Administracinė byla Nr. eI2-4338-595/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01749-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Žulytės-Janulionienės, Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. (R. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022-04-14 sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui R.K., priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos išdavė jam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi pateikė duomenis, kad jo tėvas yra Lietuvių kilmės. 2022-04-14 atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, 2022-03-23 iš kompetentingos Ukrainos institucijos gavus atsakymą, kad duomenų apie pareiškėjo gimimo liudijimą nerasta.
Teigia, kad jis nesutinka su Sprendimu, kadangi sprendimas buvo priimtas remiantis prielaidomis, atsakovas sprendimą priėmė neturint pakankamų ir patikimų duomenų apie tai, kad pareiškėjo tėvas neturi šaknų Lietuvoje.
Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, ar iš tiesų pareiškėjo atsakovui pateiktas gimimo liudijimo išrašas yra suklastotas, kokia informacija yra suklastota. Nenustačius šių aplinkybių atsakovas nusprendė, kad būtent pareiškėjas tyčia ir sąmoningai atsakovui pateikė suklastotą gimimo liudijimo išrašą.
Teigia, kad atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Pažymi, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad jam negalėjo būti išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje dėl to, kad jo tėvas nėra Lietuvių kilmės. Tik nustačius šią aplinkybę pareiškėjui galėtų būti panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje. Atsakovas jau buvo išdavęs atsakovui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje 2017-02-09, kuris galiojo iki 2022-02-09 ir jokių įtarimų atsakovui nekilo.
Nurodo, kad jis 2021-10-28 per Migris.lt gavo iš atsakovo užklausą su reikalavimu pateikti gimimo liudijimus su apostille. Atsakovas susisiekė su Ukrainos užsienio reikalų ministerija, prašydamas uždėti Apostille ant originalių dokumentų, tačiau jam buvo atsakyta, kad tokių procedūrų institucijos neatlieka, tokių procedūrų neatlieka ir Lietuvos Respublikos atsakingos institucijos, originalių gimimo liudijimų, pasų, neapostelizuoja. Atsakovas sukūrė ir pareikalavo dokumentų, kurių neįmanoma pateikti, kaip prašo. Reaguodamas į atsakovo užklausas, kreipėsi į Ukrainos advokatą su prašymu, kad gautų informaciją iš Ukrainos Valstybinės piliečių civilinės būklės aktų registro dėl gimimo akto valstybinės registracijos informacijos apie savo tėvą. Pareiškėjo advokatas kreipėsi į Ukrainos teisingumo ministeriją, teisingumo ministerijos rytų tarpregioninę valdybą (Charkivo m.), su prašymu dėl informacijos apie gimimo akto išrašą Nr. 268, sudarytą 1947-06-30 Donecko srities Vyriausios teritorinės teisingumo valdybos Čystiakovo miesto civilinės būklės aktų valstybinės registracijos skyrių apie I. K., gimusį (duomenys neskelbtini). Ukrainos teisingumo ministerija, teisingumo ministerijos rytų tarpregioninė valdybą (Charkivo m.) atsiuntė atsakymą, kad remiantis Ukrainos Ministrų Tarybos 2014-11-07 nutarimu Nr. 595 kai kurie biudžetinių įstaigų finansavimo, socialinių išmokų gyventojams ir finansinės paramos individualioms Donecko ir Luhansko sričių įmonėms ir organizacijoms teikimo klausimai, bei Ukrainos Teisingumo ministerijos 2014-11-25 įsakymu Nr. 247/7 Dėl Donecko srities teisingumo įstaigų ir institucijų perkėlimo, Donecko srities Vyriausiosios teritorinės teisingumo valdybos Čystakovo miesto civilinės būklės aktų valstybinės registracijos skyrius bei Donecko srities Vyriausiosios teritorinės teisingumo valdybos Valstybinės registracijos valdybos Donecko srities civilinės būklės aktų valstybinės registracijos skyrius iš laikinai okupuotos teritorijos buvo perkeltas į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, tačiau nurodytų skyrių dokumentacija liko laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje. Kadangi prašomi dokumentai likę okupuotoje teritorijoje apie jų buvimą ar nebuvimą sužinoti nėra galimybių.
Teigia, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesivadovavo tinkamais įrodymais, padarė išvadas dėl duomenų klastojimo ir tų duomenų jam pateikimo tinkamai neišsiaiškinus visų aplinkybių, todėl tokie skundžiami sprendimai vertinami, kaip nemotyvuoti ir nepagrįsti. Atsakovas nesurinko faktinių aplinkybių, o pernelyg skubotų išvadų darymas, nesurinkus pakankamai duomenų išvadoms pagrįsti, neatitinka įtvirtinto reikalavimo viešojo administravimo subjektams savo priimamus sprendimus grįsti objektyviais, išsamiais duomenimis, bei prireikus – pasitikslinti informaciją ar surinkti (pareikalauti pateikti) papildomus duomenis.
Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Nurodo, kad Migracijos departamentui atliekant pareiškėjo kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateiktų dokumentų patikrinimą iš Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje buvo gauta informacija, kad, remiantis Ukrainos nacionalinio antikorupcinio biuro duomenimis, informacijos apie pareiškėjo tėvo N. Koziura gimimo liudijimą nerasta. Šios informacijos pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė ir Migracijos departamentui nepateikė dokumento, kuriuo jis grindžia tai, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo, originalo ar kitų patikimų ir pakankamų pareiškėjo tautybę patvirtinančių duomenų. Aplinkybės, kaip pareiškėjas gavo savo tėvo gimimo liudijimo atkurto įrašo kopiją, kuri buvo teikiama kartu su prašymu dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nėra žinomos ir Migracijos departamentas nedisponuoja gimimo liudijimo ar jo atkurto įrašo originalu, todėl jis negalėjo būti perduotas atsakingoms teisėsaugos institucijoms tyrimui dėl galimo dokumentų klastojimo atlikti. Priimant sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą nėra būtina nustatyti dokumento klastojimo fakto bei už dokumento klastojimą atsakingo asmens, t. y. pakanka objektyvių duomenų, jog teikiant prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo užsienietis Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją ar dokumentus, kas lėmė tai, jog Migracijos departamentas buvo suklaidintas ir užsieniečiui leidimas nuolat gyventi buvo išduotas nepagrįstai. Nors pareiškėjui leidimas nuolat gyventi buvo išduotas, tai nereiškia, jog Migracijos departamentas vėliau, vykdydamas užsieniečių kontrolę, negalėjo patikrinti pareiškėjo pateiktų dokumentų bei informacijos tikrumo ir, paaiškėjus aplinkybėms, jog pareiškėjo pateikti duomenys apie jo ir pareiškėjo tautybę neatitinka tikrovės arba kad nėra objektyvių ir pakankamų duomenų, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, Įstatyme nustatytu pagrindu panaikinti jam išduotą leidimą nuolat gyventi.
Nurodo, kad Migracijos departamento reikalavimas dėl dokumentų, patvirtintų pažyma (Apostille), pateikimo, buvo teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju pažymi, kad pareiškėjas Migracijos departamentui apskritai nepateikė prašomų lietuvių kilmę patvirtinančių dokumentų originalų (nei su Apostille, nei be jos) ir su Migracijos departamentu nebendradarbiavo, nepaaiškino, kodėl prašomų dokumentų negali pateikti. Tokių įrodymų, kad atsakingos Ukrainos institucijos dėl kokių nors priežasčių atsisakė patvirtinti pareiškėjo ir jo tėvo gimimo liudijimus, pareiškėjas nepateikė. Kita vertus, tokiu atveju pareiškėjas Migracijos departamentui galėjo teikti dokumentus, nepatvirtintus Apostille, tačiau to nepadarė.
Pažymi, jog skunde pareiškėjas nurodė, jog kreipėsi į Ukrainos užsienio reikalų ministeriją, prašydamas patvirtinti Apostille originalius dokumentus (gimimo liudijimus). Tokie pareiškėjo teiginiai leidžia vertinti, kad jis originalius gimimo liudijimus turėjo. Be to, pareiškėjas nepaaiškino, kokiomis aplinkybėmis (jeigu nuo 2014 m. Čystiakovo miestas buvo įtrauktas į laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų sąrašą) jis gavo savo tėvo N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), išduoto 1974-06-30 Čistiakovo m. civilinės metrikacijos biure, atkurto įrašo kopiją, kurią 2015-07-23 patvirtino notaras. Pašalinti šias abejones bei tinkamais, objektyviais ir pakankamais įrodymais pagrįsti faktą, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, privalo pats pareiškėjas. Nesant objektyvių duomenų, kurie galėtų neabejotinai patvirtinti šį faktą, Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi. Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
k o n s t a t u o j a :
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Departamento 2022-04-14 sprendimo, kuriuo pareiškėjui Ukrainos piliečiui R. K. panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje,
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-11-15 pareiškėjas R. K. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. 2017 m. pareiškėjas pateikė Ukrainos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024-12-05, gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini), išduotą 1973-08-25 Zaporožės miesto Ordženikidzės raj. civilinės metrikacijos biure. Pareiškėjo gimimo liudijime nurodyta, kad abu pareiškėjo tėvai yra ukrainiečių tautybės. Taip pat užsienietis pateikė savo tėvo N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), išduoto 1974-06-30 Čistiakovo m. civilinės metrikacijos biure, atkurto įrašo kopiją, patvirtintą privataus notaro ir pažyma (Apostille). Pateiktoje N. K. gimimo liudijimo atkurto įrašo kopijoje nurodyta, kad N. K. tėvo I. K. (pareiškėjo senelio) tautybė - lietuvis.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi ir kartu su šiuo prašymu pateiktus dokumentus, nenustatė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių galėtų būti atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi, todėl 2017-02-09 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Šio sprendimo pagrindu buvo išrašytas ir pareiškėjui įteiktas leidimas nuolat gyventi Nr. LT7403405, galiojantis nuo 2017-02-09 iki 2022-02-09.
2021-10-25 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2022-02-09 priėmė sprendimą Nr. 22S65728 pakeisti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi. 2022-02-18 buvo išrašytas leidimas nuolat gyventi Nr. 760082109.
Kaip nurodė Migracijos departamentas Sprendime, prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimo metu kilus pagrįstų abejonių, ar pareiškėjo tėvo N. K. gimimo liudijimo atkurto įrašo kopijoje esantys įrašai yra teisingi, Migracijos departamento darbuotojai, nagrinėjantys pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, paprašė pareiškėjo pateikti lietuvių kilmę patvirtinančių dokumentų originalus, tačiau pareiškėjas jokių dokumentų, įrodančių jo lietuvių kilmę, originalų nepateikė. Todėl Migracijos departamento darbuotojai, norėdami įsitikinti, ar pareiškėjo pateiktoje N. K. gimimo liudijimo atkurto įrašo kopijoje nurodyti duomenys yra teisingi ir, ar pareiškėjo senelis I. K. buvo lietuvių tautybės asmuo, per Lietuvos Respublikos ambasadą Ukrainoje kreipėsi į kompetentingą Ukrainos instituciją dėl šios informacijos patvirtinimo. 2022-03-23 iš kompetentingos Ukrainos institucijos gautas atsakymas, kad duomenų apie Migracijos departamento paklausime minimą gimimo liudijimą nerasta.
Remiantis gauta informacija bei Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu Departamentas, Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, teigia, kad jis priimtas remiantis prielaidomis, atsakovas sprendimą priėmė neturint pakankamų ir patikimų duomenų apie tai, kad pareiškėjo tėvas neturi šaknų Lietuvoje, nebuvo nustatyta, ar iš tiesų pateiktas gimimo liudijimo išrašas yra suklastotas, kokia informacija yra suklastota. Atsakovas sukūrė ir pareikalavo dokumentų, kurių neįmanoma pateikti. Nurodo, kad kreipėsi į Ukrainos kompetentingas institucijas dėl duomenų apie tėvo gimimo akto įrašą, tačiau gavo atsakymą, kad kadangi prašomi dokumentai likę okupuotoje teritorijoje, apie jų buvimą ar nebuvimą sužinoti nėra galimybių. Teigia, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, gero administravimo principo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” nuostatos.
Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo.
Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalį lietuvių kilmės asmuo – asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu, o 39 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu leidimas gautas apgaulės būdu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Departamentas siūlė pareiškėjui pateikti lietuvių kilmę patvirtinančių dokumentų originalus. Tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas šių dokumentų originalus Departamentui būtų pateikęs.
Departamentas kreipėsi raštu į Lietuvos Respublikos ambasadą Ukrainoje su prašymu pateikti duomenis, ar pareiškėjo pateiktoje tėvo N. K. gimimo liudijimo atkurto įrašo kopijoje duomenys yra teisingi, ar Ukrainos Respublikos piliečio R.K. senelis K. I.I. yra lietuvių tautybės. 2022-03-23 Ukrainos kompetetinga institucija pateikė Departamentui informaciją, kad duomenų apie Migracijos departamento paklausime minimą gimimo liudijimą nerasta.
Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, kad Departamentas nenustatė, jog iš tiesų pateikta gimimo liudijimo kopija yra suklastota, nenustatė, kokia informacija yra suklastota, be to, nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas panaudojo apgaulę, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra nepagrįsti, vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė jokių kitų tai patvirtinančių bei Departamento Sprendime padarytas išvadas paneigiančių duomenų bei įrodymų. Nors ir buvo siūlyta, pareiškėjas Departamentui nepateikė dokumento, kuriuo jis grindžia tai, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo, originalo ar kitų patikimų ir pakankamų pareiškėjo tautybę patvirtinančių duomenų.
Pažymėtina, tai, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi būtent šiuo pagrindu, jog jis yra lietuvių kilmės asmuo, nepaneigia ginčijamame Sprendime daromų pagrįstų išvadų, Departamentui vėliau nustačius Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pagrindą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo. Migracijos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam Įstatymu suteikta kompetencija ir įgalinimai priimti administracinius sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties, šiuo tikslu atlikti reikiamų duomenų rinkimą, aplinkybių tyrimą bei faktų patikrinimą (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 3 dalis, kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3809-756/2019). Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kaip jis gavo savo tėvo gimimo liudijimo atkurto įrašo kopiją, kuri buvo teikiama kartu su prašymu dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo. Tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Ukrainos kompetetingas institucijas su prašymais dėl informacijos apie tėvo gimimo akto išrašą, bei, kad gavo atsakymą, jog kadangi prašomi dokumentai likę okupuotoje teritorijoje apie jų buvimą ar nebuvimą sužinoti nėra galimybių, savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog Sprendimas yra nepagrįstas, priimtas neištyrus ir neįvertinus visų aplinkybių Sprendime daromoms išvadoms pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad priimant sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą nėra būtina nustatyti dokumento klastojimo fakto bei už dokumento klastojimą atsakingo asmens, t. y. pakanka objektyvių duomenų, jog teikiant prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo užsienietis Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją ar dokumentus, kas lėmė tai, jog Migracijos departamentas buvo suklaidintas ir užsieniečiui leidimas nuolat gyventi buvo išduotas nepagrįstai. Todėl pareiškėjo nurodomas argumentas dėl to, kad atsakovas netyrė suklastojimo fakto, nepagrįstas. Kadangi, kaip nurodė Departamentas, neturėjo gimimo liudijimo ar jo atkurto įrašo originalo, todėl negalėjo jo perduoti atsakingoms teisėsaugos institucijoms tyrimui dėl galimo dokumentų klastojimo atlikti.
Pareiškėjo argumentas, kad Departamentas pareikalavo dokumentų, kurių neįmanoma pateikti, teismo taip pat vertintinas kritiškai.
Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir Aprašas), 22 punkte nustatyta, jog kartu su prašymu išduoti leidimą pateikiami reikiamų dokumentų originalai arba jų (išskyrus aprašo 10–13 punktuose nurodytą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Aprašo 5.1 papunktyje nurodytą kelionės dokumentą) kopijos, kurių tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Aprašo 24 punkte įtvirtinta, kad užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktus dokumentas neturi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille). Taigi, teismas sutinka su Departamento reikalavimu dėl dokumentų, patvirtintų pažyma (Apostille), pateikimo, kadangi jis buvo teisėtas. Kaip teisingai pažymi Departamentas, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė prašomų lietuvių kilmę patvirtinančių dokumentų originalų (nei su Apostille, nei be jos), be to, ir nepaaiškino, kodėl prašomų dokumentų negali pateikti. Įrodymų, kad atsakingos Ukrainos institucijos dėl kokių nors priežasčių atsisakė patvirtinti pareiškėjo ir jo tėvo gimimo liudijimus, pareiškėjas nepateikė. Pažymėtina, jog pašalinti visas iškilusias abejones bei netikslumus, tinkamais, objektyviais ir pakankamais įrodymais pagrįsti faktą, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, privalo pats pareiškėjas.
Pareiškėjas be kita ko, skunde nurodo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, gero viešojo administravimo principo.
Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.).
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais remiantis kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo, efektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, išsamumo, naujovių ir atvirumo permainoms ir kt.).
Pagal formuojamą teismų praktiką geras viešojo administravimo principas apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012), viešojo administravimo subjekto pareigą išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką (LVAT 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-284/2014), nešališkumo pareigą, pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (LVAT 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNTQ3LTUwMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1547-502/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1547-502/2015">A-1547-502/2015</a>). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (LVAT 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTI0NS02NjIvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1245-662/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1245-662/2015">eA-1245-662/2015</a>). Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjE0Mi02MjQvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2142-624/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2142-624/2015">eA-2142-624/2015</a>).
Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje (nuo 2020-11-01 įstatymo redakcija) nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTExNi01NTYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1116-556/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1116-556/2018">eA-1116-556/2018</a>). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjY1Mi0xMDYyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2652-1062/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2652-1062/2018">eA-2652-1062/2018</a>).
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, gero viešojo administravimo principų.
Teismo vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis, ir imperatyvia įstatymo nuostata, neprieštarauja gero administravimo principo esmei, todėl laikytina, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Taigi, darytina išvada, kad Departamentas, nustatęs visas aukščiau aptartas aplinkybes bei remdamasis turimais nenuginčytais įrodymais ir duomenimis, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo Sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Vita Valeckaitė
Eglė Žulytė-Janulionienė
Indrė Žvaigždinienė
