Civilinė byla Nr. 3K-3-120/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
50.4; 44.5.2.1; 44.5.2.5 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Nordic investicija“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Nordic investicija“ ieškinį atsakovui Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl valdymo gynimo, nuostolių atlyginimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė,,Lengvieji automobiliai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 53 426,94 Lt nuostolių. Jis teigė, kad nuostolių patyrė dėl atsakovo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie ikiteisminio tyrimo metu 2006 m. spalio 19 d. atliko kratą ieškovo trečiajam asmeniui išnuomotose patalpose, veiksmų. Kratos metu rasti daiktai buvo palikti saugoti ieškovo trečiajam asmeniui išnuomotose patalpose. Ieškovas nutraukė nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, tačiau šiomis patalpomis negalėjo naudotis iki 2008 m. sausio mėnesio, negalėjo jų nuomoti, todėl patyrė nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2004 m. lapkričio 3 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi ieškovas UAB,,Rentija“ (šiuo metu – UAB,,Nordic investicija“) trečiajam asmeniui UAB,,Lengvieji automobiliai“ gamybinei veiklai išnuomojo negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). 2006 m. spalio 19 d. atsakovo ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko trečiojo asmens nuomojamose patalpose kratą, kurios metu buvo nustatyta, kad jose yra didelis kiekis daiktų, turinčių reikšmės nusikaltimo tyrimui. Išnuomotose patalpose nuo 2006 m. spalio 19 d. iki 2008 m. sausio 18 d. buvo saugomos kratos metu paimtos automobilių detalės kaip daiktai, turintys reikšmės ikiteisminiam tyrimui.
Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinį pareiškė ne tam atsakovui, kuris turėtų pagal ieškinį atsakyti. Tik išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą, pripažinus įtariamus asmenis kaltais dėl prekybos neteisėtai įgytomis automobilių detalėmis, galima nustatyti ieškovui atsiradusių nuostolių kaltininkus. Taip galėtų būti nustatytas tinkamas atsakovas. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo dėl jo darbuotojų atliktos kratos ir jos metu aprašytų detalių palikimo saugoti civiliniai teisiniai santykiai nesusiklostė. Atsakovo darbuotojai atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, nepažeisdami baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Dėl šių veiksmų ieškovui nuosavybės teisė nebuvo apribota. Atsakovo kaltė dėl ieškovo patirtų nuostolių nėra preziumuojama, ji galėtų būti nustatyta tik tuo atveju, jeigu atsakovo darbuotojai būtų atlikę neteisėtus veiksmus ikiteisminio tyrimo procese. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, dėl kokių neteisėtų atsakovo darbuotojų veiksmų patyrė nuostolių, taip pat ir kitų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad byloje įtrauktas netinkamas atsakovas; nurodė, kad dėl pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo valstybės institucijų veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais ir valstybei gali atsirasti civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismas tinkamai taikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkami taikė ir aiškino deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas; nenurodė argumentų, kuriais remdamasis padarė išvadą, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų; netinkamai aiškino CK 6.246 straipsnį, atsakovo veiksmus vertino tik pagal baudžiamojo proceso normas; nustatydamas, ar yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti, atsakovo veiksmų teisėtumą turėjo vertinti ir pagal civilinės, konstitucinės teisės normas, kurias apeliaciniame skunde nurodė ieškovas; pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, kad kaltė galėtų būti nustatyta tik tuo atveju, jei atsakovo darbuotojai būtų atlikę neteisėtus veiksmus ikiteisminiame tyrime, susiaurino atsakovo deliktinės atsakomybės ribas, netinkamai taikė CK 6.263 straipsnį.
2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovu turėtų būti UAB,,Lengvieji automobiliai“, o apeliacinės instancijos teismas – kad valstybė. Nors šios išvados skirtingos, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 45 straipsnio 1 dalimi, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu pakeisti pradinį atsakovą. Ieškovui siūlymo pakeisti pradinį atsakovą nebuvo pateikta.
3. Teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.37, 4.39 straipsnių pažeidimo, CK 1.2, 4.95, 6.263, 6.271 straipsnių taikymo. Teismo nutartis yra be motyvų, bylos medžiaga iki galo neištirta, ieškovo teisiniai argumentai neįvertinti.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė kasacinį skundą atmesti, o ginčijamus teismų nutartį ir sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Atsakovo pareigūnai, atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus, nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir kitų teisės normų, jų veiksmai buvo teisėti. Deliktinei atsakomybei atsirasti nėra teisinio pagrindo. Be to, ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtent dėl atsakovo veiksmų jis patyrė nuostolių.
2. Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl tinkamo atsakovo. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovui buvo nurodęs pašalinti ieškinio trūkumus, nes ieškovas nurodė netinkamą atsakovą. Patikslintame ieškinyje ieškovas vėl nurodė netinkamą atsakovą – Kauno miesto Vyriausiąjį policijos komisariatą, todėl teismas nagrinėjo bylą iš esmės.
3. Apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje glausta forma pasisakė dėl visų CPK 331 straipsnio 4 dalyje keliamų reikalavimų.
k o n s t a t u o j a :
Dėl atsakovo tinkamumo
Byloje konstatuota, kad nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. sausio 18 d. ieškovas negalėjo naudotis nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, nes jas Kauno m. VPK pareigūnai užantspaudavo.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinį pareiškė ne tam atsakovui, nes tarp ieškovo ir atsakovo dėl jo darbuotojų atliktos kratos ir jos metu aprašytų detalių palikimo saugoti civiliniai teisiniai santykiai nesusiklostė. Šie teismo argumentai yra nepagrįsti. Ieškinys pareikštas ne tuo pagrindu, kad yra susiklostę pasaugos santykiai, bet kad užantspaudavus ieškovui nuosavybės teise priklausantį angarą, jam buvo apribotos nuosavybės teisės ir dėl to patirta nuostolių. Ta aplinkybė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis angaras buvo užantspauduotas ir ieškovas juo negalėjo naudotis bei disponuoti, yra konstatuota.
Byloje nustatyta, kad minėtą veiksmą, lėmusį ieškovo nuosavybės teisės apribojimą, atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnai. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl jame nurodytų neteisėtai padarytų pareigūnų veiksmų.
Baudžiamasis persekiojimas buvo vykdomas UAB,,Lengvieji automobiliai“ atžvilgiu. Dėl ieškovo baudžiamojo persekiojimo veiksmai nebuvo atliekami. Taigi jam negalėjo būti taikomos Baudžiamojo proceso kodekse nurodytos procesinės prievartos priemonės. Ieškovas, kurio angarą nuomojo UAB,,Lengvieji automobiliai“, vienašališkai nuo 2006 m. lapkričio 10 d. nutraukė nuomos sutartį su juo (T. 1, b. l. 26) tuo pagrindu, kad nuomininkas išsinuomotą turtą naudojo ne pagal paskirtį. Šis sutarties nutraukimo pagrįstumas įstatymo nustatyta tvarka nepaneigtas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad valstybinės institucijos, įskaitant vykdančias baudžiamąjį persekiojimą, civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai; dėl šios pareigos nevykdymo jų veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais ir valstybei atsirasti civilinė atsakomybė. Šis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad byloje dalyvauti įtrauktas netinkamas atsakovas.
Kasacinis teismas konstatuoja, kad vertindamas atsakovo tinkamumą teismas turi atsižvelgti į šalių tarpusavio teisinius santykius. CPK 135 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nustatyta, kad ieškovas privalo išdėstyti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodyti teisinį ieškinio pagrindą nereikalaujama. Ieškovui išdėsčius faktinį reikalavimo pagrindą, teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-618/2008; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A. ir V. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008; 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-365/2008; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. ir V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007; ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje atsakovu turėtų būti valstybė. Tokia išvada yra pagrįsta, nes reikalavimas yra dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo (CK 6.272 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nesiūlė ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo ir nepaaiškino netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių. Šį procesinės teisės pažeidimą teisėjų kolegija vertina kaip nulėmusį neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės, todėl tai yra pagrindas panaikinti skundžiamus teismų sprendimus (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš naujo nagrinėjant bylą, gavus ieškovo sutikimą, svarstytina dėl valstybės įtraukimo dalyvauti byloje atsakovu.
Dėl bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo
Civilinio proceso normos išaiškintos ir pritaikytos netinkamai. Tinkamo atsakovo neįtraukimas į bylą lėmė tai, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir priimtas neteisėtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas laiko, kad tokio sprendimo priėmimas prieštarauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, nes ieškinys pareikštas dėl pareigūnų, už kurių neteisėtų veiksmus yra nustatyta valstybės atsakomybė dėl žalos atlyginimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir dėl to, kad teismas neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Kasacinis teismas šiuo požiūriu išsamiau nepasisako, nes šalių santykiai turi būti aiškinami ir teisiškai kvalifikuojami iš naujo nagrinėjant bylą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė
