Dėl prievolės įkeisti turtą vykdymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-576/2008

Procesinio sprendimo kategorija

75.4.1; 99.6 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės P. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei P. B. dėl prievolės įkeisti turtą vykdymo; tretieji asmenys: E. B. ir antstolis Artūras Bložė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2004 m. birželio 22 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovo R. B. ir atsakovės P. B. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis). Šios sutarties 1.8 punkte ieškovas įsipareigojo dvylika metų mokėti atsakovei P. B. po 1100 eurų, iš viso 158 400 eurų, piniginę kompensaciją už didesnę jam atitenkančio turto dalį. Šios prievolės įvykdymui užtikrinti jis įsipareigojo įkeisti atsakovės naudai pastatą - žemės sklypą ir dirbtuves su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), o per 11 mėnesių neįkeitus šio turto arba kito objekto, kurio vertė bus ne mažesnė už likusią sumokėti P. B. pinigų sumą – mokėti atsakovei P. B. ne ginčo tvarka 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant juos nuo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodytos vidutinės rinkos vertės, t. y. nuo 856 365 Lt sumos. Ieškovas šio turto sutartu laiku neįkeitė, nes negavo Klaipėdos viršininko administracijos leidimo. Apie tai ieškovas informavo atsakovę ir pasiūlė jai įkeisti kitą turtą, tačiau ji su tuo nesutiko, be to, ji kreipėsi į antstolį Artūrą Bložę, pateikdama vykdomąjį raštą, dėl 0,2 procento dydžio delspinigių išieškojimo iš ieškovo. Ieškovas R. B. savo galutinius reikalavimus teisme suformulavo taip: įpareigoti atsakovę atlikti visus būtinus veiksmus (pasirašyti hipotekos lakštą ir kt.), susijusius su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu jos naudai; nustatyti, kad delspinigiai, remiantis Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2004 m. birželio 22 d. sprendimu ir jo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu iki nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo yra neskaičiuojami.

Atsakovė pareiškė teismui prašymą CPK 95 straipsnyje nustatytu pagrindu priteisti jai iš ieškovo nuostolius, kuriuos sudaro neišieškoti delspinigiai – po 1712,73 Lt, t. y. 0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant nuo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės – 856 365 Lt, nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos – 2005 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo priėmimo, taip pat 49 669,17 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2005 m. birželio 22 d. iki vykdymo sustabdymo, t. y. už 29 dienas, 413 Lt administravimo išlaidų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę P. B. atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu jos naudai, kaip ieškovo R. B. prievolės – įkeisti atsakovės naudai turtą – įvykdymą, nustatant vieno mėnesio terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos minėtiems veiksmams atlikti; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas atmetė atsakovės P. B. pareiškimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Teismas nurodė, kad ieškovas neprašo keisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, jis tik prašo pakeisti prievolės įvykdymo užtikrinimo objektą, o tokia galimybė sutartyje numatyta. Teismas padarė išvadą, kad pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių svarbu yra ne tai, kuo užtikrinamas prievolės įvykdymas, o tai, kad prievolės įvykdymas atsakovės naudai yra užtikrintas ir įkeisto turto vertė nebūtų mažesnė už likusį piniginį įsipareigojimą atsakovei. Kadangi tik 2006 m. kovo 28 d. ieškovas ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija sudarė žemės nuomos sutartį ir iki šiol nėra aiškios sklypo ribos, tai, nesant galimybės įkeisti sutartyje numatyto nekilnojamojo turto, ieškovo atsakovei siūlomas įkeisti kitas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Jis yra tinkamas įkeitimo objektas.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas, išdavęs įgaliojimą R. R., daugiau jokių veiksmų neatliko, kad pagreitintų nekilnojamojo turto įkeitimą, nekontroliavo savo įgaliotinio atliktų veiksmų, susidūręs su kliūtimis ir žinodamas, kad negalės greitai gauti leidimo įkeisti turtą, neinformavo atsakovės, kad turto negalės įkeisti, nesiūlė kito įkeitimo objekto. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimo, jog delspinigiai būtų neskaičiuojami, patenkinimas, būtų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų keitimas. Be to, teismas pažymėjo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas nustatytu laiku, remiantis neveikimu, negali būti laikomas esminėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima keisti teismo sprendimo dalį dėl sutuoktinių turto padalijimo. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstą patikslinto ieškinio reikalavimą dėl delspinigių neskaičiavimo.

Teismas atmetė atsakovės pareiškimą dėl nuostolių atlyginimo, nurodydamas, kad šis dokumentas savo turiniu bei esme labiau panašus į priešieškinį, tačiau jį paduodant žyminis mokestis nebuvo sumokėtas. Atsakovės pareiškimas dėl nuostolių atlyginimo nėra neatskiriamai susijęs su šia byla, jis daugiau susijęs su vykdymo procesu kitoje civilinėje byloje, nes delspinigius atsakovė gali išsiieškoti iš ieškovo pateikus antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą arba pareiškus teismui atskirą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, taip pat ieškinį. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, dėl kokių konkrečių nesąžiningų ieškovo veiksmų ir kokius nuostolius ji realiai patyrė.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 20 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, rezoliucinę sprendimo dalį papildžiusi tokia nuostata: „Palikti nenagrinėtą reikalavimą dėl antstolio A. Bložės veiksmų neteisėtumo vykdomojoje byloje Nr. 41-1693 ir jos nutraukimo“. Kolegija, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nepasisakė dėl ieškovo prašymo palikti nenagrinėtą šį reikalavimą, todėl patikslino rezoliucinę sprendimo dalį. Kolegija sutiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto įkeitimu. Ieškovo įkeitimui pateiktas turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais bei du žemės sklypai (duomenys neskelbtini), – pagal vertinimo duomenis, yra daug vertingesnis, nei likusi ieškovo skola atsakovei. Ieškovas laikosi vienos iš esminių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų – laiku ir tinkamai moka atsakovei nustatytą kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

Atsakovė prašymą dėl nuostolių atlyginimo pateikė pagal CPK 95 straipsnio nuostatas, tačiau aiškiai reikalauja ne procesinių, o iš sutarties sąlygų kylančių nuostolių. Tokiu atveju šis klausimas sprendžiamas tinkamai suformuluotu ieškiniu, už jį turi būti mokamas žyminis mokestis. Kadangi vykdomasis raštas perduotas antstoliui vykdyti, tai visi iš sutarties vykdymo kylantys delspinigių mokėjimo klausimai turi būti sprendžiami būtent vykdymo procese.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 20 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir tenkinti jos prašymą priteisti jai iš ieškovo nuostolių atlyginimą bei visas bylinėjimosi išlaidas. Kasatorė savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškinio esmė yra teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimas, ir nenustatė, ar yra teisinis pagrindas ir CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos ieškiniui tenkinti.

2. Bylos dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties ir ją patvirtinusio teismo sprendimo pakeitimo sprendžiamos ypatingąja teisena, pagal analogiją taikant CPK 538-541 straipsnius, tame pačiame teisme, kuriame tokia sutartis patvirtinta, o skundžiami procesiniai sprendimai priimti bylą išnagrinėjus ginčo teisenos tvarka, ne Vilniaus miesto 3-iajame, o Šiaulių miesto apylinkės teisme.

3. Šiaulių miesto apylinkės teismui 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimu pakeitus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, galioja ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2004 m. birželio 22 d. sprendimas, kuriame nustatytos kitokios sąlygos, t. y. susidarė dviprasmiška situacija, kai galioja du vienas kitam prieštaraujantys teismų sprendimai.

4. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.8 punkto analizė patvirtina, kad santuoką nutraukiantys sutuoktiniai susitarė, jog tik po to, kai bus įkeistas turtas (duomenys neskelbtini), R. B. įgyja teisę šį įkeistą turtą pakeisti kitu. Analizuojamos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys laisvai susitarė dėl konkretaus turto įkeitimo ir šio susitarimo nevykdymo teisinių pasekmių. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą. Be to, ir hipotekos sandoriui sudaryti būtina suderinta šio sandorio šalių valia (CK 4.185 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimo pagrindu, nesant visų hipotekos sandorio šalių valios, gali atsirasti tik priverstinė, bet ne sutartinė hipoteka (CK 4.175 straipsnio 1, 2 dalys), o priverstinės hipotekos nustatymo pagrindų šioje byloje nėra.

5. Teismų išvada, kad klausimas dėl kasatorės nuostolių atlyginimo gali būti sprendžiamas tik pareiškus ieškinį, yra nepagrįsta. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuostolių atlyginimo klausimas sprendžiamas motyvuotu prašymu, o ne ieškiniu. Kasatorė šiuos nuostolius patyrė dėl aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimo ir proceso vilkinimo, ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - vykdomosios bylos dėl delspinigių išieškojimo sustabdymo, nes negavo jai pagal sutartį priklausančių delspinigių.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas R. B. prašo skundą atmesti, savo prašymą motyvuodamas taip:

1. Teismų tenkintas reikalavimas įpareigoti R. B. atlikti veiksmus, susijusius su turto įkeitimu, nepakeitė nei Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2004 m. birželio 22 d. sprendimo, nei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad šis civilinis ginčas išnagrinėtas netinkama procesine forma ir ne to teismo, kuriam ši byla teisminga. Ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, paduodant ieškinį pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29, 442 straipsniai). Byla būtų nagrinėjama ypatingąja teisena, jei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalis kreiptųsi į teismą dėl šios sutarties pakeitimo.

3. Kadangi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys žinojo, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimas gali užtrukti dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo, jos šios sutarties 1.8 punkte nustatė alternatyvią galimybę užtikrinti prievolės įvykdymą, įkeičiant kitą turtą. Toks sutarties aiškinimas atitinka CK 1.5 ir 6.193 straipsnių nuostatas.

4. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą. Šis principas nėra absoliutus. CK 6.158 straipsnyje nustatyta, kad sutartinių santykių šalys įpareigojamos elgtis sąžiningai. Kasatorė, atsisakydama pasirašyti hipotekos lakštą ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, elgėsi nesąžiningai, todėl teismai pagrįstai apgynė ieškovo teisę (teisinį interesą) ir nepažeidė sutarčių laisvės principo.

5. Atsakydamas į kasacinio skundo argumentą dėl kasatorės reikalaujamo nuostolių atlyginimo priteisimo, ieškovas nurodo, kad sutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais šiuo klausimu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl galimybės keisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių

CK normose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimą, įtvirtinta taisyklė, kad nutraukiant santuoką toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Į tokių spręstinų klausimų sąrašą įtrauktas ir sutuoktinių turto padalijimas. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Šią sutartį teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį- jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta iš teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-872/2003; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje O. M. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-350/2006, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr.3K-3-474/2006 ir kt.).

Sprendžiant, ar vienas iš buvusių sutuoktinių siekia pakeisti tas teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, kurių keitimui netaikoma prieš tai aptarta išimtis, visų pirma būtina išsiaiškinti sutarties turinį ir jos sąlygų tikrąją prasmę. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar kito turto nei numatyta Sutarties 1.8 punkte įkeitimas reiškia Sutarties sąlygų keitimą.

Bylą nagrinėję teismai tokį vertinimą atliko ir pripažino, kad sutartyje įtvirtinta galimybė įkeisti ir kitą turtą, ne tik konkrečiai įvardytą sutarties 1.8 punkte (dirbtuvės su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys, (duomenys neskelbtini). Kolegija su tokiu vertinimu sutinka.

Sutartims dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikytinos bendrosios sutarčių teisės normos (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.155 straipsnio 1 dalis), taip pat sutarčių aiškinimo taisyklės, išdėstytos CK 6.193-6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Šiuo atveju sutarties tikslas inter alia yra pasidalyti turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Paprastai šis tikslas pasiekiamas, suderinta šalių valia surandant tokį turto padalijimo variantą, kuris geriausiai užtikrina šalių interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamoje byloje šalys bendru sutarimu nusprendė, kad ieškovui teks daugiau turto natūra, o jis atsakovei per 12 metų išmokės piniginę kompensaciją. Šios prievolės įvykdymui užtikrinti ieškovas įsipareigojo per 11 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įkeisti nekilnojamąjį turtą - dirbtuves su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.8 punktas). Šios Sutartyje nustatytos sąlygos tikslas - papildomai garantuoti, kad prievolė mokėti kompensaciją bus įvykdyta. Tame pačiame Sutarties punkte įtvirtinta galimybė praėjus tam tikram laikui pakeisti įkeitimo objektą kitu, kurio vertė bus ne mažesnė už likusią sumokėti pinigų sumą. Sutartyje taip pat susitarta dėl netesybų mokėjimo atsakovės naudai, jei per 11 mėnesių nebus įkeistas Sutarties 1.8 punkte nurodytas nekilnojamasis turtas ar kitas objektas. Sisteminis šių sutarties sąlygų aiškinimas suponuoja išvadą, kad įkeitimo objekto pakeitimas kitu pagal sutartį iš esmės yra galimas. Toks aiškinimas neprieštarauja ir sutarties esmei, tikslui bei sąžiningumo principui, nereiškia kurios nors iš šalių interesų ignoravimo.

Pripažinus, kad pagal sutartį ieškovas galėjo įkeisti tiek konkrečiai sutarties 1.8 punkte įvardytą turto objektą, tiek ir pakeisti jį kitu, negalima nesutikti su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl įkeitimo objekto pakeitimo nereiškia sutarties sąlygų ir kartu teismo sprendimo keitimo ir nepažeidžia CK 3.53 straipsnio 3 dalies.

Kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog ieškovo siūlomas įkeisti turtas pagal vertinę išraišką atitinka likusios išmokėti kompensacijos dydį ir nesant duomenų, kad jis būtų mažiau likvidus ar dėl kitų priežasčių šio turto įkeitimas atsakovei suteiktų mažesnę apsaugą nei nekilnojamojo turto, įvardyto sutartyje, ieškovo reikalavimas buvo pagrįstai patenkintas. Reikalavimo patenkinimas ir įpareigojimas įforminti atitinkamą hipotekos lakštą neprieštarauja ir sutarčių laisvės principui, nes toks prievolių vykdymo būdas numatytas šalių jau sudarytoje sutartyje.

Dėl CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymo

Nagrinėjamoje kasacine tvarka byloje teisės klausimas yra ir teisės normų, reglamentuojančių piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nustatančių iš to kylančias teisines pasekmes, taikymas ir jų aiškinimas.

Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Nesilaikanti šių reikalavimų šalis gali patirti pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 1 dalyje: šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Šioje normoje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas ir 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Nors kasaciniame skunde nurodomi abu šie pagrindai, tačiau pateikiant prašymą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą prašymas nebuvo grindžiamas tuo, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, o ir kasaciniame skunde nenurodoma, kuo tai pasireiškė, todėl kolegija pasisako tik dėl pirmojo nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Oruva” ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių rajono skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005).

Siekiant nuostolių atlyginimo pagal CPK 95 straipsnį kitos šalies piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis turi būti įrodytas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nutartyje aptariamam nuostolių atlyginimo pagrindui taikymti būtinos dvi sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareikšto ieškinio (skundo) nepagrįstumas.

Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad ieškovas reikšdamas ieškinį ar teikdamas kitus procesinius prašymus (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pan.) būtų elgęsis nesąžiningai. Tai yra fakto klausimas, o kasacinis teismas apskųstus sprendimus ir nutartis tikrina tik teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, pasisakant dėl atsakovės prašymo atlyginti nuostolius būtina atkreipti dėmesį į tai, kad CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymas reiškia deliktinės atsakomybės taikymą, kuris galimas tik esant sąlygoms, nustatytoms CK 6.246 - 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala). Byloje nenustatyta, kad atsakovė dėl tam tikrų procesinių ieškovo veiksmų būtų patyrusi nuostolių. Kasatorė nurodo, kad jos prašomus priteisti nuostolius sudaro Sutartyje nustatyti delspinigiai už pareigos įkeisti turtą neįvykdymą nustatytu terminu, kurių ji negavo todėl, kad ieškovo prašymu teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: 2005 m. liepos 21 d. nutartimi sustabdė vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 41-1693 iki bus išspręstas šalių ginčas šioje byloje. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas, teismui atmetus ieškovo reikalavimus, susijusius su šių delspinigių išieškojimu, nepaneigė atsakovės teisės gauti delspinigius po to, kai teismas išsprendė ginčą iš esmės ir vėl tapo galimas sprendimo dėl delspinigių mokėjimo vykdymas. Tų pačių delspinigių kaip patirtų nuostolių priteisimas sudarytų situaciją, kad delspinigių išieškojimas būtų galimas du kartus, o tai galėtų tapti nepagrįsto atsakovės praturtėjimo pagrindu. CPK 95 straipsnio prasme net ir esant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejui gali būti atlyginami tik tie realūs nuostoliai, kurie susidarė kaip piktnaudžiavimo tiesioginė pasekmė. Nagrinėjamu atveju atsakovė tokių nuostolių, kokius nurodo, nepatyrė. Nesant vienos iš būtinų deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų ji negalima, todėl atsakovės prašymas priteisti nuostolių atlyginimą CPK 95 straipsnio pagrindu pagrįstai netenkintas ir dėl šios priežasties.

Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas, o ieškovui iš kasatorės priteistinos išlaidos advokato pagalbai kasacinėje instancijoje apmokėti (CPK 98 straipsnis). Įvertinus kriterijus, nurodytus Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 2 punkte bei remiantis 8.14 punktu ieškovui iš atsakovės priteistina 1600 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš P. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas