Administracinė byla Nr. A2.1-546-1006/2015
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00482-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2; 2.2.; 2.14.2.
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. gruodžio 17 d.
Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
n u s t a t ė :
2015 m. lapkričio 24 d. A. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. Š., įsigijusi prekybos verslo liudijimą sudarė sąlygas ir leido I. Ž. nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 7 d. dirbti pardavėja, t.y. pardavinėti kukurūzų spragėsius, cukraus vatą, gaiviuosius gėrimus, saldainius, bulvių traškučius, kramtomą gumą, A. Š. naudai lauko palapinėje, adresu Medžių lajų takas, Dvarionių k., Anykščių r. sav. A. Š., kaip darbdavė, susitarė su I. Ž. dėl darbo pardavėjos pareigose, suteikė jai darbo vietą, užtikrino darbo sąlygas, tiekė prekes, įsipareigojo ir mokėjo darbo užmokestį, nesudariusi bei nepasirašiusi darbo sutarties su I. Ž., neįteikusi antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais A. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 99 straipsnio 2, 3 ir 6 dalis ir padarė administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad turėdama leidimą (jos vardu) prekiauti lauko palapinėje, esančioje Medžių lajų take, Dvarionių k., Anykščių raj., I. Ž. paprašė joje dirbti, tiekė jai prekes, gamybai reikalingą įrangą bei visą darbo inventorių, apmokėjo už I. Ž. verslo liudijimą bei mokėjo jai atlyginimą, o tam tikrai atvejais ir atitinkamą procentą už parduotas prekes. Nežinojo, kad daro nusižengimą, tačiau su pažeidimu sutiko, gailisi dėl padaryto pažeidimo ir prašė skirti kuo mažesnę baudą.
Pažeidėja baustina
ATPK 413 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį, nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. DK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių:1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.
Iš byloje esančios 2015 m. lapkričio 11 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 7 d., lauko palapinėje, adresu medžių lajų takas, Dvarionių k., Anykščių r. sav., I. Ž. vykdė prekybinę veiklą (b.l. 6-7, 11-12). Patikrinimo metu I. Ž. pateikė verslo liudijimus, pagal kuriuos I. Ž. buvo suteikta teisė vykdyti prekybinę veiklą (b.l. 6, 24-31), prekių įsigijimo dokumentus (b.l. 13-17), iš kurių matyti, kad visos prekės, naudotos prekybai, buvo įsigytos ne I. Ž., o A. Š., arba A. Š., Anykščių rajono savivaldybės leidimus, suteikiančius teisę prekiauti ar teikti paslaugas, kurie buvo išduoti A. Š. vardu (b.l. 18-19). Byloje esantys verslo liudijimai taip pat patvirtina, kad A. Š. buvo suteikta teisė vykdyti prekybinę veiklą (b.l. 20-23). I. Ž. 2015 m. lapkričio 7 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio, keletą dienų per savaitę, dirba šioje prekybos vietoje ir prekiauja cukraus vata, spragėsiais, gaiviaisiais gėrimais. Dėl darbo tarėsi su verslo savininke A. Š., kuri sumoka už jos verslo liudijimą, atveža ją į darbo vietą, atveža jai visas prekes, kuriomis ji turi prekiauti, spragėsių ir cukraus vatos gamybai reikalingą įrangą bei visą darbo inventorių (stalus, kėdes, palapinę ir pan.). Už vieną darbo dieną A. Š. jai mokėdavo 10 eurų dydžio darbo užmokestį, o kartais nuo suprekiautos sumos mokėdavo papildomą atlyginimą, tam tikrą procentą. Po darbo dienos A. Š. atvažiuodavo jos pasiimti, surinkdavo visą inventorių bei per dieną uždirbtus pinigus (b.l. 10). A. Š. 2015 m. lapkričio 11 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pasiūlė I. Ž. padirbėti keletą valandų vieną arba dvi dienas per savaitę Medžių lajų take, kur ji vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Už vieną darbo dieną I. Ž. mokėdavo 10 eurų dydžio atlyginimą bei apmokėdavo jos verslo liudijimą, duodavo visas darbo priemones, prekes bei darbo inventorių, tačiau darbo sutarties su I. Ž. nesudarė (b.l. 8).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009; 2012 m. vasario 17 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-454/2012). Kaip minėta ankščiau, tiek iš 2015 m. lapkričio 11 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos, tiek iš I. Ž. bei A. Š. byloje esančių paaiškinimų matyti, kad I. Ž. realiai dirbo nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 7 d., lauko palapinėje, adresu Medžių lajų takas, Dvarionių k., Anykščių r. sav. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš nelegalaus darbo sudėties objektyviųjų požymių yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuris turi būti sudaromas abiejų šalių valia, konstatuotina, jog A. Š. kreipėsi į I. Ž. siūlydama jai dirbti pardavėjos darbą A. Š. naudai, t. y. atiduodant jai uždirbtus pinigus (b. l. 8, 10). Kitas esminis darbo sutarties požymis yra tas, kad asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantis asmuo vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. Ž. ir A. Š. susitarė, kad I. Ž. lauko palapinėje, esančioje Medžių lajų takas, Dvarionių k., Anykščių r. sav., prekiaus cukraus vata, spragėsiais, gaiviaisiais gėrimais, saldainiais, bulvių traškučiais, ir už tai gaus 10 eurų užmokestį per dieną, o nuo tam tikros suprekiautos sumos ir atitinkamą procentą. Taigi, šios aplinkybės įrodo, jog buvo susitarta ne tik dėl konkrečių pareigų bet ir dėl būsimo atlyginimo. Tai, kad I. Ž. dirbo paklusdama A. Š. nustatytai darbo tvarkai patvirtina aplinkybės, jog A. Š. sumokėdavo už I. Ž. verslo liudijimą, atveždavo ją į darbo vietą, pristatydavo visas prekes, kuriomis I. Ž. turėdavo prekiauti, spragėsių ir cukraus vatos gamybai reikalingą įrangą bei visą darbo inventorių (stalus, kėdes, palapinę ir pan.) ir tai patvirtina, kad dirbantis asmuo (I. Ž.) nebuvo visiškai savarankiška – jai vadovavo darbdavys (A. Š.). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
Kaip minėta ankščiau, ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – Nuostatai) 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus šių Nuostatų 25.3, 25.7, 25.8 ir 25.9 papunkčiuose nustatytus atvejus ir atvejį, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu su darbuotoju sudaroma darbo sutartis. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Byloje įrodymų, kad A. Š. būtų tinkamai pranešusi VSDFV teritoriniam skyriui apie I. Ž. priėmimą į darbą, nėra. Be to, A. Š. pati patvirtino, kad darbo sutarties su I. Ž. nesudarė (b.l. 8).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ATPK 413 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 413 straipsnio sudėtį. Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3332/2009; 2012 m. vasario 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-454/2012).
Teismas pažymi, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ATPK 413 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Verslo liudijimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla <...> jeigu šios veiklos rūšys įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nors I. Ž. ir turėjo verslo liudijimą, leidžiantį jai vykdyti prekybinę veiklą, bet jo išdavimo faktas neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui, nustačius darbo sutarties požymius. Be to, verslo liudijimą turinčio gyventojo veiklos santykiai su kitais asmenimis iš esmės turi skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių ir neturėti įprastiems darbo santykiams būdingų požymių: susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Vykdydamas veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos verslo liudijime, ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje N575-2744/2011; 2012 m. vasario 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-454/2012).
Teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, jog išnagrinėtoje byloje yra nustatytas nelegalaus darbo faktas, kadangi A. Š. turėdama leidimą (jos vardu) prekiauti lauko palapinėje, esančioje Medžių lajų take, Dvarionių k., Anykščių raj., leido joje dirbti I. Ž., teikė jai prekes, gamybai reikalingą įrangą bei visą darbo inventorių, apmokėjo už I. Ž. verslo liudijimą, mokėjo jai atlyginimą. Šios aplinkybes liudija, kad tarp I. Ž. ir A. Š. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, tačiau A. Š. nebuvo jų įteisinusi teisės aktų nustatyta tvarka bei apie asmens įdarbinimą nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui. Išdėstyti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad A. Š. padarė ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, jos veika kvalifikuota teisingai.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte – ji nuoširdžiai gailisi, o pažeidėjos atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę. Teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. Š. už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrus minimalią baudą numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalies sankcijoje (302 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio l punktu, teismas
n u t a r i a:
A. Š. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje ir skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.
Baudą sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: 15053427397.
Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.
Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą
Teisėja (parašas)
Nuorašas tikras:
Teisėja Justė Kliučinskienė
