Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-18-489/2022
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00252-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.1.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Kauno apskrities VPK KPV, Institucija) 2021 m. sausio 4 d. nutarimu D. V. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį 150 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. balandžio 11 d. 10.28 val. Kauno m. sav., magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (kaire puse), vairuodamas transporto priemonę, viršijo nustatytą 90 km/val. greitį 37 km/val., važiavo 127 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus.
2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi Kauno apskrities VPK KPV 2021 m. sausio 4 d. nutarimas paliktas galioti be pakeitimų, o administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. skundas atmestas.
3. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis palikta galioti be pakeitimų, o administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. apeliacinis skundas atmestas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Pareiškėjas prašo Institucijos nutarimą, apylinkės bei apygardos teismų nutartis panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Šioje byloje buvo iš esmės pažeistos materialiosios teisės normos, t. y. Kelių eismo taisyklės (KET priede nurodyto kelio ženklo Nr. 636 aprašymas (paaiškinimas)), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 290 punkto reikalavimas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas policijos veiklos teisėtumo principas. Taip pat buvo pažeistos ANK 569 straipsnio 4, 5 dalių nuostatos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostata, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
5.2. Teismai, priimdami skundžiamas nutartis, nepagrįstai nepripažino ginčijamų įrodymų neteisėtai gautais ir nepasisakė dėl skunduose išdėstytų argumentų, kodėl aiškiai pažeidžiant teisėtumo principą Institucijos surinkti įrodymai galėtų būti pripažįstami ir panaudojami administracinio nusižengimo byloje.
5.3. Galiojančios teisės normos, kurias teismai šioje byloje taikė netinkamai, įvykio metu imperatyviai nustatė institucijos pareigą rinkti bylos įrodymus tik iki automatinio greičio matavimo prietaiso 150–300 m atstumu (ne gyvenvietėse) pastačius kelio ženklą Nr. 636 (KET 645 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 pakeitus kai kurias KET nuostatas, iki šiol galiojančioje KET redakcijoje analogiško vaizdo ženklo numeris yra pakeistas iš Nr. 645 į 636, įvestas dar vienas šio kelio ženklo paveikslėlis ir sutrumpintas jų aprašymas „Kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai“. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 290 punkte nustatyta, kad ženklas Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Ne gyvenvietėse ženklas turi būti įrengiamas 150–300 m, o gyvenvietėse – 50–100 m atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso. Prireikus ženklas gali būti įrengiamas ir kitokiu atstumu, kuris šiuo atveju turi būti nurodomas papildomoje lentelėje Nr. 801. Ženklai turi būti įrengiami ir prieš imitacinius prietaisus.
5.4. Byloje nėra ginčo, kad tokio ženklo Institucija nebuvo įrengusi, – Institucija tai pripažįsta, tik teigia, kad to daryti ji neva neprivalo. Byloje kilo ginčas, ar konkrečiam automatinio greičio matavimo prietaiso modeliui ar jo specifikacijai negalioja nei KET priedo kelio ženklui Nr. 636 nurodytas paaiškinimas, nei pirmiau nurodytos Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 290 punkto nuostatos. Iš lakoniško Institucijos atsakymo ir teismo nutarties negalima suprasti, kokiomis kitomis teisės normomis yra remiamasi ir sprendžiama, kad kelio ženklo Nr. 636 nereikia. Pažymėtina, kad tokių Institucijos pareigą renkant įrodymus su bet kurio modelio automatiniu greičio matavimo prietaisu visada naudoti kelio ženklą Nr. 636 eliminuojančių teisės normų nėra.
5.5. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra išskirta, aiškiai nurodyta ar kitaip jų turiniu apibrėžta, kad tik prieš „stacionarius“ įrengtus automatinius greičio matavimo prietaisus turi būti pastatomas kelio ženklas Nr. 636. Taip pat nėra išskirta kokia nors ypatinga matavimo prietaiso rūšis ar pavadinimas. Teismai nutartyse taip pat nenurodė tokio teisės akto. Taigi tai, kad ši byla yra susijusi su mobiliuoju automatiniu greičio matavimo prietaisu, nepašalina jo automatinės greičio matavimo funkcijos, kuri imperatyviai, be jokių išlygų yra pateikta tiek KET priede, tiek ir pirmiau nurodytame Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 290 punkte. Teismai šios aplinkybės nevertino, dėl jos nepasisakė ir dėl to neatskleidė bylos esmės.
5.6. „Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė negali būti įrodinėjama ir grindžiama neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis. <...> Teismas šioje byloje siekia stiprinti žmogaus teisių apsaugą administraciniame procese, užtikrinti didesnį įrodinėjimo priemonių patikimumą, sudaryti didesnes galimybes nustatyti tiesą byloje ir užtikrinti teisėtumo principo įgyvendinimą viešojo administravimo subjektų (policijos įstaigų) veikloje. Teismas vertina, kad paminėti tikslai pateisina teismų praktikos kitimą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3-1679/2007). Pagrįstai manytina, kad jokia „nauja“ ar „vėlesne“ teismų praktika neturėtų būti pakeičiami fundamentalūs, teisės doktriną ir pagrindinius teisės principus paaiškinantys ankstesni teismų praktikos išaiškinimai. Šioje byloje teismai ir Institucija taip pat nenurodė nė vienos teismų įsiteisėjusios nutarties, kuria būtų raginama abejoti teisėtumo principo, taip pat įstatymo viršenybės principo reikšme arba kuria jų turinys būtų aiškinamas kaip nors kitaip, arba jie būtų taikomi su tam tikromis išlygomis ar sąlygomis, t. y. iš viso netaikomi. Taigi darytina išvada, kad teisėtumo ar įstatymo viršenybės principo turinys ir jų taikymo praktika nebuvo keičiami.
5.7. Institucija ir teismai rėmėsi vienintele Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTI2Ny0yNTUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-267-255/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-267-255/2019">AN2-267-255/2019</a>, kurioje visiškai neanalizuojamas teisėtumo ar įstatymo viršenybės principų turinys, nekeičiama jų taikymo praktika, nenurodomos Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytos teismų praktikos keitimo priežastys. Teismas nurodė, kad pirmiau nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje stacionaraus automatinio greičio matavimo prietaiso duomenų naudojimo atveju nebuvo įrengtas kelio ženklas Nr. 636, tačiau to nesusiejo su teisėtumo ar įstatymo viršenybės principų pažeidimu. Teismas šioje byloje, kaip ir Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, vertino ženklo nebuvimą kaip neturintį reikšmės nusižengimų faktui konstatuoti ir pažeidėjo atsakomybei pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį kilti, tačiau nevertino jo argumento, kad įrodymai šioje byloje buvo renkami neteisėtu būdu, todėl turėjo būti pripažinti neleistinais.
5.8. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra pateiktas ekspertinių ir specialiųjų žinių lietuvių kalbos tyrimų srityje turinčio specialisto išaiškinimas dėl teksto suvokimo, t. y. ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu į bylą jo (pareiškėjo) pateiktas ir ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodytas kitoks įrodymas, kurio autoriaus kompetencija ir aukščiausia kvalifikacija nei teismai, nei Institucija neabejojo, nes jo turinio neginčijo, prašymų dėl teismo ekspertizės paskyrimo dėl teksto suvokimo byloje nekėlė (ANK 640 straipsnio 2 dalis). Šioje išvadoje argumentuotai ir teismo nepaneigtais argumentais nurodyta, kad, pagal paminėtų teisės aktų nuostatas, automatinis greičio matavimo prietaisas yra (turi būti) įrengiamas nenurodant jo įrengimo sudėtingumo laipsnio. Tai reiškia, kad jis yra paruošiamas darbui (įrengiamas), atliekant bet kokio sudėtingumo veiksmus. Iš byloje esančios jo naudojimo instrukcijos matyti, kad jį paruošti darbui yra gana sudėtinga, tam užtrunkama ne viena ir ne dešimt minučių, nes šį prietaisą reikia sureguliuoti, nustatyti, išlygiuoti, pritvirtinti, montuoti ir pan. Teismai nei atmetė šią išvadą kaip įrodymą, nei paaiškino, kodėl jos nelaiko pagrindu patenkinti jo (pareiškėjo) skundus, t. y. neanalizavo šios ginčo dalies. Nesant byloje ekspertizės akto ar kito specialisto išvados, nebuvo galima nesiremti šia išvada ir nevertinti jos kitų bylos įrodymų kontekste (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Taigi taip teismai pažeidė ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nemotyvuotai atmetė jo skundus.
6. Kauno apskrities VPK KPV viršininkas Vigintas Lukošius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų.
6.2. Institucija sutinka su teismų sprendimų argumentais, kad administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo nusižengimas buvo užfiksuotas mobiliuoju greičio matuokliu. KET kelio ženklą Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ apibrėžia būtent kaip informacinį, žymintį kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys stacionarūs automatiniai prietaisai. Šio ženklo nebuvimas nėra pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo padarymą pateisinantis ar atsakomybę už jį pašalinantis veiksnys. Pažymėtina, kad prieš nestacionarų greičio matavimo prietaisą, kuris nėra įrengtas gatvėje ant specialaus stovo ir kurio buvimo vieta gali būti keičiama, įspėjamieji ženklai nėra privalomi. Informacinių ženklų „Automatinė eismo kontrolė“ prieš mobiliuosius greičio matuoklius neįrengti leidžia KET, nes jie nėra įrengiami kelyje ir nepriskiriami prie įrengtų greičio matavimo prietaisų.
6.3. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visumą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
6.4. Teismai šioje byloje išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. prašymas netenkintinas.
8. Paduotame prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas kelia įrodymų leistinumo klausimą, teigdamas, kad jo padarytas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas neteisėtu būdu, t. y. prieš automatinio greičio matuoklį, kurio duomenimis remiantis konstatuotas leistino greičio viršijimas, nebuvo pastatytas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“. Anot pareiškėjo, teisės normos – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 290 punktas imperatyviai nustatė institucijos pareigą rinkti bylos įrodymus tik iki automatinio greičio matavimo prietaiso 150–300 m atstumu (ne gyvenvietėse) pastačius kelio ženklą Nr. 636 (KET 645 punktas). Su nurodyta norma prašyme grindžiamas taip pat ir Institucijos veikimo neteisėtumas bei ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų pažeidimai.
9. Pažymėtina, kad šie argumentai yra identiški (analogiški) argumentams, išdėstytiems administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. prašyme atnaujinti kitą jo administracinio nusižengimo bylą, ir į šiuos argumentus yra atsakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTktNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-9-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-9-511/2022">2AT-9-511/2022</a>, priimtoje atnaujintoje D. V. administracinio nusižengimo byloje. Be to, šiose abiejose atnaujintose D. V. administracinio nusižengimo bylose yra nagrinėjamos administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 416 straipsnio 3 ir 4 dalyse, padarymo aplinkybės dėl iš esmės analogiškų įvykių (pirmiau nurodytoje D. V. administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTktNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-9-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-9-511/2022">2AT-9-511/2022</a> jis nubaustas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, viršijo nustatytą 50 km/val. greitį 21 km/val. – važiavo 71 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą)). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, užtikrinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante (iš anksčiau) žinomi teisės subjektams, inter alia (be kita ko), žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia, Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą); teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia, anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Todėl teisėjų kolegija šioje atnaujintoje D. V. administracinio nusižengimo byloje remsis motyvais, nurodytais nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTktNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-9-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-9-511/2022">2AT-9-511/2022</a>, priimtoje atnaujintoje D. V. administracinio nusižengimo byloje.
10. Dėl pareiškimo argumentų, kuriais ginčijamas D. V. padaryto administracinio nusižengimo įrodytumas (kvestionuojant surinktų įrodymų pakankamumą jo kaltei pagrįsti, keliant klausimą dėl ekspertinių ir specialiųjų žinių lietuvių kalbos tyrimų srityje turinčio specialisto išaiškinimo dėl teksto suvokimo vertinimo), pažymėtina, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, ir yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustato, o remiasi žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUxLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-51-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-51-489/2017">2AT-51-489/2017</a>). Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinėja tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.
11. Byloje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kurį padarė pareiškėjas, užfiksuotas 2020 m. balandžio 11 d. 10.28 val. Kauno m. sav., magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (kaire puse), 96,65 km, transporto priemonei BMW, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant 127 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), esant nustatytam 90 km/val. greičiui, t. y. nustatytą greitį viršijant 37 km/val. Greičio viršijimo faktas užfiksuotas mobiliuoju greičio matavimo prietaisu „POLISCAN FM1“ Nr. 955076, kurio patikros liudijimo Nr. E19-1351/05.
12. Pirmiau šioje nutartyje minėtoje precedento reikšmę turinčioje byloje konstatuota, kad valstybės institucijų ar pareigūnų elgesio (veikimo) neteisėtumas gaunant įrodymus gali pasireikšti dvejopai: veikiant apskritai be įstatymo pagrindo (įstatyme nenustatytu būdu) arba pažeidžiant šių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų normas (pažeidžiant įstatyme nustatytą duomenų gavimo (rinkimo) tvarką) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTktNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-9-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-9-511/2022">2AT-9-511/2022</a>).
13. Policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 patvirtintas Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašas reglamentuoja policijos pajėgų vienetų veiklos planavimą ir organizavimą, detalizuoja policijos pajėgų vienetų veiklą ir kt. Šio aprašo 40 punkte nustatyta, kad, įvertinus veiklos teritorijos kriminogeninę situaciją, daromų teisės pažeidimų ypatumus, prevenciją, atskleidimo ar fiksavimo efektyvumą, policijos pajėgų vienetų darbas gali būti organizuojamas neviešuoju arba mišriuoju patruliavimo būdu. ANK 569 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. Būtent tokiu įstatymo nustatytu būdu ir buvo užfiksuotas pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad Institucija (pareigūnai) veikė neteisėtai ir kad duomenys, patvirtinantys pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, surinkti ne įstatymų nustatyta tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini nepagrįstais.
14. Pagrindinis KET 127 punkto reikalavimas dėl kurio nesilaikymo D. V. nubaustas ir yra vairuotojo pareiga važiuoti neviršijant leistino greičio. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentą dėl kelio ženklo Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ nebuvimo jam inkriminuoto nusižengimo padarymo metu, pritaria apygardos teismo išvadai, kad visų pirma pareiškėjas, kaip vairuotojas, vairuodamas automobilį, turėjo pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių bei KET 5 punkto reikalavimų ir magistraliniu keliu vairuoti transporto priemonę neviršydamas šiame kelyje leistino greičio, nesvarbu, ar kelio ženklai įspėja apie magistraliniame kelyje vykdomą automatinę eismo kontrolę, ar neįspėja.
15. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 290 punkte nustatyta, jog ženklas Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Ne gyvenvietėse ženklas turi būti įrengiamas 150–300 m, o gyvenvietėse – 50–100 m atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso. Prireikus ženklas gali būti įrengiamas ir kitokiu atstumu, kuris šiuo atveju turi būti nurodomas papildomoje lentelėje Nr. 801. Ženklai turi būti įrengiami ir prieš imitacinius prietaisus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios taisyklės patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 341 „Dėl esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ ir nustato vertikaliųjų kelio ženklų ir vertikaliojo ženklinimo projektavimo ir įrengimo reikalavimus bei taikomos kelio ženklams ir vertikaliajam ženklinimui Lietuvos Respublikos teritorijoje (Taisyklių 1 ir 2 punktai), tačiau jos nereglamentuoja policijos pareigūnų veikimo būdų ir tvarkos gaunant duomenis, patvirtinančius padarytą administracinį nusižengimą. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad pirmiau nurodytų taisyklių 290 punktas imperatyviai nustatė institucijos pareigą rinkti bylos įrodymus tik tuomet, kai prieš automatinį greičio matavimo prietaisą pastatytas kelio ženklas Nr. 636, yra nepagrįsti ir konstatuoti, kad teismai grindė duomenimis, kurie neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus, nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTktNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-9-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-9-511/2022">2AT-9-511/2022</a>).
16. Pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. N3-1679-07 faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios. Minėtoje byloje, kurioje asmuo pirmiau buvo nubaustas už leistino greičio viršijimą, buvo nustatyta, kad greičio matavimo priemonė,,Berkut R“, kuria fiksuotas teisės pažeidimas, buvo panaudota neteisėtai, t. y. neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti radijo dažnį, taip pat kad šiuo prietaisu gautų duomenų negalima laikyti patikimais. Dėl kitų dviejų pareiškėjo nurodomų bylų, kuriose faktinės aplinkybės buvo panašios (atkreiptinas dėmesys, kad nurodytose bylose administraciniams nusižengimams nustatyti buvo panaudoti stacionarūs greičio matuokliai, o ne mobilieji, kaip nagrinėjamu atveju), tačiau surinkti įrodymai pripažinti neleistinais, pažymėtina, kad byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SUktMTAyLTUwNC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'II-102-504/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="II-102-504/2018">II-102-504/2018</a> išnagrinėta apylinkės teismo, o byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE3NC00NTgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-174-458/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-174-458/2019">AN2-174-458/2019</a> – apygardos teismo ir galima laikyti, kad tai pavienė teismų praktika, neatspindinti teismų formuojamos vėlesnės praktikos panašiose bylose.
17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. V. administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai proceso teisės reikalavimų nepažeidė ir tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas. Nesant priimtam sprendimui nutraukti pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą, jo prašomas priteisti 600 Eur išlaidų specialisto darbui apmokėti atlyginimas nepriteistinas, nes tam nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. sausio 4 d. nutarimą.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Aurelijus Gutauskas
Tomas Šeškauskas
