Baudžiamoji byla Nr. 1-105-878/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26680-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.14.9.1; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 4 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,
sekretoriaujant V. V.,
dalyvaujant prokurorei A. B.,
kaltinamajam J. V.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenimis J. V. nuo (duomenys neskelbtini) vykdo (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis J. V. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), spirdamas į „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) bankomato ekraną, jį sugadino, tuo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) padarė 1 650 eurų turtinę žalą. Tokiais veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. V. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) norėjo išsigryninti pinigų. Bankomatas išgrynino 10 eurų, o 130 eurų neišgrynino. Bandė skambinti į banką, tačiau su darbuotojais susisiekti nepavyko, todėl impulsyviai spyrė į bankomato ekraną. Iškart po to, supratęs, ką padarė, išėjo į lauką ir išsikvietė policijos pareigūnus. Tąkart dėvėjo juodas sportines kelnes su baltomis juostomis šonuose, juodą džemperį; juodą beisbolo tipo kepurę su baltu antsiuvu, turėjo skardinę „Red Bull“ gėrimo. (duomenys neskelbtini) 2 200 eurų civilinį ieškinį, kurį sudaro 1 600 eurų turtinė žala ir bankomato taisymo darbų išlaidos, pripažįsta, jo neatlygino, bankas nesutiko, kad jam atlyginta būtų dalimis. Dėl savo poelgio gailisi. Analogiškas aplinkybes nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 50 – 53, 58, 65 – 68).
Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bylos įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) apžiūrėta įvykio vieta pastate (duomenys neskelbtini), kur ties centriniu įėjimu kabo iškaba „(duomenys neskelbtini)“. Užlipus laiptais, patenkama į patalpą, kurioje stovi 3 bankomatai, vieno iš jų, stovinčio šalia lango, ekranas, kurio dydis 35x50 cm, suskilęs. Ant grindų matyti stiklo duženos. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 5 – 11).
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareiškimu dėl duomenų pateikimo apie įvykį (duomenys neskelbtini) prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. asmuo apgadino (sudaužė bankomato ekrano stiklą). Preliminari žala apie 2 500 eurų be PVM (b. l. 12).
Apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota (duomenys neskelbtini) pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Nurodyta, kad vaizdo įraše matyti, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. į patalpą (duomenys neskelbtini), kurioje stovi bankomatai, įeina J. V., apsiavęs baltus sportinius batus, dėvintis juodą džemperį su gobtuvu, juodas sportines kelnes, ant kurių šoninių siūlių per visą ilgį yra trys baltos juostelės, juodą beisbolo kepurę, ant kurios priekio yra baltas ženklas. Dešinėje rankoje nešasi „Red Bull“ gėrimo skardinę, kurią pasideda ant bankomato viršaus. Priėjęs prie bankomato, jis (duomenys neskelbtini) val. kelis kartus liečia dešine ranka (pirštais) bankomato ekraną. (duomenys neskelbtini) val. spiria dešine koja į bankomato ekraną. (duomenys neskelbtini) val. J. V. iš patalpos išeina (b. l. 14 – 15).
(duomenys neskelbtini) D. K. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl J. V. parodymų nurodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. iš (duomenys neskelbtini) budėtojo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur vyras daužo (duomenys neskelbtini) bankomatą. Atvykus įvykio vietoje buvo ir policijos laukė blaivus pranešėjas J. V., kuris paaiškino, kad norėjo išgryninti 130 eurų, tačiau jų bankomatas neišdavė. Vėliau bandė išgryninti dar 10 eurų, kuriuos bankomatas išdavė. Pamatęs, kad nuo banko sąskaitos pinigai nuskaičiuoti, susinervino ir trenkė koja į bankomato ekraną. Supratęs, kad negerai padarė, pats paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Dėl savo poelgio labai gailisi, žalą atlygins. Įvykio vietoje nustatyta, kad sudaužytas (duomenys neskelbtini) bankomato 35x50 cm dydžio stiklas (b. l. 18). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir (duomenys neskelbtini) R. G. (duomenys neskelbtini) tarnybiniuose pranešimuose dėl gauto pranešimo ir dėl J. V. kontaktinių duomenų ir parodymų. Papildomai nurodyta, kad patikrinus J. V. greituoju narkotinių ir psichotropinių medžiagų testu, rezultatas buvo neigiamas (b. l. 37 – 38, 39 – 40).
(duomenys neskelbtini) pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, jog asmuo, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) apgadinęs bankomatą, sudaužė bankomate integruotą į priekinį skydelį liečiamą ekraną, leidžiantį vartotojui sąveikauti su bankomatu per jutiklinį paviršių, kurio kaina – 1 650 eurų be PVM (b. l. 34 – 35).
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patirtos žalos (duomenys neskelbtini) bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog sugadintų dalių kaina yra 1 650 eurų be PVM. Bankomato atstatymo darbai – 180 eurų be PVM (b. l. 25).
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas J. V. tyčia sugadinus svetimą –„(duomenys neskelbtini) – turtą yra pagrįstas ir įrodytas. Kaltinamasis J. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Tai, kad kaltinamasis, tyčia spirdamas į (duomenys neskelbtini) bankomato ekraną, jį sugadino, tuo (duomenys neskelbtini) padarydamas 1 650 eurų turtinę žalą, patvirtina paties kaltinamojo parodymai, (duomenys neskelbtini) pareiškime bei civiliniame ieškinyje nurodyti duomenys, (duomenys neskelbtini) D. K. ir R. G. tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis nurodė savo veiksmus – spyrį į bankomato ekraną, tai aiškiai matoma ir vaizdo įrašuose. Sugadinto turto vertę patvirtina (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raštas dėl patirtos žalos (duomenys neskelbtini) bankomate, kuriame nurodyta, jog sugadinto turto vertė yra 1 650 eurų, tai patvirtina, jog kaltinamojo neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala viršija 10 MGL dydžio, t. y. 500 eurų sumą (BK 190 straipsnio 2 dalis). Todėl konstatuotina, kad J. V. padarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Kaltinamasis parodė spyręs į bankomatą iš pykčio, spontaniškai, nepavykus išsigryninti reikiamos pinigų sumos, suprasdamas, kad tokiu būdu jį sugadins. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę J. V., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į nuosavybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, jis pats iškvietė policiją į įvykio vietą. J. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jis šią tyčinę nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nes buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurią atliko jau po šio nusikaltimo padarymo, tai yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 77 – 78, 79 – 84, 130 – 132). Per paskutinius 3 metus ((duomenys neskelbtini) duomenimis) administracinėmis nuobaudomis baustas (duomenys neskelbtini) kartų, visas baudas sumokėjęs (b. l. 69 – 76). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, jog J. V. nuo (duomenys neskelbtini) m. teikiamos (duomenys neskelbtini) paslaugos, nurodytos jam nustatytos diagnozės (b. l. 91), tačiau (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog J. V. netikslinga skirti (duomenys neskelbtini) (b. l. 101), taigi abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Pats kaltinamasis apklausos metu nurodė, jog gyvena su (duomenys neskelbtini), tėvas (duomenys neskelbtini), su mama (duomenys neskelbtini), gauna (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenimis J. V. nuo (duomenys neskelbtini) vykdo (duomenys neskelbtini) (b. l. 87), tačiau kaltinamasis parodė, jog anksčiau dirbo pagal (duomenys neskelbtini), buvo samdomas (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu yra registruotas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) ir aktyviai ieško darbo. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bet, nepavykus suderinti (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nutraukė, ketina juos tęsti nuo kitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įgijęs nėra (b. l. 125 – 129). Iš (duomenys neskelbtini) pateikto rašto matyti, jog J. V., atlikdamas bausmę pagal Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį, vykdė jam paskirtus įpareigojimus, į (duomenys neskelbtini) atvykdavo nustatytu laiku (b. l. 89).
Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes – kaltinamasis iš karto po nusikalstamos veikos padarymo apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu ir pats išsikvietė policijos pareigūnus, pripažino savo veiksmus, dėl jų gailėjosi, ikiteisminio tyrimo metu netrukdė tyrimui, į kaltinamojo asmenybę – (duomenys neskelbtini) amžių, bet ir į neišnykusį teistumą, nusikalstamos veikos pobūdį, kilusias pasekmes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – bus įgyvendinta paskyrus prokurorės pasiūlytą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitinka bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skiriama laisvės apribojimo bausmė, mažesnė negu šios bausmės dydžio vidurkis, bet didesnė nei minimali.
Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo atveju sprendžiama, jog nėra tikslinga taikyti šiam kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį J. V. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, jam skiriami įpareigojimai – per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje; viso bausmės vykdymo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kardomoji priemonė kaltinamajam – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Civilinio ieškinio išsprendimas
Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 2 178 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 34).
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Padarytos turtinės žalos dydį objektyviai pagrindžia kaltinamojo sugadinto turto remonto darbų sąmata bei (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas dėl atsiskaitymo su (duomenys neskelbtini) už bankomato atstatymo darbus (b. l. 25, 26). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir šios atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Todėl civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) iš J. V. priteistina 2 178 eurai turtinei žalai atlyginti, nes ši žala buvo padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305, 307 – 308, 312 – 313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigoti jį per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje; viso bausmės vykdymo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigoti jį per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje; viso bausmės vykdymo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti J. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš J. V. 2 178 (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt aštuonis) eurus turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
Teisėja Inga Liubinienė
