S. J. pagal BK 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-64/2014

Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01224-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija

2.4.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Nijolei Žemaitytei,

išteisintajam S. J.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. (S. J.) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

S. J. buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį:

būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2010 m. rugpjūčio 26 d., apie 21.50 val., viešoje vietoje – Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, įžūliais veiksmais, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. tyčia, be priežasties, sugriebė praeinančiai S. R. už megztinio, jai jį atstūmus, sugriebė jai už plaukų ir prispaudė prie sienos, kita ranka sugriebdamas už krūtinės, po to stūmė ją į sienos kampą ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į kairiąją ranką, padarydamas poodinę kraujosruvą kairio žasto srityje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, S. R. praeinant pro jį stovintį laiptinėje, sugriebė jai už rankos ir taip ją tampė. Po to, stovėdamas prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) namą Nr. (duomenys neskelbtini) ir rankoje laikydamas 9 mm kalibro dujinį pistoletą „BLOW P99 A“ Nr. 7-001807 juo grasino, nukreipęs į kieme susirinkusius asmenis, kelis kartus paspaudė gaiduką, tačiau ginklas neiššovė, nes buvo be šovinių. Taip S. J. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Pirmosios instancijos teismas išteisino S. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nenustatęs jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, 2013 m. liepos 18 d. nutartimi paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, laikydamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Ančiukaitis kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m liepos 18 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vadovavosi S. J. ir su juo artimais giminystės ryšiais susijusių liudytojų – uošvės L. K. ir sutuoktinės J. J. nenuosekliais, prieštaringais, neatitinkančiais nustatytų byloje aplinkybių parodymais, kitus duomenis – nukentėjusiosios, kitų liudytojų parodymus nemotyvuotai atmetė ir nepripažino įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas formaliai išnagrinėjo apeliacinį skundą, šališkai įvertino duomenis, nutartį pagrindė tendencingomis pirmosios instancijos teismo suformuluotomis išvadomis. Kasatorius, pateikdamas duotų parodymų turinį, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog: S. J. parodymai apie jo sumušimo ir ginklo praradimo aplinkybes yra nenuoseklūs, prieštaringi; nors liudytoja L. K. patvirtino, kad S. J. buvo užpultas, tačiau jos parodymai neatitinka kaltinamojo parodymų; liudytojos J. J. parodymai yra iš esmės nenuoseklūs, prieštaringi, akivaizdžiai prisitaikantys prie S. J. parodymų. Teismų sprendimuose akcentuojama, kad S. J. irgi buvo sužalotas, jo parodymų apie daugybinius smūgius į galvą, pilvą, nugarą nepatvirtina specialisto išvada. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo med. ekspertas P. R. Pečkus paaiškino, kad S. J. nustatyti sužalojimai nebūdingi tempimui, sužalojimai dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje būdingi griuvimui ir nenurodė sužalojimų, būdingų įspyrimui, galbūt tik vieną sužalojimą į veidą (skruostą). Teismai neatsižvelgė į tai, kad S. J. įvykio metu buvo stipriai girtas (2,16 prom.), kad teismo medicinos eksperto apžiūrėtas tik po keleto dienų, todėl specialisto išvadoje nustatytus kitus sužalojimus, nebūdingus griuvimui, jis galėjo gauti ne šio įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas tendencingai iškraipė policijos pareigūno J. K. parodymus, nurodydamas, kad šis liudytojas parodė, jog, užėjus į S. J. butą, matė, kad S. J. sumuštas, nes teisme parodė: „gal nubrozdintas, nes buvo raudonas“, o apeliacinės instancijos teismas atkartojo tokius parodymus. Teismai neatkreipė dėmesio ir į tai, kad apie savo sumušimą S. J. nepasakė atvykusiems policijos pareigūnams, o versiją, kad buvo sumuštas pašalinių asmenų bei G. B. ir iš jo pagrobtas ginklas, sugalvojo tik atvežtas į policijos komisariatą. Be to, teismai kaip įrodytą pateikė S. J. parodymuose nurodytą aplinkybę, kad jo pareiškimas dėl sumušimo buvo dingęs ir atsirado tik tada, kai parašė skundą Specialiųjų tyrimų tarnybai. Bylos duomenys patvirtina, kad S. J. pareiškimas buvo tiriamas kartu su kitų asmenų pareiškimais dėl to paties įvykio vienoje byloje. Be to, teismai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosios parodymus dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto patvirtino specialisto išvada Nr. G1258/10(03). Teismai, nustatę, kad nukentėjusiosios parodymai nenuoseklūs, nes ji, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, teisme parodė, jog išsilaisvinti iš S. J. jai padėjo L. K., kuri tai paneigė, nesiaiškino, ar liudytojos L. K. duoti parodymai yra teisingi. Nors teismai nurodė, kad liudytoja J. C. pro pravertas laiptinės duris negalėjo matyti, kaip nukentėjusiąją stumtelėjo S. J., tačiau tokia išvada nepagrįsta jokiais duomenimis. Iš liudytojos D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad konflikto kieme metu S. J. barėsi su S. R. ir buvo jai sugriebęs už megztinio. Tokie parodymai atitinka ir G. B. parodymus, kad jis matė, kaip kieme S. J. laiko sugriebęs S. R. už krūtinės. Nors teismų sprendimuose nurodyta, kad nelogiška, jog G. B., matydamas, jog mušama jo sugyventinė S. R., neitų jos ginti, tačiau G. B. ir kitų liudytojų parodymai patvirtina, kad jis tuoj po to buvo išėjęs į kiemą. Be to, teismai nepagrįstai nurodė, kad S. R. nustatytų sužalojimų galėjo atsirasti G. B. smurtaujant prieš ją.

Kasatorius dar nurodo, kad nors apeliaciniame skunde buvo teigiama, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių S. J. šaunamojo ginklo panaudojimą, neatitinka byloje nustatytų duomenų visumos, apeliacinės instancijos teismas tik atkartojo pirmosios instancijos išgalvotus motyvus, o apeliaciniame skunde nurodytų duomenų nevertino. Nukentėjusioji parodė, kad konflikto su kaimynais metu S. J. su pistoletu taikydamas gąsdino, spaudė pistoleto gaiduką, tačiau neiššovė. Liudytojas G. B. parodė, kad S. J. visiems grasino pistoletu. Liudytoja J. C. parodė, kad matė, kai S. J. stovėdamas tarpduryje iškišo pistoletą ir šaudė, bet kulkų nebuvo. Liudytojas E. R. parodė, kad S. J. pro durų tarpą iškišo ginklą ir jis girdėjo gaiduko spaudymą. Liudytoja D. V. parodė, kad pamatė tarpduryje stovintį S. J., jis rankoje laikė šaunamąjį ginklą, ginklo vamzdį buvo nukreipęs įjuos, tačiau neiššovė. Taigi nukentėjusioji, liudytojai G. B., J. C., E. R., D. V. parodė, kad S. J. grasino jiems ginklu, jų parodymai yra nuoseklūs, vienodi, patvirtinantys vieni kitus. Išskyrus G. B. ir S. R., kaltinamojo ir liudytojų jokie konfliktiniai santykiai nesieja, nenustatyta, kad jie turėtų pagrindą išsigalvoti tokias įvykio aplinkybes. Nukentėjusiosios ir šių liudytojų parodymus patvirtina liudytojas Klaipėdos apskrities patrulių rinktinės patrulis J. K., parodęs, kad atvykus pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, žmonės aiškino, kad kaimynas iš buto Nr. 5 nepraleido kaimynės į butą Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvena S. R.) ir visiems grasino ginklu, kurį jiems parodė ir perdavė moteris, todėl jis užėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvenantis S. J. apie konflikto su kaimynais aplinkybes nieko neaiškino. Be to, liudytojams dėl praėjusio laiko tiksliai neprisimenant visų įvykio aplinkybių, teisiamajame posėdyje teismo iniciatyva jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, buvo perskaityti ir jie patvirtino, kad yra teisingi. Dėl to vertinant šių liudytojų parodymus turėjo būti atsižvelgta ir į parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Taigi nesuprantama, kodėl teismai šių liudytojų parodymus atmetė ir padarė išvadą, kad neįrodyta, jog S. J. kieme grasino šaunamuoju ginklu.

Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad teismo nuosprendžiai ir nutartys turi būti pagrįsti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais ir teismo posėdžiuose tinkamai ištirtais įrodymais, vertinant tiek atskirus įrodymus, tiek jų visumą, padarytos išvados turi būti nuoseklios, neprieštaringos, logiškos, nustatytos visos teisingam bylos išsprendimui svarbios aplinkybės. Tokio pobūdžio trūkumų turintys teismų sprendimai neatitinka BPK 301, 305–307, 332 straipsniuose nustatytų reikalavimų, sąžiningumo, teisėtumo, nešališkumo, visų lygybės prieš įstatymą principų, todėl turi būti panaikinti.

Kasacinis skundas atmestinas.

Kasatorius teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnio 3, 5 dalis, yra deklaratyvūs, nes kasaciniame skunde nenurodoma, kokie konkrečiai apeliacinio skundo argumentai nebuvo išnagrinėti, o tiesiog išreiškiamas nesutikimas su teismo atliktu bylos įrodymų – nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojų duotų parodymų – vertinimu.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo patikrintas išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumas, pagal apeliacinio skundo argumentus įvertinta, ar pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes. Byloje pripažinti įrodymais bylos duomenys teismų įvertinti ir atskirai, ir kaip visuma, visų kasaciniame skunde nurodytų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai išanalizuoti bei palyginti su kita bylos medžiaga. Į prokuroro apeliaciniame skunde dėstytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvadų neteisingumo apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakyta išdėstant aiškius argumentus. Tokioje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka padarytas BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas, t. y. byla nepatikrinta tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde ir kad teismų baigiamųjų aktų turinys neatitinka BPK nustatytų reikalavimų.

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismo sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, kasacine tvarka netikrinamas. Vadinasi, teismų ištirti įrodymai kasacinio proceso metu iš naujo nevertinami, jeigu kasaciniame skunde nėra argumentuotai teigiama, kad teismų atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas iš esmės neatitiko konkrečių baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų. Tokių argumentų kasaciniame skunde nenurodyta.

Taigi kasatoriaus teiginiai dėl nagrinėjant bylą padarytų BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301, 305–307 straipsnių, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimų nelaikytini kasaciniu pagrindu tenkinti kasacinį skundą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Alvydas Pikelis

Gintaras Goda