Baudžiamoji byla Nr. 2K-282-511/2023 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00205-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.4.2.3; 1.2.28.5.2; 2.1.7.4.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorei Editai Ignatavičiūtei,
nukentėjusiosios L. M. atstovui advokatui Mariui Zabitai,
išteisintojo J. Ž. gynėjui advokatui Haroldui Stankevičiui,
išteisintosios M. Ž. gynėjui advokatui Mindaugui Dūdai,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus ir nukentėjusiosios L. M. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu J. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavus veiką iš BK 181 straipsnio 3 dalies, areštu šešiasdešimčiai parų. Pritaikius BK 69 straipsnį, 75 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 5 punktą, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, įpareigojant J. Ž. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei atlyginti nukentėjusiajai L. M. turtinę žalą. Iš nuteistojo J. Ž. priteista nukentėjusiajai L. M. 10 062,38 Eur turtinei žalai ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu M. Ž. išteisinta pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Skundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalis dėl J. Ž. pripažinimo kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo J. Ž. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, nuspręsta palikti nukentėjusiosios L. M. pareikštą civilinį ieškinį nenagrinėtą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovo, prašiusio nukentėjusiosios kasacinį skundą tenkinti, išteisintųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. Ž. išteisintas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo tuo, kad nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. neteisėtai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, naudodamas psichinę prievartą, savavališkai vykdė ginčijamą UAB „O“ tariamą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams, t. y.: 2017 m. lapkričio 2 d. apie 20 val., būdamas naktinio klubo „O“ direktorius, klubo patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą prieš UAB „O“ darbuotoją L. M. – įtardamas, kad ši įvykdė UAB „O“ priklausančio turto vagystę, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos dėl vagystės kreiptis į teisėsaugos institucijas, savavališkai vykdė ginčijamą tariamą teisę atgauti iš L. M. tariamai jos pagrobtą UAB „O“ turtą bei, reikalaudamas jam perduoti 20 000 Eur grynųjų pinigų sumą, grasino nukentėjusiajai, kad neįvykdžius reikalavimo kreipsis į policiją ir pasinaudodamas turimais ryšiais su ja susidoros. Taip įbauginęs bei palaužęs nukentėjusiosios L. M. valią, susitiko su nukentėjusiąja 2017 m. lapkričio 3 d. apie 15 val. ir priėmė dalį – 10 000 Eur – neteisėtai reikalautos sumos. Tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudodamas nukentėjusiosios L. M. palaužta valia dėl panaudotos psichinės prievartos, neteisėtais veiksmais išgavęs nukentėjusiosios pažadą dėl likusios 10 000 Eur sumos perdavimo atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus – pasirašyti notarų biure apsimestinę 10 000 Eur paskolos sutartį, 2017 m. lapkričio 6 d. apie 13 val. Vilniaus r. notarų biure, esančiame Vilniuje, Verkių g. 1, pasirašė su nukentėjusiąja apsimestinį sandorį – 10 000 Eur paskolos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), nors paskolos realiai nesuteikė.
2. M. Ž. išteisinta pagal BK 181 straipsnio 3 dalį dėl kaltinimo tuo, kad nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d., iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupe su sutuoktiniu J. Ž., neturėdama teisėto pagrindo, iš savanaudiškų paskatų atvirai prievartavo didelės vertės turtą, t. y.: po to, kai 2017 m. lapkričio 2 d. apie 20 val. J. Ž., būdamas naktinio klubo „O“ direktorius, klubo patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą prieš UAB „O“ darbuotoją L. M. – be pagrindo teigdamas, kad ši įvykdė UAB „O“ priklausančio turto vagystę, bei reikalaudamas jam perduoti 20 000 Eur, grasino nukentėjusiajai, kad neįvykdžius reikalavimo kreipsis į policiją ir pasinaudodamas turimais ryšiais su ja susidoros. Taip jam įbauginus bei palaužus nukentėjusiosios L. M. valią, ji (M. Ž.) ir sutuoktinis J. Ž., būdami ir veikdami kartu, naktinio klubo „O“ patalpose, esančiose Vilniuje (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 3 d. apie 10 val. priėmė dalį – 10 000 Eur – neteisėtai reikalautos sumos. Tęsdama nusikalstamą veiką ir vykdydama savo bendrą susitarimą su sutuoktiniu J. Ž., pasinaudodami nukentėjusiosios palaužta valia dėl panaudotos psichinės prievartos, neteisėtais veiksmais išgavę nukentėjusiosios pažadą dėl likusios 10 000 Eur sumos perdavimo atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus – pasirašyti notarų biure apsimestinę 10 000 Eur paskolos sutartį, 2017 m. lapkričio 6 d. 12.20 val. Vilniaus r. notarų biure, esančiame Vilniuje, Verkių g. 1, ji (M. Ž.) su J. Ž. atliko su nukentėjusiąja neteisėtą turtinį veiksmą – pasirašė apsimestinį sandorį – 10 000 Eur paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nors paskolos realiai nesuteikė, t. y. atvirai prievartavo didelės vertės turtą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs J. Ž. ir M. Ž. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. Ž. nepadarė nei jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 181 straipsnio 3 dalyje, nei nusikalstamos veikos, nurodytos BK 294 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas dėl J. Ž. kaltės padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką, teismas nurodė, kad J. Ž. nepagrįstai pripažintas kaltu, nes nenustatyta, kad jis panaudojo prieš nukentėjusiąją psichinę prievartą, kad padarė nukentėjusiajai L. M. didelę neturtinę žalą, kad turėjo tyčią savavaldžiauti.
III. Kasacinių skundų argumentai
4. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras N. Puškorius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 9 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes iškreipė įrodymų turinį ir neanalizavo byloje surinktų įrodymų kaip visumos. Išteisindamas J. Ž. ir palikdamas galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį M. Ž., teismas rėmėsi tik išteisintųjų iškeltomis gynybos versijomis ir nevertino jų kaltumą patvirtinančių įrodymų, byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, nelygindamas jų su kitais įrodymais, taip pažeisdamas reikalavimą įrodymus vertinti kaip visumą. Darydamas išvadą, kad J. Ž. turėjo teisėtą pagrindą reikalauti iš L. M. 20 000 Eur, teismas analizavo tik M. B. parodymus, L. M. sąsiuvinyje esančius įrašus, liudytojų O. P. ir I. V. parodymus, 2022 m. spalio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolą, tačiau padarė klaidų dėl jų turinio, nes pirmiau nurodyti įrodymai yra tik kitų žmonių įtarimai, manymas, jog L. M. galėjo savintis UAB „O“ turtą, ir jie niekaip nepagrindžia teismo išvados, kad J. Ž. sąžiningai klydo dėl reikalavimo teisės, kad turėjo teisę reikalauti 20 000 Eur. Priešingai, 2022 m. spalio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole yra duomenų, kad J. Ž. ir M. Ž. nežinojo, kokia suma iš UAB „O“ buvo pasisavinta. Be to, teismas šių duomenų nelygino su nukentėjusiosios L. M., liudytojos V. K. parodymais, 2021 m. vasario 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenimis apie L. M. pokalbius su M. V., N. M., M. C., iš kurių matyti, kad jokia žala UAB „O“ nebuvo padaryta, o net jei ir buvo padaryta, tai tikrai ne tokio dydžio, kokį L. M. nurodė J. Ž. Spręsdamas, ar J. Ž. naudojo psichinę prievartą prieš L. M., teismas taip pat rėmėsi 2022 m. spalio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, tačiau padarė klaidų dėl šio įrodymo turinio, nes iš pokalbio su J. Ž. matyti, kad nukentėjusioji L. M. buvo išsigandusi, jautė nerimą ir įtampą. Pirmiau nurodytą aplinkybę patvirtina 2017 m. gruodžio 8 d., 2020 m. birželio 17 d., 2020 m. birželio 23 d. ir 2021 m. vasario 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų duomenys apie L. M. pokalbius su N. M., M. V., A. V., M. C., nukentėjusiosios, liudytojų I. K., M. B. parodymai.
4.2. Nagrinėdamas bylą pagal pateiktą prokuroro apeliacinį skundą, teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, todėl iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 331 straipsnį. Prokuroro apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad byloje realiai ir faktiškai nebuvo nustatyta, jog L. M. savinosi UAB „O“ priklausantį turtą. Be to, skunde buvo nurodoma, kad iš bylos duomenų neaišku, kokiais duomenimis remdamasis pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog J. Ž. reikalauta 20 000 Eur suma yra pagrįstas ir teisėtas reikalavimas. Ši aplinkybė turėjo būti byloje patikimai nustatyta, nes veika kvalifikuojama kaip turto prievartavimas ir tada, kai prievartinis reikalavimas aiškiai viršija prievolės dydį. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl M. Ž. išteisinimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, nors bylos duomenimis nustatyta, kad M. Ž. kartu su J. Ž. dalyvavo neteisėtuose veiksmuose, nuo kurių nukentėjo L. M. Pirmiau nurodyti prokuroro apeliacinio skundo argumentai buvo esminiai, todėl teismas pagal šiuos argumentus turėjo patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, bet to nepadarė.
4.3. Darydami išvadą, kad J. Ž. veika neatitinka nei BK 181 straipsnio 3 dalyje, nei 294 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų sudėčių požymių, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo patikslintas J. Ž. pareikštas kaltinimas, nurodant, kad šis padarė BK 181 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą, todėl teismas galėjo spręsti, ar J. Ž. veika kvalifikuotina pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ar pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą, ar asmens veika kvalifikuotina kaip turto prievartavimas pagal BK 181 straipsnį ar kaip savavaldžiavimas pagal BK 294 straipsnį, būtina nustatyti, ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusiojo perduoti turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-357/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-357/2012">2K-357/2012</a>). Priešingai nei nurodė bylą nagrinėję teismai, baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jokių realiai egzistuojančių teisinių santykių tarp J. Ž. ir L. M. nebuvo, J. Ž. neturėjo jokios nei realios, nei tariamos teisės reikalauti, kad L. M. jam perduotų 20 000 Eur. Be to, reikšminga yra tai, kad pagal teismų praktiką veika kvalifikuojama kaip turto prievartavimas ir tada, kai reikalavimas yra nelygiavertis prievolei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-53/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-53/2014">2K-53/2014</a>). Dėl to J. Ž. turtinis reikalavimas L. M. buvo akivaizdžiai neteisėtas, o tai yra vienas iš turto prievartavimo nusikalstamos veikos sudėties požymių. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad J. Ž. grasino L. M. su ja susidoroti kreipdamasis į policiją, pateikdamas kompromituojančią informaciją. Apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad pati L. M. į teisėsaugos institucijas dėl patirtos psichinės prievartos nesikreipė, savo noru sutiko atlyginti žalą, pati atvyko pas notarą, nepaneigia byloje surinktais įrodymais patikimai nustatytų aplinkybių, kad L. M. dėl J. Ž. grasinimų buvo išsigandusi, jautė įtampą ir baimę. Be to, tai, kad nukentėjusioji dėl patirtos psichinės prievartos nesikreipė į teisėsaugos institucijas, kaip tik ir patvirtina, kad jos valia dėl patirtos prievartos buvo palaužta. Taigi J. Ž. veika atitinka ir kitą objektyvųjį turto prievartavimo nusikalstamos veikos sudėties požymį. J. Ž., reikalaudamas pinigų iš L. M., suprato, kad neturi nei tikros, nei tariamos teisės į 20 000 Eur sumą, taip pat suprato, kad prieš nukentėjusiąją naudoja psichinę prievartą, ir norėjo taip veikti, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Taigi bylą nagrinėję teismai turėjo J. Ž. veiką kvalifikuoti kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, bet to nepadarė, taip klaidingai pritaikydami baudžiamąjį įstatymą.
5. Kasaciniu skundu nukentėjusioji L. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 9 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė nurodo:
5.1. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalis, 183 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, prokuroras pateikė nukentėjusiosios ir J. Ž. bei M. Ž. pokalbio garso įrašą. Po šio garso įrašo perklausymo teismas apie pokalbio turinį apklausė J. Ž., tačiau nukentėjusiosios L. M. apie pokalbio turinį neapklausė. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas suteikia galimybę apeliacinės instancijos teismui ištaisyti visas pirmosios instancijos teismo klaidas, padarytas nustatant tikrąsias bylos aplinkybes, be to, įpareigoja teismą būti aktyvų, todėl, neapklausdamas nukentėjusiosios apie pokalbio turinį, apeliacinės instancijos teismas neįgyvendino savo pareigos.
5.2. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, todėl iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 331 straipsnį. Prokuroro paduotame apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad byloje realiai ir faktiškai nebuvo nustatyta, jog nukentėjusioji savinosi UAB „O“ turtą, neaišku, kokiais įrodymais teismas grindė išvadą, kad J. Ž. reikalauta 20 000 Eur suma yra pagrįsta bylos aplinkybėmis. Į šį apeliacinio skundo argumentą nebuvo atsakyta, nors jis buvo reikšmingas, kadangi įgalino teismą teisingai nuspręsti, kaip kvalifikuotina J. Ž. įvykdyta veika (turto prievartavimas ar savavaldžiavimas).
5.3. Išteisindamas J. Ž. dėl kaltinimų padarius BK 181 straipsnio 3 dalyje ar 294 straipsnio 2 dalyje nurodytas veikas, apeliacinis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nukentėjusioji nurodo, kad J. Ž. ar M. Ž. neturėjo nei realios, nei tariamos teisės reikalauti iš jos 20 000 Eur. Byloje priimtais nuosprendžiais nustatyta, kad J. Ž. 2017 m. lapkričio 2 d. apie 20 val., būdamas naktinio klubo „O“ direktorius, klubo patalpose iš L. M. reikalavo perduoti 20 000 Eur grynaisiais, o 2017 m. lapkričio 3 d. apie 15 val. susitiko su L. M. ir priėmė dalį reikalautos sumos – 10 000 Eur. Po to 2017 m. lapkričio 6 d. apie 13 val. Vilniaus rajono notarų biure J. Ž. pasirašė su L. M. apsimestinį sandorį – paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtibi) dėl likusios 10 000 Eur sumos, nors paskolos realiai nesuteikė. Įvertindamas J. Ž. veiksmus prieš nukentėjusiąją kaip savavaldžiavimą, pirmosios instancijos teismas tai motyvavo aplinkybe, kad J. Ž. reiškiamos turtinės pretenzijos turėjo subjektyvų pagrindą, t. y. manymą, kad ji, L. M., savinasi klubo „O“ lėšas. Nukentėjusioji pažymi, kad kaltinimai J. Ž. yra įrodyti byloje surinktais įrodymais, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes, pernelyg sureikšmino grasinimus dėl tariamo klubo turto savinimosi, nors J. Ž. grasinimai buvo žymiai platesnio pobūdžio, pavyzdžiui, buvo grasinama paskelbti nukentėjusiąją kompromituojančią informaciją, nukentėjusiąją sunaikinti (2021 m. vasario 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenys). Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas apskritai J. Ž. veikoje neįžvelgė jokios nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes nenustatė, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudota psichinė prievarta. Savo išvadą motyvavo tuo, kad nukentėjusioji nesikreipė į teisėsaugos institucijas, pati atvyko pas notarą ir pan. Nukentėjusioji pažymi, kad šie argumentai nepagrįsti, nes J. Ž. grasinimai buvo platesnio pobūdžio, apimantys ir kompromituojančios informacijos paskelbimą, todėl jos valia buvo palaužta ir ji besąlygiškai sutiko su bet kokiu reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė veiksmų, kad būtų išsiaiškinta, ar jai pareikštas 20 000 Eur reikalavimas savo dydžiu buvo bent kiek pagrįstas, neatkreipė dėmesio į tai, kad J. Ž., gavęs dalį neteisėtai reikalautos sumos už klubui padarytą žalą, pinigų į klubo buhalterinę apskaitą neįtraukė, nors tai parodo, kad J. Ž. priedanga reikalavimui buvo pramanyta. Be to, teismas neįvertino, kad prokuroro pateiktas pokalbio garso įrašas yra tik dalis įvykio sekos, nesiaiškino, kada realiai buvo jai pareikšti neteisėti reikalavimai ir panaudota psichinė prievarta. Savavaldžiavimas ir turto prievartavimas skiriasi pagal tyčios turinį, nes savavaldžiavimo atveju kaltininkas pagrįstai ar dėl klaidos mano, kad jis turi reikalavimo pagrindą. Kaip minėta, J. Ž. gautų pinigų į UAB „O“ buhalterinę apskaitą neįtraukė, todėl pateikdamas jai turtinį reikalavimą ir grasindamas akivaizdžiai suprato, kad neturi nei tikros, nei tariamos teisės reikalauti iš nukentėjusiosios 20 000 Eur. Dėl to J. Ž. veika turėjo būti kvalifikuota kaip turto prievartavimas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, bet teismai to nepadarė.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro N. Puškoriaus ir nukentėjusiosios L. M. kasaciniai skundai tenkintini.
Dėl kasaciniuose skunduose nurodomų BPK pažeidimų ir BK 181 straipsnio taikymo
7. Prokuroro kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas iškreipė byloje surinktų įrodymų turinį, byloje surinktus įrodymus vertino ne kaip visumą, bet atsietai vienus nuo kitų, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nukentėjusiosios kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinės instancijos teismui prokuroro pateiktą garso įrašą apklausė išteisintąjį J. Ž., tačiau neapklausė nukentėjusiosios, be to, neįvertino nukentėjusiosios L. M. parodymų apie pokalbį su J. Ž. ir M. Ž., todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių reikalavimus. Prokuroro ir nukentėjusiosios kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, nes teismas neatsakė į esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus, todėl iš esmės pažeidė BPK 320, 331 straipsnių reikalavimus. Išteisindamas J. Ž. dėl kaltinimų padarius BK 181 straipsnio 3 dalyje ar 294 straipsnio 2 dalyje nurodytas veikas, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriai nurodo, kad J. Ž. ar M. Ž. neturėjo nei realios, nei tariamos teisės reikalauti iš jos 20 000 Eur.
8. Šioje byloje J. Ž. ir M. Ž. buvo kaltinami pagal BK 181 straipsnio 2 dalį dėl to, kad, veikdami bendrininkų grupe, J. Ž. panaudojus psichinį smurtą, neturėdami teisėto pagrindo, prievartavo nukentėjusiosios L. M. turtą šios nutarties 1 ir 2 punktuose nurodytomis aplinkybėmis.
9. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą; pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelę turtinę žalą.
10. Pažymėtina, kad išoriškai panašūs tiek turto prievartavimo, tiek savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) objektyvieji požymiai. Abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę ir galimai tolesni veiksmai, nukreipti į tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimą. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad vienas iš esminių turto prievartavimo požymių, šį nusikaltimą skiriančių nuo savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis), – tai vertimo suteikti turtinę naudą neteisėtumas. Nuoseklioje teismų praktikoje nurodoma, kad paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą (BK 294 straipsnis) būtina nustatyti, jog kaltininkas, pažeidžiant teisės įgyvendinimo tvarką reikšdamas turtines pretenzijas, šioms pretenzijoms iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas). Ar asmuo turėjo teisinį pagrindą reikšti pretenzijas, sprendžiama iš civilinės teisės pozicijų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnyje nurodyti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM3LTIyMi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-237-222/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-237-222/2017">2K-237-222/2017</a>). Kartu teismų praktikoje pasisakyta, kad neleistina, jog kvalifikavimo pagrindu būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat pripažįstama, kad tariamosios teisės įgyvendinimo atveju būtina nustatyti, jog kaltininkas negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg3LTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-187-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-187-697/2018">2K-187-697/2018</a>, 2K-215-895/2019, 2K-326-303/2019, 2K-242-719/2022).??? Pažymėtina ir tai, kad nelygiavertis prievolei prievartinis reikalavimas perduoti turtą kvalifikuojamas kaip turto prievartavimas, nes tokiu atveju reikalaujama perduoti svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2004, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-53/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-53/2014">2K-53/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg3LTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-187-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-187-697/2018">2K-187-697/2018</a>).
11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. Ž., įtardamas, jog L. M. įvykdė UAB „O“ priklausančio turto vagystę, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos dėl vagystės kreiptis į teisėsaugos institucijas, savavališkai vykdė ginčijamą tariamą teisę atgauti iš L. M. tariamai jos pagrobtą UAB „O“ turtą bei, reikalaudamas jam perduoti 20 000 Eur grynųjų pinigų sumą, grasino nukentėjusiajai, kad neįvykdžius reikalavimo kreipsis į policiją ir pasinaudodamas turimais ryšiais su ja susidoros, įbauginęs bei palaužęs nukentėjusiosios L. M. valią, priėmė dalį – 10 000 Eur – neteisėtai reikalautos sumos ir pasirašė su nukentėjusiąja apsimestinį sandorį – 10 000 Eur sumos paskolos sutartį, nors paskolos realiai nesuteikė. Teismas laikė, kad J. Ž. reikalauta iš L. M. pinigų suma, šio įsitikinimu, neviršijo L. M. galimai pasisavintos sumos, dėl to J. Ž. veiką kvalifikavo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Spręsdamas dėl M. Ž. kaltės, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai nepatvirtina, jog M. Ž. reikalavo iš L. M. 20 000 Eur; ji tik dalyvavo pasirašant paskolos sutartį su nukentėjusiąja, nes be M. Ž. sutikimo nebuvo galima sudaryti paskolos sutarties tarp J. Ž. ir nukentėjusiosios L. M.
12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro ir nuteistojo gynėjo apeliacinius skundus, remdamasis išteisintųjų J. Ž., M. Ž., liudytojo M. B., O. P., I. V. parodymais, 2022 m. spalio 4 d. apžiūros protokolo duomenimis apie J. Ž., M. Ž., L. M. pokalbius, J. Ž. pokalbio su klubo darbuotojomis M. ir I. duomenimis, padarė išvadą, kad L. M. savinosi UAB „O“ pinigus ir padarė klubui žalos. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. Ž. vykdė L. M. ginčijamą UAB „O“ tariamą teisę į padarytos žalos atlyginimą, įtvirtintą CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad J. Ž., kalbėdamas su L. M. dėl žalos atlyginimo, jai negrasino, tik informavo, kad kreipsis dėl įvykio į policiją. Teismas padarė išvadą, kad J. Ž. nenaudojo prieš L. M. psichinės prievartos, o tik leido L. M. pasirinkti arba atlyginti UAB „O“ padarytą žalą, arba jos neatlyginti, o tokiu atveju J. Ž. turės kreiptis į teisėsaugos institucijas. Teismas nusprendė, kad tokie jo veiksmai informuojant apie tai, kad dėl įvykio kreipsis į teisėsaugos institucijas, negali būti vertinami kaip sukeliantys didelę neturtinę žalą L. M., be to, ji turėjo elgesio pasirinkimo laisvę, tačiau dėl 10 000 Eur grąžinimo ir paskolos sutarties pasirašymo į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Dėl to teismas nusprendė, kad J. Ž. nepadarė BK 294 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos.
13. Iš byloje paduoto prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad vienas esminių argumentų, iškeltų skunde, buvo tas, jog teismai be pagrindo netaikė J. Ž. ir M. Ž. veikai BK 181 straipsnio 3 dalies, be kita ko, ir dėl to, kad išteisintųjų pareikštas prievartinis turtinis reikalavimas aiškiai viršijo L. M. turtinės prievolės dydį, o tokiu atveju pagal teismų praktiką veika kvalifikuotina kaip turto prievartavimas, šiuo atveju pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pasisakė, kad, išanalizavus byloje surinktus ir teisme patikrintus bei papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis J. Ž. iš nukentėjusiosios L. M. reikalavo perduoti jam pinigus, turėdamas tam pagrindą, nes, jo žiniomis ir įsitikinimu, L. M. pagrobė UAB,,O“ priklausantį turtą (lėšas), t. y. nuteistasis J. Ž., reikalaudamas iš nukentėjusiosios pinigų, vykdė nukentėjusiosios L. M. ginčijamą UAB,,O“ tariamą teisę į padarytos žalos atlyginimą. Tačiau reikalavimo lygiavertiškumo apeliacinės instancijos teismas nevertino ir dėl jo nepasisakė. Taigi, teismas nesiėmė įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą, be to, neatsakė į esminį apeliacinio skundo argumentą, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimą. Šie pažeidimai vertintini kaip esminiai, nes sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą byloje.
14. Pažymėtina ir tai, kad priklausomai nuo to, ar asmuo prievartauja turtą, ar įgyvendina savo tikrą teisę (ar tariamą dėl jos sąžiningai klysdamas), grasinimas kreiptis į teisėsaugos organus dėl padarytos nusikalstamos veikos prievartos panaudojimo požymio kontekste pagal byloje nustatytas aplinkybes gali būti vertinamas skirtingai. Tokiu atveju, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į turtinio reikalavimo teisėtumą.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad prieš nukentėjusiąją L. M. nebuvo naudojama psichinė prievarta, kad jai nebuvo padaryta neturtinė žala, neįvertinęs dalies bylos duomenų. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamieji L. M. negrasino, J. Ž. tik informavo, kad kreipsis į policiją dėl įvykio. 2022 m. spalio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole, be kita ko, užfiksuota, kad J. Ž. iš tiesų įspėja L. M., kad jei nebus grąžinti pavogti UAB „O“ pinigai, jis kreipsis į teisėsaugos institucijas dėl šio įvykio, tačiau protokole užfiksuotos ir kitokio pobūdžio išteisintųjų užuominos, nesusijusios su žalos atlyginimu, kaip antai J. Ž. sako L. M., kad „eis iki galo“, kad „tu čionais vartojai narkotikus“, kad „tu vogei ir Malibu“; pokalbio metu J. Ž. sako: „Vienas dalykas, antras dalykas, turėsi problemų greičiausiai su savo šitais veikėjais ten visais, kuriais tu ten bendrauji, pas kuriuos tu... ir galėsi paaiškinti, kodėl ten pas tave kažkas atvažiuoja, ką tu ten veiki, kodėl ten pas tave maišeliai iškrenta kažkokie tai, kad tu ten pastoviai keistai atrodai“, „tu galėsi tą savo teisininkės karjerą užmiršti visam gyvenimui, visam. Čia šitas bajeris dar nepraeis taip“, M. Ž. pokalbio metu sako: „Tu pastatinėji mūsų darbuotojus su savo narkotikais, kiši juos į tuos dalykus“ ir kt. Teismas nevertino ir nukentėjusiosios parodytų aplinkybių, kad gali būti paviešinta ją kompromituojanti vaizdo medžiaga, kaip ji klube šoka su klientais, kaip jie ją apsikabina, glosto ir pan. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas apie užfiksuotų pokalbių turinį apklausė išteisintąjį, tačiau neapklausė nukentėjusiosios ir taip tinkamai neištyrė, ar L. M. priėmė sprendimą sutikti sumokėti išteisintajam 10 000 Eur ir sudaryti 10 000 Eur sumos paskolos sutartį laisva valia, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, ar tai nulėmė vien tik įspėjimas, kad, nesumokėjus reikalaujamų sumų, dėl vagystės fakto kreipsis į policiją, ar ir kitos išteisintųjų nukentėjusiajai išsakytos, tačiau teismų neįvertintos užuominos. Šios aplinkybės yra svarbios ir turi būti tinkamai ištirtos bei įvertintos sprendžiant apie psichinio smurto prieš nukentėjusiąją (ne)panaudojimą. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvados apie psichinės prievartos bei didelės žalos požymių nebuvimą padarytos nevisiškai ištyrus bylos aplinkybes ir neįvertinus dalies bylos įrodymų, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šis pažeidimas turi reikšmės bylai teisingai išspręsti ir sutrukdė teismui priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, todėl vertintinas kaip esminis.
16. Kadangi byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta padarant esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, ji perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl kitų kasacinių skundų argumentų kasacinės instancijos teismas nepasisako, nes su jais susiję klausimai dar turės būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Pakartotinai nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo išsamiai ištirti bylos aplinkybes, reikšmingas tam, kad byla būtų išspręsta teisingai, jas nustatyti, patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal prokuroro apeliacinio skundo argumentus ir surašyti dėl to BPK reikalavimus atitinkantį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 9 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Alvydas Pikelis
Eligijus Gladutis
