Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-2744-535/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00262-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei B. N.,

atsakovės atstovei Jurgitai Stankūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės skundą atsakovei valstybės įmonei Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė (toliau – Ligoninė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) 2021-12-15 sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 ta apimtimi, kuria nustatyta, kad vykdydama viešąjį pirkimą „Geriatrijos skyriaus patalpų kapitalinio remonto darbai ir darbo projekto parengimas“ (pirkimo Nr. 545096) Ligoninė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 55 straipsnio 9 dalį bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinus skaidrumo, lygiateisiškumo principus, ir kuria Ligoninei taikyta 25 procentų finansinė korekcija; 2) teismui netenkinus 1-ame punkte išdėstyto reikalavimo, tenkinti alternatyvų reikalavimą: panaikinti Agentūros 2021-12-15 sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 dalį, kurioje Ligoninei taikyta 25 procentų finansinė korekcija, ir įpareigoti atsakovę Agentūrą apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 5 procentų finansinę korekciją.

Pareiškėja paaiškina, kad įgyvendindama projektą „Geriatrijos sveikatos priežiūros paslaugų plėtros ir prieinamumo gerinimas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje“, projekto Nr. 08.1.3-CPVA-V-601-02-0003 (toliau – Projektas), atviro konkurso būdu atliko supaprastintą pirkimą „Geriatrijos skyriaus patalpų kapitalinio remonto darbai ir darbo projekto parengimas“ (toliau – Pirkimas arba Konkursas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas 2021-05-04, Pirkimo Nr. 545096. Pirkimo objektas į dalis nebuvo skaidomas. Prie Pirkimo buvo prisijungę devyni tiekėjai, pasiūlymus pateikė penki tiekėjai. Perkančioji organizacija su Pirkimą laimėjusiu tiekėju UAB „Expolita“ (toliau – Tiekėjas arba Laimėtojas) 2021-07-16 pasirašė Pirkimo sutartį Nr. LS-131 (toliau - Sutartis). Sutarties vertė - 622.896,00 Eur. Sutarties vertė, tenkanti Projektui – 622.896,00 Eur.

Agentūra, atlikusi Pirkimo patikrinimą, nustatė, jog vykdydama Pirkimą Ligoninė padarė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) pažeidimus. Ginčijamu sprendimu konstatavo, kad Ligoninė pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 7 dalies nuostatas, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi Pirkimo sąlygų 22.1 punkto ir 22.3 punkto kvalifikacijos reikalavimuose nenurodė (tiekėjui ir specialistams) pastatų pogrupio, nepagrįstai reikalavo, kad tiekėjas ir specialiųjų statybos darbų vadovas būtų atestuoti darbų srityje statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas, bei kad tiekėjas būtų atestuotas visoje bendrųjų statybos darbų srityje; pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinus skaidrumo, lygiateisiškumo principus, VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas, kadangi, paprašiusi Tiekėjo UAB „Expolita“ patikslinti savo pasiūlymą dėl atitikties Pirkimo sąlygų 22.3.5 papunktyje nustatytiems reikalavimams, tokiu būdu leido Tiekėjui iš netinkamo pasiūlymo jį padaryti tinkamu. Ginčijamu sprendimu buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti Sutarties vertės, t. y. nuo 622 896 Eur ir tai sudaro – 155 724 Eur.

Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su sprendimo dalimi, kuria nustatyta, kad ji pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 55 straipsnio 9 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo principus ir kuria pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija,

Pareiškėja paaiškina, kad įvertinusi su pradiniu Tiekėjo pasiūlymu pateiktus duomenis apie Tiekėjo atitikimą kvalifikaciniams laikė, kad pateikti duomenys yra neišsamūs, kadangi nepagrindžia Tiekėjo atitikties Pirkimo sąlygų 22.3.5 papunkčio nuostatoms, bei, vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, 2021-06-10 pareiškimu paprašė trūkstamus pasiūlymo duomenis patikslinti. Minėtus veiksmus atliko vykdydama VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje perkančiosios organizacijos atžvilgiu įtvirtintą pareigą, kuri išplaukia iš nurodytos VPĮ nuostatos, numatančios, jog, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą.

Kartu su 2021-06-15 Tiekėjo pateiktu papildytu specialistų sąrašu, kuriame buvo nurodytas Pirkimo sąlygų 22.3.5 papunkčio reikalavimus kvalifikacijai atitinkantis specialistas R. V., Tiekėjas kartu pateikė ir ketinimų protokolą dėl minėto specialisto įdarbinimo, kuris buvo sudarytas dar 2021-05-17, taigi iki Pirkimo sąlygų 38 punkte numatyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (2021-05-19 9.00 val.).

Pareiškėja nurodo, kad vadovaudamasi Kasacinio teismo praktika ir įvertinusi, kad Tiekėjas su kvazisubtiekėju R. V. ketinimų protokolą dėl pastarojo įdarbinimo Tiekėjo įmonėje (tuo užsitikrinant reikiamos pagal Pirkimo sąlygas kvalifikacijos įgijimą) sudarė iki Pirkimo sąlygose nurodyto pasiūlymų teikimo termino pabaigos, laikė, kad pradinio pasiūlymo teikimo metu Tiekėjas jau turėjo (buvo įgijęs) sąlygų 22.3.5 papunktyje reikalaujamą kvalifikaciją, t. y. Tiekėjo reikiamą kompetenciją patvirtinanti aplinkybė (susitarimas su kvalifikacinius reikalavimus atitinkančiu specialistu dėl rėmimosi jo gebėjimais vykdant Pirkimų sutartį) atsirado ne vėliau kaip iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento. Iš nurodyto seka, kad, neatsižvelgiant į 2021-06-15 Tiekėjo pareiškimu atliktą naujo kvazisubtiekėjo išviešinimo momentą, papildomi (tikslinant atitikimą minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams) Tiekėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad Tiekėjas reikalaujamą kvalifikaciją buvo įgijęs laiku, todėl atitiko Pirkimo sąlygų 22.3.5 papunktyje numatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus.

Pareiškėja nurodo, kad rengdama Pirkimo sąlygas bei formatuodama 22.3.5 papunkčio tekstą, priešingai nei kituose 2 lentelės 22.3 punkto papunkčiuose, neparyškino teksto dalies, kurioje išdėstė reikalavimus tiekėjo kvalifikuoto specialisto darbų sričiai (šiuo atveju - „ Darbų sritys: statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimas žr. Pirkimo sąlygų 22.3.5 papunktį), tuo padarydama techninę klaidą.

Atitinkamai, skaitant Pirkimo sąlygų 22.3.5 papunktį, dėl minėto formatavimo trūkumo (neparyškintos teksto dalies) 22.3.5 ir 22.3.6 papunkčių turinys „susilieja“ į vientisą tekstą, dėl ko yra apsunkinamas 22.3.5 papunktyje pateiktu tekstu suformuluotų reikalavimų, kaip savarankiškų, suvokimas. Nurodytu būdu įtakojus teksto suvokimą, kyla rizika, kad skaitytojas bus suklaidintas ir, susikoncentravęs į 22.3.6 papunkčio pabaigoje paryškintą teksto dalį, 22.3.5 ir 22.3.6 papunkčiuose nurodytus reikalavimus supras ne kaip du atskirus, o kaip vieną tiekėjui keliamą kvalifikacinį reikalavimą - turėti specialistą, kuriam suteikta teisė dirbti statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimo; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimo darbų srityse. 19. Pareiškėja mano, jog dėl netinkamai suformatuoto Pirkimo sąlygų 22.3.5 papunkčio teksto ir minėtu trūkumu sąlygojamo klaidinimo neteisingai suvokiant 22.3.5 papunktyje išdėstytą turinį, galima laikyti, kad Pirkimo sąlygos dėl 22.3.5 papunktyje tiekėjo kvalifikacijai keliamo reikalavimo šiuo atveju yra pateiktos neaiškiai ir klaidinančiai.

Pareiškėja teigia, kad aprašytas Pirkimo sąlygų 22.3.5 papunkčio neaiškumas, kurį įtakojo netinkamo formatavimo sąlygotas klaidinantis teksto dalies su išdėstytais reikalavimais specialisto kvalifikacijai suvokimas, savo esme galėtų būti prilyginamas pateiktoje kasacinio teismo praktikoje nurodytoms situacijoms. Atitinkamai, vadovaujantis minėta teismų praktika, dėl savo techninės klaidos neaiškiai išdėsčiusi Pirkimo sąlygas dėl 22.3.5 papunktyje keliamų kvalifikacinių reikalavimų specialistui, Pareiškėja nurodo, kad ji neturėjo teisės atmesti Tiekėjo pasiūlymo, prieš tai neleidusi Tiekėjui ištaisyti privalomo pajėgumų (kvalifikacijos) trūkumo, kurį taisydamas Tiekėjas turėjo teisę papildyti pasiūlymą, pateikdamas duomenis apie naują pasitelktą specialistą (šiuo atveju - R. V.).

Pareiškėja mano, kad Agentūros sprendimas, jog leidusi patikslinti Tiekėjo pasiūlymą pateikiant duomenis apie neišviešintą specialistą ji pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto, VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio. 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo principus, yra nepagrįstas, todėl sprendimas atitinkamoje dalyje, įskaitant sprendimo dalį, kuria jai už ginčo pažeidimą paskirta 25 proc. finansuotinų Projekto lėšų pataisos norma, turėtų būti panaikintas.

Pareiškėja mano, kad tuo atveju, jei teismas spręstų, jog aukščiau nurodytas VPĮ normų pažeidimas vykdant Pirkimą, Agentūros konstatuotas pagrįstai ir atitinkama sprendimo dalis nėra naikintina, yra pagrindas sumažinti už pažeidimą taikytą 25 proc. pataisos normą (o kartu - ir bendrą sprendimu taikytą finansinę korekciją), kaip neproporcingą padarytam pažeidimui.

Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ (toliau - Aprašas) 6 punkte įtvirtinta, kad, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) patvirtintomis su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešių ų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau - Gairės).

Gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas: Gairių 1.4 punkte nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai.

Nagrinėjamu atveju Agentūra, konstatavusi padarytą Pirkimo pažeidimą(pasiūlymų vertinimo metu pasiūlymą pakeičiant iš neatitinkančio reikalavimų į atitinkantį, taikė Gairių 2.2 lentelės 14 punktą ir Projekto finansuotinoms lėšoms pritaikė 25 proc. pataisos normą.

Pareiškėjos mano, kad Agentūros taikyta 25 proc. finansinės korekcijos norma yra neproporcinga ir pagal Gairių 1.4 punktą gali būti sumažinta. Agentūra formaliai taikė didžiausią pagal Gairių 2.2 lentelės 14 punktą galimą paskirti pataisos normą, netinkamai įvertinusi su pažeidimu susijusias (lengvinančias) aplinkybes, taigi, netinkamai pritaikiusi Taisyklių aprašo nuostatas.

Pažymi, kad sprendžiant dėl jos atžvilgiu taikytino proporcingo netinkamų finansuoti išlaidų normos dydžio šiuo atveju, vadovaujantis Aprašo 10 punktu, turėjo būti įvertintos tokios aplinkybės:

vykdytas Pirkimas nebuvo reikšmingas visai Europos Sąjungos rinkai, o tik vietinės reikšmės, kadangi jokio tarptautinio susidomėjimo nesukėlė, ką sprendime, be kita ko, patvirtina pati Agentūra (Aprašo 10.1 p.); Pirkimo procedūra užtikrino tiekėjų konkurenciją, ką pagrindžia Agentūros nustatytas faktas, jog pasiūlymus pateikė 5 tiekėjai iš 7 interesantų, kurie domėjosi (buvo prisijungę) Pirkimu (Aprašo 10.2 p.); nebuvo nustatyta, kad dėl kokių nors diskriminuojančių reikalavimų būtų buvę atmesti tiekėjų teikti pasiūlymai (Aprašo 10.3 p.); Pirkimo sutartimi yra siekiama visai visuomenei reikšmingų tikslų - sveikatos priežiūros paslaugų plėtros ir prieinamumo senyvo amžiaus žmonėms gerinimo, o ženklus finansuotinų Projekto išlaidų sumažinimas bendra 25 proc. suma (kas, skaičiuojant pagal Pirkimo sutarties vertę, sudaro 155 724 Eur) neigiamai paveiks Ligoninės, kuri yra ne pelno siekianti įstaiga ir kuriai yra suteiktas paramos gavėjo statusas, finansines galimybes savo lėšomis tinkamai įgyvendinti Pirkimo sutartį ir pasiekti joje numatytų visuomenei naudingų tikslų (Aprašo 10.4 p.).

Pareiškėja taip pat mano, kad vertinant Agentūros konstatuoto pažeidimo pobūdį, būtina atsižvelgti, kad Ligoninė papildytą Tiekėjo pasiūlymą priėmė: pirma, iš Tiekėjo pateiktų dokumentų nustačiusi, jog Tiekėjas pradiniame pasiūlyme neišviešintą atitikimą Pirkimo sąlygų 22.3.5 papunkčio reikalavimais buvo įgijęs dar iki pasiūlymų teikimo perkančiajai organizacijai termino pabaigos, todėl faktiškai atitiko minimalius kvalifikacinius reikalavimus pradinio pasiūlymo teikimo dieną; antra, įvertinusi, kad pačios Ligoninės veiksmai - teksto formatavimo klaida - sąlygojo apsunkintą 22.3.5 papunktyje išdėstyto teksto turinio supratimą, t. y. galimai neaiškų ir klaidinamą Pirkimo sąlygų minėtoje apimtyje pateikimą. Taigi, Ligoninės sprendimą priimti Tiekėjo papildytą pasiūlymą sąlygojo ne jos piktavališkumas ir tyčia siekiant „apeiti“ viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas suteikiant nepagrįstą pranašumą Tiekėjo atžvilgiu, o nuoširdus įsitikinimas, jog aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą Tiekėjo atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams patikslinimą vertinti kaip tinkamą ir teisėtą.

Agentūra į aukščiau nurodytas aplinkybes, kurios Gairių 1.4 punkto ir Taisyklių aprašo 10 punkto nuostatų kontekste yra svarbios sprendžiant dėl Projekto finansavimui skirtų lėšų mažinimo apimties proporcingumo, tinkamai neatsižvelgė ir jų nevertino, kas nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą sprendimu Projekto finansavimo lėšoms taikytą pataisos normą - 25 proc. - laikyti neadekvačia padarytam pažeidimui ir neteisinga, o sprendimą dalyje dėl minėto dydžio sankcijos taikymo - neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punkte įtvirtinto proporcingumo principo.

Pareiškėja teigia, kad Agentūros taikyta sankcija nekompensuotinomis pripažinti 25 proc. Projekto išlaidų (155 724 Eur) Ligoninei, kuri yra ne pelno siekianti įstaiga, turi paramos gavėjo statusą, tampa sunkiai įvykdoma bausmės priemone, ženkliai apsunkinančia Pirkimo sutartyje numatytų visuomenei naudingų tikslų pasiekimą.

Pareiškėja mano, kad įvertinus išdėstytas lengvinančias aplinkybes, taip pat konstatuotą pažeidimą sąlygojusias priežastis, tyčios jos veiksmuose nebuvimą, Gairėse įtvirtintiems tikslams pasiekti, atgrasant ją nuo viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, būtų adekvatu sumažinti Agentūros taikytą 25 proc. finansavimo išlaidų pataisos normą iki mažesnio pagal Gaires galimo dydžio, taikant 5 proc. finansinę korekciją nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti Pirkimo sutarties vertės.

Atsakovė Agentūra atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjos skunde pateikti teiginiai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti teisiniais argumentais, neatitinkantys teisinio reglamentavimo bei teismų formuojamos praktikos viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose ir nepaneigiantys sprendime nustatytų pažeidimų. Pareiškėja šiais teiginiais iškraipo realią situaciją ir tiesiog siekia išvengti jos atžvilgiu konstatuoto pažeidimo bei su tuo susijusių pasekmių.

Atsakovė pastebi, kad pareiškėjos įgyvendinamas Projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšų, todėl šiuo atveju yra taikytini tiek ES, tiek nacionalinės teisės aktai bei juos aiškinanti teismų praktika. Tiek teisės aktai, tiek ir jas aiškinanti teismų praktika, aiškiai įtvirtina Agentūros teisę, o kartu ir pareigą, atlikti viešųjų pirkimų, finansuojamų ES lėšomis, priežiūrą ir kontrolę bei atlikti įtariamo pažeidimo tyrimus ir nustatyti pažeidimus, jeigu tam yra faktiniai ir teisiniai pagrindai.

Pareiškėja netinkamai ir selektyviai interpretuoja skunde nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT arba kasacinis teismas) praktiką. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). LAT išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Tuo tarpu pareiškėjos skunde cituojamose kasacinio teismo nutartyse nurodytos faktinės aplinkybės yra skirtingos nei ginčijamo pažeidimo, todėl pareiškėjos nurodyti LAT išaiškinimai negali būti taikomi šio konkretaus ginčo atveju.

Atsakovė pažymi, kad Pirkimo sąlygų 26 punkte Perkančioji organizacija buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžiusi, kad tiekėjo pasitelkiamas specialistas, kurį ketinama įdarbinti, turi būti išviešintas (nurodytas) pasiūlyme. Tiekėjui, pateiktame pasiūlyme nurodžius, kad nesirems kitų ūkio subjektų pajėgumais, vėlesnis, po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, ūkio subjektų išviešinimas nėra galimas, todėl vertintina, kad Tiekėjas po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nurodęs, kad pasitelks kvazisubtiekėją dėl atitikties Pirkimo sąlygų 22.3.5 punktui, pakeitė pasiūlyme nurodytus duomenis. Pastebi, kad aplinkybė, jog tikslinant duomenis apie kvalifikaciją Tiekėjas pateikė Ketinimų protokolą, nesudarė pagrindo kitaip vertinti situacijos, nes vien šio dokumento tekstas ir jame nurodyta data, be kitų duomenų Tiekėjo pasiūlyme, nepatvirtino ketinimo įdarbinti ar kitu teisiniu pagrindu pasitekti specialisto R. V. pajėgumus pasiūlymo pateikimo dieną.

Atsakovė vertina, kad Tiekėjas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos neišviešino ketinimų Pirkimo laimėjimo atveju įdarbinti minėto specialisto, todėl tinkamai neįrodė atitikties Pirkimo sąlygų 22.3.5 punkte nustatytam reikalavimui.

Pagal VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 4 punktą, viena iš Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) funkcijų yra metodinės pagalbos teikimas, rekomendacijų rengimas bei perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų konsultavimas dėl VPĮ taikymo ir įgyvendinimo. Šiame kontekste aktualus VPT pateiktas paaiškinimas analogišku klausimu: „Bet kuriuo atveju šie specialistai turi būti jau teikiant pasiūlymą aiškiai nurodyti pasiūlyme - nurodant juos pasiūlymo formoje, kartu su pasiūlymu pateikiant su jais sudarytų susitarimų kopijas arba kitaip aiškiai juos išviešinant jau pasiūlymo teikimo metu. Kvazisubtiekėjai (t. y. asmenys, kuriuos planuojama įdarbinti) teikiant pasiūlymą turi būti išviešinti, tačiau jie nėra tapatūs subtiekėjams“.

Pareiškėja skunde akcentuoja, kad „Rengdama Pirkimo sąlygas bei formatuodama 22.3.5 papunkčio tekstą Pareiškėja, priešingai nei kituose 2 lentelės 22.3 punkto papunkčiuose, neparyškino teksto dalies, kurioje išdėstė reikalavimus tiekėjo kvalifikuoto specialisto darbų sričiai <...>“, todėl Pareiškėjas vertina, kad „<...> dėl netinkamai suformatuoto Pirkimo sąlygų 22.3.5 papunkčio teksto ir minėtu trūkumu sąlygojamo klaidinimo neteisingai suvokiant 22.3.5 papunktyje išdėstytą turinį, galima laikyti, kad Pirkimo sąlygos dėl 22.3.5 papunktyje tiekėjo kvalifikacijai keliamo reikalavimo šiuo atveju yra pateiktos neaiškiai ir klaidinančiai“.

Atsakovė nesutinka su šiais pareiškėjos teiginiais, kadangi nėra teisinio pagrindo Pirkimo sąlygas laikyti neaiškiomis ar klaidinančiomis vien todėl, kad tam tikroje vietoje nebuvo paryškinta teksto dalis. Atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs reikalavimus pirkimo dokumentų turiniui, bet ne formai (VPĮ 35 str.).

Priešingai nei teigia pareiškėja, Pirkimo sąlygų 22.3.5 punkte nustatytas savo turiniu tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas kvalifikacijos reikalavimas, t. y. tiekėjas pirkimo sutartyje numatytiems darbams vykdyti turi turėti „5. bent 1 (vieną) ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovą, turintį teisę būti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovu ir vykdyti sutartyje nurodytus darbus (statinių grupės: negyvenamieji pastatai). Darbų sritys: statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimas“.

Pažymi ir tai, kad tiekėjai, prieš pateikdami pasiūlymus, privalo sistemiškai išsinagrinėti visus pirkimo dokumentus, o ne tik paryškintas ar kitaip išskirtas nuostatas ar reikalavimus. Pirkimo sąlygų 14 punkte pati Perkančioji organizacija tai ir akcentavo: „Tiekėjai atsako už rūpestingą visų Konkurso dokumentų išnagrinėjimą, įskaitant, bet neapsiribojant, pateiktus projektinius dokumentus ir visus išleistus papildymus, už patikimos informacijos apie visas sąlygas bei įsipareigojimus, galinčius turėti įtakos pasiūlymo sumai ar pobūdžiui arba Darbų atlikimui, gavimą“.

Atsakovė akcentuoja, kad esant neaiškumams dėl pirkimo sąlygų, VPĮ 36 straipsnyje nustatyta tiekėjų teisė kreiptis į perkančiąją organizacija dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo. Analogiška nuostata dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo buvo nustatyta ir Konkurso sąlygų 53 punkte. Pirkimo vykdymo faktinės aplinkybės patvirtina, kad tiekėjai dėl Pirkimo sąlygų 22.3.5 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo paaiškinimo ar patikslinimo nesikreipė, todėl preziumuojama, kad šis reikalavimas tiekėjams buvo aiškus ir suprantamas.

Atsakovė pažymi, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog turinio viršenybės prieš formą principas iš esmės yra viešųjų pirkimų reguliavimo aiškinimo ir taikymo pagrindas. VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, ir laikantis viešųjų pirkimų reguliavimo; viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų; tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus.

Atsakovė teigia, kad Agentūra išsamiai išnagrinėjo ir įvertino faktines aplinkybes, teiktus Projekto vykdytojo paaiškinimus ir priėmė motyvuotą sprendimą. Pažymi, kad vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamus sprendimus priėmusių institucijų atliktu jos veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų

Atsakovė teigia, kad pareiškėjo pozicija, kad 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga ir gali būti sumažinta, kadangi pritaikyta formaliai, netinkamai įvertinus su pažeidimu susijusias aplinkybes yra nepagrįsta ir su ja nesutinka. Agentūra, vykdydama įgyvendinančiosios institucijos funkcijas, kaip tai nurodyta Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklėse (toliau - Taisyklės), įvertino pareiškėjos atlikto Pirkimo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir nustatė, kad Pirkimas atliktas pažeidžiant VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 55 straipsnio 9 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Pareiškėjai pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija yra proporcinga padarytam pažeidimui.

Atsakovė paaiškina, kad vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau - PAFT) nuostatose, susijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, ar projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. PAFT 407–408 punktuose nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju CPVA), nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi PAFT nuostatomis

Atsakovė pažymi, kad finansinės korekcijos dydį nustatė, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316,,Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PAFT), 311 punktu bei šių taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatomis dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo, Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau - Gairės), o taip pat atsižvelgdama į visas aplinkybes, galinčias įtakoti finansinės korekcijos dydį, tokias kaip: konkurso tipą, pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičių, pažeistas VPĮ normas, pareiškėjos veiksmus.

Nurodo, kad PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – Gairės). Taip pat PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad „Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes“.

Gairių 1.1. skyriaus trečioje pastraipoje nustatyta, kad „Viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį“. Remiantis išdėstytu, darytina pagrįsta išvada, kad Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ visi nurodyti (arba į juos panašūs) pažeidimai laikomi turinčiais finansinį poveikį.

Be to, Gairių 1.4 skyriaus „Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingumo pataisos normos“ pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.“

Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ nurodytos pažeidimų rūšys ir nustatytos finansinių pataisų normos, tame tarpe ir Gairių 2.2. „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ lentelės 15 punkte nurodytas pažeidimas ir dėl šio pažeidimo rūšies numatoma konkreti finansinės pataisos norma.

Nagrinėjamu atveju, pažeidimo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas atitinka Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.2. lentelės „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 14 punkte nurodytą pažeidimą, t. y. pasiūlymų vertinimo metu Tiekėjo pasiūlymas buvo pakeistas iš neatitinkančio į atitinkantį ir pripažintas laimėjusiu Pirkimą. Taip pat įvertintos ir su pažeidimu susijusios aplinkybes: vykdytas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai (juo nesidomėjo užsienio ūkio subjektai); prie Pirkimo buvo prisijungę septyni tiekėjai, pasiūlymus pateikė penki tiekėjai.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjos sprendimas pripažinti Tiekėjo pasiūlymą laimėjusiu Pirkimą, turėjo įtakos tinkamo laimėtojo nustatymui. Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos 2021-07-08 posėdžio protokolo Nr. 11 duomenimis, patvirtintoje pasiūlymų eilėje buvo keturi pasiūlymai. Įvertinus Perkančiosios organizacijos sudarytą pasiūlymų eilę, darytina pagrįsta išvada, kad laimėtoju galėjo tapti ir kiti esantys pasiūlymų eilėje Pirkimo dalyviai, atitinkantys visus Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Taigi, jei tiekėjo UAB „Expolita“ pasiūlymas būtų vertintas laikantis Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, galėjo būti nustatytas kitas galimas laimėtojas, atsižvelgiant į tai, vertinama, kad Perkančiosios organizacijos sprendimas turėjo įtakos Pirkimo rezultatui.

Atsakovė nurodo, kad vertinant Agentūros veiksmų objektyvumą pareiškėjos atžvilgiu bei pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, akcentuotina, kad finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, Agentūra, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant Perkančiosios organizacijos teises ir interesus. LVAT apibendrindamas praktiką dėl Viešojo administravimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Atsakovė pažymi, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais.

Kaip matyti iš LVAT praktikos, finansinių korekcijų taikymui nėra būtina, kad būtų kilę apčiuopiami padariniai. Panašaus požiūrio laikosi ir ESTT, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus. Taigi, iš suformuotos teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Be to, nustačius, kad buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys principai, nėra reikalaujama atlikti išsamių ekonominių skaičiavimų.

Agentūra, spręsdama dėl 25 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi Gairėmis ir PAFT nuostatomis. CPVA įsitikinimu, priešingai nei bando įteigti pareiškėja, pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui. Be to, kaip išsamiai išdėstyta aukščiau šiame atsiliepime,, Agentūra pagrįstai nustatė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 55 straipsnio 9 dalies nuostatų bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą ir šis pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus ar mažareikšmis, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos mažinti ir/ar naikinti.

Atsakovė teigė, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir motyvais, nėra teisinio pagrindo. Sprendime nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir negali būti mažinamas. Be to, įvertinus sprendimą Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai sprendimo pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Sprendime aiškiai, detaliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias teisės aktų nuostatas pažeidė pareiškėja, taip pat paaiškinta, kodėl už šį pažeidimą buvo pritaikyta finansinė korekcija.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 55 straipsnio 9 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo principus ir kuria pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 155.724,00 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo taip pat dėl atsakovės įpareigojimo apskaičiuoti pareiškėjai netinkamų finansuoti išlaidų sumą, taikant 5 proc. finansinę korekciją.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą „Geriatrijos sveikatos priežiūros paslaugų plėtros ir prieinamumo gerinimas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje“, projekto Nr. 08.1.3-CPVA-V-601-02-0003, atviro konkurso būdu atliko supaprastintą pirkimą „Geriatrijos skyriaus patalpų kapitalinio remonto darbai ir darbo projekto parengimas“. Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas 2021-05-04, Pirkimo Nr. 545096. Pirkimo dokumentai viešai prieinami CVP IS. Pirkimo objektas į dalis nebuvo skaidomas. Prie Pirkimo buvo prisijungę devyni tiekėjai, pasiūlymus pateikė penki tiekėjai.

Perkančioji organizacija su Pirkimą laimėjusiu tiekėju UAB „Expolita“ 2021-07-16 pasirašė Pirkimo sutartį Nr. LS-131. Sutarties vertė – 622 896,00 Eur. Sutarties vertė, tenkanti Projektui – 622 896,00 Eur.

Pareiškėja 2021-10-11 CVP IS priemonėmis Agentūrai pateikė įvykdyto Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. Atliekant Pirkimo dokumentų tikrinimą, įtarta, kad Pirkimas atliktas galimai netinkamai, t. y. Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 22.1 ir 22.3 punktuose nustatė neproporcingus Pirkimo objektui ir nepagrįstus kvalifikacijos reikalavimus bei Tiekėjo pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų 22.3.5 punkto reikalavimų, tačiau pasiūlymų vertinimo metu Perkančioji organizacija leido Tiekėjui pakeisti pasiūlymą iš neatitinkančio į atitinkantį. Pirkimo dokumentų patikros metu Projekto vykdytojas 2021-10-22 el. paštu teikė paaiškinimą, kurį Agentūra vertino kaip nepagrįstą.

Atsižvelgiant į tai, Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT02 ir pradėtas pažeidimo tyrimas. Agentūra 2021-10-28 raštu Nr. 2021/2-6219 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 08.1.3-CPVA-V-601-02-0003“ pareiškėją informavo apie pradėtą pažeidimo tyrimą ir paprašė per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo pateikti paaiškinimus ir kitus, Agentūrai neteiktus, jei tokių yra, dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimų tyrimo eigai.

Pareiškėja 2021-11-09 raštu Nr. SD-3314 „Dėl paaiškinimo pateikimo įgyvendinant projektą (projekto kodas 08.1.3-CPVA-V-601-02-0003“ pateikė paaiškinimus dėl įtariamo pažeidimo. Dėl kvazisubtiekėjo paaiškino, kad UAB „Expolita“ ketinimų protokolą su R. V. sudarė 2021-05-17, t. y. iki vokų atplėšimo. Pareiškėja nurodė, kad šį tiekėjo neatidumą reikėtų vertinti vadovaujantis protingumo kriterijumi. UAB „Expolita“ dėl techninės klaidos neišviešino kvazisubtiekėjo, todėl mano, kad UAB „Expolita“ pasiūlymo atmetimas būtų nepagrįstai per griežtas.

Agentūra, atlikusi pažeidimų tyrimą ir įvertinusi Pirkimo dokumentus, pareiškėjos teiktus paaiškinimus, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja: 1) Pirkimo sąlygų 22.1 ir 22.3 punktuose nustačiusi neproporcingus Pirkimo objektui ir nepagrįstus kvalifikacijos reikalavimus, pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje ir 7 dalyje, 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 17 straipsnio 3 dalies nuostatas; 2) pasiūlymų vertinimo metu, leidusi Tiekėjui pakeisti pasiūlymą iš neatitinkančio į atitinkantį, pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 55 straipsnio 9 dalies nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo principus.

Kaip minėta, pareiškėja skunde ginčija sprendimą tik ta apimtimi, kuria nustatyta, kad ji pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 55 straipsnio 9 dalies nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo principus ir kuria pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija.

Pareiškėja nesutinka su sprendimo dalimi, nemano, kad vykdydama Pirkimą, padarė pažeidimą, kadangi neatsižvelgiant į naujo kvazisubtiekėjo išviešinimo momentą, papildomi (tikslinant atitikimą minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams) tiekėjo UAB „Expolita“ pateikti dokumentai patvirtina, kad tiekėjas reikalaujamą kvalifikaciją buvo įgijęs laiku, todėl atitiko pirkimo sąlygose numatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, taip mano, kad sprendimu pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija laikytina neadekvačia padarytam pažeidimui ir neteisinga, o sprendimas dalyje dėl minėto dydžio sankcijos taikymo neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punkte įtvirtinto proporcingumo principo.

Atsakovės teigimu, pareiškėjos skunde pateikti teiginiai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti teisiniais argumentais, neatitinkantys teisinio reglamentavimo bei teismų formuojamos praktikos viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose ir nepaneigiantys

Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos „Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse“, priimtose Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014-06-04 nutarimu Nr. 528 (toliau - Taisyklės) bei PAFT. Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: 9.3 punktas įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai, 9.3.1 punktas tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus. nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai; 9.3.4 punktas atlieka projektų patikras vietose teisės aktų nustatyta tvarka; atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka; 9.3.5 punktas atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą, teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka, 9.3.7 punktas atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus. Teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimų dėl tolesnių veiksimų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui ir atlieka kitas funkcijas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020-08-01 iki 2021-11-30), kurio 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta jo paskirtis – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą. VPĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šis įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinama ši sąlyga: pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 48 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 54 straipsnį;

VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.

Byloje nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 22.3.5 punkte buvo nurodytas reikalavimas, kad Tiekėjas pirkimo sutartyje numatytiems darbams vykdyti turėtų bent 1 (vieną) ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovą, turintį teisę būti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovu ir vykdyti sutartyje nurodytus darbus (statinių grupės: negyvenamieji pastatai). Darbų sritys: statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimas

Tiekėjas kartu su pasiūlymu pateikė dokumentą „Specialistų sąrašas“, kuriame buvo nurodyti 7 specialistai bei pateikti jų atestatai. Pasiūlymų vertinimo metu pareiškėja, įvertinusi Tiekėjo pateiktus dokumentus, 2021-06-10 raštu Nr. SD-1085 (2021-06-10 pranešimu Nr. 9584753) kreipėsi į Tiekėją ir paprašė „ Pateikti papildytą specialistų sąrašą nurodant specialistą, reikalaujamą pirkimo dokumentų 2 lentelės 22.3 dalies 5 punkte, t. y. bent 1 (vieną) ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovą, turintį teisę būti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovu ir vykdyti sutartyje nurodytus darbus (statinių grupės: negyvenamieji pastatai). Darbų sritys: statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimas, kuriame nurodoma specialisto vardas, pavardė, funkcijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka2 išduoto kvalifikacijos atestato arba teisės pripažinimo pažymos numeris. Perkančioji organizacija patikrins viešai nemokamai prieinamą informaciją https://www.spsc.lt“.

Tiekėjas 2021-06-15 pranešimu Nr. 9601141 pateikė papildytą specialistų sąrašą, kuriame papildomai įtraukė specialistą R. V. (KA Nr. 32169), turintį atestatą statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimo darbų srityje bei 2021-05-17 ketinimų protokolą Nr. 2021/05/17-03A, kuriame nurodyta, kad laimėjimo atveju šis specialistas bus įdarbintas. Tiekėjas pasiūlymų vertinimo metu pateikė duomenis apie naują papildomą kvazisubtiekėją R. V., kuris nebuvo nurodytas su pirminiu pasiūlymu, t. y. nebuvo išviešintas.

Agentūra, atsižvelgdama į tai, 2021-10-21 el. paštu kreipėsi į pareiškėją ir paprašė pateikti paaiškinimą, kodėl Tiekėjui buvo leista pasitelkti naują kvazisubtiekėją ir taip pakeisti pasiūlymą iš neatitinkančio Pirkimo reikalavimus į jį atitinkantį. Pagal kartu su pasiūlymu pateiktą specialistų sąrašą, nebuvo įtraukto specialisto, kuris turėtų atestatą statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimo darbų srityje.

Pareiškėja pateikė paaiškinimą, nurodydama, kad: „Viešojo pirkimo komisija nagrinėdama rangovų pasiūlymus vadovavosi VPĮ 45 str. 3 d. ir 47 str. Kadangi kartu su pasiūlymu UAB „Expolita“ pateikė netikslius kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus todėl, siekiant įsitikinti, ar rangovas atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus nurodytus pirkimo dokumentų III dalies 22 punkto 22.1- 22.3, buvo kreiptasi į rangovą dėl kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pateikimo“.

Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pateiktus pasiūlymus, turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų ir tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) turi vertinti išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2021). Tuo atveju, jeigu tiekėjo viešajame pirkime pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų, toks tiekėjo pasiūlymas perkančiosios organizacijos turi būti atmestas.

Tiekėjo kvalifikacijos atitiktis iškeltiems reikalavimams gali būti vertinama tik tokiu atveju, jei tiekėjo kompetenciją ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento (įtvirtinto pirkimo dokumentuose), nors pats dokumentas kaip jų patvirtinimo šaltinis galėtų būti surašytas vėliau (pvz., įmonės buhalterinės apskaitos dokumentas už praėjusius finansinius metus). Jei būtų priešingai, t. y. būtų vertinama kaip lygiavertė tiekėjų kvalifikacija, įgyta tiek prieš, tiek po šio momento, būtų pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-02-24 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016)

Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiekėjo kvalifikacija objektyviai neatitinka pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų, jei iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento tiekėjas neįgyja reikalaujamos patirties; tiekėjo, neatitikusio minimalių kvalifikacijos reikalavimų, tačiau iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pašalinusio šiuos neatitikimus, dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose negali būti apribojamas, perkančioji organizacija privalo vertinti pasiūlymų pateikimo termino dieną tiekėjo turimą kvalifikaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

LAT praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisyklė - jei perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose iškelia atitinkamą kvalifikacijos reikalavimą, kurio atitikčiai įrodyti tiekėjas pasitelkia trečiąjį asmenį, toks jų tarpusavio ryšys kokiu nors būdu turi būti iš anksto išviešintas pasiūlyme, nepriklausomai nuo to, kad šis trečiasis asmuo viešojo pirkimo sutartiniuose santykiuose veikia ne kaip subrangovas.

LAT praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad būtina išviešinti visus subjektus, kurie vykdant sutartį veiks aktyviai, savo veiksmais prisidės prie perkančiosios organizacijos poreikio įsigyti pirkimo objektą tenkinimo, nepriklausomai nuo tokių subjektų statuso pasiūlymų pateikimo ir vertinimo metu (LAT 2019-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 469-469/2019).

Teismų praktika patvirtina, kad teismai laikosi VPĮ įtvirtinto reikalavimo, jog tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi aiškiai išviešinti tik pasitelkiamus subrangovus, subtiekėjus ir kvazisubtiekėjus (asmuo, kuris pasiūlymo pateikimo metu nėra tiekėjo darbuotojas, tačiau bus įdarbintas sutarties vykdymo metu).

Taigi, įvertinus paminėtą teisinį reguliavimą, taip pat aplinkybę, kad Tiekėjui buvo leista pasitelkti naują kvazisubtiekėją ir taip pakeisti pasiūlymą iš neatitinkančio Pirkimo reikalavimus į jį atitinkantį, darytina išvada, kad Tiekėjas pasiūlymo teikimo dieną neturėjo specialisto, kuris turėtų atestatą statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimo darbų srityje, t. y. neatitiko Pirkimo sąlygų.

Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad Tiekėjas patikslino neaiškius kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, teismo įsitikinimu, Tiekėjas pateikė visiškai naujus duomenis apie naują papildomą kvazisubtiekėją R. V..

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nors tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), tačiau ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą; nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-23 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016).

Teismo įsitikinimu, Tiekėjui nepateikus specialisto kandidatūros, kuris turėtų atestatą statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimo darbų srityje, turinio viršenybės prieš formą principas negali būti taikomas, nes Tiekėjas Pasiūlymo pateikimo dieną tokios teisės neturėjo.

Atmestini pareiškėjo argumentai dėl pažeidimo formalaus pobūdžio, kadangi, remiantis viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, perkančiosios organizacijos pareiga yra užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o pasiūlymas turi atitikti visus pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

LVAT, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Pastebėta, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą, t. y. net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. LVAT 2018-04-23 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MjctNTAyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-727-502/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-727-502/2018">A-727-502/2018</a>; kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamo pažeidimo atveju pareiškėja, priimdama Tiekėjo pasiūlymą kaip tinkamą, nors jis neatitiko Pirkimo sąlygų, sudarė galimybę vienam tiekėjui dalyvauti Pirkime išskirtinėmis sąlygomis, negu kitiems keturiems pasiūlymus pateikusiems teikėjams ir taip pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Taigi pareiškėja savo veiksmais pažeidė ne tik Pirkimo procedūras reglamentuojančių VPĮ nuostatas, bet ir VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas, vertinant nustatytą pirkimo procedūrų pažeidimą, laikytinas esminiu.

Konstatuotina, kad atsakovė tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai pagrindė skundžiamame sprendime padarytą išvadą, kad Tiekėjas neatitiko Pirkimo sąlygų, todėl tinkamai taikė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

Pareiškėja mano, kad jai pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga, per didelė.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl finansinės korekcijos taikymo, pirmiausia pažymėtina, kad 2006-07-11 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, 2 straipsnio 7 punkte išdėstyta, kad pažeidimas – Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. ESTT 2016-07-14 prejudiciniame sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14), kalbėdamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą, pasisakė, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, jog valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Tačiau Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos sumą nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.

Pabrėžtina, kad atsakovė vadovavosi Europos Komisijos 2019-05-14 sprendime Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis, jų 2.2 lentelės 14 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad atrankos kriterijai buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti, jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai (už tai taikoma vienintelė pataisos norma – 25 proc.).

Šiame sprendime pagrįsta, kad Tiekėjas neatitiko Pirkimo sąlygų, bet buvo pripažintas laimėtoju, todėl pagrįstai taikyta 25 proc. finansinė korekcija, kurios nėra jokio teisinio pagrindo mažinti.

Pabrėžtina ir tai, kad iš formuojamos Europos Sąjungos ir nacionalinių teismų praktikos matyti, jog pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. LVAT, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų mažareikšmiškumo, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (2018-04-23 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MjctNTAyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-727-502/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-727-502/2018">A-727-502/2018</a>). Taigi, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai negali būti laikomi formaliais ir mažareikšmiais, kadangi tai esminiai viešųjų pirkimų organizavimo principai.

Teismas, vertindamas visas nustatytas aplinkybes, proceso šalių paaiškinimus, pateiktus dokumentus, teismų praktiką, sprendžia, kad ginčijama Agentūros sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti ar keisti remiantis pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas, negali būti mažinamas, sprendime aiškiai, detaliai nurodyta, kokiais veiksmais, kokias VPĮ nuostatas pareiškėja pažeidė.

Teismas nenustatė ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų ir įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Agentūra išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes, skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas, kurios priimtos remiantis aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, nepadarė esminio procedūrinio pažeidimo, turėjusio užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl nėra pagrindo naikinti Agentūros 2021-01-21 sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 dalį, kuria nustatytas VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 55 straipsnio 9 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies pažeidimas, taip pat įpareigoti atsakovę Agentūrą apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 5 procentų finansinę korekciją.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Ina Kirkutienė

Jolanta Vėgelienė