Administracinė byla Nr. eI2-5126-1114/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02518-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. N., M. V. ir Z. S. skundus atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretieji suinteresuotieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „15min“ ir E. N., dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjai K. N., M. V. ir Z. S. kreipėsi į teismą su skundais, prašydami: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau ir – Inspektorius, Tarnyba) 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sprendimas); 2) įpareigoti Inspektorių išnagrinėti K. N., M. V., Z. S. skundus dėl 2018 m. spalio 4 d. internetiniame dienraštyje www.15min.lt straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ paskleistų asmens duomenų.
2. Pareiškėjas K. N. teigia, kad 2018 m. spalio 4 d. internetiniame dienraštyje www.15min.lt buvo paviešintas straipsnis, kuriame buvo paviešinti fizinių asmenų asmens duomenys, t. y. jų vardai pavardės. Straipsnio antraštėje skelbiama - „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Straipsnis). Straipsnyje nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini)”. Tarnyba nurodo, kad 2020 m. spalio 2 d. jau yra išnagrinėjus pareiškėjo pateiktą skundą ir dėl Straipsnio buvo priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog šiuo metu yra pasikeitęs teisinis reglamentavimas dėl įmonės vadovo duomenų viešai paskelbimo, be to, šiuo metu pareiškėjas nėra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl viešai paskelbti duomenys šiuo metu neatitinka realybės ir yra neaktualūs bei klaidinantys. Nors ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla ir su visais kreditoriais buvo atsiskaityta iš įmonės buvusio turto, Straipsnis iki šiol yra paskelbtas viešoje erdvėje. Dėl nurodytų priežasčių, yra apsunkinamos pareiškėjo galimybės vykdyti veiklą, jis yra nepagrįstai šmeižiamas ir asmens duomenys neteisėtai toliau lieka prieinami neribotam asmenų ratui. Pareiškėjo nuomone, paskelbtus duomenis reikia vertinti ne kaip juridinio asmens vadovo duomenis, tačiau kaip fizinio asmens, kadangi pareiškėjas jau nėra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Pastebi, kad Straipsnyje paskelbtas pareiškėjo vardas ir pavardė su tikslu patenkinti Straipsnio užsakovo interesus, tačiau nėra jokio teisėto visuomenės intereso žinoti jo vardo ir pavardės, kadangi Straipsnyje jau ir taip yra išviešinti įmonių pavadinimai. Straipsnio užsakytojas yra nepatenkintas tam tikrų įmonių darbu, o ne fizinių asmenų jam teiktomis paslaugomis, todėl pareiškėjo vardo ir pavardės viešinimas yra nesuderinamas su asmenų duomenų apsauga ir yra perteklinis. Pareiškėjas yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, tačiau jo atžvilgiu nėra priimto nei vieno apkaltinamojo nuosprendžio. Aplinkybė, kad pareiškėjas anksčiau buvo tam tikros uždarosios akcinės bendrovės vadovas nereiškia, kad jis yra viešas asmuo. Pareiškėjo vertinimu, teisinis reglamentavimas nenumato, kad visų esamų ir buvusių įmonės vadovų vardai ir pavardės yra vieši duomenys, nepriklausomai nuo to ar asmuo ginčo nagrinėjimo metu yra įmonės vadovas ar ne. Dėl šių priežasčių, Tarnyba turėjo iš naujo įvertinti ar teisėtai yra išviešinti pareiškėjo asmens duomenys. Pareiškėjo vertinimu, Tarnyba Sprendime nepagrįstai nurodo, kad 2 metų terminas pateikti skundui ir Tarnybai taikyti poveikio priemones yra naikinamasis ir nepriklausantys nuo pažeidimo padarymo tęstinumo ir pan. Nagrinėjamu atveju pažeidimas yra trunkamasis, kadangi Straipsnis yra visą laiką ir šiuo metu viešai prieinamas. Pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi į UAB „15min“ dėl jo asmens duomenų iš Straipsnio panaikinimo, tačiau UAB „15min“ atsisakė tai daryti.
3. Pareiškėja Z. S. skunde nurodo, kad 2018 m. spalio 4 d. internetiniame dienraštyje www.15min.lt buvo paviešintas straipsnis, kuriame buvo paviešinti fizinių asmenų asmens duomenys, t. y. jų vardai pavardės. Straipsnyje skelbiama tikrovės neatitinka apie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus, pavyzdžiui, akcininke įvardinta Z. S., kuri nėra buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė; be to pažeidžiamos pareiškėjos Z. S. teisė į privatumą, asmens duomenų apsaugą, kadangi jos vardas ir pavardė buvo išviešinti ir susieti su įmone, su kuria pareiškėja neturi nieko bendro ir ji nedavė sutikimo dėl jos vardo ir pavardės viešinimo. Pareiškėja skunde nurodo, kad Straipsnyje paskelbtas pareiškėjos vardas ir pavardė yra tuo tikslu, kad būtų patenkinti Straipsnio užsakovo interesai, tačiau nėra jokio teisėto visuomenės intereso žinoti pareiškėjos vardą ir pavardę, kadangi pareiškėja nėra susijusi su minėta įmone. Straipsnyje rašoma, kad Straipsnio užsakytojas yra nepatenkintas tam tikrų įmonių darbu, o ne fizinių asmenų jam teiktomis paslaugomis, todėl pareiškėjos vardo ir pavardės viešinimas yra nesuderinamas su duomenų apsauga. Pareiškėja skunde remiasi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Konstitucijos 25 straipsniu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pareiškėja akcentuoja, kad ji nėra viešas asmuo. Pareiškėja pažymi, kad ji yra privatus asmuo, todėl atskleisti privatūs duomenys (vardas, pavardė) neatskleidžia jokių viešo pobūdžio detalių. Straipsnyje nėra skelbiama apie teisei ar gerai moralei priešingas veikas ar visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms priešingus veiksmus, kurie atitiktų tikrovę, kurias būtų galima atskleisti nesant pareiškėjos S. sutikimo. Straipsnyje rašoma išskirtinai apie įmonių veiksmus, su kuriomis pareiškėja nėra susijusi, o ne apie jos kaip fizinio asmens veiksmus. Straipsnio tikslas galėjo būti atskleistas ir neatskleidus pareiškėjos S. asmens duomenų. Apibendrindama pareiškėja nurodo, kad jos asmens duomenys buvo išviešinti neteisėtai ir nepagrįstai. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba nepagrįstai nurodo, kad 2 metų terminas pateikti skundą ir Tarnybai taikyti poveikio priemones yra naikinamasis ir nepriklauso nuo pažeidimo padarymo tęstinumo ir pan. Pareiškėjos nuomone, pažeidimas yra trunkamasis, kadangi Straipsnis yra visą laiką ir šiuo metu viešai prieinamas; pareiškėja S. tik neseniai sužinojo apie paskelbtą Straipsnį, todėl anksčiau neturėjo galimybės skųsti atsakovo veiksmų.
4. Pareiškėjas M. V. skunde teismui nurodė, kad 2018 m. spalio 4 d. internetiniame dienraštyje www.15min.lt buvo paviešintas straipsnis, kuriame buvo paviešinti fizinių asmenų asmens duomenys, t. y. jų vardai pavardės. Straipsnyje viešai skelbiama informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą M. V., nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas M. V. nurodo, kad Straipsnyje apie jį yra rašoma tik tiek, kad su juo buvo sudaryta sutartis, apie pareiškėją M. V. daugiau Straipsnyje nėra rašoma, todėl akivaizdu, kad nėra jokio viešo intereso visuomenei žinoti šio asmens duomenis. Pareiškėjas skunde remiasi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Konstitucijos 25 straipsniu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pareiškėjo M. V. nuomone, Tarnyba nepagrįstai nurodo, kad 2 metų terminas pateikti skundą ir Tarnybai taikyti poveikio priemones yra naikinamasis ir nepriklauso nuo pažeidimo padarymo tęstinumo ir pan. Pareiškėjo nuomone, pažeidimas yra trunkamasis, kadangi Straipsnis yra visą laiką ir šiuo metu viešai prieinamas, todėl Tarnyba nepagrįstai nusprendė, kad suėjo senaties terminas skundui paduoti.
5. Atsakovė Tarnyba su pareiškėjų skundais nesutinka, prašo skundus atmesti.
6. Nurodo, jog atsakovė kaip viešojo administravimo subjektas, atlikdama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau ir – Įstatymas) priežiūra, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistų jų neturtinių teisių, vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Įstatyme ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų, taip pat atlieka kitas įstatymų leidėjo jai priskirtas funkcijas. Be to, atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kurio veiklai ir priimamiems sprendimams yra taikomos ne tik Įstatymo nuostatos, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau ir – VAĮ).
7. Pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog skundžiama informacija buvo paskelbta interneto tinklalapyje 2018 m. spalio 4 d., t. y. beveik prieš ketverius metus iki pareiškėjo K. N. pakartotinio kreipimosi, pareiškėjos Z. S. ir pareiškėjo M. V. kreipimosi į atsakovę dienos. Tarnyba Sprendime pasisakė, jog Įstatyme nėra konkrečiai įtvirtinti terminai Inspektoriaus taikomoms priemonėms skirti. Teismų praktikoje nurodoma, jog negalima pripažinti pažeidimo, neskiriant įstatyme numatytos sankcijos dėl suėjusios senaties, nes tai prieštarauja viešojo administravimo principams (viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kitų principų, vadovaujasi įstatymo viršenybes ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais (VAĮ 3 straipsnio 1 ir 4 punktai), todėl yra neteisėta.
8. Tvirtina, jog Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisines apsaugos įstatymo (toliau ir – ADTAĮ) 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad priežiūros institucija priima sprendimus atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį, jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip dveji metai. Šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad sprendimas dėl administracines baudos skyrimo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas trunkamasis, - nuo jo paaiškėjimo dienos.
9. Pabrėžia, kad nors ir pareiškėjas K. N. skunde teismui teigia, jog skelbiant publikaciją viešai yra atliekamas trunkamasis pažeidimas, vis dėlto negalima paneigti fakto, kad pareiškėjui daugiau kaip dvejus metus yra žinoma apie skelbiamą publikaciją. Be to, pareiškėjas 2018 m. lapkričio 19 d. buvo pateikęs civilinį ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl ginčo publikacijoje paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos, jos paneigimo bei žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkes teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2737-807/2019 pareiškėjo ieškinį paliko nenagrinėtą. 2019 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkes teismui pateikė naują civilinį ieškinį dėl toje pačioje ginčo publikacijoje paskelbtos informacijos, tačiau Vilniaus miesto apylinkes teismas civilinėje byloje Nr. e2-36205-9051/2019 pareiškėjo ieškinį dar kartą paliko nenagrinėtą. Be to, 2020 m. vasario 11 d. Tarnyboje taip pat buvo gautas pareiškėjo skundas dėl toje pačioje ginčo publikacijoje paskelbtos informacijos. Išnagrinėjus pateiktą skundą dėl aptariamoje publikacijoje paskelbtos informacijos 2020 m. spalio 2 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 202l m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šios aplinkybes leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog pareiškėjas apie skelbiamą publikaciją, t. y. tariamai daromą trunkamąjį pažeidimą, sužinojo dar 2018 m., todėl net jei galimas pažeidimas būtų laikomas trunkamuoju, senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2018 m., kaip paaiškėjimo apie trunkamąjį pažeidimą momento. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. iki pakartotinio skundo pateikimo 2022 m. gegužės 20 d. yra praėję beveik 4 metai (suėjęs 2 metų senaties terminas), vadovaudamasis Lietuvos vyriausios administracinio teismo (toliau ir – LVAT) išaiškinimu ir imperatyviomis ADTAĮ nuostatomis atsakovas pagristai nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl suėjusio senaties termino. Nesutinka su pareiškėjo K. N. skundo argumentais, jog šiuo metu yra pasikeitęs teisinis reguliavimas. Pareiškėjas teikdamas skundą, nenurodė apskritai jokių pasikeitusių aplinkybių, kurios turėtų reikšmės priimant kitokį sprendimą. Atsakovei nesuprantama apie kokį pasikeitusį teisinį reguliavimą dėl įmonės vadovo duomenų skelbimo nurodo pareiškėjas. Šiuo metu nesama jokio pasikeitusio teisinio reguliavimo. Be to, nagrinėdama skundą ir priimdama sprendimą atsakovė vertina tik publikacijos paskelbimo metu buvusias aplinkybes. Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs LVAT, viešai skleidžiama informacija Įstatymo požiūriu turi atitikti šiame teisės akte nustatytus reikalavimus būtent jos paskelbimo metu, o ne vėliau. Kitaip tariant, vėlesnis aplinkybių pasikeitimas neturėtų daryti įtakos prieš tai viešai paskelbtos informacijos vertinimui. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kai viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai skelbtų informaciją nesilaikydami Įstatymo reikalavimų tikėdamiesi, jog, pasikeitus aplinkybėms, atitinkamos informacijos paskelbimas bus įvertintas kaip atitinkantis Įstatymo reikalavimus. Teigia, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nebėra publikacijoje aprašomo juridinio asmens vadovas, nekeičia fakto, kad publikacijos paskelbimo metu pareiškėjas tokias pareigas ėjo. Visuomenes informavimo specifiškumas ir žurnalistikos tikslo įgyvendinimas nulemia tai, jog būtent viešosios informacijos paskelbimo metu egzistavusios aplinkybes yra reikšmingos ir vėlesnis jos pasikeitimas negali turėti įtakos informacijos paskelbimo metu aptariamos situacijos kitokiam vertinimui.
10. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos Z. S. skundą nurodo, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsižvelgiant į tai, jog informacija paskelbta viešai, laikytina, kad ji prieinama laisvai, todėl senaties termino skaičiavimo pradžia yra galimo pažeidimo įvykdymo diena, t. y. publikacijos paskelbimo diena. Nors pareiškėja skunde teismui ir nurodė, kad tik neseniai sužinojo apie paskelbtą publikaciją, tačiau Tarnyba atsiliepime pabrėžė, kad ginčo publikacija su aiškiai identifikuojama pareiškėja, t. y. publikacijoje paskelbtas pareiškėjos vardas, pavardė, buvo paskelbta viešai bei laisvai prieinama interneto tinklalapyje visą laiką, todėl nagrinėjamu atveju senaties (2 metų) termino skaičiavimo pradžia yra galimo pažeidimo įvykdymo diena. Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja apie savo neturtinės teisės pažeidimą sužinojo vėliau negu publikacija paskelbta bei kad ji neturėjo galimybės per beveik ketverių metų terminą kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo Įstatymo nustatyta tvarka. Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėja taip pat nepateikė jokių objektyvių egzistuojančių priežasčių dėl kurių negalėjo, kaip kiti asmenys (skaitytojai), žinoti apie ją viešai skelbiamą informaciją. Tarnyba nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nuo publikacijos paskelbimo laiko yra praėję beveik 4 metai (suėjęs 2 metų senaties terminas), vadovaudamasi LVAT išaiškinimu ir imperatyviomis ADTAĮ nuostatomis, Tarnyba pagrįstai nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą suėjus senaties terminui.
11. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo M. V. skundą pabrėžė, kad ginčo publikacija su aiškiai identifikuojamu pareiškėju, t. y. publikacijoje paskelbtas pareiškėjo vardas, pavardė, buvo paskelbta viešai bei laisvai prieinama interneto tinklalapyje visą laiką, todėl nagrinėjamu atveju senaties (2 metų) termino skaičiavimo pradžia yra galimo pažeidimo įvykdymo diena. Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas apie savo neturtinės teisės pažeidimą sužinojo vėliau negu publikacija paskelbta bei kad jis neturėjo galimybės per beveik ketverių metų terminą kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo Įstatymo nustatyta tvarka. Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių egzistuojančių priežasčių dėl kurių negalėjo, kaip kiti asmenys (skaitytojai), žinoti apie jį viešai skelbiamą informaciją. Tarnyba nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nuo publikacijos paskelbimo laiko yra praėję beveik 4 metai (suėjęs 2 metų senaties terminas), vadovaudamasi LVAT išaiškinimu ir imperatyviomis ADTAĮ nuostatomis, Tarnyba pagrįstai nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą suėjus senaties terminui.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. N. su pareiškėjo K. N. skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Nurodo, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. liepos 1 d. gauti M. V. ir Z. S. analogiški skundai, kuriais prašoma panaikinti Tarnybos sprendimą dėl Straipsnio turinio. Šiuo atveju, Inspektorius pagrįstai atmetė asmenų skundą, atsižvelgdamas į suėjusį 2 metų senaties terminą ir į tai, kad kitas pareiškėjo skundas dėl tos pačios publikacijos jau buvo išnagrinėtas ir sprendimas priimtas. Teigia, kad pareiškėjas ginčija archyvinę informaciją remdamasis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau ir – Reglamentas) ir argumentuodamas, kad dabar faktinės aplinkybės pasikeitė, lyginant su Straipsnio rengimo metu. Tačiau ADTĄĮ 4 straipsnis apibrėžia, „kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, netaikomi Reglamento 8, 12–23, 25, 30, 33–39, 41–50, 88–91 straipsniai“, kuriais galėtų būti grindžiami skunde dėstomi argumentai ar realizuoti reikalavimai. Straipsnis neprieštarauja pareiškėjo minimiems Reglamento 5 ir 6 straipsniams, kadangi Straipsnis parengtas ir paskelbtas siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į galimą sukčiavimo ir/ar kitokią neteisėtą veiklą, dėl kurios nukenčia ja patikėję asmenys. Pagrindinis Straipsnio paskelbimo tikslas – apsaugoti asmenis nuo galimų neteisėtų veiksmų, informuoti, paaiškinti ir įspėti visuomenę būti budriems ir atsargiems, sudarant sutartis su šalimis, kurios gali sukelti nuostolių. Būtent tokia ir yra informacijos rengėjo ir skleidėjo pareiga ir buvusi mano kaip žurnalisto užduotis, vykdoma viešojo intereso labui. Asmens duomenys teisėtai tvarkyti pagal Reglamento 6 straipsnio 1 dalies e ir f punktus.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „15min“ atsiliepimo nepateikė.
konstatuoja:
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog pareiškėjai K. N., Z. S. ir M. V. 2022 m. gegužės 6 d. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateikė skundą. Minėtas skundas 2022 m. gegužės 20 d. buvo persiųstas Tarnybai.
16. Pareiškėjai K. N., Z. S. ir M. V. 2022 m. gegužės 6 d. skunde nurodė, jog 2018 m. spalio 4 d. internetiniame dienraštyje www.15min.lt buvo paviešintas Straipsnis, kuriame buvo paviešinti skundą padavusių asmenų duomenys (vardai ir pavardės). Be to, Straipsnyje skelbiama tikrovės neatitinkanti informacija. Skunde taip pat nurodė, jog Straipsnyje minimi vardai ir pavardės paskelbti siekiant patenkinti Straipsnyje minimo asmens interesus.
17. Tarnyba, išnagrinėjusi gautą skundą, atlikusi tyrimą Įstatymo, ADTAĮ ir Reglamento nuostatų laikymosi požiūriu, 2022 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė nagrinėti skundą. Tarnyba pažymėjo, jog Straipsnis paskelbtas 2018 m. (yra suėjęs 2 metų senaties terminas), todėl atsakovė negali taikyti jokių poveikio priemonių, nurodytų Įstatyme.
18. Pareiškėjai nesutikdami su ginčijamu Sprendimu, kreipėsi su skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
19. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisines apsaugos įstatymas, Reglamentas.
20. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kokias funkcijas atlieka Inspektorius: nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (1 punktas); nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse (2 punktas); nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus ADTAĮ nustatyta tvarka; nagrinėjant šiuos skundus, šio straipsnio 3, 4, 5 ir 9–18 dalys netaikomos (punktas); vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų (5 punktas).
21. ADTĄĮ 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Inspektorius stebi, kaip taikomas Reglamentas ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais; Inspektorius atlieka Reglamente nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir turi Reglamente nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus; Inspektoriui netaikomi Reglamento straipsnio 1 dalies j–l ir n–t punktai, 58 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, 2 dalies e, g, h ir j punktai, 3 dalies a, c ir e–j punktai. ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, jog priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai.
22. Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalį asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas); c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas); d) tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas); e) laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas); f) tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas). To paties straipsnio 2 dalis nurodo, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš sąlygų, numatytų Reglamento 6 straipsnyje.
23. Kaip matyti iš pareiškėjo K. N., Z. S. bei M. V. 2022 m. gegužės 6 d. skundo turinio, asmenys iš esmės nurodė, jog Straipsnyje pažeidžiama jų teisė į privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsaugą, kadangi jame paviešinti jų vardai ir pavardės. Taigi pateiktu skundu buvo prašoma įgyvendinti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, t. y. išnagrinėti jų skundą dėl pažeistos pareiškėjų teisės į privataus gyvenimo apsaugą.
24. Nagrinėjamu atveju Tarnyba netenkino pareiškėjų K. N., Z. S. bei M. V. 2022 m. gegužės 6 d. skundo, nustačiusi, kad pagal suformuotą LVAT praktiką atsakovės sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju Straipsnis buvo paskelbtas 2018 m. spalio 4 d., pareiškėjai į atsakovę su skundu kreipėsi 2022 m. gegužės 6 d., t. y. praleidę 2 metų senaties terminą.
25. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei proceso dalyvių paaiškinimus, neturi pagrindo nesutikti su atsakovės Sprendime padaryta išvada. Visų pirma, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėjo K. N. atžvilgiu, išnagrinėjus jo 2020 m. vasario 11 d. skundą, Tarnyboje 2020 m. spalio 2 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl Straipsnyje nurodytos informacijos), kurį pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir kuris 2021 m. kovo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkyLTExNjEtNzg5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI2-1161-789/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI2-1161-789/2021">eI2-1161-789/2021</a> pareiškėjo skundą atmetė. Minėtame sprendime, teismas konstatavo, jog Straipsnyje pateikta informacija apie įmonės veiklą laikytina žiniomis. Pateikta informacija atitinka jos objektyvumo kriterijų. Straipsnyje pateikta informacija apie įmonių veiklą yra pagrįsta objektyviomis aplinkybėmis, yra aktuali, jos pateikimas visuomenei susijęs su viešuoju interesu tokią informaciją žinoti. Be to, teismas sprendė, jog pareiškėjo vardas, pavardė ir informacija apie darbovietę nėra laikytina privataus pobūdžio informacija, paviešinti pareiškėjo duomenys yra viešai skelbiami su juridiniais asmenimis susijusiose duomenų bazėse. Apie pareiškėją, kaip apie privatų asmenį, Straipsnyje nėra kalbama, informacija, nesusijusi su jo valdomais (valdytais) juridiniais asmenimis, nėra skelbiama. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apie skelbiamą Straipsnį pareiškėjui buvo žinoma dar 2018 m. Nesutikdamas su jo turiniu, pareiškėjas pateikė skundą Tarnybai, kurios sprendimą jis vėliau apskundė teismui. Taigi šiuo atveju, konstatavus, jog Straipsnyje nurodyta informacija yra pagrįsta ir teisėta nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, jog skelbiant Straipsnį viešai yra atliekamas trunkamasis pažeidimas.
26. Pareiškėjai Z. S. ir M. V. savo skunduose teismui taip pat nurodė, kad Tarnyba nepagrįstai nurodo, kad 2 metų terminas pateikti skundą ir Tarnybai taikyti poveikio priemones yra naikinamasis ir nepriklauso nuo pažeidimo padarymo tęstinumo ir pan., šių pareiškėjų nuomone, pažeidimas yra trunkamasis, kadangi Straipsnis yra visą laiką ir šiuo metu viešai prieinamas, todėl Tarnyba nepagrįstai nusprendė, kad suėjo senaties terminas skundui paduoti.
27. Šiuo atveju yra teisinis pagrindas remtis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartyje Nr. A-662-996/2014 suformuota praktika, taip pat teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis ir kitose vėliau LVAT išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-507-756/2014; 2015 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNDM1LTYyNC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1435-624/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1435-624/2015">A-1435-624/2015</a>; 2016 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTY5LTY2Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2169-662/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2169-662/2016">A-2169-662/2016</a>, 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1592-520/2018 ir kt.). Minėtose bylose konstatuota, jog už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMDQtNTI1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-304-525/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-304-525/2022">A-304-525/2022</a> pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 iš esmės sprendė klausimą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus teisės skirti įspėjimą bei įpareigoti paneigti informaciją, įstatyme esant nesureguliuotam naikinamajam poveikio priemonės skyrimo terminui (senaties terminui); išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad tiek įspėjimas, tiek įpareigojimas paneigti informaciją yra priskirtini prie kitų poveikio priemonių grupės (t. y. ne prie administracinių nuobaudų), todėl šias dvi poveikio priemones išplėstinė teisėjų kolegija vertino kaip lygiavertes; byloje pažymėta, kad analizuojamas santykis, t. y. senaties termino skaičiavimas Žurnalistų etikos inspektoriui skiriant įspėjimą ar įpareigojimą paneigti informaciją, kaip poveikio priemones, nėra sureguliuotas Įstatyme, nors toks poreikis egzistuoja; išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šio teisinio instituto neįtvirtinus Įstatyme, konstatuotina teisės spraga, kuri privalo būti užpildyta taikant įstatymo analogiją; atsižvelgusi į tai bei vadovaudamasi kituose įstatymuose nustatytais senaties terminais skiriant poveikio priemones, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 konstatavo, jog sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1059-1062/2021, pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog publikacijos skelbtos viešai, todėl buvo prieinamos laisvai, tai senaties (2 metų) termino skaičiavimo pradžia yra galimo pažeidimo įvykdymo diena ir atmetė apelianto argumentą, kad trunkamojo pažeidimo atveju skundo pareiškimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo tokio pažeidimo paaiškėjimo pareiškėjui dienos.
30. Nagrinėjamu atveju nenustatyti jokie teisiškai pagrįsti pagrindai nukrypti nuo ankstesnėje LVAT praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles. Tokių pagrindų nenurodė ir pareiškėjai. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sutiktina su atsakovės Tarnybos pozicija, kad nors pareiškėja Z. S. skunde teismui ir nurodė, kad tik neseniai sužinojo apie paskelbtą publikaciją, tačiau ginčo publikacija su aiškiai identifikuojama pareiškėja, t. y. publikacijoje paskelbtas pareiškėjos vardas, pavardė, buvo paskelbta viešai bei laisvai prieinama interneto tinklalapyje visą laiką, todėl nagrinėjamu atveju senaties (2 metų) termino skaičiavimo pradžia yra galimo pažeidimo įvykdymo diena; taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja apie savo neturtinės teisės pažeidimą sužinojo vėliau negu publikacija paskelbta bei kad ji neturėjo galimybės per beveik ketverių metų terminą kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo Įstatymo nustatyta tvarka. Dėl pareiškėjo M. V. – ginčo publikacija su aiškiai identifikuojamu pareiškėju, t. y. publikacijoje paskelbtas pareiškėjo vardas, pavardė, buvo paskelbta viešai bei laisvai prieinama interneto tinklalapyje visą laiką, todėl nagrinėjamu atveju senaties (2 metų) termino skaičiavimo pradžia yra galimo pažeidimo įvykdymo diena; taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas M. V. apie savo neturtinės teisės pažeidimą sužinojo vėliau negu publikacija paskelbta bei kad jis neturėjo galimybės per beveik ketverių metų terminą kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo Įstatymo nustatyta tvarka.
31. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
32. Teismo vertinimu, pareiškėjo K. N. skundo argumentai, jog šiuo metu yra pasikeitęs teisinis reguliavimas dėl įmonės vadovo duomenų viešo paskelbimo ir, kad jis nebėra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl viešai paskelbti duomenys šiuo metu neatitinka realybės ir yra neaktualūs bei klaidinantys yra teisiškai nepagrįsti. Nors ir pareiškėjas K. N. skunde nurodo, jog šiuo metu yra pasikeitęs teisinis reguliavimas, tačiau pats nenurodo kokio teisės akto nuostatos yra pakitusios, ir kokiu pagrindu būtų galima teigti, jog šiuo metu Straipsnyje paskelbta informacija negali būti viešai skelbiama. Pareiškėjas skunde nurodo, jog šiuo metu situacija (dėl Straipsnyje skelbiamos informacijos) yra iš esmės pasikeitusi situacija, kadangi pareiškėjas šiuo metu jau nėra įmonės vadovas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla ir su visais kreditoriais buvo atsiskaityta iš įmonės buvusio turto, todėl viešai paskelbti duomenys šiuo metu neatitinka realybės ir yra neaktualūs.
33. Teismas pažymi, jog šiuo aspektu svarbu paminėti, kad informacijos teisingumą privalo patvirtinti viešosios informacijos rengėjas, kuris turi teisę pats pasirinkti jos pagrindimo būdą. Be to, pabrėžtina ir tai, jog viešai skleidžiama informacija Įstatymo požiūriu turi atitikti šiame teisės akte nustatytus reikalavimus būtent jos paskelbimo metu, o ne vėliau. Kitaip tariant, vėlesnis aplinkybių pasikeitimas neturėtų daryti įtakos prieš tai viešai paskelbtos informacijos vertinimui. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kai viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai skelbtų informaciją, nesilaikydami Įstatymo reikalavimų, tikėdamiesi, jog, pasikeitus aplinkybėms, atitinkamos informacijos paskelbimas bus įvertintas kaip atitinkantis Įstatymo reikalavimus. Taip pat būtų galimi atvejai, kai, vėliau pasikeitus aplinkybėms, informacijos paskleidimas kaip tik būtų pradėtas vertinti kaip neatitinkantis Įstatymo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012). Taigi, šiuo atveju pareiškėjo argumentai, jog šiuo metu situacija jau yra pasikeitusi, neturi jokios reikšmės, kadangi kaip buvo minėta, vėlesnis aplinkybių pasikeitimas nedaro įtakos prieš tai paskelbtam informacijai. Teismo vertinimu, priešingu atveju, tokia situacija ne tik būtų nesuderinama su Įstatymo tikslais, bet ir neatitiktų teisingumo ir protingumo reikalavimų.
34. Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjų K. N., Z. S. ir M. V. skundą ir spręsti dėl poveikio priemonių, nustatytų Įstatyme, taikymo, nes suėjęs dvejų metų senaties terminas, o pareiškėjų skundo analizė ir galimas pažeidimų konstatavimas be poveikio priemonių taikymo prieštarautų viešojo administravimo principams ir būtų neteisėtas. Tarnyba skundžiamame Sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, nenukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos, Sprendimas pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti Sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
35. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo K. N., pareiškėjos Z. S. ir pareiškėjo M. V. skundai atmestini kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. N., pareiškėjos Z. S. ir pareiškėjo M. V. skundus atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Indrė Pukanasytė-Biekšė
Jolita Rasiukevičienė
Gediminas Užubalis