikyti UAB „Šiaulių kraštas“ civilinę atsakomybę, yra nepagrįsti. Dėl to, kad skolininko kaltė preziumuojama, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, turi įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį šių ryšį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl galima teigti, jog kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją, nes bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumą. Kiekvienas tam tikro autorių teisių apsaugos objekto naudojimas be autoriaus teisių turėtojo leidimo yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis autoriaus išimtines turtines teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk inc. v. UAB „Arginta“, bylos Nr. 3K-3-422/2006). Nagrinėjamu atveju nustatytos visos sąlygos UAB „Šiaulių kraštas“ civilinei atsakomybei, nes ji pažeidė ieškovų turtines ir neturtines teises ir nepaneigė kaltės bei neteisėtų veiksmų prezumpcijos.

7. Teismai pagrįstai priteisė ieškovams žalos atlyginimą, pripažinę jų nuostoliais pažeidėjo gautą naudą (ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad kasatorius, išspausdinęs ginčo reklaminius skelbimus, gavo iš viso 22 222,90 Lt (įskaitant PVM). Teismai pagrįstai neišskaičiavo ir ieškovui priteistinos nuostolių sumos PVM sumos. PVM mokėtojai, teikdami deklaraciją mokesčių administratoriui, padaro pirkimo ir pardavimo PVM balansą ir šį mokestį moka tik tuo atveju, jeigu per ataskaitinį laikotarpį pardavimų PVM viršija pirkimų PVM. Kasatorius nepateikė jokių įrodymų, kad jis nagrinėjamai bylai svarbiu laikotarpiu mokėjo PVM, o remiasi tik bendro pobūdžio samprotavimais, jog mokesčius reikia mokėti.

8. Ieškovai turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 84 straipsnis). Teismai, remdamiesi CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, taip pat įvertinę šios konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes, teisingai nustatė ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismai atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į tai, kad ieškovai patyrė išgyvenimų ir nepatogumų dėl artimųjų ir pažįstamųjų klausimų, ar jie nepradėjo dirbti konkuruojančiame laikraštyje. Ieškovai daug metų dirba laikraštyje „Šiaulių naujienos“, yra šiam lojalūs, todėl autorinių kūrinių išspausdinimas konkuruojančiame atsakovo laikraštyje be jų žinios buvo didelis smūgis jų reputacijai, savigarbos jausmui. Kasatorių argumentai dėl per didelės neturtinės žalos atlyginimo sumos nepagrįsti. Ieškovų teisės buvo pažeistos komerciniais tikslais, be to, pažeidimas buvo tęstinis (jų neturtinės teisės pažeistos net 7 kartus). Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka formuojamos teismų praktikos. Pirma, kasatorius remiasi V. Mizaro monografijoje pateiktais duomenimis, tačiau kasacinio teismo praktika formuojama ne teisinės literatūros, o konkrečių kasacinio teismo nutarčių. Antra, priteistas neturtinės žalos dydis – po 5000 Lt – atitinka formuojamą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Verslo žinios“ ir kt. v. UAB „Naujasis aitvaras“, bylos Nr. 3K-3-165/2008, priteista fiziniam asmeniui už autoriaus neturtinių teisių pažeidimą 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (kitam asmeniui – 5000 Lt už teisės į atvaizdą pažeidimą). Įvertinus kasacinio teismo praktiką, akivaizdu, kad ieškovams priteistas neturtinės žalos dydis atitinka tiek reikšmingas bylos aplinkybes, tiek teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Teismai pagrįstai priteisė ieškovams vienodą neturtinės žalos atlyginimą: nors jų sukurti autoriniai kūriniai (literatūros, fotografijos, grafikos) – skirtingi, tačiau šių autorių teisės pažeistos analogišku būdu.

9. Apeliacinės instancijos teismas, paprašęs valstybės institucijos (Kultūros ministerijos) išvados, nepažeidė proceso teisės normų – tokia teismo teisė nustatyta CPK 49 straipsnio 2 dalyje. Kai teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir įtraukė Kultūros ministeriją išvadai duoti, apie tai buvo informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, taigi jie galėjo pasirengti šios institucijos dalyvavimui teismo posėdyje, iš anksto užduoti klausimus, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Kasatorių atstovai po nurodytos institucijos atstovės paaiškinimų dėl išvados neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, kviesti kitų specialistų ar pan. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad nurodyta išvada tapo apeliacinės instancijos teismo nutarties pagrindu. Teismas rėmėsi šia išvada, bet nutartį priėmė įvertinęs ir kitus įrodymus, remdamasis materialiosios teisės normų ir teismų praktikos analize.

10. Tai, kad pradinis ieškinys nepasirašytas ieškovų – tik techninė klaida. Be to, teismas priėmė sprendimą pagal patikslintą ieškinį, kuris pasirašytas visų ieškovų. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad materialiosios teisės požiūriu teisingai išnagrinėtų teismų sprendimų panaikinimas vien dėl formalių pažeidimų neatitiktų civilinio proceso tikslų, prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, taip pat teisingumo, protingumo principams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Microsoft Korporacija ir kt. v. UAB “Fima”, bylos Nr. 3K-3-132/2003; 2005 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Uniliver N. V. v. UAB “Varta”, bylos Nr. 3K-3-150/2005; 2006 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Microsoft Korporacija ir kt. v. UAB Vilpostus, bylos Nr. 3K-3-311/2006).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas nustato bylos šalys. Teisėjų kolegija, laikydamasi nurodytų įstatymo nuostatų, patikrina apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą pagal kasaciniame skunde nurodytas ribas, nes nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas šias peržengti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Kasatoriai šioje byloje neginčija, kad objektai, dėl kurių panaudojimo yra kilęs ginčas, t. y. ieškovo leidžiamo laikraščio „Šiaulių naujienos“ fragmentai, straipsniai, fotografijos, karikatūros, tekstinės, vaizdinės ir grafinės medžiagos kompozicija (toliau – kūriniai), yra saugomi autorių teisių objektai (ATGTĮ 4 straipsnis). Byloje taip pat neginčijama, kad ieškovai yra turtinių ir asmeninių neturtinių teisių, dėl kurių pažeidimo kreiptasi į teismą, turėtojai (ATGTĮ 6-9 straipsniai). Be to, kasatoriai neneigia, kad kūriniai buvo panaudoti juos atgaminant laikraštyje „Šiaulių kraštas“ išspausdintuose reklaminiuose skelbimuose (toliau – skelbimai). Tačiau kasatorius nurodo, kad, atgamindamas kūrinius, jis nepažeidė ieškovams priklausančių turtinių ir asmeninių neturtinių autorių teisių, taip pat kasatorius ginčija žemesnės instancijos teismų nustatytos turtinės ir neturtinės žalos dydį.

Dėl kūrinio panaudojimo naujai sukurtame kūrinyje

Kasatoriai nurodo, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nustatė ieškovų autorių teisių pažeidimą, nes laikraštyje „Šiaulių kraštas“ išspausdinti Skelbimai yra naujas savarankiškas kūrinys – koliažas, į kurį ieškovai neturi teisių. Kasatoriai pabrėžia, kad nebuvo siekiama perspausdinti UAB „Šiaulių naujienos“ straipsnių ar pateikti juos kaip savarankišką savo publikaciją, kūrinių požymiai buvo pakeisti, sukuriant naują vizualinį kūrinį.

Teisėjų kolegija nurodytus kasatorių argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Autoriaus turtinės teisės suteikia autoriui ar kitam autorių teisių subjektui išimtinę teisę leisti arba uždrausti atgaminti savo kūrinį (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kūrinio atgaminimas be autorių teisių subjekto leidimo yra laikomas neteisėtu, išskyrus ATGTĮ nustatytus atvejus (ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad kasatoriai neneigia, jog, išspausdinant ginčo skelbimus, buvo atgaminti ieškovų kūriniai. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Kasatoriai neginčijo ir to, kad kūriniai buvo atgaminti be autorių teisių subjektų leidimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad neturi teisinės reikšmės, atgaminant saugomą kūrinį sukuriamas naujas autorių teisių objektas (kūrinys) ar ne – abiem atvejais kūrinį atgaminantis asmuo turi gauti autorių teisių subjekto leidimą. Sisteminė ATGTĮ normų analizė patvirtina, kad ir sukurdamas naują kūrinį, pavyzdžiui, jį išversdamas ar perdirbdamas, sudarydamas kūrinių rinkinius ir pan., autorius privalo gauti autorių, kurių kūrinius panaudoja, leidimą (ATGTĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys). Tokio leidimo nereikia tik tuo atveju, kai saugomo kūrinio naudojimas patenka į vieną iš ATGTĮ nustatytų autorių turtinių teisių apribojimų (ATGTĮ 19-33 straipsniai).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kai kuriose teisės sistemose naujas kūrinio panaudojimo būdas galėtų būti svarbi aplinkybė vertinant, buvo pažeistos pirminio kūrinio autoriaus teisės ar ne (pavyzdžiui, taikant Jungtinių Amerikos Valstijų autorių teisių įstatyme įtvirtintą „sąžiningo naudojimo“ (angl. fair use) taisyklę). Tačiau Lietuvos autorių teisių reglamentavimas šiuo požiūriu skiriasi. ATGTĮ nustatytas baigtinis autorių teisių apribojimų sąrašas ir nė viename šiuo metu įstatyme įtvirtintame apribojime nenustatyta, kad autoriaus teisių subjekto leidimo nereikia vien dėl to, jog atgaminant kūrinį buvo sukurtas naujas kūrinys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio apribojimo nei kaip privalomo, nei kaip pasirenkamojo nenustatyta ir 2001 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo.

Dėl kūrinio panaudojimo parodijai

Kasatoriai taip pat nurodo, kad kūriniai buvo panaudoti parodijai, todėl ieškovų sutikimas naudoti kūrinius nebuvo reikalingas, taigi bylą nagrinėję teismai be pagrindo netaikė ATGTĮ 25 straipsnio ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

Teisėjų kolegija su šiuo kasatiorių argumentu iš dalies sutinka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ATGTĮ įtvirtintu reglamentavimu siekiama skirtingų asmenų grupių interesų pusiausvyros. Vienas iš nurodytos pusiausvyros pasiekimo būdų yra autoriaus turtinių teisių apribojimų nustatymas (ATGTĮ 19-33 straipsniai). Autoriaus turtinių teisių apribojimai skirti tam, kad užtikrintų taip pat ir konstitucinės teisės laisvai reikšti savo įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1, 2 dalys) įgyvendinimą. Šio tikslo siekiama ir ATGTĮ 25 straipsniu, kuriame nustatyta, kad leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo panaudoti kūrinį karikatūrai ar parodijai. ATGTĮ neatskleista parodijos sąvoka, todėl jos turinį turi nustatyti teismas. Dėl nurodytų konstitucinių teisių apsaugos, kuri įgyvendinama taip pat ir ATGTĮ 25 straipsnyje įtvirtintu autoriaus išimtinių turtinių teisių ribojimu, negalima šio straipsnio aiškinti ir taikyti pernelyg formaliai ir taip siaurai, kad kūrinių naudotojai negalėtų realiai juo pasinaudoti.

Šioje byloje nekyla ginčų dėl esminių parodijos požymių: pirma, turi būti mėgdžiojamas kitas, pirminis, kūrinys; antra, mėgdžiojimas turi būti ironiškas, pajuokiantis pirminio kūrinio atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas kasatorių argumentus, kad išspausdinti skelbimai yra parodija, nurodė, kad skelbimuose atgaminti kūriniai nepakeisti meninės išraiškos priemonėmis, bet vien techniniu spaudos būdu; negalima suvokti, kad yra mėgdžiojimas ieškovų kūrybos stilius, nes jis visiškai neatskleidžiamas. Savo teiginius teismas iš esmės grindė tik valstybės institucijos – Kultūros ministerijos – pateikta išvada, kad skelbimai negali būti laikomi nei vaizduojamosios dailės kūriniu – karikatūra, nei literatūros žanro parodija. Taip teismas susiaurino parodijos sąvoką iki literatūros žanro parodijos. Tačiau toks parodijos sąvokos aiškinimas nėra pagrįstas. Minėta, kad ATGTĮ 25 straipsnis negali būti aiškinamas tokiu siauru būdu, kad jį atitiktų tik dideliu meninės kūrybos indėliu pasižymintys objektai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ATGTĮ 25 straipsnyje įtvirtinta parodijos sąvoka gali apimti ir nedidelį kūrybinį indėlį turinčius kūrinius, jei jie atitinka kitus parodijos požymius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatoriai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme teikė išsamius paaiškinimus, kad skelbimų išspausdinimas buvo susijęs su Šiaulių miesto bendruomenėje vykstančia diskusija apie UAB „Akropolis“ planus Šiaulių mieste statyti naują prekybos centrą; skelbimais buvo siekiama atsakyti į ieškovo UAB „Šiaulių naujienos“ leidžiamame laikraštyje išspausdintus kritinius straipsnius UAB „Akropolis“ atžvilgiu. Esant tokioms aplinkybėms, teismai turėjo tiksliai nustatyti, kas yra ginčo skelbimai – ar tai yra vaizduojamojo ar literatūros meno kūrinys, ar komercinė reklama, ar socialinė reklama. Jeigu būtų nustatyta, kad tai buvo reklama, turėtų būti analizuojami ir nustatomi būtent reklamos veiklos srityje taikomi kūrybos raiškos metodai, kurie gali skirtis nuo taikomų literatūroje. Šiame kontekste kasacinis teismas pažymi, kad, vertinant, patenka konkretus atvejis į ATGTĮ nustatytų turtinių teisių apribojimų apimtį ar ne, apribojimus reikia aiškinti remiantis ATGTĮ 19 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, konkrečiai, ar toks kūrinio naudojimas neprieštarauja įprastiniam kūrinio naudojimui (t. y. ar esmingai nekonkuruoja su pradiniu kūriniu) ir ar nepagrįstai nepažeidžia teisėtų autoriaus arba kito autorių teisių subjekto interesų.

Teisėjų kolegija konstatatuoja, kad žemesnės instancijos teismai nenustatė pirmiau nurodytų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, tai lėmė netinkamą ATGTĮ 25 straipsnio taikymą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti palikta galioti. Pažymėtina, kad kasatorių pridėta prie kasacinio skundo specialisto nuomonė dėl ginčo skelbimo negali būti vertinama kasaciniame teisme, nes tai pažeistų CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą remtis kasaciniame skunde naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas negali rinkti įrodymų, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Dėl tinkamo atsakovo autorių teisių pažeidimo atveju

Kasatorius UAB „Šiaulių kraštas“ teigia, kad jis šioje byloje yra netinkamas atsakovas, nes ginčo skelbimus išspausdino pagal trečiojo asmens užsakymą, teikdamas reklamos spausdinimo paslaugas, o už pagal užsakymą spausdinamų kūrinių teisėtumą atsako patys autoriai ar užsakovai.

Teisėjų kolegija nurodytus kasatoriaus argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tinkamais atsakovais autorių teisių gynimo bylose pripažįstami ne tik asmenys, tiesiogiai pažeidę autorių teises, bet ir netiesiogiai prisidėję prie šių teisių pažeidimo, t. y. ne tik tiesioginiai, bet ir netiesioginiai autorių teisių pažeidėjai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje G. S. v. A. A., Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-515/2000; 2007 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje K. M. leidykla „Briedis“ ir kt. v. J. K. leidykla „Saulabrolis“, bylos Nr. 3K-3-48/2007, kt.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl leidyklos, kaip tinkamo atsakovo autorių teisių gynimo bylose, yra nurodęs, kad leidyklai, kaip juridiniam asmeniui, kuris savo veikloje tiesiogiai susiduria su autorių teisių objektais ir atitinkamai autorių teisėmis, keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi reikalavimai, todėl, priėmusi tam tikrą kūrinį išleisti, leidykla turi pareigą įsitikinti, ar kūrinį pateikusiam asmeniui priklauso autoriaus ar leidybos teisės, nes kiekvienas, kuris naudojasi kieno nors suteikta teise, privalo būti įsitikinęs tos teisės naudojimo teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje K. M.leidykla „Briedis“ ir kt. v. J. K. leidykla „Saulabrolis“, bylos Nr. 3K-3-48/2007).

Teisėjų kolegija laiko teisiškai nepagrįstais kasatoriaus argumentus, kad laikraščio redakcijai negali būti taikomi tokie patys atidumo ir rūpestingumo dėl skleidžiamos informacijos atitikties autorių teises reglamentuojantiems įstatymams reikalavimai, kokie taikomi leidykloms. Visuomenės informavimo įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai naudoja literatūros, mokslo, meno ir kitus kūrinius vadovaudamiesi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Kasatorius UAB „Šiaulių kraštas“ yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, kuris atsako už skleidžiamos informacijos teisėtumą (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 62, 63 dalys, 51 straipsnio 1 dalis). Taigi kasatoriui, kuris savo veikloje nuolat susiduria su autorių teisių objektais (straipsniais, kitais literatūros kūrinais, fotografijos kūriniais, kt.), šių teisių subjektais (žurnalistais, fotografais, dailininkais, kt.), taikytini didesni atidumo, apdairumo, rūpestingumo reikalavimai dėl autorių teisės saugomų objektų naudojimo teisėtumo. Kasatoriaus argumentai dėl ATGTĮ 43 straipsnio 3 dalies, 44-48 straipsnių pažeidimo nepagrįsti, nes ginčo atveju šios teisės normos, reglamentuojančios leidybos sutartį ir leidybos teisinius santykius, netaikytos.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasaciniam teismui konstatavus, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ATGTĮ 25 straipsnį, nes nenustatė visų ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, ir dėl to grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nėra pagrindo pasisakyti dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su teisės normų, reglamentuojančių turtinės ir neturtinės žalos už autorių teisių pažeidimą atlyginimą, žalos dydžio nustatymo būdus ir kriterijus, aiškinimu bei taikymu.

Dėl kasacinio skundo argumentų, kad teismai turėjo palikti nenagrinėtus ieškovų M. D., A. J. ir K. P. reikalavimus, nes šie nepasirašė pradinio ieškinio, pažymėtina, kad nurodyti ieškovai dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, vėliau pateikė visų pasirašytą patikslintą ieškinį, taigi nurodytas procesinio dokumento trūkumas buvo ištaisytas pirmosios instancijos teisme pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Dėl to ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį, kuriame nebuvo nurodytų ieškovų parašų, laikytina neesminiu proceso teisės normų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 115 straipsnio 2 dalies) pažeidimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Sigitas Gurevičius

Juozas Šerkšnas