Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-780-913/2015

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00639-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2002.05.20.; 2.2.2.7.

(S)

ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 18 d.

Anykščiai

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,

sekretoriaujant Annai Didžgalvienei,

dalyvaujant ieškovei D. D., jos atstovei advokatei Vilijai Viešūnaitei,

atsakovo UAB „Tūta“ atstovams direktoriui V. N. ir advokatei Liucijai Jankoitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui UAB „Tūta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir

n u s t a t ė:

Ieškovė D. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Tūta“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 22 735,17 Eur skolos ir 4228,74 Eur palūkanų, priteisti šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 26 d. iki 2012 m. rugsėjo 17 d. teikė atsakovui suderintas verslo procesų gerinimo konsultacines paslaugas. Ieškovė atsakovui laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 26 d. iki 2012 m. rugsėjo 17 d. teikė paslaugas: 2011-06-22 – 23 – susitikimas su AB „Apranga“ vadovu R. P. dėl UAB „Tūta“ kolekcijos; 2011-06-27 – susitikimas su viešųjų ryšių kompanija dėl UAB „Tūta“ komunikacijos plano. Prekės ženklo „Sabonis 220“ pristatymo renginio,įvykusio 2011 m. rugsėjo 6 d., koordinavimas; 2011-06-29 – ieškovės parengtų prekės ženklo „Sabonis 220“ rinkodaros koncepcijos ir viešųjų ryšių plano bei viešųjų ryšių kompanijos pasiūlymų pristatymas; 2011-07-07 – susitikimas su viešųjų ryšių kompanija „Publicum“ dėl prekės ženklo pristatymo renginio. Susitikimas su „Vilon“ viešbučio atstovais dėl renginio; 2011-07-22 – esamo UAB „Tūta“ verslo plano aptarimas. Pasiūlymo „Dėl projektinės aplinkos organizavimo įmonėje“ parengimas; 2011-07-28 – mados rinkodaros mokymų UAB „Tūta“ darbuotojams organizavimas ir koordinavimas; 2011-08-24 – ieškovės parengtų UAB „Tūta“ strategijos gairių ir užsakymų valdymo modelio „Piltuvėlis“ pristatymas. Ieškovės siūlomos UAB „Tūta“ struktūros pristatymas; 2011-10-28 – ieškovės parengtų pasiūlymo „Dėl projektinio darbo įmonėje“ ir UAB „Tūta“ verslo modelio pristatymas; 2011-12-06 – organizavimas ir dalyvavimas UAB „Tūta“ susitikime su kompanija „Sportland“ dėl kolekcijos pardavimo; 2011 m. gruodžio mėn. – susitikimas su Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros vadove prof. J. V. dėl dizainerio atrankos; 2011-12-29 – ieškovės parengtų UAB „Tūta“ darbuotojų motyvavimo sistemos bei piniginių priedų darbuotojams skaičiavimo koncepcijos pristatymas; 2012-02-29 – ieškovės parengtos prekės ženklo „Sabonis 220“ komunikacijos pardavimų kanalams koncepcijos pristatymas. Nurodytų paslaugų faktinį suteikimą atsakovui patvirtina kartu su ieškiniu teikiami rašytiniai įrodymai – atsakovo valdybos posėdžių, kuriuose buvo aptariami ieškovės darbo rezultatai, protokolai bei ieškovės teikiant paslaugas parengti dokumentai – koncepcijos, strategijos, modeliai ir t.t. Rašytinės Konsultavimo paslaugų sutarties projektą atsakovo direktorius V. N. ieškovei kartu su el. laišku pateikė 2011 m. rugpjūčio 9 d., tačiau vėliau šio projekto tekstas šalių dar kurį laiką buvo derinamas. Galutinį rašytinės sutarties variantą atsakovo vadovas el. laišku atsiuntė 2011 m. gruodžio 1 d., kartu ieškovei nurodydamas užpildyti trūkstamas sutarties vietas, sutartį pasirašyti ir jos kopiją atsiųsti el. paštu, o sutarties originalus atsinešti į kitą atsakovo valdybos posėdį. Ieškovė pasirašytą sutartį atsinešė į valdybos posėdį ir perdavė atsakovo direktoriui. Dar prieš pradėdama teikti paslaugas, ieškovė atsakovą el. laišku informavo, kad jos teikiamų paslaugų kaina sudarys 5000 Lt per mėnesį. Atsakovo vadovas šį ieškovės pasiūlymą aptarė su savo akcininku KŪB „Verslo angelų fondas I“ ir ieškovę informavo, kad jos pasiūlymas atsakovui iš esmės yra priimtinas, ką patvirtino KŪB „Verslo angelų fondas I“ dalyvio A. S. ieškovei 2011 m. birželio 15 d. atsiųstas el. laiškas. Būtent tokia paslaugų kaina, t.y. 5000 Lt (1448,10 Eur) per mėnesį, buvo įrašyta ir atsakovo vadovo ieškovei pasirašyti pateikto galutinio sutarties varianto 2.2.1. punkte. Už suteiktas paslaugas ieškovė išrašė ir 2012 m. sausio 31 d. atsakovui pateikė PVM sąskaitą – faktūrą serija DD Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 78 500 Lt (22 735,17 Eur) sumai. Atsakovas iki šiol už ieškovės suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Ieškovė, visiškai pasitikėdama atsakovo vadovu V. N., nepareikalavo, kad ieškovės ir atsakovo žodinis susitarimas dėl paslaugų teikimo būtų įformintas raštu iki paslaugų teikimo pradžios. Dėl tokio pasitikėjimo ieškovė taip pat neprašė, kad atsakovo vadovas grąžintų originalų, savo parašu patvirtintą ieškovės jau pasirašytą sutarties egzempliorių. Faktinę aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovas sudarė žodinę sutartį dėl atlygintinio paslaugų teikimo įrodo tai, kad ieškovė faktiškai teikė atsakovui paslaugas, kurias atsakovas priėmė, jomis naudojosi ir dėl jų ieškovei nereiškė jokių pretenzijų; ieškovės suteiktos paslaugos nepateko į jos, kaip atsakovo valdybos narės funkcijas; tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl paslaugų teikimo fakto ir kainos, buvo suderintas sutarties šalių tekstas. Atsakovas per visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį turėjo galimybę atsisakyti ieškovės teikiamų paslaugų, jų nepriimti, tačiau to nedarė. Atsakovas neturėjo jokio pagrindo laikyti, kad ieškovės atsakovui suteiktos paslaugos pateko į ieškovės, kaip atsakovo valdybos narės, funkcijas. Ieškovės suteiktos paslaugos nėra priskiriamos valdybos nario funkcijoms, t.y. valdybos nariai neveda seminarų įmonės darbuotojams, neorganizuoja įmonės renginių, nerengia įmonės komunikacijos planų, rinkodaros koncepcijų, detalių pasiūlymų dėl įmonės veiklos procesų gerinimo.

Atsakovas UAB „Tūta“ su ieškovės reikalavimu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. spalio 9 d. ėjo UAB „Tūta“ valdybos nario pareigas. Tą patvirtina 2011 m. gegužės 30 d. Visuotinio akcininkų susurinkimo protokolas. 2012 m. spalio 9 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo metu nuspręsta atšaukti UAB „Tūta“ valdybą in corpore, kurios narė buvo ir ieškovė. Visi ieškovės atlikti darbai, einant atsakovo valdybos narės pareigas, tame tarpe ir paslaugos nurodytos ieškinyje, neišėjo iš atsakovės valdybos nario pareigų ribų. Pagrindinė dalis ieškovės darbų buvo susijusi su naujo prekės ženklo „Sabonis 220“ vystymu: ieškovės veikla buvo aptariama valdybos posėdžių metu, kurių protokolus prideda pati ieškovė. 2011 m. birželio 29 d. valdybos posėdžio metu ieškovė pristatė prekės ženklo „Sabonis 220“ marketingo koncepciją, preliminarų viešųjų ryšių planą. Ieškovė visus šiuos darbus atliko ir atsakovės valdybos posėdžiuose dalyvavo kaip UAB „Tūta“ valdybos narė, o ne konsultacines paslaugas teikiantis asmuo. Ieškovės paslaugų sąraše minimi susitikimai, kuriuos, kaip teigia ieškovė, ji organizavo ir juose dalyvavo. Tačiau iš ieškovės ir atsakovo direktoriaus V. N. susirašinėjimų matyti, kad didžiąją dalį susitikimų (pvz.: Sportland, Publicum) organizavo kiti asmenys. Pažymėtina, jog ieškovės dalyvavimas susitikimuose yra ne kas kita, kaip valdybos narės funkcijų atlikimas. Valdybos posėdžiuose ieškovė dalyvavo ne kaip paslaugas teikiantis subjektas, o kaip UAB „Tūta“ valdybos narė ir jos atliekami darbai neišėjo už jos valdybos narės pareigų ribų, todėl atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija minėtas paslaugas vertinti kaip paslaugų teikimą pagal sutartį. Ieškovė, veikdama kaip valdybos narė, valdybos posėdžių metu pristatinėjo strategijos gaires, užsakymo valdymo modelį „Piltuvėlis“, UAB „Tūta“ verslo modelį. Kitų valdybos posėdžių dalyvių pristatymai, V. N. pristatytas veiksmų planas, kaip pagerinti situaciją įmonėje, V. O. pristatyta schema dėl įmonių struktūros ir darbuotojų kompetencijos tik įrodo, kad valdyboje buvo paskirstytos kuruojamos sritys, už kurias kiekvienas asmuo buvo atsakingas. Ieškovės teiginiai dėl paslaugų priėmimo, naudojimo jų rezultatais, gavimo iš jų naudos bei dėl suteiktų paslaugų kokybės nereikštų pretenzijų yra visiškai nepagrįsti, kadangi atsakovas su ieškove nepasirašinėjo jokių atliktų darbų (paslaugų) perdavimo – priėmimo aktų ir/ar apmokėjimo suderinimo dokumentų. Akivaizdu, jog atsakovė neturėjo jokios galimybės reikšti ieškovei kokias nors pretenzijas dėl suteiktų atsakovės veiklos procesų gerinimo konsultavimo paslaugų kokybės, kadangi tokios paslaugos teikiamos nebuvo. Ieškovės darbų pristatymai, bendri svarstymai ir diskusijos valdybos posėdžių metu buvo susiję išimtinai su UAB „Tūta“ valdybos veikla, todėl valdybos posėdžių protokolų neįmanoma traktuoti kaip neva teiktų paslaugų priėmimo. Ieškovė nurodo, kad galutinis sutarties variantas buvo suderintas 2011 m. gruodžio mėnesį, tačiau sutartis pasirašyta niekada nebuvo. Ieškovė teigia, jog vadovavosi susirašinėjimo nurodymais. Tačiau šis teiginys neatitinka tikrovės, kadangi jokios sutarties ieškovė neatsiuntė, į valdybos posėdį (kaip pati žadėjo susirašinėjime) originalo neatnešė (2011 m. gruodžio 4 d. valdybos posėdis neįvyko, tačiau ieškovė neatnešė jokios sutarties į 2011 m. gruodžio 15 d. vykusį valdybos posėdį). Ieškovė reikalavimo teisę sumokėti 22 735,17 Eur sumą grindžia išrašyta ir 2012 m. spalio 31 d. atsakovui pateikta PVM sąskaita – faktūra serija DD Nr. (duomenys neskelbtini), nors jokia paslaugų teikimo sutartis sudaryta nebuvo. Išrašyta ir pateikta PVM sąskaita – faktūra neįrodo, jog ieškovė faktiškai teikė paslaugas atsakovei. Atkreiptinas dėmesys, kad PVM sąskaitą – faktūrą serija DD Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė išrašė tik 2012 m. spalio 31 d., nors kaip pati teigė, paslaugas pagal sutartį teikė atsakovei jau nuo 2011 m. gegužės 26 d. Akivaizdu, jog tiek PVM sąskaita – faktūra, tiek reikalavimas sumokėti už tariamai pagal sutartį suteiktas paslaugas atsirado tik po to, kai ieškovė 2012 m. spalio 9 d. buvo atšaukta iš atsakovės valdybos narės pareigų. Ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovė iš tiesų siekia ne atlyginimo už neva suteiktas konsultacines paslaugas, o tiesiog tokiu būdu bando gauti kompensaciją už savo darbą atsakovo valdyboje.

Dublike ieškovė nurodė, kad nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, neva valdyboje buvo paskirstytos kuruojamos sritys, už kurias kiekvienas asmuo buvo atsakingas, o ieškovė – kaip valdybos narė – buvo atsakinga už vadovavimą prekinio ženklo kūrimui bei komunikacija su pardavimo kanalais. Ieškovė paaiškina, kad ieškovė veikė dviejuose vaidmenyse – kaip atsakovo bendrovės valdybos narė (dalyvavo posėdžiuose ir kitų klausimų, nesusijusių su prekinio ženklo vystymu, sprendimuose), bet taip pat ir turėjo savo sritį pagal sutartį – susijusią su prekės ženklo vystymu, kurioje veikė savarankiškai: organizavo susitikimus su potencialiais pirkėjais, tiekėjais, viešųjų ryšių kompanija, kūrė strategijas ir t.t. Šias dvi ieškovės veiklas būtina atskirti. Todėl atsakovas yra visiškai neteisus, teigdamas neva bet kokias paslaugas, kurias bendrovei suteikė ieškovė, ji teikė kaip atsakovo bendrovės valdybos narė. Atsakovas ginčija sutarties tarp šalių sudarymo faktą, teigdamas, kad jokia sutartis tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta nebuvo, o ieškovė sutarties originalo į valdybos posėdį neatnešė. Tai, kad sutartis buvo sudaryta, be kita ko, įrodo ieškovės susirašinėjimas su atsakovo direktoriumi V. N.. Atsakovo vadovas 2011 m. rugpjūčio 9 d. pats atsiuntė ieškovei sutarties projektą, kurį šalys derino tarpusavyje vėlesniu laikotarpiu, o 2011 m. gruodžio 1 d. buvo gautas atsakovo vadovo el. laiškas, kuriame jis nurodė „Siunčiu pakoreguotą konsultacijų sutarties projektą. Užpildyk trūkstamas vietas, ir, jei viskas tvarkoje, pasirašyk, atskanuok ir atsiųsk atgal. Originalus atsivežk į kitą valdybos posėdį.“ Akivaizdu, kad tiek ieškinyje, tiek dublike nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys dokumentai įrodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta sutartis, kuri kvalifikuotina kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Kad atsakovo valdybos nariai teikė atlygintinas paslaugas atsakovui patvirtina ir tai, jog valdybos narys A. V., su kuriuo faktinė sutartis buvo sudaryta tuo pačiu metu, kaip ir su ieškove, už savo, kaip konsultanto darbą, atlygį gavo.

Triplike atsakovas nurodo, kad dublike ieškovė teigia, jog, dirbdama su atsakovu, ieškovė veikė dvejuose vaidmenyse – kaip atsakovo valdybos narė ir kaip privatus ūkinis subjektas. Šį savo argumentą ieškovė grindžia el. susirašinėjimu su A.S., kuris neva patvirtina, jog ieškovė veikė ir kaip valdybos narė, ir kaip konsultavimo paslaugas pagal atskirą susitarimą teikiantis asmuo. Atsakovas kategoriškai nesutinka su tokiu el. laiško interpretavimu, kadangi jis akivaizdžiai iškreipia tikrąjį jo (el. laiško) turinį bei prasmę. Ieškovės 2011 m. gegužės 23 d. el. laiško pirmas pastraipos sakinys „Del darbo „Tutos“ Valdyboje“ aiškiai nusako, jog laiške aptariamas ieškovės vaidmuo ir veikla atsakovo valdyboje, t.y. pati ieškovė pasisiūlo tapti aktyvia valdybos nare, kurios darbas valdyboje neapsiribos vien priežiūros funcijų atlikimu, bet apims ir vadovavimą prekės ženklo kūrimui bei komunikaciją su pardavimo kanalais, tuo tarpu apie jokią konsultavimo sutartį ir pagal ją teikiamas paslaugas apskritai nekalbama. Atsakovas paaiškina, jog tarp ieškovės ir atsakovo iš tiesų vyko derybos dėl sutarties, tačiau jokio galutinio susitarimo nei raštu, nei žodžiu pasiekta nebuvo. Apskritai šalys iki galo net nesuderino esminių sutarties sąlygų, tokių kaip paslaugų teikimo subjektas bei sutarties kaina. Tarp ieškovės ir atsakovo niekada nebuvo sudaryta konsultavimo paslaugų teikimo sutartis, jokių paslaugų pagal ją ieškovė atsakovui nesuteikė. Šią aplinkybę be kita ko patvirtina ir faktas, jog pati ieškovė, atkakliai teigdama, neva paslaugos buvo teikiamos, negali įvardinti jokių konkrečių pagal tariamai sudarytą sutartį suteiktų paslaugų. Dublike didelį dėmesį ieškovė skiria jau naujai paslaugai, kuri anksčiau minima nebuvo, o būtent 2011 m. gegužės 25 d. vykusiems mados rinkodaros mokymams. Atkreiptinas dėmesys, kad mokymai apskritai nepatenka į tariamų paslaugų pagal tariamą sutartį teikimo laikotarpį, kadangi jie vyko 2011 m. gegužės 25 d., o PVM sąskaitoje – faktūroje DD Nr. (duomenys neskelbtini) bei ieškovės ieškinyje konsultacinių paslaugų teikimo laikotarpis nurodytas 2011 m. gegužės 26 d. – 2012 m. rugsėjo 17 d. Neatitinka tikrovės ieškovės teiginiai, neva ji buvo vienintelė aktyviai veikianti valdybos narė. Visi valdybos nariai atliko aktyvius vaidmenis. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, jog ieškovė viena organizavo ir dalyvavo susitikimuose dėl prekės ženklo vystymo. Iš 2012 m. sausio 26 d. valdybos posėdžio protokolo matyti, jog 2012 m. vasario mėn. vesti derybas su „Sportland“ prekybos tinklu buvo pavesta valdybos pirmininkui V. N., valdybos narei D. D. bei A. K.. Atkreiptinas dėmesys, jog protokole D. D. yra minima kaip valdybos narė, kas nepasakytina apie A. K., su kuriuo 2012 m. sausio 31 d. atsakovas sudarė konsultacinių paslaugų teikimo sutartį. Todėl atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija valdybos narės funkcijų atlikimą traktuoti kaip konsultacinių paslaugų teikimą. Dublike ieškovė nurodo, jog su kitu valdybos nariu A. V. buvo atsiskaityta už suteiktas paslaugas, be to pateikia savo susirašinėjimą su A.S., neva įrodantį, jog ją į atsakovo valdybą delegavusio fondo dalyvis pripažįsta atsakovo skolą už pagal tariamą sutartį suteiktas paslaugas. Atsakovas pažymi, jog valdybos nariui A. V. buvo sumokėta geros valios išeitinė kompensacija kai atsakovas dar turėjo galimybę atsilyginti už darbą valdyboje ir tas buvo padaryta ne už kažkokias papildomai suteiktas paslaugas, o už darbą atsakovo valdyboje, ką patvirtina atsakovo vadovo 2014 m. gegužės 21 d. el. laiškas: „pinigus už buvimą valdyboje gavo A.“. Atkreiptinas dėmesys, kad kitiems atsakovo valdybos nariams V. O. ir V. N. nebuvo atsilyginta už valdybos nario funkcijų atlikimą. Iš 2014 m. gegužės 21 d. el. laiško turinio taip pat matyti, jog tarp atsakovo ir ieškovę į atsakovo valdybą delegavusių asmenų vyksta diskusija dėl galimybės išmokėti kompensaciją ir ieškovei, tačiau ir šiuo atveju kalba eina apie kompensaciją už ieškovės darbą valdyboje, o ne tariamas papildomai pagal sutartį suteiktas paslaugas. Taigi, akivaizdu, jog jokios diskusijos su atsakovu dėl apmokėjimo ieškovei už pagal tariamą sutartį suteiktas paslaugas nevyko ir vykti negalėjo, nes jokia sutartis tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta nebuvo, jokios paslaugos pagal ją nesuteiktos.

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje rašytinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovės teigimu, ieškovė laikotarpiu nuo 2011 m. geužės 26 d. iki 2012 m. rugsėjo 17 d. teikė atsakovui suderintas verslo procesų gerinimo konsultacines paslaugas. Ieškovė byloje įrodinėja, kad tarp jos ir atsakovo buvo žodinis susitarimas, t. y. buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis. Paslaugų atsakovui suteikimo faktą ieškovė grindžia ieškinyje nurodytomis paslaugomis (jų chronologiniu pateikimu), kurių faktinį atlikimą pagrindžia atsakovo valdybos posėdžių protokolais, kuriuose buvo aptariami ieškovės darbo rezultatai, bei ieškovės teikiant paslaugas parengtais dokumentais – koncepcijomis, strategijomis, modeliais ir t.t. Kaip pati ieškovė nurodė, ji nedelsdama pradėjo teikti paslaugas atsakovui, nors žodinis susitarimas nebuvo įformintas. Ieškovės teigimu tai įrodo, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai.

Atsakovas tvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai, o visus darbus ir paslaugas ieškovė atliko kaip UAB „Tūta“ valdybos narė.

Bendrosios sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.); sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.); šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 2 d.).

Nagrinėjamam ginčui aktualios atlygintinų paslaugų teikimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios normos nustato, kad tokia sutartimi viena šalis (paslaugos teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti šiam tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str. 1 d.). Paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 str. 1 d.).

Teismas, įvertinęs tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, liudytojo parodymus, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad ginčo šalys buvo susitarę dėl suderintų verslo procesų gerinimo konsultacinių paslaugų teikimo.

Ieškovė D. D. nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. spalio 9 d. buvo UAB „Tūta“ valdybos narė (tomas 1, b.l. 159-160, 161-162, 163). Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš tiesų, egzistuoja įrodymų (el. laiškai ir kt.), jog tarp šalių vyko derybos dėl konsultacinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo, tačiau šie įrodymai nepatvirtina, jog šalys susitarė dėl konsultacinių paslaugų teikimo, o būtent, kad šalys sulygo esmines sutarties sąlygas, tarp jų ir atlygį dėl konsultacinių paslaugų teikimo, kaip to reikalauja CK 6.716 straipsnio 1 dalis. Ieškovė 2011 m. gegužės 23 d. el. laišku, adresuotu A. S., išdėstė savo poziciją dėl darbo UAB „Tūta“ valdyboje, teigdama, jog daugiau naudos „Tūtai“ atneš, jei bus ne vien tik priežiūros funkciją atliekantis narys, tačiau ir proaktyviai vadovaus prekinio ženklo kūrimui bei komunikacijai su pardavimo kanalais (tomas 1, b.l. 12). Iš šio laiško turinio matyti, jog ieškovė nurodo, kad toks jos proaktyvus dalyvavimas bendrovės valdyboje turėtų būti atlyginamas. Pažymėtina, jog atsakovo atstovas V. N. patvirtino, kad tarp jo, kaip UAB „Tūta“ direktoriaus, ir D. D. vyko derybos dėl sutarties, tačiau nurodė, kad jokio galutinio susitarimo nei raštu, nei žodžiu pasiekta nebuvo. Derybų metu jis siūlė D. D. tam tikrą pastovų atlygį ir sėkmės mokestį, tačiau pažymėjo, jog galutinis sprendimas priimtas nebuvo. Šias aplinkybes patvirtina šalių susirašinėjimas el. paštu (tomas 2, b.l. 70). Liudytojas A. S. taip pat patvirtino, jog tarp UAB „Tūta“ ir D. D. vyko derybos dėl to, kaip ir kokia forma galėtų būti atlyginta už jos darbą valdyboje, ir kad tai galėjo būti konsultacijų ar paslaugų teikimo sutartis. Tačiau jo žiniomis tokia sutartis sudaryta nebuvo. Pažymėtina, jog šalys, vesdamos derybas siekė ne žodinio susitarimo dėl konsultavimo paslaugų teikimo, tačiau turėjo tikslą sudaryti rašytinę sutartį. Tą patvirtina į bylą pateiktas konsultacijų teikimo sutarties projektas (tomas 1, b.l. 73-74). Tačiau rašytinė konsultavimo paslaugų sutartis nebuvo pasirašyta, kas leidžia pagrįstai manyti, jog nebuvo sulygtos esminės sutarties sąlygos.

Dėl ieškovės suteiktų konsultavimo paslaugų atsakovui. Teismas sutinka su atsakovo pozicija byloje, jog darbai, kuriuos ieškovė nurodė kaip atliktus pagal konsultavimo paslaugų sutartį, tai buvo aktyvaus valdybos nario atliekami darbai. Ir UAB „Tūta“ direktorius V. N., ir liudytojas A. S. patvirtino, jog D. D. išvardintos paslaugos, kurias ji nurodė atlikusi pagal atlygintinų konsultavimo paslaugų sutartį, iš tiesų buvo atliekami jai vykdant savo kaip UAB „Tūta“ valdybos nario pareigas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2011 m. birželio 29 d. valdybos posėdžio metu ieškovė pristatė prekės ženklo „Sabonis 220“ marketingo koncepciją, preliminarų viešųjų ryšių planą (tomas 1, b.l. 15-17, 18-26, 27-28), 2011 m. rugpjūčio 24 d. valdybos posėdžio metu buvo aptariamos D. D. paruoštos UAB „Tūta“ strategijos gairės (tomas 1, b.l. 45-48), 2011 m. spalio 28 d. vykusio valdybos posėdžio metu vyko diskusijos apie Tūta verslo modelio rezultatus bei „Dėl projektinio darbo įmonėje“, kurių pranešėja buvo ieškovė (tomas 1, b.l. 55-58). Šie ieškovės darbai, kurie yra nurodyti ir paslaugų sąraše, buvo pristatomi ir aptariami valdybos posėdžiuose. Šiuos darbus D. D. pristatinėjo kaip valdybos narė. Objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kodėl tie patys darbai ar paslaugos turėtų būti traktuojami kaip atlikti konsultacines paslaugas teikiančio asmens, byloje nėra.

Sutiktina su atsakovo argumentais, kuriuos patvirtina ir į bylą pateikti įrodymai, jog ne vienos ieškovės pastangomis buvo organizuojami susitikimai (tomas 1, b.l. 127, 128). Taip pat sutiktina, jog susitikimų organizavimas bei dalyvavimas juose įeina į valdybos nario pareigas. Šią aplinkybę patvirtina 2012 m. sausio 26 d. valdybos posėdžio protokolas, iš kurio matyti, jog posėdžio metu valdybos nariams V. N. ir D. D., bei A. K. pavedama vesti derybas su „Sportland“ prekybos tinklu (tomas 1, b.l. 130-132).

Dėl ieškovės išrašytos ir pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos – faktūros (tomas 1, b.l. 75). Sąskaita turi būti išrašoma tam tikru teisiniu pagrindu, kuris sukuria kitai šaliai prievolę apmokėti pateiktą sąskaitą. Šiuo atveju ieškovei neįrodžius šalis siejusių sutartinių teisinių santykių fakto, sąskaitos išrašymas nesukūrė atsakovui pareigos apmokėti sąskaitoje nurodytą sumą.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus. Ieškovei teigiant, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas dėl konsultavimo paslaugų teikimo, ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius šią aplinkybę. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys pasiekė susitarimą dėl esminių atlygintinių konsultavimo paslaugų sutarties sąlygų, nes ieškovė neįrodė, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinių paslaugų teikimo sutartis, o byloje esantys įrodymai patvirtina ne ieškovės konsultavimo paslaugų teikimą atsakovui, o jos kaip UAB „Tūta“ valdybos narės pareigų atlikimą. Taigi byloje nenustačius, kad šalys susitarė dėl suderintų verslo procesų gerinimo konsultacinių paslaugų teikimo, reikalavimas priteisti įsiskolinimą už ieškovės suteiktas konsultacines paslaugas negali būti tenkinamas, todėl ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas UAB „Tūta“ patyrė 2017,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (tomas 2, b.l. 110-116, tomas 3, b.l. 46). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d., atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 2017,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Tūta“, į.k. 154145096, iš ieškovės D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 2017,61 Eur (du tūkstančius septyniolika eurų ir 61 centą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė