Civilinė byla Nr. 3K-3-71/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01561-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. sausio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei R. R., dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarei Svajonei Šaltauskienei, dėl baudos už preliminariosios sutarties nevykdymą priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliami įrodymų vertinimo ir netesybų mažinimo klausimai.
Ieškovas T. P. prašė teismo priteisti iš atsakovės R. R. 40 000 Lt baudą už preliminariosios sutarties nevykdymą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2010 m. rugpjūčio 26 d. šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovei 182,19 kv. m butą (duomenys neskelbtini) ir 607/1200 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o atsakovė – nupirkti šį nekilnojamąjį turtą ir nustatytais terminais sumokėti 550 000 Lt. Be to, šios sutarties 6.2 punktu šalys įsipareigojo iki 2010 m. rugsėjo 30 d. sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau tokia nebuvo sudaryta. Ieškovo teigimu, savo kaip pardavėjo įsipareigojimus jis įvykdė iki nustatytos datos, tačiau atsakovė neįvykdė preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir be priežasties atsisakė sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal preliminariosios sutarties 5.1 punktą atsakovė iki 2010 m. rugsėjo 14 d. turėjo pervesti į ieškovo sąskaitą 40 000 Lt avansą, tačiau to nepadarė. Ieškovo teigimu, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl remdamasis preliminariosios sutarties 7.3 punktu jis turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti 40 000 Lt baudą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino –priteisė ieškovui iš atsakovės 40 000 Lt baudą už preliminariosios sutarties nevykdymą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimo, priimto civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>, išaiškinimus, įvertindamas preliminariosios sutarties 7.2–7.3 punktuose įtvirtintas nuostatas, sprendė, kad avansas buvo atskaitos taškas, apskaičiuojant šalių sutartus nuostolius ir nustatant baudos dydį, todėl konstatavo, kad atsakovė pažeidė preliminariosios sutarties 5.1 punkte įtvirtintą pareigą iki 2010 m. rugsėjo 14 d. sumokėti ieškovui 40 000 Lt avansą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad ieškovo kaltė dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo nenustatyta, o atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį (CPK 178 straipsnis). Atsakovės nesąžiningus veiksmus patvirtina tai, kad ji neįvykdė vienos pagrindinių preliminariosios sutarties sąlygų – iki nustatyto termino ieškovui sumokėti avansą ir neatvyko į notarų biurą sudaryti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties. Aplinkybę, kad ieškovas bandė susisiekti su atsakove, patvirtino notarė S. Šaltauskienė, kuri neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Atsakovė žinojo pagrindinės sutarties sudarymo datą, todėl, elgdamasi sąžiningai, galėjo pati susisiekti su ieškovu ar notare. Notarė S. Šaltauskienė nurodė, kad nors ji 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo išvykusi, tačiau notaro biuras nurodytą dieną dirbo. Teismas nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. notarė S. Šaltauskienė atostogavo, teisingumo ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo pagrindu notarę pavadavo notaras S. Svaldenis, todėl ieškovas pagrįstai dėl sandorio sudarymo kreipėsi į šį notarą. Atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl pateisinamų priežasčių, jai kyla atsakomybė, nustatyta CK 6.165 straipsnio 4 dalyje.
Bylos duomenimis, šalys susitarė dėl 40 000 Lt netesybų baudos forma už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį (preliminariosios sutarties 7.2–7.3 punktai). Nustatyta, kad šalys buvo apsisprendusios sudaryti pagrindinę sutartį, kurios vertė 550 000 Lt. Byloje rašytiniais įrodymais pagristi ieškovo 20 505,28 Lt nuostoliai, susiję su pasirengimu sudaryti sutartį, sutartyje nustatytos netesybos sudaro 7,2 proc. prievolės vertės, tačiau šalys pačios pasiūlė tokias sutarties sąlygas, jas ilgai derino tiek tarpusavyje, tiek su notaru, preliminariosios sutarties 7.3 punktu 40 000 Lt bauda nustatyta abiem sutarties šalims. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė net iš dalies neįvykdė preliminariosios sutarties sąlygų, laikytina, kad 40 000 Lt netesybos nelaikytinos leidžiančiomis ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, o jų mažinimas paneigtų sutarties laisvės principą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kad ieškovas vėliau sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su kitais pirkėjais, neatleidžia atsakovės nuo pareigos mokėti šalių sutartas netesybas. Notarė S. Šaltauskienė patvirtino, kad šalims preliminariosios sutarties sąlygos buvo išaiškintos, šalys su jomis sutiko ir siekė preliminariojoje sutartyje nurodytų padarinių. 2010 m. rugpjūčio 26 d. sudaryta preliminarioji sutartis nepripažinta negaliojančia, šalims turi įstatymo galią (CK 6.37, 6.165 straipsniai, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6. 210 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovas 2010 m. rugsėjo 24 d. užsakė pas notarę S. Šaltauskienę ir 2010 m. rugsėjo 30 d. – pas notarą S. Svaldenį pažymas pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, savaime nesukuria atsakovei prievolės mokėti 40 000 Lt baudą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo rezervavęs konkretų laiką pas notarą pirkimo–pardavimo sutarčiai su atsakove sudaryti, kad apie šį laiką ir sandorio sudarymo vietą, užsakytą pažymą raštu ir pasirašytinai informavo atsakovę, taip užsitikrindamas savo interesus. Aplinkybė, kad atsakovė pagal preliminariosios sutarties 5.1 punktą iki 2010 m. rugsėjo 14 d. nesumokėjo pirkėjui 40 000 Lt avanso, taip pat savaime nesukuria prievolės besąlygiškai mokėti tokio paties dydžio baudą ieškovui, nes byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, iki 2010 m. rugsėjo 14 d. negavęs 40 000 Lt avanso, kreipėsi į atsakovę, pasirašytinai įteikdamas raginimą sumokėti avansą. Byloje nepateikta duomenų, kad pats ieškovas, deklaruodamas tinkamą įsipareigojimų įvykdymą, faktiškai įvykdė savo prievoles pagal preliminariosios sutarties 4.10 punktą iki 2010 m. rugsėjo 30 d. savo lėšomis ir darbu atlikti preliminariojoje sutartyje aptartus darbus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovės kaltės.
Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovas pardavė nekilnojamąjį turtą už 610 000 Lt S. Z. ir T. Z., t. y. už 60 000 Lt didesnę kainą, nei buvo preliminariai sutarta su atsakove. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepatyrė nuostolių. Teismas kritiškai vertino ieškovo 22 605,28 Lt nuostolių suvestinę. Tai, kad ieškovas nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. nepareiškė raštiškų pretenzijų atsakovei dėl avanso sumokėjimo, ir, užsakęs pažymas pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti ir apie tai neinformuodamas raštu atsakovės, laukė, kada pasibaigs terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, parodo, kad pats ieškovas nebuvo suinteresuotas su atsakove sudaryti pagrindinės sutarties, nes siekė įgyvendinti savo teises į 40 000 Lt baudą. Ar atsakovė turėjo pinigų butui pirkti, neturi įtakos šalių sutartinėms prievolėms, nes pats ieškovas neatliko sutartų darbų, pasirašytinai nepranešė atsakovei apie tai ir apie užsakytas sandoriui pažymas, rezervuotą konkretų laiką pas notarą pirkimo–pardavimo sandoriui su atsakove sudaryti, jo sudarymo vietą. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį nustatytu terminu, dėl to jis patyrė nuostolių (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo ir dispozityvumo civiliniame procese principus (CPK 13, 17 straipsniai) – nesant byloje viešojo intereso nepagrįstai ir nemotyvuotai peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, nustatytas atsakovės apeliaciniame skunde; pagal kasacinio teismo praktiką tai yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį (CPK 320 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. P. skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-217/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-217/2010">3K-3-217/2010</a>). Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvykdė CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, motyvuoti viešojo intereso buvimą.
Nagrinėjamoje byloje teismas išplėtė apeliacinio skundo argumentų sąrašą ir ėmėsi analizuoti tokius argumentus, kurie apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti, tai prieštarauja Konstitucinio Teismo ir kasacinio teismo praktikai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rimeda“ v. A. M. individuali įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2001). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad tik iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad teismas neteisėtai priteisė baudą, nes ieškovas nepatyrė nuostolio ir papildomai uždirbo parduodamas turtą trečiajam asmeniui, nepagrįstai nepripažino 40 000 Lt baudos neprotingai (aiškiai) didele ir jos nesumažino. Kitos apeliacinės instancijos teismo konstatuotos aplinkybės nebuvo nurodytos apeliaciniame skunde, tai reiškia, kad atsakovė sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ji turėjo pareigą iki 2010 m. rugsėjo 30 d. sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau jos laiku neįvykdė, ignoruodama ieškovo kvietimą atvykti sudaryti pagrindinę sutartį paskutinę termino dieną. Ieškovas savo pareigas pagal preliminariosios sutarties 4.1–4.11 punktus įvykdė visiškai, todėl jo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra. Tik dėl to, kad atsakovė manė pirmosios instancijos teismo jai skirtą baudą esant nepagrįstai didelę ir būnant įsitikinusiai, jog ieškovas nuostolių, jai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, nepatyrė, atsakovė kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą. Apeliacinio skundo ribas ieškovas akcentavo atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisakė šiuo klausimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamas ginčas kilęs tarp dviejų privačių fizinių asmenų dėl nekilnojamojo turto perleidimo, byloje jiems atstovavo advokatai, atsakovė pripažino, kad turi aukštąjį išsilavinimą, yra pas notarą sudariusi ne vieną sandorį. Taigi šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti viešojo intereso ir atitinkamai pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą negalėjo pasisakyti dėl apeliaciniame skunde nenurodytų argumentų, todėl apeliacinės instancijos teismas priėmė skundžiama sprendimą iš esmės nežinodamas ieškovo pozicijos. Ieškovas neteko teisės duoti teismui paaiškinimų visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais (CPK 42 straipsnio 1 dalis).
2. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas buvo informavęs atsakovę apie savo pareigų pagal preliminariąją sutartį įvykdymą, t. y. darbų užbaigimą ir visų dokumentų sutvarkymą, rezervavęs konkretų laiką pas notarą pirkimo–pardavimo sutarčiai su atsakove sudaryti, kad apie šį laiką bei sandorio sudarymo vietą raštu pasirašytinai informavo atsakovę, todėl ši pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu. Ši išvada prieštarauja ieškovo, notarės ir atsakovės paaiškinimams pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pažeidžia CK 6.158 straipsnio 1 dalies, 6.163 straipsnio 1 dalies, 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatas, prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>; teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. B. v. I. D. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-488/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-488/2010">3K-3-488/2010</a>; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Otega“ v. BAB „Ekranas“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-81/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-81/2011">3K-3-81/2011</a>; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Trevena“ v. Ž. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-129/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-129/2011">3K-3-129/2011</a>). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino, kad atmetė ieškovo siūlymus sudaryti pagrindinę sutartį, nesidomėdama dėl pagrindinės sutarties sudarymo konkretaus laiko, nes buvo apsisprendusi jos nesudaryti. Be to, atsakovė buvo gerai informuota apie savo prievolę sudaryti pagrindinę sutartį. Suinteresuotumo bylos baigtimi neturinti notarė S. Šaltauskienė patvirtino, kad apie savo išvykimą ir paskirtą kitą notarą informavo abi šalis.
Ieškovo nuomone, rūpinimasis pagrindinės sutarties sudarymu yra abiejų preliminariosios sutarties šalių pareiga, priešingu atveju būtų pažeisti sąžiningumo ir bendradarbiavimo ikisutartiniuose santykiuose principai (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, ieškovas dėjo visas protingas ir adekvačias situacijai pastangas, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta laiku – įvykdė preliminariosios sutarties 4.3–4.10 punktuose nustatytus įsipareigojimus, kvietė atsakovę atvykti pas notarą sudaryti pagrindinę sutartį, preliminariosios sutarties galiojimo metu nesudarė kitų sutarčių su trečiaisiais asmenimis. O atsakovė neįvykdė preliminariosios sutarties 2.1.1 punkte nustatytos pareigos sumokėti 40 000 Lt avansą, nesirūpino pagrindinės sutarties sudarymu, atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu ir apie tai 2010 m. rugsėjo 28 d. informavo ieškovą. Taigi atsakovė nebuvo sąžininga preliminariosios sutarties šalis, nebendradarbiavo su ieškovu, ieškojo priežasčių nesudaryti pagrindinės sutarties arba šios sutarties sudarymą nukelti ilgesniam laikui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino rašytinio dokumento, patvirtinančio atsakovės informavimą apie pagrindinės sutarties sudarymo vietą ir laiką, nebuvimą, turėjo vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. ir kt. v. UAB „Uosta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-405/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-405/2009">3K-3-405/2009</a>; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autovygreda“ v. UAB „Baltik vairas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-279/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-279/2010">3K-3-279/2010</a>; kt.).
Byloje esanti Statybos inspekcijos 2010 m. rugsėjo 23 d. pažyma apie statinio statybą patvirtina, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu buvusi jo statybos būklė – 72 proc., o ieškovui atlikus preliminariosios sutarties 4.10 punkte numatytus darbus – 81 proc. Taigi ieškovas darbus, numatytus preliminariosios sutarties 4.10 punkte, įvykdė tinkamai ir laiku. Be to, būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal preliminariosios sutarties 4.10 punktą (CPK 178 straipsnis). Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai nesivadovavo vieninteliu atsakovės pateiktu 2010 m. spalio 7 d. kasos kvitu parduotuvėje „IKI“ (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovė iki bylos iškėlimo teisme nereiškė ieškovui rašytinių pretenzijų dėl preliminariosios sutarties 4.10 punkte nustatytų įsipareigojimų nevykdymo, neteikė priešieškinio. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“, Teismų praktika 22, p. 7). Taigi apeliacinės instancijos teismas negalėjo taikyti skolininko kaltės prezumpcijos byloje, nes ieškovas nagrinėjamu atveju yra kreditorius. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl įrodinėjimo pareigos perkėlimo ieškovui pažeidžia proceso šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo. Atsakovė, remdamasi CPK 320 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. P. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-93/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-93/2012">3K-3-93/2012</a>, pateiktais išaiškinimais, nurodo, kad apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, t. y. apeliaciniu skundu buvo ginčijamas visos baudos priteisimas, tai ir apibrėžė apeliacijos ribas. Dėl to turėjo būti ištirtos visos bylos aplinkybės ir apeliacinės instancijos teismo argumentai nelaikytini bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo ribų peržengimu. Dalinis apeliacinio skundo argumentų neišsamumas negali būti vertinamas kaip siaurinanti apeliacijos ribas aplinkybė (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Iš atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio matyti, kad ieškovas papildomai pasisakė atsakovės kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo klausimu, t. y. įgyvendino savo teisę pasisakyti dėl viso ginčo dalyko, todėl CPK 17 straipsnio pažeidimas nekonstatuotinas.
2. Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Atsakovė, remdamasi CK 6.165 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-474/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-474/2008">3K-3-474/2008</a>; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. –Š. v. UAB „Pakruojo parketas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-82/2010">3K-3-82/2010</a>; kt.), nurodo, kad preliminariosios sutarties 4.3–4.5, 4.7, 4.10 punktuose ieškovui, kaip pardavėjui, buvo nustatyta pareiga atlikti tam tikrus darbus iki pagrindinės sutarties sudarymo. Ieškovas, įrodinėdamas aplinkybę, kad įgijo teisę į baudos priteisimą, turėjo pateikti neginčytinus įrodymus, kad visus šiuos pagrindinės sutarties pasirašymui būtinus darbus buvo atlikęs ir neegzistavo jokia nuo jo priklausanti kliūtis pagrindinei sutarčiai sudaryti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas patvirtino, kad neturi įrodymų, patvirtinančių, kad darbai buvo atlikti laiku. Statybos inspekcijos 2010 m. rugsėjo 23 d. pažymoje apie statinio statybą nenurodoma, dėl kokių darbų atlikimo pasikeitė pastato baigtumo procentas; tai neįrodo, kad visi preliminariojoje sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti. Notarė S. Šaltauskienė patvirtino, kad jos akivaizdoje ieškovui buvo reiškiamos pretenzijos dėl neatliktų visų darbų. Aplinkybė, kad ieškovui nebuvo pareikšti reikalavimai dėl baudos priteisimo priešieškinio forma, savaime nereiškia, kad tai eliminuoja ieškovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo; patvirtina tik pasirinktą atsakovės teisių gynimo būdą. Kadangi ieškovas įrodinėjo, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, tai, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo dėl vienos iš šalių kaltės, turėjo būti nustatyta, kad neegzistuoja jokios kitos priežastys, nulėmusios pagrindinės sutarties nesudarymą, įskaitant tas, kurios priklausė nuo paties ieškovo (konkrečiai – nustatytos preliminariosios sutarties 4.10 punkte).
Pažymėtina, kad ne avanso nesumokėjimas, o ieškovo įsipareigojimų neįvykdymas (nekilnojamojo turto neparuošimas parduoti) buvo esminė pagrindinės sutarties nepasirašymo priežastis. Atsakovei nesumokėjus avanso pagal preliminariosios sutarties 7.1 punktą ieškovas galėjo reikalauti iš jos netesybų (0,02 proc.). Be to, avanso pagal preliminariąją sutartį nesumokėjimas nebuvo darbų neatlikimo laiku priežastis, nes ieškovas įsipareigojo darbus atlikti savo lėšomis ir darbu. Jokia forma iki 2010 m. spalio 27 d. reikalavimo per antstolį pateikimo ieškovas nereikalavo sumokėti avanso, tikėtina, dėl to, jog ir toliau vykdė to paties nekilnojamojo turto pardavimą kitiems asmenims ir neturėjo rimtų ketinimų parduoti jį atsakovei už preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą. Nors preliminariojoje sutartyje nebuvo nustatyta, kas turi organizuoti pagrindinės sutarties pasirašymą, tačiau, remiantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įvertinant ikisutartinių santykių seką (preliminariosios sutarties pasirašymą pas savo pasirinktą notarę organizavo ieškovas, pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta tik po to, kai ieškovas įvykdys preliminariosios sutarties 4.3–4.10 punktuose numatytus įsipareigojimus, pažymą sandoriui turėjo užsakyti ieškovas), pripažintina, kad ir pagrindinės sutarties pasirašymą turėjo organizuoti ieškovas, atlikęs visas pareigas, kylančias iš preliminariosios sutarties, turėjo atsakovę informuoti apie numatomą pagrindinės sutarties pasirašymo laiką, vietą ir notarą. Iš ginčo šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovė nevengė pasirašyti sutartį, bendravo tiek su ieškovu, tiek ir su notare S. Šaltauskiene, nepaisant to, nei apie pasikeitusį notarą, nei apie pagrindinės sutarties pasirašymo laiką ir vietą atsakovė nebuvo informuota. Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. pas notarą S. Svaldenį buvo užsakytas sandorio tvirtinimo laikas ir pats ieškovas tam buvo atvykęs.
3. Dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė, remdamasi CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-218/2003), nurodo, kad CK nenustatytos baudinės netesybos, todėl sutarties neįvykdymo atveju gali būti atlyginami tik nukentėjusios šalies patirti nuostoliai, o ne taikoma sutartinė sankcija. Net jei ir būtų konstatuota atsakovės kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, ieškovas galėtų pretenduoti tik į realiai patirtų nuostolių atlyginimą, tačiau ieškovas neįrodė patirtų nuostolių. Pagal CK 6.249 straipsnio 6 dalį, kai dėl to paties veiksmo atsiranda ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, gali būti įskaitoma į nuostolius. Dėl to turi būti įvertinta, kad tą patį turtą po labai trumpo laiko ieškovas pardavė 60 000 Lt brangiau, nei buvo įsipareigojęs parduoti atsakovei.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių vertinimo
Byloje nustatyta, kad šalys 2010 m. rugpjūčio 26 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl kasatoriui (ieškovui) priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki 2010 m. rugsėjo 30 d. Viena šios sutarties sąlygų sutarė, kad tuo atveju, jeigu pirkimo–pardavimo sutartis iki nustatytos datos nebus pasirašyta dėl vienos iš sandorio šalių kaltės (veikimo ar neveikimo), tai toji šalis sumokės kitai šaliai 40 000 Lt baudą. Ieškovas, nurodydamas, kad atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir pažeidė preliminariosios sutarties sąlygą sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį iki 2010 m. rugsėjo 30 d., prašė teismo priteisti iš jos preliminariojoje sutartyje nustatytas 40 000 Lt netesybas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ieškovas–kreditorius, nors bylos nagrinėjimo metu nurodė patirtų nuostolių dydį, tačiau prašė taikyti skolininkui civilinę atsakomybę tik netesybų forma ir nereikalavo atlyginti nuostolių. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė priešingą sprendimą – ieškinį atmetė. Kasatorius, neginčydamas netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius atsakovės veiksmų neteisėtumą, be to, nurodo, kad neturėjo teisinio pagrindo naikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, nes atsakovė apeliaciniu skundu neginčijo pareigos mokėti netesybas, ginčijo tik jų dydį, t. y. kad jos aiškiai per didelės, ir prašė jas mažinti.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2010">3K-3-428/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; kt.).
Remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika ir byloje esančių duomenų visuma, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos išvada, kad vien faktinė aplinkybė, jog atsakovė nesumokėjo avansinės įmokos, ar aplinkybė, kad ieškovas užsakė pažymą turtui parduoti, nepatvirtina atsakovės vengimo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau pažymi, kad oficialaus pranešimo atvykti pas notarą nepateikimas atsakovei taip pat neįrodo ieškovo kaltės dėl pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo. Byloje nustatyta, kad atsakovė nesumokėjo ieškovui 40 000 Lt įmokos, kurią pagal preliminariosios sutarties sąlygą turėjo sumokėti iki 2010 m. rugsėjo 14 d., nepriklausomai nuo to kasatorius vykdė šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – surinko dokumentus, būtinus pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, ir užsakė pažymą nekilnojamojo turto pardavimui bei sutarė su notarais dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laiko. Tai teismo posėdyje patvirtino liudytoja notarė S. Šaltauskienė, kuri nurodė, kad tvirtindama preliminariąją sutartį išaiškino atsakovei sutarties sąlygas, kad baigiantis pagrindinės sutarties sudarymo terminui kasatorius bandė susisiekti su atsakove. Byloje neįrodyta, kad kasatorius nevykdė ar įvykdė ne visus sutartinius įsipareigojimus ir pažeidė preliminariosios sutarties sąlygas. Priešingai, šie ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kasatorius bendradarbiavo tiek su atsakove, tiek su notare ir siekė sudaryti su atsakove pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų, jog ji vykdė preliminariosios sutarties sąlygas ir siekė sudaryti sutarto pirkti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, ir ši nebuvo sudaryta ne dėl atsakovės kaltės. Dėl to pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Šios išvados, minėta, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad kasatorius oficialiai neinformavo atsakovės apie pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo vietą ir laiką, nes atsakovė, kaip kiekvienas protingas žmogus, preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus tiek objektyviąja, tiek subjektyviąja prasme suprato ir privalėjo bendradarbiauti su kasatoriumi bei notare, pas kurią buvo sudaryta preliminarioji sutartis, ir domėtis bei rūpintis, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta arba dėl atsiradusių objektyvių kliūčių ankstesnė sutartis būtų pakeista ar nutraukta. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kurių pagrindu ieškinys atmestas, nepagrįstos, nes neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos ir nustatytų aplinkybių, todėl šios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir naikintinas.
Dėl netesybų mažinimo
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-503/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-503/2007">3K-3-503/2007</a>; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.
Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.
Byloje nustatyta, kad kasatorius po to, kai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis iki 2010 m. rugsėjo 30 d., jau 2010 m. gruodžio 6 d. pardavė nekilnojamąjį turtą kitiems pirkėjams už 610 000 Lt, t. y. 60 000 Lt brangiau, negu buvo sutaręs su atsakove. Ši aplinkybė nepašalina atsakovės pareigos mokėti preliminariąja sutartimi sutartų netesybų, tačiau yra reikšminga sprendžiant dėl priteistinų netesybų dydžio, nes netesybų paskirtis – užtikrinti kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti jo pasipelnymo šaltinis bei pagrindas nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Taigi nekilnojamojo turto pardavimas didesne kaina, negu buvo sutarta su atsakove, kasatoriui akivaizdžiai naudingas; sutartos su atsakove ir gautos iš kitų pirkėjų nekilnojamojo turto kainos skirtumas gerokai viršija kasatoriaus bylos nagrinėjimo metu nurodytų patirtų nuostolių sumą, todėl visos preliminariojoje sutartyje nustatytos netesybų sumos priteisimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir suteiktų galimybę kasatoriui praturtėti atsakovės sąskaita, tačiau, minėta, pelningesnio, negu buvo sutarta su atsakove, sandorio sudarymas, kitaip tariant – aplinkybė, kad kasatoriui pasisekė parduoti nekilnojamąjį turtą didesne kaina, negu būtų mokėjusi atsakovė, neatleidžia šios nuo atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymu padarytų kasatoriui nuostolių atlyginimo ir nepaneigia kasatoriaus teisės gauti nuostolių, kuriuos patyrė dėl atsakovės teisinės pareigos nevykdymo, atlyginimą netesybų forma. Bylos nagrinėjimo metu kasatorius nurodė, kad dėl atsakovės atsisakymo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį patyrė daugiau kaip 20 000 Lt nuostolių, tačiau iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad kasatoriaus nurodytos išlaidos daugiausia susijusios su parduoto nekilnojamojo turto kokybės ir vertės didinimu; tai galėjo turėti įtakos nekilnojamojo turto pardavimui geresnėmis sąlygomis, todėl visų kasatoriaus nurodytų išlaidų negalima priskirti nuostoliams, patirtiems dėl atsakovės veiksmų. Teisėjų kolegija, vertindama teismų nustatytas aplinkybes dėl kasatoriaus patirtų nuostolių ir nekilnojamojo turto pardavimo, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju protingas ir pakankamas nuostolių atlyginimas netesybų forma sudaro 20 000 Lt, t. y. atsakovė už netinkamą įsipareigojimų vykdymą privalo atlyginti kasatoriui 20 000 Lt nuostolių netesybų forma. Pirmosios instancijos teismas aptartų aplinkybių neįvertino ir priteisė akivaizdžiai per dideles netesybas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, mažinant priteistas netesybas iki 20 000 Lt.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, neturinčių teisinės reikšmės šios bylos galutiniam rezultatui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje
Atsižvelgiant į tai, kad tenkinama dalis kasacinio skundo, keistinas žyminio mokesčio, ieškovo sumokėto pirmosios instancijos teisme, paskirstymas šalims proporcingai (50 procentų) tenkinamoms ir atmetamoms reikalavimų dalims (CPK 93 straipsnio 5 dalis); perskirstomos 24,76 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovei buvo atidėtas 1200 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki jo išnagrinėjimo; apeliacinės instancijos teismo sprendimu ši suma priteista iš ieškovo. Kadangi kasacinis teismas naikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą, tai proporcingai tenkinamoms ir atmetamoms reikalavimų dalims iš šalių valstybės naudai priteisiama po 600 Lt žyminio mokesčio, mokėtino paduodant apeliacinį skundą. Be to, ieškovui priteistina iš atsakovės 600 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos advokato pagalbai visų instancijų teismuose apmokėti paliekamos jas patyrusiosioms šalims šių išlaidų neperskirstant, nes, minėta, ieškinio reikalavimai byloje tenkinami 50 procentų.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas šioje byloje yra patyręs 32,25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi tenkinama dalis kasacinio skundo, tai šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš šalių proporcingai tenkinamų ir atmetamų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą.
Pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:
tenkinti dalį ieškinio ir priteisti ieškovui T. P. iš atsakovės R. R. 20 000 (dvidešimties tūkstančių) Lt baudą už preliminariosios sutarties nevykdymą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 600 (šešių šimtų) Lt žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme;
priteisti iš ieškovo T. P. ir atsakovės R. R. po 12,38 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovo T. P. ir atsakovės R. R. po 600 (šešis šimtus) Lt žyminio mokesčio, mokėtino paduodant apeliacinį skundą, valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Priteisti ieškovui T. P. iš atsakovės R. R. 600 (šešis šimtus) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.
Priteisti iš ieškovo T. P. ir atsakovės R. R. po 16,12 Lt (šešiolika Lt 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Zigmas Levickis
Vincas Verseckas
