Baudžiamoji byla Nr. 2K-285-697/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47915-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2; 1.1.4.4.1; 1.2.14.7.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. B. ir jos gynėjo advokato Genadijaus Lukmino kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 15 d. nutarties.
Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu R. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo metu R. B. uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 36 MGL dydžio (1800 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant D. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Nukentėjusiajam J. M. iš R. B. ir D. S. solidariai priteista 2000 Eur turtinei žalai atlyginti (už traktoriaus iššvaistymą), iš D. S. 1100 Eur turtinei žalai atlyginti (už automobilio vagystę).
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 15 d. nutartimi nuteistosios R. B. apeliacinis skundas atmestas. Iš nuteistosios R. B. nutarta valstybės naudai išieškoti 60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo dėl gynėjo dalyvavimo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. B. nuteista už tai, kad iššvaistė jai patikėtą svetimą turtą, būtent: J. M. išvykstant į Norvegijos Karalystę, 2020 m. laikotarpiu, nuo ne anksčiau kaip rugpjūčio mėn. iki ne vėliau kaip rugsėjo mėn. vidurio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žodinio susitarimo pagrindu R. B. patikėjus saugoti visą J. M. priklausantį sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), esantį turtą, taip pat ir 2000 Eur vertės traktorių „Belarus 52“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. S., žinodamas, kad traktorius priklauso J. M., pasiūlė trečiajam asmeniui pirkti šį traktorių, pastarajam sutikus, 2020 m. lapkričio 24 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, D. S. nurodytą traktorių už 450 Eur pardavė trečiajam asmeniui, taip R. B., padedama D. S., iššvaistė jai patikėtą svetimą, J. M. priklausantį turtą – 2000 Eur vertės traktorių „Belarus 52“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2. D. S. nuteistas už tai, kad padėjo R. B. iššvaistyti jai patikėtą svetimą turtą, būtent: J. M. išvykstant į Norvegijos Karalystę, 2020 m. laikotarpiu, nuo ne anksčiau kaip rugpjūčio mėn. iki ne vėliau kaip rugsėjo mėn. vidurio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žodinio susitarimo pagrindu R. B. patikėjus saugoti visą J. M. priklausantį sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), esantį turtą, kartu ir 2000 Eur vertės traktorių „Belarus 52“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. S., žinodamas, kad traktorius priklauso J. M., pasiūlė trečiajam asmeniui pirkti šį traktorių ir, pastarajam sutikus, 2020 m. lapkričio 24 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, D. S. nurodytą traktorių už 450 Eur pardavė trečiajam asmeniui, taip padėjo R. B. iššvaistyti jai patikėtą svetimą, J. M. priklausantį turtą – 2000 Eur vertės traktorių „Belarus 52“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Be to, D. S. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, būtent: 2020 m. lapkričio 24 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš J. M. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemo pagrobė J. M. priklausantį turtą, automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1100 Eur vertės.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistoji R. B. ir jos gynėjas advokatas G. Lukminas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:
4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai, nesilaikydami baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, įvertino bylos įrodymus ir bylai reikšmingas aplinkybes, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, kartu neteisingai aiškindami ir taikydami baudžiamąjį įstatymą – BK 184 straipsnio 1 dalį. Teismų nustatytos aplinkybės neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, išvados dėl R. B. kaltės yra pagrįstos prielaidomis, taip pažeidžiant iš nekaltumo prezumpcijos kylančius įrodinėjimo reikalavimus, tai turėjo įtakos neteisėtų ir nepagrįstų skundžiamų teismų sprendimų priėmimui.
4.2. Teismų išvada, kad R. B. iššvaistė savo sugyventinio J. M. turtą – traktorių, kurį D. S. pardavė, yra nepagrįsta. Teismai neatsižvelgė į R. B. parodymus, kad nebuvo jokio susitarimo su D. S. parduoti traktorių. Šie nuteistosios parodymai buvo nuoseklūs ir nekito viso proceso metu. Kaip pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, priešingi nuteistosios parodymams liudytojų G. K., A. A., nuteistojo D. S. parodymai yra nepatikimi, nes A. A. parodymai apie tariamą R. B. siūlymą parduoti sugyventinio J. M. traktorių ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skyrėsi, o D. S. ir G. K. sieja ilgalaikė draugystė ir dalyvavimas bendruose nusikalstamuose veiksmuose.
4.3. Pagal bylos aplinkybes, R. B. ir pas ją atvažiavęs sūnėnas D. S. kartu su toje pačioje sodyboje gyvenančiu J. M. broliu R. M. ir kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, R. B., būdama girta, miegojo, buvo praradusi orientaciją, R. M. dėl smurtavimo buvo išvežtas į areštinę, pasinaudodamas šiomis aplinkybėmis, D. S., nežinant R. B., pavogė ne tik J. M. automobilį, bet ir traktorių. Jau paaiškėjus vagystei, siekdamas išvengti bausmės, D. S. su G. K. davė parodymus apie tariamą R. B. ir D. S. susitarimą dėl traktoriaus pardavimo. D. S. kaltę patvirtina liudytojo J. N. parodymai, kad D. S. pasakojo apie neva tėvų išparduodamą ūkį, liudytojo Š. L. parodymai, kad D. S. siūlė pirkti ir kitus J. M. priklausančius daiktus. Nagrinėjamu atveju netinkamas įrodymų vertinimas leido traktoriaus vagystę padariusiam D. S. ir jo bendrininkei G. K. išvengti atsakomybės už J. M. traktoriaus vagystę ir turtinės žalos J. M. atlyginimo.
4.4. Pagal bylos aplinkybes, R. B. veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti nei netiesioginės tyčios, nei neatsargumo. Traktoriaus pardavimo metu R. B. miegojo, pirkimo–pardavimo sutartį surašė ir pasirašė G. K.. Pinigų už traktoriaus pardavimą R. B. negavo. R. B. negalėjo numatyti, kad D. S., jai artimas giminaitis, sūnėnas, sugalvos parduoti J. M. traktorių, pavogs automobilį. R. B. santykiai su sugyventiniu J. M. buvo ir yra geri, motyvo jį apvogti nuteistoji neturėjo. Be to, keletą metų su J. M. vesdama bendrą šeimos ūkį, R. B. taip pat laikytina nukentėjusia nuo D. S. nusikalstamos veikos, todėl negali būti įpareigota solidariai su D. S. atlyginti J. M. padarytą turtinę žalą.
4.5. Taip pat R. B. nebuvo atsakinga už sugyventinio J. M. traktoriaus saugojimą. Traktorių valdė kartu su J. M. gyvenęs jo brolis R. M., šis J. M. leidimu naudojosi ir rūpinosi traktoriumi. R. B. nemoka vairuoti nei automobilio, nei tuo labiau traktoriaus, niekada šiomis transporto priemonėmis nesidomėjo.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios R. B. ir jos gynėjo advokato G. Lukmino kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl tinkamo įrodymų įvertinimo. Tačiau įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Taip pat kasaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nepateikiant jokių šį pažeidimą pagrindžiančių motyvų, iš esmės siejant nekaltumo prezumpcijos pažeidimą vien tik su nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu.
5.2. R. B. veiksmuose nustatyti visi BK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai. Įvertinęs visumą šioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. B. suvokė, jog neteisėtai, padedama D. S., perleidžia liudytojui V. Ž. jos sugyventiniui J. M. priklausantį traktorių, nes R. B., savo žinioje turėdama jai patikėtą sugyventinio J. M. visą turtą, su tuo turtu elgėsi neatsakingai, turėdama ir galėdama suvokti daromos veikos pavojingą pobūdį, numatydama, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors nenorėjo padaryti žalos, tačiau sąmoningai leido žalai kilti. Nors teismas ir konstatavo, kad byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad R. B. prašė D. S. parduoti traktorių, bet vien tai nešalina nuteistosios R. B. atsakomybės, nes byloje nustatyta, kad nuteistoji dalyvavo išgabenant traktorių ir dėl to nereiškė jokių prieštaravimų. Nuteistoji R. B. leido D. S. neribotai naudotis jos mobiliojo ryšio telefonu, nesiėmė priemonių sugyventinio turtui apsaugoti, taip leisdama atsirasti nusikalstamiems padariniams. Nors nėra įrodymų, kad R. B. tiesiogiai gavo pinigus už parduotą traktorių, bet po traktoriaus padavimo ji toliau vartojo alkoholinius gėrimus su D. S., taip jie kartu leido pinigus už parduotą traktorių.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistosios R. B. ir jos gynėjo advokato G. Lukmino kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinės instancijos teismo praktikoje yra nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-7-628/2020, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus ir nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
8. Dalis kasacinio skundo argumentų yra susiję su įrodymų (nuteistojo D. S., liudytojų G. K. ir A. A. parodymų) vertinimu, nurodant, kad parodymai dėl traktoriaus pardavimo R. B. prašymu ir iniciatyva turėjo būti pripažinti nepatikimais, todėl teismai nepagrįstai jais rėmėsi nustatydami bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, šie kasacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių interpretavimu, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nenagrinėtini. Kita vertus, iš žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai, priešingai nei teigiama skunde, kasatoriaus cituojamą nuteistojo D. S., liudytojų G. K. ir A. A. parodymų dalį dėl nuteistosios R. B. kaip traktoriaus pardavimo iniciatorės pripažino nepatikima ir šia parodymų dalimi nesirėmė. Kitų argumentų, kurie pagrįstų deklaratyvius kasatoriaus teiginius dėl teismų padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimų, kasaciniame skunde nenurodyta. Atsižvelgiant į tai, byloje bus vertinama, ar pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes žemesnės instancijos teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl BK 184 straipsnio 1 dalies taikymo
9. Kasaciniame skunde nesutinkama su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl R. B. kaltės iššvaistant sugyventiniui J. M. priklausantį traktorių, teigiama, kad traktorius buvo parduotas nuteistajai apie tai nežinant, dėl to nesitarus su D. S., todėl R. B. veiksmuose nėra tyčios. Šie kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti.
10. Teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismų išvados dėl R. B. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikaltimą ir nustatytų bendrininkavimo požymių (susitarimo su D. S.) yra prieštaringos, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.
11. R. B. nuteista pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už sugyventinio J. M. traktoriaus iššvaistymą, o D. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad padėjo R. B. iššvaistyti sugyventinio turtą.
12. Pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 184 straipsnio 1 dalies redakciją, turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-241-942/2022).
13. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad specialaus subjekto, t. y. asmens, kuriam turtas yra patikėtas ar buvo jo žinioje, požymius turi turėti tik turto iššvaistymo vykdytojas. Kiti šios nusikalstamos veikos bendrininkai (pvz., organizatoriai, padėjėjai) gali ir neturėti šių požymių, t. y. iššvaistytas turtas gali būti jiems ir nepatikėtas, ir nebūti jų žinioje. Tokių asmenų veika kvalifikuojama papildomai ir pagal BK 24 straipsnio atitinkamas dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi, bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-895/2017, 2K-123-895/2017, 2K-241-942/2022 ir kt.).
14. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ištyrę ir įvertinę byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad, sugyventiniui J. M. išvykus į Norvegijos Karalystę, J. M. priklausančioje sodyboje gyventi liko R. B., jai J. M. išvykdamas žodžiu nurodė prižiūrėti paliekamą ūkį ir turtą. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, R. B. ir D. S. kartu su kitais asmenimis (2020 m. lapkričio 24 d., kai buvo parduotas traktorius, sodyboje, be R. B. ir D. S., dar buvo G. K. ir A. A.) girtavo. 2020 m. lapkričio 24 d., tiksliau nenustatytu laiku, D. S. paskambino V. Ž. ir pasiūlė jam pirkti J. M. priklausantį traktorių. V. Ž. sutikus pirkti traktorių, tą pačią dieną atvažiavęs J. N. traktorių iš sodybos išgabeno. Pagal J. N. parodymus, traktorių išgabenti jam padėjo D. S., tuo metu sodybos kieme, be kitų asmenų, stovėjo ir akivaizdžiai neblaivi R. B.. Vėliau tos pačios dienos vakare į sodybą atvažiavo V. Ž. ir už traktorių sumokėjo 450 Eur, V. Ž. bendravo su D. S., G. K. ir A. A., o R. B. tuo metu miegojo, sutartį dėl traktoriaus pardavimo savo vardu surašė ir pasirašė G. K..
15. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. B. veikė netiesiogine tyčia ir kad turto iššvaistymas padarytas bendromis R. B. ir D. S. pastangomis (bendrininkaujant). Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, nurodė, kad R. B. suvokė, jog neteisėtai, padedama D. S., perleidžia V. Ž. jos sugyventiniui J. M. priklausantį traktorių. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nepatikimais pripažinęs nuteistojo D. S., liudytojų G. K. ir A. A. parodymus dėl traktoriaus pardavimo R. B. prašymu, pašalino iš R. B. ir D. S. pareikštų kaltinimų aplinkybes, kad R. B. paprašė surasti asmenį, kuris pirktų traktorių, ir kad traktorių pardavė R. B. ir D. S. kartu. Apeliacinės instancijos teismas šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė. Taigi, priešingai pirmiau nurodytoms išvadoms apie R. B. ir D. S. bendrus veiksmus iššvaistant turtą, pagal byloje nustatytas aplinkybes, R. B. nesitarė su D. S. dėl traktoriaus pardavimo, neprašė surasti pirkėjo traktoriui, D. S. savo iniciatyva nusprendė parduoti traktorių, pats rado traktoriaus pirkėją (V. Ž.) ir su juo bendravo. Žemesnės instancijos teismai nenurodė, kokiu kitu būdu (pripažinus, kad žodinio susitarimo nebuvo) pasireiškė R. B. ir D. S. susitarimas daryti bendrą nusikalstamą veiką. R. B. iš esmės traktoriaus pardavimo procese nedalyvavo (su V. Ž. nebendravo nei D. S. tariantis dėl traktoriaus pardavimo, nei šiam atvažiavus sumokėti už traktorių, nepasirašė sutarties dėl traktoriaus pardavimo, pinigų už parduotą traktorių negavo). Žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose nenurodė, kaip R. B., nedalyvavusi traktoriaus pardavimo procese, žinojo (galėjo žinoti) apie D. S. atliktus veiksmus parduodant traktorių ar kitaip suvokti, kad D. S. pardavė jos sugyventinio traktorių. Tokių duomenų byloje nėra. Išdėstytų aplinkybių kontekste vien to, kad būdama girta R. B. pasyviai stebėjo, kaip J. N. iš sodybos kiemo išgabeno traktorių, nepakanka neginčijamai išvadai, jog R. B. suvokė, kokiu tikslu išgabenamas traktorius, ir taip pritarė nusikalstamais pripažintiems D. S. veiksmams.
16. Kitos žemesnės instancijos teismų nurodytos aplinkybės apie neatsakingą R. B. elgesį nesaikingai vartojant alkoholį, nesiorientavimą aplinkoje, leidimą D. S. naudotis sugyventinio automobiliu ir jokių priemonių nesiėmimą, kai šis automobilį apgadino, pirmiausia suponuoja neatsargią, o ne tyčinę kaltės formą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 184 straipsnio redakcijoje nebėra nustatyta atsakomybė už turto iššvaistymą dėl neatsargumo.
17. Be to, žemesnės instancijos teismų išvados dėl R. B. kaltės formos yra dviprasmiškos ir prieštaringos. Teismai, pripažindami, kad R. B. nusikalto veikdama netiesiogine tyčia, nurodė, kad ji, turėdama ir galėdama suvokti daromos veikos pavojingą pobūdį, numatydama, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, nors ir nenorėjo padaryti žalos, sąmoningai leido žalai kilti. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nurodytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Neatsargi kaltės forma pasireiškia nusikalstamu pasitikėjimu, kai asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nurodytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis), ir nusikalstamu nerūpestingumu, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taigi, žemesnės instancijos teismų nurodyta R. B. kaltės forma ir rūšis atitinka tiek netiesioginės tyčios, tiek neatsargios kaltės formų požymius.
18. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismų išvados apie tyčinį R. B. veikimą kartu su D. S. iššvaistant sugyventinio turtą yra nepagrįstos, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir R. B. nepagrįstai nuteista už turto iššvaistymą (BK 184 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria R. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas nuteistosios R. B. apeliacinis skundas, naikintinos ir baudžiamoji byla R. B. nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kartu atmestinas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš R. B. valstybės naudai išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą dėl gynėjo dalyvavimo byloje.
19. Nors dėl nuteistojo D. S. kasacinis skundas byloje nėra paduotas, tačiau BPK 376 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Pripažinus, kad R. B. nepagrįstai kaip vykdytoja nuteista pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už kartu su padėjėju D. S. padarytą nusikaltimą, konstatuojama, kad D. S. taip pat nepagrįstai nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir baudžiamoji byla D. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atitinkamai D. S. iš naujo skirtina subendrinta bausmė, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant pirmosios instancijos teismo nustatytomis sąlygomis.
20. R. B. ir D. S. nutraukus baudžiamąją bylą dėl nukentėjusiojo J. M. turto iššvaistymo, naikintina ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam J. M. solidariai iš R. B. ir D. S. priteisto turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo J. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, padarytos iššvaistant jam priklausantį traktorių, atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 ir 6 punktais,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 15 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria R. B. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir baudžiamąją bylą R. B. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), ir baudžiamąją bylą D. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį dėl subendrintos bausmės D. S. skyrimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir D. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams ir 36 MGL dydžio (1800 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, D. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant D. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam J. M. iš R. B. ir D. S. solidariai priteista 2000 Eur turtinei žalai už traktoriaus iššvaistymą atlyginti, bei nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos už traktoriaus iššvaistymą atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš R. B. valstybės naudai išieškoti 60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo dėl gynėjo dalyvavimo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Kitas Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 15 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis
