Baudžiamoji byla Nr. 2K-272-387/2023 Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00164-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.7.2.1; 1.2.17.12.1; 1.2.17.12.2; 1.2.17.13; 2.1.7.5; 2.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. gynėjo advokato A. I., nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutarties.
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžiu
S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda; pagal BK 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir S. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, bausmės atidėjimo laikotarpiu įpareigojant S. L. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 208 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda, pagal BK 208 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, pagal BK 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, bausmės atidėjimo laikotarpiu įpareigojant R. Ž. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Baudžiamosios bylos dalis dėl žalos atlyginimo civilinei ieškovei BUAB „Jurtinga Shipping“ nutraukta, civilinei ieškovei atsisakius ieškinio.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutartimi nuteistojo S. L. gynėjo advokato A. I. ir nuteistojo R. Ž. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. L. ir R. Ž. nuteisti pagal BK 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, sąmoningai blogai valdydami UAB „Jurtinga Shipping“, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą kreditoriams, be to, R. Ž. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) už tai, kad iššvaistė jo žinioje buvusią didelės vertės svetimą turtinę teisę.
1.1. S. L., būdamas faktinio UAB „Jurtinga Shipping“ direktoriaus R. Ž., iki 2015 m. rugsėjo 15 d. juridiškai nesusijusio su šia bendrove darbo santykiais, iniciatyva paskirtas nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. UAB „Jurtinga Shipping“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir R. Ž., būdamas nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. sausio 19 d., kai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Jurtinga Shipping“ buvo iškelta bankroto byla, UAB „Jurtinga Shipping“ direktorius, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d., kai S. L., dirbęs bendrovėje nuo 2009 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., jo (R. Ž.) iniciatyva buvo paskirtas bendrovės formaliu direktoriumi, būdamas UAB „Jurtinga Shipping“ faktinis direktorius, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, nuo 2010 m. liepos 20 d. būdami atsakingi už UAB „Jurtinga Shipping“ veiklos organizavimą ir bendrovės tikslų įgyvendinimą, sąmoningai blogai valdydami bendrovę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą kreditoriams, o R. Ž. iššvaistė jo žinioje buvusią didelės vertės svetimą UAB „Jurtinga Shipping“ turtinę teisę.
1.2. S. L. ir R. Ž. žinant, kad UAB „Jurtinga Shipping“ finansinė būklė nuo 2011 m. lapkričio 7 d., kai R. Ž. iniciatyva S. L. su Estijos įmonės „AS Spacecom Trans“ atstovais pasirašė UAB „Jurtinga Shipping“ nuostolingą cisternų nuomos sutartį Nr. 15/8PTK-JUSH/2011, pagal kurią UAB „Jurtinga Shipping“ iš įmonės „AS Spacecom Trans“ nuomojosi geležinkelio cisternas, tinkamas naftos produktams pervežti, blogėjo, o 2011 m. lapkričio 7 d. UAB „Jurtinga Shipping“ trumpalaikės skolos viršijo bendrovės turimo trumpalaikio turto vertę (78 299 Eur), iš UAB „Jurtinga Shipping“ apyvartos žiniaraščio „Sąskaita Nr. 443 skolos tiekėjams JAV doleriais“, abiem žinant, kad bendrovės įsiskolinimai įmonei „AS Spacecom Trans“ auga ir 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 17 040 JAV dolerių (13 173,82 Eur), 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 339 079,12 JAV dolerio (255 919,89 Eur), kad visos bendrovės sąnaudos iš vagonų nuomos 2013 m. sudarė 3 304 898 Eur, o bendrovės pajamos iš vagonų nuomos buvo 694 478 Eur, t. y. bendrovės nuostoliai iš vagonų nuomos sudarė 2 610 420 Eur, abiem žinant, kad 2013 m. kovo 4 d. UAB „Jurtinga Shipping“ finansinė (ekonominė) padėtis sunki ir bendrovė 2013 m. kovo 4 d. yra nemoki, nedengdama kreditorei – įmonei „AS Spacecom Trans“ susidariusios skolos, R. Ž. iniciatyva S. L. su ūkininku I. A. pasirašė UAB „Jurtinga Shipping“ nuostolingą 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedą, pagal kuriuos UAB „Jurtinga Shipping“ iki 2018 m. gruodžio 31 d. I. A. suteikė 291 000 Eur paskolą, pinigus pervesdama į I. A. banko sąskaitą mokėjimo pavedimais.
1.3. Po paskolos sutarties sudarymo, 2013 m. birželio 28 d. iš įmonės „AS Spacecom Trans“ gavę pranešimą Nr. STR/7-3188 dėl skolos – 1 879 467,87 JAV dolerio grąžinimo išdėstymo, S. L. 2013 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. JSH-13/014 patvirtinus UAB „Jurtinga Shipping“ įsiskolinimą įmonei „AS Spacecom Trans“, kuris 2013 m. birželio 30 d. sudarė 2 348 252,94 JAV dolerio sumą, S. L. ir R. Ž. toliau nesirūpino tinkamu 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 sąlygų vykdymu ir laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 30 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., UAB „Jurtinga Shipping“ išrašius PVM sąskaitas faktūras I. A. dėl palūkanų mokėjimo, nereikalavo iš I. A. mokėti palūkanų – 18 639,14 Eur ir paskolos likučio – 169 359,60 Eur, iš viso 187 998,74 Eur.
1.4. Taip S. L., kaip UAB „Jurtinga Shipping“ formalus direktorius, kartu su faktiniu bendrovės direktoriumi R. Ž. laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., sąmoningai blogai valdydami UAB „Jurtinga Shipping“, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą UAB „Jurtinga Shipping“ kreditoriams: A. G. – 319,01 Eur, A. J. – 587,61 Eur, S. L. – 975,47 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 4833,27 Eur, VĮ Turto bankui – 162 792,89 Eur, įmonei „Eastkomtrans“ – 34 178,26 Eur, įmonei „KL-Trans“ – 54 233,95 Eur, įmonei „SLA Sigis“ – 2760,73 Eur, įmonei „AS Spacecom Trans“ – 2 501 767,67 Eur, iš viso 2 762 448,86 Eur.
1.5. Be to, R. Ž., žinodamas apie UAB „Jurtinga Shipping“ skolas kreditoriams, sudarė 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/BEL-01/15, pagal kurią UAB „Jurtinga Shipping“ negrąžintinai ir be papildomų sąlygų perleido UAB „Jurtinga Shipping“ reikalavimo teises į I. A. 190 891,93 Eur skolą Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės įmonei „Base Energy Limited“, su kuria UAB „Jurtinga Shipping“ jokių ūkinių, finansinių sandorių niekada neturėjo, ir taip R. Ž. iššvaistė jo žinioje buvusią didelės vertės svetimą turtinę teisę į UAB „Jurtinga Shipping“ pagal 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedą ūkininkui I. A. paskolintų lėšų likutį – 190 891,93 Eur.
2. Taip pat S. L. ir R. Ž. nuteisti pagal BK 208 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) už tai, kad dėl UAB „Jurtinga Shipping“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, iššvaistė bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, būtent:
2.1. S. L., būdamas faktinio UAB „Jurtinga Shipping“ direktoriaus R. Ž., iki 2015 m. rugsėjo 15 d. juridiškai nesusijusio su šia bendrove darbo santykiais, iniciatyva nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. paskirtas UAB „Jurtinga Shipping“ formaliu direktoriumi, ir R. Ž., būdamas nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. sausio 19 d., kai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Jurtinga Shipping“ buvo iškelta bankroto byla, UAB „Jurtinga Shipping“ direktorius, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d., kai S. L., dirbęs bendrovėje nuo 2009 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., jo (R. Ž.) iniciatyva buvo paskirtas UAB „Jurtinga Shipping“ formaliu direktoriumi, būdamas UAB „Jurtinga Shipping“ faktinis direktorius, pagal 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, nuo 2010 m. liepos 20 d. būdami atsakingi už UAB „Jurtinga Shipping“ veiklos organizavimą bei bendrovės tikslų įgyvendinimą, iš VĮ Registrų centro teikiamų balansų abiem žinant, kad UAB „Jurtinga Shipping“ per vienerius metus mokėtinos sumos viršija bendrovės per vienerius metus gautinas sumas ir 2011 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra (-) 174 632 Eur, 2012 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra (-) 497 085 Eur, iš UAB „Jurtinga Shipping“ apyvartos žiniaraščio „Sąskaita Nr. 443 skolos tiekėjams JAV doleriais“ abiem žinant, kad UAB „Jurtinga Shipping“ sąnaudos iš vagonų nuomos 2013 m. sudarė 3 304 898 Eur, o pajamos iš vagonų nuomos buvo 694 478 Eur, t. y. bendrovės nuostoliai iš vagonų nuomos sudarė 2 610 420 Eur sumą, abiem žinant, kad 2013 m. kovo 4 d. UAB „Jurtinga Shipping“ finansinė (ekonominė) padėtis sunki ir bendrovė 2013 m. kovo 4 d. yra nemoki, R. Ž. 2013 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, su ūkininku I. A. aptarė paskolos suteikimo I. A. sąlygas, o S. L. R. Ž. iniciatyva su ūkininku I. A. pasirašė UAB „Jurtinga Shipping“ nuostolingą 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedą, pagal kuriuos I. A. į banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. mokėjimo pavedimais iš viso pervesta 291 000 Eur.
2.2. Taip S. L., kaip UAB „Jurtinga Shipping“ direktorius, kartu su faktiniu bendrovės direktoriumi R. Ž., UAB „Jurtinga Shipping“ 2013 m. kovo 4 d. esant sunkios ekonominės padėties ir nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. iššvaistė 291 000 Eur vertės bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė 291 000 Eur turtinę žalą bendrovės kreditoriams.
3. Taip pat R. Ž. nuteistas pagal BK 208 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) už tai, kad dėl UAB „Jurtinga Shipping“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, užtikrino kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, būtent:
3.1. R. Ž. nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. sausio 19 d., kai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Jurtinga Shipping“ buvo iškelta bankroto byla, būdamas UAB „Jurtinga Shipping“ direktorius, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d., kai S. L. jo (R. Ž.) iniciatyva buvo paskirtas formaliu bendrovės direktoriumi, būdamas UAB „Jurtinga Shipping“ faktinis direktorius, pagal 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, būdamas atsakingas už UAB „Jurtinga Shipping“ veiklos organizavimą ir bendrovės tikslų įgyvendinimą, iš VĮ Registrų centro teikiamų balansų žinodamas, kad UAB „Jurtinga Shipping“ per vienerius metus mokėtinos sumos viršija bendrovės per vienerius metus gautinas sumas ir 2011 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra (-) 174 632 Eur; 2012 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra (-) 497 085 Eur; 2013 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra (-) 1 103 409 Eur; 2014 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra (-) 1 122 757 Eur, žinodamas, kad nuo 2013 m. kovo 4 d. UAB „Jurtinga Shipping“ finansinė (ekonominė) padėtis yra sunki ir bendrovė yra nemoki, žinodamas apie UAB „Jurtinga Shipping“ nuo 2012 m. gruodžio mėn. susidariusias skolas kreditoriams A. G., A. J., S. L., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, VĮ Turto bankui, įmonei „Eastkomtrans“, įmonei „KL-Trans“, įmonei „SLA Sigis“, įmonei „AS Spacecom Trans“, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalies nurodymų ir UAB „Jurtinga Shipping“ vardu sudarė 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-2, kuria UAB „Jurtinga Shipping“ perleido įmonei „SRR“ visas reikalavimo teises į UAB „Baltic Oil Company“ 132 421,47 Eur (148 351,78 JAV dolerio) skolą bendrovei, 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-3, kuria UAB „Jurtinga Shipping“ perleido įmonei „SRR“ visas reikalavimo teises į UAB „Rusbelita“ 27 688,45 Eur skolą bendrovei.
3.2. Taip R. Ž., būdamas UAB „Jurtinga Shipping“ direktorius, UAB „Jurtinga Shipping“ esant sunkios ekonominės padėties ir nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, užtikrino UAB „Jurtinga Shipping“ kreditorės – įmonės „SRR“ reikalavimą ir dėl to padarė 160 109,92 Eur turtinę žalą likusiems kreditoriams.
II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo S. L. gynėjas advokatas A. I. prašo: 1) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba 2) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutartį ir S. L. baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), neišdėstė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimas), neatliko įrodymų tyrimo (BPK 324 straipsnio 6 dalies pažeidimas), tai nulėmė, kad įrodymų vertinimas byloje nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas). Nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
4.2. Pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriamos ir vertinamos aplinkybės, kas vykdė BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratoriaus funkcijas, ar administravimas nebuvo fiktyvus, ar baudžiamojoje byloje įrodymai gauti teisėtais būdais ir nėra suklastoti. Šios aplinkybės reikšmingos, nes S. L. kaltė buvo grindžiama BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto proceso metu parengtais dokumentais, jų pagrindu padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių pasisakė formaliai, iš esmės jų neišnagrinėdamas.
4.3. Pažymima, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, jos valdymą bei kontrolę perima bankroto administratorius. Įmonių bankroto įstatymo normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyvaus pobūdžio. Šių normų reikalavimai negali būti keičiami nei pavedimo sutartimi, nei konkrečiais kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-296-684/2018, e3K-3-404-690/2018, 3K-3-129-943/2021). Remiantis teisme apklaustos liudytojos I. B. parodymais, ji realiai nevykdė bankroto administratoriaus funkcijų, nors formaliai dirbo Vilniuje, bet dėl sveikatos būklės į Vilnių nevažiuodavo, liudytoja nieko negalėjo paaiškinti dėl I. K., V. V. įdarbinimo, įgaliojimų joms suteikimo, atstovavimo sutarties su advokatu J. Viščiniu sudarymo. Taigi, I. B., paskirta UAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratore, savo teisių ir pareigų negalėjo perleisti nei kitam bankroto administratoriui, nei jokiam kitam asmeniui. Kartu kyla abejonių dėl BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administravimo procese sukurtų ir baudžiamojoje byloje pateiktų įrodymų patikimumo.
4.4. Pirmosios instancijos teismo buvo prašoma tarp I. B. ir UAB „Admivita“ sudarytą 2015 m. gruodžio 2 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 15/12/02-01, 2017 m. liepos 26 d. įgaliojimą, kuriuo I. B. įgalioja V. V. atstovauti BUAB „Jurtinga Shipping“, 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavedimą, kuriuo I. B. įgalioja darbuotoją I. K.-R. atlikti I. B. administruojamos bankrutuojančios UAB „Jurtinga Shipping“ bankroto proceso veiksmus, pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento). Pirmosios instancijos teismas šio prašymo neišsprendė, analogiškas prašymas buvo nurodytas ir apeliaciniame skunde, bet apeliacinės instancijos teismas šio prašymo tinkamai neišnagrinėjo, dėl šių klausimų skundžiamoje nutartyje pasisakė formaliai, pačių aplinkybių nevertindamas, o remdamasis kituose procesuose priimtais procesiniais sprendimais – neva analogiški klausimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, bankroto administratoriaus atstovavimo buvo sprendžiami civilinėse bylose, nagrinėjant klausimus dėl UAB „Jurtinga Shipping“ tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-705-933/2022), dėl galimo dokumentų (prašymo BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotą pripažinti tyčiniu, ieškinio dėl žalos atlyginimo ir kt., galimai panaudojant I. B. parašo antspaudą, I. B. įgaliojimų V. V., I. K.-R. atstovauti BUAB „Jurtinga Shipping“) klastojimo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės K. Blinstrubienės 2022 m. vasario 18 d. nutarimas, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartis).
4.5. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai BUAB „Jurtinga Shipping“ administravimo fiktyvumo ir įrodymų klastojimo klausimus sprendė vadovaudamasis prejudiciniais faktais, nurodytais minėtuose procesiniuose sprendimuose. Baudžiamajame procese, skirtingai nuo civilinio proceso, nenurodyta galimybė naudoti prejudicinius faktus. Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-689/2019). Minėtuose procesiniuose sprendimuose nebuvo tiriami ir vertinami nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateikti įrodymai, todėl akivaizdu, kad šios aplinkybės turėjo būti ištirtos ir įvertintos nagrinėjamoje byloje, o ne remiantis kituose procesuose priimtais sprendimais.
4.6. Liudytoja I. B. parodė ir tai, kad jokių ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) neteikė, Klaipėdos apskrities VMI nebuvo, su patikrinimo aktu nesusipažino, jokių laiškų negavo. Tačiau Klaipėdos apskrities VMI 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo akte Nr. FR680-274 nurodyta, kad bankroto administratorė I. B. 2017 m. gegužės 31 d. pasirašytinai supažindinta su 2017 m. gegužės 30 d. pavedimo tikrinti priedu, 2017 m. birželio 7 d. elektroninėmis priemonėmis pateikė paaiškinimą, suvestinius 2014 m. apskaitos registrus, 2017 m. birželio 19 d. susipažino su patikrinimo aktu, gavo vieną patikrinimo akto egzempliorių. Taigi, kyla abejonių dėl to, kas veikė I. B. vardu VMI patikrinimo metu, byloje šios aplinkybės nebuvo tiriamos. Be to, Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. eB2-477-524/2023 pareikalavus pateikti 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo akto originalą, Klaipėdos apskrities VMI nurodė, kad patikrinimo akto originalo nėra įmonės archyvinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, negalima patikrinti, ar VMI patikrinimo aktas nėra suklastotas.
4.7. Kyla pagrįstų abejonių ir dėl civilinės ieškovės BUAB „Jurtinga Shipping“ atstovo pateikto atsisakymo nuo civilinio ieškinio. Kaip teigė I. B. savo parodymuose, ji civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo nepasirašė ir nepateikė teismui, 2021 m. liepos 28 d. atsisakymo nuo civilinio ieškinio nepasirašė, 2021 m. liepos 16 d. įvykusio kreditorių susirinkimo, kuriame nutarta nurašyti BUAB „Jurtinga Shipping“ reikalavimo teises, nepasirašė, jokiuose susirinkimuose nedalyvaudavo, 2021 m liepos 16 d. turto nurašymo akto taip pat nepasirašė, visi šie dokumentai nėra asmeniškai pasirašyti I. B., bet tiesiog patvirtinti jos parašo antspaudu.
4.8. S. L. kaltė pagal BK 208 straipsnio 2 dalį grindžiama ir tuo, kad su I. A. buvo sudaryta ekonomiškai nepagrįsta ir nenaudinga paskolos sutartis, pagal kurią I. A. buvo pervesta iš viso 291 000 Eur, šiais pinigais nedengiant pradelstų įsipareigojimų kreditorei įmonei „AS Spacecom Trans“ ir taip padarant šiai kreditorei turtinę žalą. Tačiau žemesnės instancijos teismai neįvertino įmonės „AS Spacecom Trans“, jos vadovų ir savininkų teisinės padėties, tikslų ir motyvų procesuose prieš UAB „Jurtinga Shipping“. 2018 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 526 ir 2018 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 597 nurodyta, kad UAB „Skinest Baltija“ akcijas valdančios Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“ savininkas O. O. turi riziką didinančių ar grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis. Estijos Respublikos interneto portalo duomenimis, O. O. yra susijęs įmone „AS Spacecom Trans“. Be to, įmonės „AS Spacecom Trans“ akcininkė (savininkė) yra įmonė „AS Spacecom“, kurios akcininkė yra įmonė „Globaltrans“, tarp šios įmonės beneficiarų yra ir N. M. (N. M.), kuris Ukrainos užsienio reikalų ministerijos palaikomame interneto portale nurodytas kaip asmuo, kuriam taikomos sankcijos. Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. balandžio 12 d. priimtoje rezoliucijoje Nr. XIV-1010 nurodyta, kad Rusijos Federacijos pareigūnų ar oligarchų, jų patikėtinių ir juos dangstančių bei įgalinančių asmenų turtas būtų konfiskuotas ir jų Šengeno ar nacionalinės vizos būtų atšauktos, taip pat būtų kreiptasi į visas tarptautinės teisės principus pripažįstančias ir gerbiančias pasaulio valstybes, raginant netalkinti, nesudaryti sąlygų ir nesuteikti galimybių Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai išvengti sankcijų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vien aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas, – su juo de facto (faktiškai) gali būti susijęs į sąrašą įtrauktas asmuo. Priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022).
5. Kasaciniu skundu nuteistasis R. Ž. ir jo gynėjas advokatas R. Kivylius prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba 2) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:
5.1. Pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis iš esmės yra be motyvų – teismas neištyrė ir neanalizavo įrodymų, nepateikė jų vertinimo, nepasisakė dėl veikų teisinio kvalifikavimo, neaptarė gynybos versijos, buvo apsiribota įrodymų turinio perrašymu ir keliais formaliais sakiniais konstatuota, kad byloje surinkti duomenys neva patvirtina R. Ž. kaltę. Taip buvo padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų pažeidimai, šie pažeidimai pripažintini esminiais. Skunde remiamasi ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad, nuosprendyje nenurodžius (neatskleidus) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, todėl toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu kaltinamojo teises į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, 2K-242-495/2019, 2K-174-511/2020).
5.2. Nors apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, jame nepateiktas įrodymų vertinimas, bet nepanaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir pats, nesiėmęs jokių priemonių pirmosios instancijos teismo padarytiems pažeidimams ištaisyti, neatlikęs papildomo įrodymų tyrimo, už pirmosios instancijos teismą atliko bylos įrodymų vertinimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis buvo paliktas galioti, o R. Ž. nuteisimo motyvai, kurių pirmosios instancijos teismas nenurodė, buvo išdėstyti apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu pripažinti daliniais motyvais kelis formalius pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus sakinius ir tuo pagrindu nekonstatuoti esminio BPK pažeidimo. Priešingai, nemotyvuoto nuosprendžio priėmimas pažeidžia kaltinamojo procesines teises – teisę į gynybą, teisę į apeliaciją, kadangi skundžiant nuosprendį be motyvų nesudaroma reali galimybė ginčyti nuosprendį, pateikti konkrečius ir išsamius argumentus dėl teismo išvadų. Nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytą esminį baudžiamojo proceso teisės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas turėjo pats išnagrinėti bylą iš esmės, laikydamasis teisingo proceso garantijų, ir priimti naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas), kuriame būtų išdėstyti nuteisimo (išteisinimo) motyvai, pateiktas įrodymų vertinimas, arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kad būtų surašytas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus atitinkantis nuosprendis, tai garantuotų asmens žinojimą, už ką, dėl kokių veikų ir kokiais motyvais jis yra nuteistas, ir asmuo galėtų tinkamai realizuoti teisę į gynybą, t. y. pateikti apeliaciją dėl įrodymų vertinimo ir nuosprendžio motyvų.
5.3. Pateikdamas įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas išėjo už apeliacinio bylos nagrinėjimo ribų, o to negalėjo tikėtis ir numatyti apeliantai, t. y. apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjo iš naujo, pats įrodymų vertinimas yra siurprizinis ir jo apeliantai negalėjo tikėtis. Kita vertus, su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nesutinkama, nes jis yra neteisingas, selektyvus ir grindžiamas prielaidomis, neatlikus įrodymų tyrimo nebuvo pašalinti prieštaravimai dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Be to, už pirmosios instancijos teismą pateikdamas įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas iš esmės atėmė iš nuteistojo teisę į apeliacinį procesą, nes apeliacinės instancijos teismo nutartis gali būti skundžiama kasacine tvarka tik teisės taikymo klausimais (BPK 376 straipsnio 1 dalis), kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 10 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 5 ir 8 dalių, 20 straipsnio 5 dalies, 312 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
5.4. Esminė aplinkybė, kuria grindžiamas kaltinimas R. Ž. pagal BK 208 straipsnio 1 ir 2 dalis, 184 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnį, yra tariama UAB „Jurtinga Shipping“ sunki finansinė (ekonominė) padėtis, veiklos nuostolingumas ir net nemokumas 2013 m. kovo 4 d. Ši aplinkybė byloje nustatyta iš esmės remiantis tik specialisto išvada, kurios teisingumas ir pagrįstumas buvo ginčijamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, tačiau teismai nesiėmė priemonių specialisto išvadai patikrinti, atmetė prašymus skirti byloje ekspertizę. Specialisto išvada prieštarauja VMI 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo akte nustatytoms aplinkybėms, tiriant tuos pačius bendrovės dokumentus, registrus, – patikrinimo akte konstatuota pelninga bendrovės veikla 2013 m., t. y. teigiamas veiklos rezultatas, nors specialisto išvadoje konstatuotas priešingas veiklos rezultatas – nuostolis, nenaudingi sandoriai ir net bendrovės nemokumas dar treji metai, iki buvo iškelta bankroto byla. Apklausiama teisme specialistė V. Žalkauskienė paaiškino, kad į VMI patikrinimo akte nustatytas aplinkybes ji neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas pats ėmėsi ekspertinio vertinimo, kiek tai susiję su specialisto išvada ir UAB „Jurtinga Shipping“ finansinės būklės įvertinimu skirtingomis datomis, finansinių duomenų analize ir net verslo sprendimų komercinės naudos nustatymu, ir pritardamas specialistės paaiškinimams padarė nelogišką išvadą, kad 2013 m. gautas pelnas ir jo apmokestinimas neva neturėjo įtakos specialistės apskaičiuotam bendrovės mokumo koeficientui. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino aplinkybės, kad tyrimą atlikusiai specialistei nebuvo perduoti visi reikšmingi buhalterinės apskaitos dokumentai, teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo (teismo posėdyje neapžiūrėti tyrimui pateikti segtuvai), apie tyrimui pateiktų dokumentų išsamumą sprendė tik pagal dokumentų perdavimo–priėmimo aktuose užfiksuotą informaciją.
5.5. Sprendžiant dėl UAB „Jurtinga Shipping“ mokumo, nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad bendrovė veiklą vykdė iki pat 2015 m. birželio 4 d., nė vienas iš kreditorių nuo 2010 m. neinicijavo bankroto bylos kėlimo, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, bendrovės veiklos rezultatai, einamojo mokumo koeficientas gerėjo. Be to, UAB „Jurtinga Shipping“ iškėlus bankroto bylą, teisme patvirtintų kreditorių sumos yra ženkliai mažesnės nei nurodytos specialisto išvadoje. Bendrovės skola VMI buvo padidinta tik po minėto 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo akto surašymo, papildomai priskaičiavus 147 481,52 Eur pelno mokesčio už 2013 m. Be šio papildomai priskaičiuoto pelno mokesčio bendrovės skola VMI sudarė 15 311,37 Eur. Skaičiuojant pagal patvirtintus kreditoriaus reikalavimus, bankroto bylos iškėlimo metu 2016 m. sausio 19 d. UAB „Jurtinga Shipping“ skola darbuotojams, VMI ir „Sodrai“ nebuvo didesnė nei 25 197,17 Eur, iš likusių trečios eilės kreditorių didžiausias įsiskolinimas buvo 2 501 767,67 Eur įmonei „AS Spacecom Trans“.
5.6. Įmonės „AS Spacecom Trans“ kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir teisėtumas yra abejotinas. Visų pirma, šis reikalavimas kildinamas iš 2011 m. lapkričio 7 d. cisternų nuomos sutarties, kuri pagal kaltinimą pripažinta ekonomiškai nenaudinga ir nuostolinga UAB „Jurtinga Shipping“. Taip pat R. Ž. parodė, kad nebuvo pagrindo mokėti skolą įmonei „AS Spacecom Trans“ dėl force majeure aplinkybių, t. y. nenugalimos jėgos, kurią nulėmė Rusijos Federacijos institucijų veiksmai sulaikant cisternas ir jų negrąžinant, atitinkamai tuo laikotarpiu buvo nepagrįstai skaičiuojamas cisternų nuomos mokestis. Šie klausimai turėjo būti sprendžiami sutartyje nustatyta tvarka įmonei „AS Spacecom Trans“ kreipiantis į arbitražą ar teismą dar 2013–2015 metais, bet vietoj to kreditorė inicijavo UAB „Jurtinga Shipping“ bankrotą ir, nušalinus vadovus nuo valdymo per administratorių, kuris jokių realių administravimo veiksmų neatliko, pasiekė, kad ginčytinas finansinis reikalavimas būtų patvirtintas.
5.7. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų mokėjimo tvarka, padarytos nenustačius, kada atsirado nurodytų kreditorių reikalavimo teisės. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinime nurodytų pirmos ir antros eilės kreditorių nebuvo, jie atsirado jau po inkriminuotos paskolos ir (ar) reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo, todėl įsiskolinimų darbuotojams, VMI ar „Sodrai“ eiliškumas negalėjo būti pažeistas.
5.8. Nebuvo vertinta ir tai, kokią įtaką UAB „Jurtinga Shipping“ negalėjimui atsiskaityti su darbuotojais, VMI ir „Sodra“ turėjo 2015 m. birželio 3 d. atlikta krata bendrovės patalpose, darbuotojų sulaikymas, visų darbo priemonių ir dokumentų, kurie iki pat bankroto bylos iškėlimo nebuvo grąžinti, paėmimas. Nepasisakyta dėl kratos teisėtumo, t. y. ar be teismo patvirtintos sankcijos buvo galima atlikti kratą UAB „Jurtinga Shipping“ veiklos vykdymo vietoje, paimti dokumentus.
5.9. Nepagrįstos apeliacinės instancijos teismo išvados ir dėl UAB „Jurtinga Shipping“ fiktyvaus bankroto bylos administravimo. Teismas nesirėmė I. B. parodymais teisme, o išvadas grindė išvestiniais duomenimis – nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą civilinėse bylose priimtais sprendimais. Tačiau šie procesiniai sprendimai nepaneigia I. B. duotų parodymų, kad ji realių bankroto administravimo veiksmų neatliko, asmeniškai nepasirašė kreditorių susitrinkimų protokolų, ieškinių ir kitų procesinių dokumentų, taip pat VMI teiktų ir gautų dokumentų. Byloje nebuvo vertinamos I. B. parašo spaudo naudojimo dokumentuose aplinkybės, kokių tikslų buvo siekiama maskuojant atstovavimą ir naudojant bankroto administratorės parašo spaudą.
6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistojo S. L. gynėjo advokato A. I., nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjo advokato R. Kivyliaus kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
6.1. Kasacinių skundų argumentai ir prašymai yra nepagrįsti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, kasatorių nurodytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
6.2. Didžioji dalis kasacinių skundų argumentų yra skirta įrodymų pakankamumui ir jų vertinimui. Kasaciniuose skunduose nesutinkama su liudytojos I. B. parodymų, I. B. ir UAB „Admivita“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties, įgaliojimų suteikimo V. V., I. K.-R. vertinimu, kartu ginčijant teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes. Ginčydami įrodymų vertinimą, kasatoriai nenurodo galimai teismo padarytų įrodymų vertinimo pažeidimų, o tik pateikia savąjį įrodymų vertinimą. Tačiau kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertindamas ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatydamas. Kasacinio skundo argumentai, savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, minėti kasacinių skundų argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu, o ne su teisės taikymo klausimais, yra nenagrinėtini.
6.3. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus baudžiamosios bylos duomenis (įrodymus) ir tinkamai juos įvertino. Apkaltinamajame nuosprendyje aprašyti bylos įrodymai, iš dalies nurodant, kokias faktines aplinkybes šie įrodymai patvirtina. Nors pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl bylos įrodymų vertinimo yra labai glaustos, o dėl kai kurių aplinkybių teisiniai argumentai nenurodyti, tačiau iš esmės pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka jam keliamus turinio reikalavimus ir šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, ar kad buvo suvaržytos nuteistųjų teisės.
6.4. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo paduotų apeliacinių skundų argumentus, atsakė į visus esminius kasatorių apeliacinių skundų argumentus, pateikdamas tinkamai motyvuotas išvadas dėl ginčijamų bylos įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, ir nei surašydamas skundžiamą nutartį, nei vertindamas bylos įrodymus esminių BPK pažeidimų nepadarė. Nesutinkama su kasatoriais ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo, iš naujo netyrė įrodymų, nors apeliaciniuose skunduose ir apeliacinio proceso metu to buvo prašoma. Nėra pagrindo manyti, kad, patenkinus kasatorių nurodomus prašymus dėl įrodymo tyrimo, apeliacinio proceso metu būtų nustatyta kokių nors reikšmingų naujų faktų ar kad būtų kilę abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas, neatlikdamas įrodymų tyrimo, BPK reikalavimų nepažeidė.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo S. L. gynėjo advokato A. I., nuteistojo R. Ž. ir gynėjo advokato R. Kivyliaus kasaciniai skundai atmestini.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
8. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinės instancijos teismo praktikoje yra nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-7-628/2020, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus ir nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
9. Kaip matyti iš kasacinių skundų turinio, kasatorių argumentai iš dalies sutampa, akcentuojami tie patys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padaryti pažeidimai, nurodomos tos pačios aplinkybės, susijusios su nuteistųjų S. L. ir R. Ž. tiek veikiant atskirai, tiek bendrai padarytomis nusikalstamomis veikomis, todėl dėl kasatorių argumentų bus pasisakoma bendrai. Dalis kasacinių skundų argumentų yra susiję su įrodymų vertinimu (specialisto išvados pagrįstumas ir patikimumas, joje nustatytas aplinkybes lyginant su VMI patikrinimo akte nurodytomis aplinkybėmis) ir faktinių bylos aplinkybių interpretavimu (dėl BUAB „Jurtinga Shipping“ finansinės padėties, bankroto procedūros vykdymo, byloje esančių dokumentų klastojimo), nurodant aplinkybes, kurių teismai nepagrįstai nenustatė ar nustatė neteisingai. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, tokio pobūdžio argumentai nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko, todėl šie ir kiti su įrodinėjimo procesu susiję skundų argumentai, taip pat argumentai dėl padarytų pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo bus narinėjami tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl įrodymų vertinimo ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka reikalavimų laikymosi
10. Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu, apkaltinamojo nuosprendžio surašymu (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų nuostatų pažeidimai), nes neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nesilaikė įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, nepateikė motyvuotų išvadų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo, o apeliacinės instancijos teismas tinkamai neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, pats netinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatų pažeidimai). Tokie kasatorių argumentai yra nepagrįsti.
11. Teismo nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
12. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020 ir kt.).
13. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, be kitų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys).
14. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo konstatuoti, kad tirdami, vertindami įrodymus, nustatydami faktines bylos aplinkybes, surašydami skundžiamus procesinius sprendimus teismai esmingai pažeidė pirmiau nurodytus BPK reikalavimus.
15. Pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje detaliai išdėstytas teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų (nuteistųjų S. L. ir R. Ž., kaip liudytojų apklaustų tiek buvusių UAB „Jurtinga Shipping“ darbuotojų, tiek su bendrove sudariusių byloje nagrinėtus sandorius ir vykdžiusių bendrovės bankroto procedūras asmenų parodymų, specialistės paaiškinimų, specialisto išvados, kitos rašytinės bylos medžiagos) turinys. Nuosprendyje konstatuota, kad išdėstytų įrodymų visuma patvirtina S. L. ir R. Ž. kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nors ir glaustai, bet išdėstyti argumentai, kokios bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos, ir pateiktas šių aplinkybių vertinimas nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių kontekste.
16. Pagal nuteistojo S. L. gynėjo ir nuteistojo R. Ž. apeliacinius skundus patikrinęs apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nors pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytas įrodymų turinys, glaustai pateiktas jų vertinimas ir motyvai, kokios bylos aplinkybės pripažintos įrodytomis, bet nenurodyti motyvai, kuriais pirmosios instancijos teismas atmetė kitus įrodymus, nepasisakyta dėl gynybos argumentų, ginčijant specialisto tyrimo išsamumą ir surašytos išvados patikimumą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, išanalizavo byloje ištirtus įrodymus, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus, taip pat ir dėl tų aplinkybių, dėl kurių nepasisakė pirmosios instancijos teismas, taip ištaisydamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio trūkumus, ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės byloje nustatytos ir kokie duomenys pagrindžia nuteistųjų S. L. ir R. Ž. kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė išsamius argumentus, ar nuteistieji atitinka nusikalstamų veikų specialaus subjekto požymius, taip pat dėl kiekvienos iš nuteistiesiems inkriminuotų veikų teisinio vertinimo ir kvalifikavimo, išanalizavo ir aptarė tokias nusikalstamoms veikoms teisingai kvalifikuoti reikšmingas aplinkybes kaip sunki UAB „Jurtinga Shipping“ ekonominė padėtis ir buvęs faktinis bendrovės nemokumas, kiekvieno iš byloje nagrinėtų sandorių nuostolingumas ir nenaudingumas bendrovei. Taip pat apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus dėl specialisto išvados patikimumo ir specialistės atlikto tyrimo išsamumo, kasatorių akcentuojamų specialisto išvados ir VMI patikrinimo akto prieštaravimų, kitų aplinkybių, neva sukliudžiusių bendrovei vykdyti veiklą (dėl kratos metu paimtų veiklai vykdyti reikalingų dokumentų ir darbo priemonių, muitinėje sulaikytų vagonų), UAB „Jurtinga Shipping“ bankroto procedūros vykdymo, paskirtos bankroto administratorės I. B. įgaliojimo V. V. atstovauti UAB „Jurtinga Shipping“ ir pavedimo I. K.-R. atlikti bankroto proceso veiksmus suteikimo, šių sandorių pripažinimo negaliojančiais, bankroto proceso metu priimtų dokumentų klastojimo. Toks apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus ir paneigia kasatorių teiginius, kad byla apeliacine tvarka nebuvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
17. Teisės taikymo aspektu įvertinusi žemesnės instancijos teismų sprendimų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia kasatoriai, byloje atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, teismai visus įrodymus įvertino laikydamiesi įstatymo reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindami tarpusavyje – ir susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, klaidų dėl jų turinio nepadarė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasatoriais, kad bylos aplinkybės buvo nustatytos neteisingai ar į dalį bylai reikšmingų aplinkybių nebuvo atsižvelgta priimant skundžiamus teismų procesinius sprendimus. Gynybos keltos versijos dėl UAB „Jurtinga Shipping“ finansinės padėties netinkamo įvertinimo, bankroto procedūros fiktyvumo, dokumentų klastojimo buvo motyvuotai paneigtos. Vien tai, kad teismai kitaip nei nuteistieji ir jų gynėjai įvertino bylos duomenis ir padarė kitokias išvadas, savaime nereiškia, kad buvo padaryti minėtų ar kitų BPK normų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
18. Nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjo kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje nebuvo išsamiai išnagrinėti bylos duomenys, susiję su UAB „Jurtinga Shipping“ finansine padėtimi, ir atitinkamai neteisingai nustatyta esminė bylos aplinkybė – bendrovės sunki ekonominė padėtis ir nemokumas bylai aktualiu laikotarpiu. Žemesnės instancijos teismai dėl UAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo, sunkios ekonominės padėties, sudarytų sandorių nuostolingumo sprendė remdamiesi 2020 m. spalio 7 d. specialisto išvada, surašyta ikiteisminio tyrimo metu atlikus UAB „Jurtinga Shipping“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atlikto tyrimo išsamumu ir pateiktų išvadų teisingumu. Kaip matyti iš specialisto išvados, apie UAB „Jurtinga Shipping“ ekonominę padėtį ir nemokumą buvo sprendžiama pagal apskaičiuotus finansinės būklės mokumo (likvidumo) rodiklius (einamojo mokumo (padengimo) koeficientą, kritinio mokumo (skubaus padengimo) koeficientą, bendrojo mokumo koeficientą) skirtingomis datomis. Tyrimą atlikusi ir specialisto išvadą surašiusi specialistė V. Žalkauskienė buvo apklausta teisiamajame posėdyje ir patvirtino savo išvadą, taip pat ir gynybos nurodytų argumentų apie prieštaravimą VMI patikrinimo aktui kontekste. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai išanalizuota, kokie buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paimti kratos metu, perduoti bankroto administratoriui, o paskyrus ūkinės finansinės veiklos tyrimą, perduoti tyrimui atlikti (apeliacinės instancijos teismo nutarties 26–31 punktai), taip paneigiant kasatorių keliamas abejones dėl to, kad dalis reikšmingų buhalterinės apskaitos dokumentų galėjo būti neįvertinti UAB „Jurtinga Shipping“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė kasatorių argumentus, kad teismų išvadas apie sunkią UAB „Jurtinga Shipping“ ekonominę padėtį ir nemokumą paneigia Klaipėdos apskrities VMI 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo akte nustatytos aplinkybės apie UAB „Jurtinga Shipping“ 2010, 2012 ir 2013 metais neapskaičiuotą ir nesumokėtą pelno mokestį, iš viso 545 711 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs specialių žinių nereikalaujantį specialisto išvadoje ir patikrinimo akte nustatytų aplinkybių palyginimą, taip pat remdamasis specialistės teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, padarė pagrįstą išvadą, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyti mokestiniai pažeidimai – nepagrįstai apmokestinamąsias pajamas priskiriant neapmokestinamosioms, dalies pajamų neapskaitant, nepaneigia specialisto išvados apie sunkią UAB „Jurtinga Shipping“ ekonominę padėtį ir nemokumą (apeliacinės instancijos teismo nutarties 36–40 punktai). Taigi, vertinant byloje gautą specialisto išvadą, įrodymų vertinimo klaidų nebuvo padaryta.
19. Taip pat nepagrįsti kasatorių argumentai, kad byloje nebuvo patikrintos aplinkybės dėl UAB „Jurtinga Shipping“ bankroto procedūros fiktyvumo, galimo bankroto procedūros metu priimtų dokumentų klastojimo. Pirmiausia pažymėtina, kad kasatorių keliami klausimai dėl sandorių (UAB „Jurtinga Shipping“ paskirtos bankroto administratorės I. B. įgaliojimo, kuriuo ji įgalioja V. V. atstovauti bendrovei, pavedimo I. K.-R. atlikti bendrovės bankroto proceso veiksmus, jungtinės veiklos sutarties tarp I. B. ir UAB „Admivita“) pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento yra ne baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Šie prašymai taip pat buvo reiškiami atskirų civilinių procesų metu ir nebuvo tenkinti. Kasatorių nurodytos aplinkybės apie neva klastojamus dokumentus bankroto proceso metu pagal gautus atskirus skundus (pareiškimus) taip pat buvo patikrintos ir įvertinos atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą (dėl bankroto proceso metu parengtų dokumentų klastojimo) ir nutraukus ikiteisminį tyrimą (dėl įgaliojimo ir pavedimo klastojimo). Priimti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir galiojantys. Be to, priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ne vien kituose procesuose priimtais procesiniais sprendimais, bet įvertinęs nagrinėjamoje byloje apklaustų liudytojų parodymus pripažino, kad naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti kitokias išvadas, nei buvo padarytos priimant ankstesnius procesinius sprendimus, nėra nustatyta. Išsamūs apeliacinės instancijos teismo argumentai šiais klausimais išdėstyti nutarties 19–21 punktuose.
20. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka neatlikus įrodymų tyrimo buvo padarytas esminis BPK 324 straipsnio 6 dalies pažeidimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistųjų S. L., R. Ž. ir jų gynėjų prašymai atlikti įrodymų tyrimą susiję su jau pirmiau aptartomis aplinkybėmis dėl fiktyvaus bankroto administravimo procedūros vykdymo, dokumentų klastojimo, specialisto išvados prieštaravimų VMI patikrinimo aktui pašalinimo paskiriant ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomones dėl pareikštų prašymų, šių prašymų netenkino motyvuodamas tuo, kad prašomi atlikti įrodymų tyrimo veiksmai yra pertekliniai ir jais jokių naujų bylai reikšmingų aplinkybių nebus nustatyta. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-126-511/2019, 2K-270-628/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-123-1073/2020).
21. Nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjo kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį dėl padarytų esminių BPK pažeidimų arba turėjo perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas turi įgaliojimus iš esmės nagrinėti bylą – iš naujo vertinti bylos įrodymus, atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-241-303/2018, 2K-48-511/2020). Apeliacinės instancijos teismas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui gali tik esant BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a–d papunkčiuose nustatytiems pagrindams (jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; jeigu byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos). Taigi, nustatytus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo reikalavimų pažeidimus, priimto apkaltinamojo nuosprendžio turinio trūkumus apeliacinės instancijos teismas turi ištaisyti pats. Nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytą esminį baudžiamojo proceso teisės pažeidimą, išskyrus pažeidimus, nustatytus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose, apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir priima naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Jeigu apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padarytas BPK pažeidimas neatitinka BPK 369 straipsnio 3 dalyje nurodytų kriterijų (nėra esminis BPK pažeidimas), pats atlieka veiksmus, kuriuos atlikdamas pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK įtvirtintus reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-689/2020). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš dalies neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų reikalavimų, nes pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kuriais atmetė nuteistųjų ir jų gynėjų keliamas versijas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šis pažeidimas nėra esminis, nes nelėmė neteisėto nuosprendžio priėmimo ar nuteistųjų teisės į gynybą pažeidimo, ir šį nuosprendžio trūkumą ištaisė išdėstydamas išsamius argumentus, kuriais motyvuotai atmetė gynybos argumentus dėl neteisingai nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
22. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai kasatorių nurodytų esminių BPK pažeidimų nepadarė.
Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo
23. Kasaciniuose skunduose nesutinkama su S. L. ir R. Ž. nuteisimu pagal BK 209 straipsnį, 208 straipsnio 1 ir 2 dalis, 184 straipsnio 2 dalį, nes, anot kasatorių, UAB „Jurtinga Shipping“ veikla nebuvo nuostolinga (vertinant sandorius su pagrindine kreditore „AS Spacecom Trans“), bendrovės ekonominė padėtis nebuvo sunki ir bendrovė nebuvo nemoki.
24. Priešingai nei teigia kasatoriai, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kaip minėta pirmiau, tinkamai ir laikydamiesi BPK reikalavimų įvertinę bylos įrodymus, išsamiai išnagrinėję bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos nustatant nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius, pagrįstai konstatavo, kad S. L. ir R. Ž. veikose yra visi būtini jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai.
25. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 209 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to padaryta didelė žala kreditoriams. Šiuo nusikaltimu yra pažeidžiami sąžiningo ir atsakingo verslo principai, dėl to nukenčia įmonės darbuotojų, kreditorių materialiniai ir socialiniai interesai bei valstybės nustatyta verslo tvarka. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų asmeninių interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Aptariamas nusikaltimas padaromas tyčia, t. y. kai įmonės vadovas suvokia, kad blogai valdo įmonę, numato bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-261-645/2017).
26. Pagal šiai bylai aktualiu laikotarpiu galiojusį BK 208 straipsnį baudžiamas tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas: 1) neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams (straipsnio 1 dalis); 2) paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams (straipsnio 2 dalis). Nurodytas nusikaltimas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Esant tiesioginei tyčiai, įmonės vadovas supranta, kad įmonės ekonominė padėtis yra sunki arba įmonė nemoki, kai šiai akivaizdžiai gresia bankrotas, ir tai, kad sąmoningai patenkina vieno ar kelių kreditorių reikalavimus (straipsnio 1 dalies atveju), arba paslepia, iššvaisto, perleidžia, perveda į užsienį ar nepateisinamai pigiai parduoda turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti (straipsnio 2 dalies atveju), numato, kad dėl to kreditoriai patirs ar gali patirti žalos, ir to nori. Esant netiesioginei tyčiai, įmonės vadovas nenori, kad dėl jo neteisėtų veiksmų atsirastų žalos kreditoriams, bet sąmoningai leidžia jai kilti.
27. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas ir tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-302-489/2017, 2K-7-648/2019).
28. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. R. Ž. iniciatyva UAB „Jurtinga Shipping“ direktoriumi buvo paskirtas S. L., tuo pačiu laikotarpiu R. Ž. buvo faktinis bendrovės direktorius, o nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. sausio 19 d. R. Ž. buvo oficialus bendrovės direktorius. 2011 m. lapkričio 7 d. R. Ž. iniciatyva S. L. su Estijos įmone „AS Spacecom Trans“ sudaryta cisternų nuomos sutartis buvo nuostolinga – UAB „Jurtinga Shipping“ įsiskolinimai įmonei „AS Spacecom Trans“ 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 17 040 JAV dolerių (13 173,82 Eur), 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 339 079,12 JAV dolerio (255 919,89 Eur), bendros vagonų nuomos sąnaudos 2013 m. sudarė 3 304 898 Eur, o pajamos iš vagonų nuomos buvo 694 478 Eur. R. Ž. iniciatyva S. L. 2013 m. kovo 4 d. su I. A. sudarė paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedą, pagal kuriuos UAB „Jurtinga Shipping“ iki 2018 m. gruodžio 31 d. mokėjimo pavedimais išmokėjo 291 000 Eur paskolą. Byloje nustatyta, kad tuo metu UAB „Jurtinga Shipping“ ne tik dirbo nuostolingai, tačiau bendrovės ekonominė padėtis buvo sunki, jos turto aktyvai buvo mažesni už įsipareigojimus ir bendrovė, pardavusi turtą, neturėjo galimybių laiku ir visiškai grąžinti skolų, nuosavo kapitalo vertė visada buvo neigiama, t. y. bendrovė buvo nemoki. R. Ž. 2015 m. spalio 1 d. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. JSH/BEL-01/15 UAB „Jurtinga Shipping“ negrąžintinai ir be papildomų sąlygų perleido įmonei „Private Company Limited by Shares „Base Energy Limited“ reikalavimo teises į I. A. negrąžintos paskolos likutį – 169 359,60 Eur ir nesumokėtas palūkanas – 18 639,14 Eur. Taip pat pagal R. Ž. UAB „Jurtinga Shipping“ vardu sudarytas 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis UAB „Jurtinga Shipping“ perleido įmonei „SRR“ visas reikalavimo teises į UAB „Baltic Oil Company“ 132 421,47 Eur (148 351,78 JAV dolerio) skolą bendrovei ir visas reikalavimo teises į UAB „Rusbelita“ 27 688,45 Eur skolą bendrovei.
29. Įvertinę byloje nustatytas aplinkybes, žemesnės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad S. L. ir R. Ž., žinodami apie bendrovės nuostolingą veiklą, sunkią ekonominę būklę ir faktinį nemokumą, sąmoningai blogai ją valdė, t. y. suteikė ir išmokėjo 291 000 Eur dydžio paskolą ūkininkui I. A., taip iš bendrovės atitraukdami ženklią lėšų sumą, kuri galėjo būti panaudota iš dalies dengiant įsiskolinimus kreditoriams, taip pat ir įmonei „AS Spacecom Trans“, su kuria buvo sudarytas susitarimas dėl kasmėnesinio įsiskolinimo dengimo. Paskolos suteikimas, atsižvelgiant į bendrovės nuostolingą veiklą ir sunkią ekonominę situaciją, nebuvo susijęs su bendrovės esminių ir būtiniausių veiklos tęstinumą užtikrinančių poreikių tenkinimu ir laikytinas priešingu bendrovės interesams bei nuostolingu. Toks sprendimas ir vėlesnis jokių aktyvių veiksmų nesiėmimas išsireikalaujant sumokėti apskaičiuotas palūkanas ir paskolos likutį rodo sąmoningus nuteistųjų veiksmus, kuriais buvo apsunkinta bendrovės veikla ir pakenkta bendrovės kreditoriams. Bendrovei ekonomiškai nenaudingas sandoris nulėmė bendrovės bankrotą ir kartu didelės turtinės žalos kreditoriams atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, S. L. ir R. Ž. pagrįstai nuteisti už nusikalstamą bankrotą ir skolininko nesąžiningumą. Be to, R. Ž. dar ir neatlygintinai perleido UAB „Jurtinga Shipping“ reikalavimo teisę į negrąžintos paskolos likutį ir nesumokėtas palūkanas užsienio valstybės juridiniam asmeniui, su kuriuo UAB „Jurtinga Shipping“ nesiejo jokie sutartiniai santykiai, taip iššvaistydamas bendrovės turtinę teisę. Taip pat R. Ž., nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, perleido UAB „Jurtinga Shipping“ reikalavimo teises įmonei „SRR“ į bendrą 160 109,92 Eur dydžio skolą, taip patenkindamas tik įmonės „SRR“ reikalavimą ir padarydamas turtinę žalą kitiems kreditoriams (skolininko nesąžiningumas).
30. Kasatorių teiginiai apie neva gerėjusią UAB „Jurtinga Shipping“ finansinę būklę po paskolos ūkininkui I. A. suteikimo yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai. Kaip minėta pirmiau, žemesnės instancijos teismai, nustatydami sunkią bendrovės ekonominę padėtį ir nemokumą, rėmėsi atlikus UAB „Jurtinga Shipping“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą apskaičiuotais einamojo mokumo (padengimo), kritinio mokumo (skubaus padengimo) ir bendrojo mokumo koeficientais. 2013 m. kovo 4 d., sudarant paskolos sutartį su I. A., einamojo mokumo (padengimo) koeficientas buvo 0,74 (esant gerai padėčiai, turėtų būti nuo 1,2 iki 2), kritinio mokumo (skubaus padengimo) koeficientas buvo 0,74 (esant gerai padėčiai, turėtų būti nuo 1 iki 1,5), bendrojo mokumo koeficientas buvo 1,31 (esant gerai padėčiai, turėtų būti mažiau nei 0,5). Nepaisant to, kad vėlesnio laikotarpio apskaičiuoti koeficientai keitėsi ir 2013 m. gruodžio 31 d. einamojo mokumo (padengimo) ir kritinio mokumo (skubaus padengimo) koeficientai buvo atitinkamai 0,86 ir 0,85, o bendrojo mokumo koeficientas buvo 1,1, vis dėlto jų dydis keitėsi nežymiai ir ženkliai viršijo minimalią ribą, kuriai esant padėtis laikytina gera. Atsižvelgiant į tai, kasatorių akcentuojamas koeficientų pokytis žemesnės instancijos teismo išvadų nepaneigia.
31. Kasatoriai nurodo ir tai, kad, pripažįstant S. L. ir R. Ž. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų, turėjo būti įvertintas pagrindinės UAB „Jurtinga Shipping“ kreditorės įmonės „AS Spacecom Trans“ statusas dėl šios įmonės savininkams (akcininkams) taikytinų tarptautinių sankcijų. Dėl iš esmės analogiško pobūdžio klausimo civilinėje byloje yra pasisakyta, kad taikomos tarptautinės sankcijos neriboja bendrovių galimybės sudaryti sandorius ar reikšti reikalavimus teisme, tačiau į tarptautinių sankcijų, kurios turi būti įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymą, taikymo sritį patektų teismo sprendimų, kuriais būtų priteistos sumos, vykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-381-516/2023, 32–34 punktai). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, nepaisant taikytinų tarptautinių sankcijų, tai neužkerta kelio pripažinti, kad nuteistųjų nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala ir UAB „Jurtinga Shipping“ kreditorei įmonei „AS Spacecom Trans“.
32. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai baudžiamąjį įstatymą byloje pritaikė tinkamai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo S. L. gynėjo advokato A. I., nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus kasacinius skundus.
Teisėjai Artūras Ridikas
Sigita Jokimaitė
Algimantas Valantinas
