Dėl atskirojo skundo priėmimo klausimo peržiūrėjimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-582/2008

Procesinio sprendimo kategorija 122.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės CZMT Invest AG kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės CZMT Invest AG prašymą įregistruoti įkeitimo lakšto pakeitimą dėl atskirojo skundo priėmimo klausimo peržiūrėjimo; suinteresuotas asmuo – UAB „Baltijos biodyzelino centras“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami CPK normų, nustatančių atstovavimą teismuose, taip pat dokumentų legalizavimą nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, sprendžiant dėl pareiškėjo Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės CZMT Invest AG atstovo paduoto atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutarties trūkumų šalinimo ir apeliacinio proceso nutraukimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjo K. B., veikiančio pagal Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės CZMT Invest AG 2008 m. kovo 18 d. įgaliojimą, prašymas dėl pareikštinio įkeitimo lakšto pakeitimo įregistravimo atmestas, nustačius, kad pareikštiniu lakštu užtikrinta prievolė yra nutraukta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 18 d. nutartimi atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. balandžio 1 d. nutarties laikė nepaduotu, grąžino jį pateikusiam asmeniui, nutraukė apeliacinį procesą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo atstovas K. B. 2008 m. balandžio 8 d. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. balandžio 1 d. nutarties, kurį Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius kartu su civiline byla 2008 m. balandžio 9 d. išsiuntė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatyta atskirojo skundo trūkumų, pažymint, kad apelianto atstovo K. B. teisė atstovauti Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovei CZMT Invest AG apeliacinės instancijos teisme nenustatyta įgaliojimo; teismas nustatė apeliantui terminą iki 2008 m. birželio 16 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti. 2008 m. birželio 5 d. Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovė CZMT Invest AG pateikė naują atskirąjį skundą, kurį 2008 m. gegužės 7 d. atstovavimo sutarties, sudarytos su Advokatų kontora Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN, pagrindu pasirašė apelianto atstovai advokatai V. K. ir R. P. Kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad prie atskirojo skundo nepridėta duomenų, patvirtinančių atstovavimo sutartį pasirašiusio juridinio asmens atstovo V. S. (V. S.) įgaliojimų apimtį; iš atstovavimo sutarties negalima spręsti apie jo einamas pareigas bendrovėje ir jo įgaliojimus veikti įmonės vardu civiliniame procese, juolab kad, bylos duomenimis, atskirąjį skundą paduodančios bendrovės prezidentu ir vadovu nurodomas kitas asmuo – P. Z. (P. Z.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad 2008 m. gegužės 7 d. atstovavimo sutartis nelegalizuota, kaip tai privaloma pagal 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo 3 straipsnyje nustatytą tvarką (Žin., 1997, Nr. 68–1699). Kolegija padarė išvadą, kad apeliantas per teismo nustatytą terminą nepašalino visų nurodytų atskirojo skundo trūkumų, neprašė pratęsti termino jiems pašalinti, vadinasi, jis netinkamai įgyvendino teisę į apeliaciją; kadangi apeliacinis procesas pradėtas neteisėtai, tai atskirasis skundas laikytinas nepaduotu, grąžintinas jį padavusiam asmeniui, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis, 316 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovė CZMT Invest AG prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 18 d. nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti kasatoriui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad advokatas, veikiantis teisme atstovavimo sutarties pagrindu, turi pareigą pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius sutartį kliento vardu pasirašančio asmens įgaliojimus, neatitinka CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų ir teismų praktikos nuostatų, iš kurių išplaukia, jog advokatui suteiktų įgaliojimų mastas patvirtinamas rašytine su klientu sudaryta sutartimi ir kad tokiu atveju nereikalaujama, jog advokatas įrodytų teismui atstovavimo sutartį pasirašiusio asmens įgaliojimus. Atstovavimas yra viena iš teisės į tinkamą procesą įgyvendinimo garantijų (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsisakius pripažinti pareiškėjo su advokatais sudarytą atstovavimo sutartį, buvo apribota kasatoriaus teisė į efektyvią teisinę pagalbą, užtikrinančią fizinių ir juridinių asmenų teisę pasirinkti, jų vertinimu, tinkamiausią atstovą, kurio dalyvavimas padidina tikimybę, kad byla bus nagrinėjama sąžiningai ir teisingai. Be to, proceso dalyviams buvo sudarytos nevienodos teisės į gynybą įgyvendinimo sąlygos, nes teismas nereikalavo iš suinteresuoto asmens UAB „Baltijos biodyzelino centras“ įgaliojimų atstovavimo sutarčiai su advokatu sudaryti patvirtinimo, taip pažeidė lygiateisiškumo ir šalių interesų pusiausvyros bei proceso rungtyniškumo principus. Tai, kad pareiškėjas yra užsienio įmonė, nėra teisinis pagrindas proceso dalyviams skirtingai vertinti.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė atskirojo skundo trūkumų šalinimo procedūros klausimus, todėl nepagrįstai nutraukė apeliacinį procesą. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatytas atskirojo skundo trūkumas dėl įgaliojimų apelianto atstovui K. B. apimties buvo pašalintas, paduodant naują atskirąjį skundą. Klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo pagal CPK 315 straipsnį sprendžia pirmosios instancijos teismas; atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės (CPK 338 straipsnis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės CZMT Invest AG atstovo K. B. atskirąjį skundą, patikrino atstovo įgaliojimus ir nenustatė trūkumų; tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas kasacine tvarka skundžiama 2008 m. birželio 18 d. nutartimi nurodė trūkumų dėl atstovavimo sutartį pasirašiusio asmens V. S. nepatvirtintų įgaliojimų ir dėl to, kad nelegalizuota atstovavimo sutartis. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs naujų trūkumų, kurių nebuvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, turėjo pagal CPK 316 straipsnį nustatyti terminą šiems trūkumams šalinti, bet ne laikyti atskirąjį skundą nepaduotu ir nutraukti apeliacinį procesą. Tokia situacija neatitinka CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyto reglamentavimo, iš kurio išplaukia, kad dokumentas laikomas nepaduotu tik tada, jeigu teismo nurodyti trūkumai nepašalinti per nustatytą terminą; šiuo atveju teismo nurodytas atskirojo skundo trūkumas dėl įgaliojimų apimties atstovui K. B. buvo pašalintas laiku.

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai sprendė dėl privalomo atstovavimo sutarties legalizavimo, todėl nepagrįstai laikė, kad atskirasis skundas šiuo aspektu turi trūkumų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 1079 „Dėl dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 118–4477) ir 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvenciją dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo legalizuojami dokumentai tam, kad Lietuvos Respublikoje išduotus dokumentus galėtų svarstyti kitų valstybių Hagos konvencijos dalyvių institucijos ir šie dokumentai sukeltų teisines pasekmes tose valstybėse. Nagrinėjamu atveju 2008 m. gegužės 7 d. atstovavimo sutartis sudaryta Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, sutartis neteikiama kitai valstybei. Vadinasi, atstovavimo sutartis neturi ir negali būti legalizuojama. Kadangi Hagos konvencijoje nustatytos dokumentų legalizavimo procedūros netaikytinos atstovavimo sutarčiai, nes toks dokumentas apskritai neįtrauktas į legalizuotinų ir tvirtintinų pažyma (Apostille) dokumentų sąrašą, tai negalima pašalinti teismo neteisėtai nustatyto šio atskirojo skundo trūkumo; kartu nėra galimybių atstovavimo sutartyje pasirašiusio V. S. parašo tikrumui patvirtinti, legalizuojant atstovavimo sutartį.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde keliami procesinio atstovavimo institutą, taip pat atskirojo skundo trūkumų šalinimą reglamentuojančių CPK normų aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Dėl advokato, veikiančio atstovavimo sutarties pagrindu, pareigos teikti teismui įrodymus dėl kliento įgaliojimų patvirtinimo

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog, advokatui ir klientui sudarant atstovavimo sutartį, vėliau – ją pateikiant teismui, turi būti reikalaujama įrodymų dėl atstovavimo sutartį kliento vardu pasirašiusio asmens įgaliojimų patvirtinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą, nenustatęs jo trūkumų, ir išsiuntė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti; apeliacinės instancijos teismas reagavo į atskirojo skundo trūkumus ir 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 316 straipsnio 3 dalimi, įpareigojo pareiškėją Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovę CZMT Invest AG pašalinti nutarties aprašomojoje dalyje nustatytus trūkumus, tarp jų – dėl atstovo K. B. teisės atstovauti bendrovei patvirtinimo. Apelianto atstovai advokatai V. K. ir R. P., veikiantys pagal 2008 m. gegužės 7 d. atstovavimo sutartį, kurią kliento vardu pasirašė bendrovės atstovas V. S., 2008 m. birželio 5 d. pateikė naują atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. balandžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinio atstovavimo esmė yra ta, jog procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų; procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas), atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padėti jam vesti bylą, kartu teismui – vykdyti teisingumą. CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad atstovams pagal pavedimą – advokatams arba advokato padėjėjams – atstovaujamojo suteiktų teisių ir pareigų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi, užtikrinamas ne tik tinkamas procesinis atstovavimas, dalyvaujant kvalifikuotiems teisininkams, bet kartu principo, kad „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“ įgyvendinimas (CPK 51 straipsnis). Kasacinio skundo argumentas, kad advokatas, sutarties pagrindu veikiantis atstovaujamojo vardu teismo procese, neturėtų pareigos teismui teikti įrodymų dėl jam šias teises suteikusio asmens įgaliojimų, vertintinas kritiškai, nes teismas saistomas iš įstatymo nuostatų išplaukiančios pareigos įsitikinti, ar nepažeidžiamos juridinių asmenų atstovavimą teismuose nustatančios imperatyviosios CPK nuostatos, kai kyla pagrįstų abejonių dėl galbūt netinkamos atstovo teismui deklaruojamos teisės atstovauti klientui (išorinis atstovavimo aspektas). Apeliacinės instancijos teismas kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad byloje yra duomenų, jog atskirąjį skundą paduodančios bendrovės prezidentas ir vadovas yra kitas, ne atstovavimo sutartį su advokatais sudaręs asmuo, o pareiškėjo atstovai kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų apie tai, kad V. S. gali veikti pareiškėjo, kaip juridinio asmens, vardu. Vadinasi, esant tokioms aplinkybės, teismas pagrįstai reikalavo pirmiau nurodytų duomenų, taip paneigiant abejones dėl pareiškėjo vardu veikiančio asmens įgaliojimų ne tik sutarčiai su advokatais sudaryti, bet ir jo teisei veikti bendrovės vardu civiliniame procese patvirtinti.

Dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo

Klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo pagal CPK 315 straipsnį sprendžia pirmosios instancijos teismas; atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straispniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti, nustatęs, kad pirmosos instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nepaskyrė termino trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas reagavo į atskirojo skundo trūkumus ir nutartimi nustatė apeliantui terminą jiems iki 2008 m. birželio 16 d. pašalinti. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo apie esą nepašalintus nutartyje nustatytus trūkumus ir tai, kad yra pagrindas atskirąjį skundą laikyti nepaduotu, grąžinti jį padavusiam asmeniui, apeliacinį procesą nutraukti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis, 316 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad, apeliantui netinkamai įgyvendinus teisę į apeliacinį procesą, t. y. iki nustatyto termino pabaigos nepašalinus visų nurodytų atskirojo skundo trūkumų ir neprašius šio termino pratęsti, atsirado pagrindas apeliaciniam procesui nutraukti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis). Nors kasaciniame skunde teigiama, kad apeliantas pašalino visus apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatytus atskirojo skundo trūkumus ir kad kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje keliami nauji, iki tol nenurodyti trūkumai, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais šiuos kasacinio skundo argumentus. Vertindama kasacine tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad joje nurodyti atskirojo skundo nepašalinti trūkumai nėra nauji, šalintini CPK 316 straipsnyje nustatyta tvarka; iš nutarties turinio matyti, kad apeliantui buvo nurodyta dėl atskirąjį skundą paduodančio atstovo teisių apeliacinės instancijos teisme tinkamo įforminimo, dėl dokumentų, patvirtinančių atstovavimo sutartį juridinio asmens vardu sudarančio atstovo įgaliojimus, pateikimo ir kt., t. y. dėl tų trūkumų, kurie kasatoriaus nurodomi kaip keliami iš naujo. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinės instancijos teismo išdėstyti atskirojo skundo trūkumai nebuvo pašalinti, nes teismas kartu su atskiruoju skundu negavo nutartyje išdėstytų reikalavimų įvykdymą patvirtinančių dokumentų.

Dėl atstovavimo sutarties legalizavimo

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad neturi ir negali būti legalizuojama atstovavimo sutartis, sudaryta Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kuriai taikoma Lietuvos Respublikos teisė ir ji neteikiama kitai valstybei; šiai sutarčiai netaikytinos 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijoje dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo nustatytos dokumentų legalizavimo procedūros. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atstovavimo sutarties legalizavimo privalomumo yra padaryta, netinkamai pritaikius 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvenciją dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, tačiau šis pažeidimas nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį, nes negalima pripažinti, jog jis turėjo įtakos neteisėtai nutarčiai priimti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 1, 2 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis