L. T. pagal BK 228 str., 30 str., 369 str., 368 str., 376 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2231/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00417-2021-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo L. T. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo, klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 4 d. nutarties dalį dėl L. T. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį bei baudžiamąją bylą L. T. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad L. T. veika be pagrindo buvo kvalifikuota kaip nusikalstama, nors jokio nusikaltimo jis nėra padaręs. Teismai netinkamai aiškino BK Bendrosios dalies normas, šalinančias baudžiamąją atsakomybę (BK 30 straipsnio 1 dalį), taip pat netinkamai aiškintas didelės žalos požymis, kaip privalomai nustatinėtinas BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis. L. T. veiksmai, kuriuos teismai pripažino nusikalstamais, buvo nulemti tarnybinio būtinumo situacijos bei neišėjo iš leistinų veikimo ribų, apibrėžtų Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo normose. Teismai privalėjo skirti didesnį dėmesį specialiųjų teisės normų pažeidimams ir nustatyti tokių pažeidimų įtaką BK 228 straipsnio 1 dalies požymiams, taip pat susieti tokių pažeidimų priežastinį ryšį su BK 228 straipsnio 1 dalies požymiais. Padaryta esminių BPK pažeidimų, kuomet apeliacinės instancijos teisme kaltinimas faktinių aplinkybių prasme nebuvo keičiamas, tačiau faktiškai jis buvo pakeistas, o kasatorius apie tai sužinojo tik po apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo. Tarnybinio patikrinimo išvada skundžiama ar panaikinta tinkama procesine forma nebuvo, todėl jos ignoravimas teismuose pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių ir 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, be pagrindo eliminuojant Tarnybinio patikrinimo išvados faktinę ir teisinę reikšmę. Apeliacinės instancijos teismo atsisakymas pasisakyti dėl didelės žalos požymio (ne)buvimo yra apeliacinių skundų neišnagrinėjimas tinkama (visa) apimtimi. Esminis teisės į tinkamą apeliaciją pažeidimas (BPK 320 straipsnio 3 dalis) apeliacinės instancijos teisme susijęs su netinkamu specialiųjų žinių taikymu ir vertinimu baudžiamajame procese. Netinkamai išspręstas ir civilinio ieškinio dalies tenkinimo klausimas, nes teisėti veiksmai negalėjo užtraukti ir civilinės atsakomybės; bet kuriuo atveju už pareigūnų veiksmus atsako atitinkamos valstybės institucijos (konkrečiu atveju - Lietuvos kalėjimų tarnyba).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, atsisakyta priimti nuteistojo L. T. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinį skundą, nes jis neatitiko BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.

Pagal BPK 372 straipsnio 6 dalį, jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose nurodytais pagrindais, kasatorius, ištaisęs kasacinio skundo trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas BPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Susipažinusi su iš naujo paduotu nuteistojo L. T. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio kasaciniu skundu teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad jame iš esmės keliami tie patys klausimai ir analogiški argumentai kaip ir pirmą kartą paduotame kasaciniame skunde, kurį, kaip minėta, atsisakyta priimti. Antrą kartą teikiamame skunde nauji teisiniai argumentai, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, nepateikti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo L. T. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Danutė Jočienė

Artūras Pažarskis