S. G. pagal BK 182 str. 2 d., 220 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-279-387/2023

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03011-2014-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. gynėjos advokatės Mildos Šmitaitės kasacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7530 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 295 Eur) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. G. paskirta galutinė laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausmė;

vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), 2 dalies 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pareigą neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 8 d. nuosprendžio (turėtų būti – nutarties) dalis, kuria atmestas nuteistojo S. G. ir jo gynėjos advokatės Mildos Šmitaitės apeliacinis skundas.

Šioje baudžiamojoje byloje nuteistų D. G. ir T. K. kasacinius skundus atsisakyta priimti. Taip pat šioje byloje nuteisti ir G. S. bei M. L., tačiau dėl jų kasacinių skundų nebuvo gauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. S. G. nuteistas už tai, kad:

1.1. jis, būdamas UAB „Akmens meistrai“ direktorius ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 14 straipsnio 2 dalį atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą laiku buhalteriui, nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2012 m. spalio 18 d. apgaulingai tvarkė UAB „Akmens meistrai“ buhalterinę apskaitą, nes nepateikė UAB „Akmens meistrai“ buhalterijai visų duomenų dėl paslaugų pardavimo, pinigų priėmimo operacijų, dėl to buhalterinės apskaitos dokumentais neįforminta ir į buhalterinę apskaitą neįtraukta paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo operacijų – 2011 m. 132 761,98 Lt vertės, 2012 m. 17 615,50 Lt vertės, pinigų priėmimo operacijų – 2011 m. 160 642 Lt vertės, 2012 m. 21 314,76 Lt vertės;

1.2. be to, jis, vykdydamas bendrininko organizatoriaus D. G. nusikalstamus nurodymus įtraukti į UAB „Akmens meistrai“ buhalterinę apskaitą pastarojo jam pateiktus ūkininkų M. L., G. S. pasirašytus dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas dėl grūdinių kultūrų pirkimų, pateikė UAB „Akmens meistrai“ buhalterijai įtraukti į buhalterinę apskaitą šiuos dokumentus, apie kurių suklastojimą UAB „Akmens meistrai“ buhalterijai nebuvo žinoma, nes juose buvo įformintos ir S. G. parašais patvirtintos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų pirkimų iš ūkininkų M. L., G. S., taip pat tikrovės neatitinkantys duomenys apie pastariesiems išmokėtas pinigų sumas, kurių jie negavo, tai yra:

1.2.1. pagal PVM sąskaitas faktūras dėl pirkimo iš ūkininko M. L. 2011 m. gruodžio 21 d. ML Nr. 0001 120 tonų rapsų ir pinigų sumokėjimą – 203 280,00 Lt pagal kasos išlaidų orderį (2011 m. gruodžio 22 d. Nr. 538), 2012 m. sausio 12 d. ML12 Nr. 0002 1,32 tonos rapsų ir pinigų sumokėjimą – 2236,08 Lt pagal kasos išlaidų orderį (2012 m. sausio 12 d. Nr. 540), 2012 m. kovo 12 d. MA Nr. 0001 120 tonų rapsų ir pinigų sumokėjimą – 211 992,00 Lt pagal kasos išlaidų orderį (2012 m. kovo 12 d. Nr. 545), 2012 m. rugsėjo 14 d. ML12 Nr. 0001 98,54 tonos rapsų ir pinigų sumokėjimą – 181 830,94 Lt pagal kasos išlaidų orderį (2012 m. rugsėjo 19 d. Nr. 590), 2012 m. spalio 1 d. ML Nr. 0002 264 tonų kviečių ir pinigų sumokėjimą – 192 244,80 Lt pagal kasos išlaidų orderį (2012 m. spalio 18 d. Nr. 599);

1.2.2. pagal PVM sąskaitas faktūras dėl pirkimo rapsų iš ūkininko G. S. 2012 m. kovo 12 d. GS Nr. 0001 180,2 tonos ir pinigų sumokėjimą – 318 341,32 Lt pagal kasos išlaidų orderį (2012 m. kovo 12 d. Nr. 546), 2012 m. rugsėjo 14 d. GL12 Nr. 0001 100,16 tonos ir pinigų sumokėjimą – 184 820,24 Lt pagal kasos išlaidų orderį (2012 m. rugsėjo 19 d. Nr. 588).

1.3. Tokiais nusikalstamais veiksmais S. G. pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „Akmens meistrai“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2011–2012 metais, t. y. jis pripažintinas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

2. Be to, S. G. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „Akmens meistrai“ vadovas, nepateikė UAB „Akmens meistrai“ buhalterijai visų duomenų dėl paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo, pinigų priėmimo operacijų bei siekdamas UAB „Akmens meistrai“ naudai išvengti 260 443,40 Lt (75 429,62 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir veikdamas per UAB „Akmens meistrai“ buhalteres A. R., A. T., kurios pagal tuo metu turimus buhalterinės apskaitos duomenis nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. įrašė į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2011 metų balandžio–spalio, gruodžio mėnesius, 2012 metų sausio, kovo–birželio, rugsėjo, spalio mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Akmens meistrai“ pajamas, tai yra neteisingas paminklų gamybos bei kapų tvarkymo apmokestinamųjų sandorių vertes, pridėtinės vertės atskaitą, dėl to neapskaičiuota bei valstybės biudžetui nesumokėta 260 443,40 Lt (75 429,62 Eur) už 2011–2012 metus, 179 851,38 Lt (52 088,55 Eur) pelno mokesčio, ir veikdamas per UAB „Akmens meistrai“ buhalteres A. R., A. T., kurios pagal tuo metu turimus buhalterinės apskaitos duomenis 2012 m. gegužės 12 d., 2013 m. balandžio 16 d. įrašė į metines 2011–2012 metų pelno mokesčio deklaracijas (PLN204) žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Akmens meistrai“ pelną, turtą, tai yra mažesnes pardavimo pajamas už suteiktas 170 169,19 Lt (49 284,41 Eur) sumos paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas bei nepagrįstai padidintas sąnaudas 1 070 037,00 Lt (309 904,14 Eur), dėl to mažiau apskaičiuota bei valstybės biudžetui nesumokėta 179 851,38 Lt (52 088,55 Eur) už 2011–2012 metus, bei šie žinomai neteisingi duomenys apie UAB „Akmens meistrai“ pajamas, pelną, turtą nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. per UAB „Akmens meistrai“ buhalteres A. R., A. T., nežinančias apie šių duomenų neteisingumą, pateikti elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu S. G. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, S. G. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „Akmens meistrai“ vadovas, nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2012 m. spalio 18 d. nepateikė UAB „Akmens meistrai“ buhalterijai visų duomenų dėl paslaugų pardavimo, pinigų priėmimo operacijų, dėl to buhalterinės apskaitos dokumentais neįforminta ir į buhalterinę apskaitą neįtraukta paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo operacijų – 2011 m. 132 761,98 Lt (38 450,33 Eur) vertės, 2012 m. 17 615,50 Lt (5101,80 Eur) vertės, pinigų priėmimo operacijų – 2011 m. 160 642 Lt (46 525,14 Eur) vertės, 2012 m. 21 314,76 Lt (6173,18 Eur) vertės, bei, vykdydamas bendrininko organizatoriaus D. G. nusikalstamus nurodymus įtraukti į UAB „Akmens meistrai“ buhalterinę apskaitą pastarojo jam pateiktus M. L. ir G. S. pasirašytus apskaitos dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas dėl grūdinių kultūrų pirkimų ir sudaryti sąlygas apgaule UAB „Akmens meistrai“ naudai išvengti didelės vertės turtinių prievolių, mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, – pridėtinės vertės, pelno mokesčių, pateikė UAB „Akmens meistrai“ buhalterijai įtraukti į buhalterinę apskaitą šiuos žinomai suklastotus apskaitos dokumentus, apie kurių suklastojimą UAB „Akmens meistrai“ buhalterijai nebuvo žinoma, nes juose buvo įformintos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų pirkimų iš ūkininkų M. L., G. S. pagal PVM sąskaitas faktūras: 2011 m. gruodžio 21 d. ML Nr. 0001 dėl 120 tonų rapsų už tariamai 203 280,00 Lt (58 873,96 Eur), 2012 m. sausio 12 d. ML12 Nr. 0002 dėl 1,32 tonos rapsų už tariamai 2236,08 Lt (647,61 Eur), 2012 m. kovo 12 d. MA Nr. 0001 dėl 120 tonų rapsų už tariamai 211 992,00 Lt (61 397,13 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. ML12 Nr. 0001 dėl 98,54 tonos rapsų už tariamai 181 830,94 Lt (52 661,88 Eur), 2012 m. spalio 1 d. ML Nr. 0002 dėl 264 tonų kviečių už tariamai 192 244,80 Lt (55 677,94 Eur), 2012 m. kovo 12 d. GS Nr. 0001 dėl 180,2 tonos rapsų už tariamai 318 341,32 Lt (92 198,02 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. GL12 Nr. 0001 dėl 100,16 tonos rapsų už tariamai 184 820,24 Lt (53 527,64 Eur), po to per UAB „Akmens meistrai“ buhalteres A. R., A. T., nežinančias apie joms S. G. pateiktų buhalterinės apskaitos duomenų neteisingumą, nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2011 metų balandžio–spalio, gruodžio mėnesius, 2012 metų sausio, kovo–birželio, rugsėjo, spalio mėnesius su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie UAB „Akmens meistrai“ pajamas, tai yra neteisingos paminklų gamybos bei kapų tvarkymo apmokestinamųjų sandorių vertės, pridėtinės vertės atskaitą, taip pat metines 2011–2012 metų pelno mokesčio deklaracijas (PLN204) su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie UAB „Akmens meistrai“ pelną, turtą, tai yra mažesnes pardavimo pajamas už suteiktas 170 169,19 Lt (49 284,41 Eur) sumos paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas bei nepagrįstai padidintas sąnaudas 1 070 037 Lt (309 904,14 Eur). S. G. paminėtais neteisėtais veiksmais sudarė sąlygas apgaule UAB „Akmens meistrai“ naudai nuo 2011 m. gegužės 25 d. pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, nuo 2012 m. spalio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą išvengti, o ir buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių – pridėtinės vertės 260 443,40 Lt (75 429,62 Eur), pelno 179 851,38 Lt (52 088,55 Eur), iš viso 440 294,78 Lt (127 518,17 Eur) už 2011–2012 metus. S. G. pripažintinas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistojo S. G. gynėja advokatė M. Šmitaitė prašo pakeisti pirmosios bei antrosios instancijos teismų sprendimų dalis dėl nuteistojo S. G. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir S. G. išteisinti arba panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis dėl S. G. nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, arba pakeisti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis dėl S. G. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į nurodytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, arba, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, pakeisti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus, peržiūrint S. G. paskirtą bausmę ir pakeičiant ją į baudą, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, taip pat, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, peržiūrėti ir perkvalifikuoti nusikalstamas veikas dėl paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų perdavimo operacijų, dėl kurių nuteistas S. G., kadangi dėl šių veikų nesumokėtų mokesčių suma (17 742,39 Eur) nesiekia 400 MGL. Kasatorė skunde nurodo:

4.1. Teismų sprendimai motyvuoti prielaidomis ir sąlyginėmis specialisto išvadomis, neįrodant joms patvirtinti reikalingų sąlygų, taip pat įrodymais nepagrįsta S. G. kaltė.

4.1.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ginčijamuose teismų sprendimuose padarė išvadą, jog UAB „Akmens meistrai“ grūdų iš M. L. ir G. S. neįsigijo. Tokia išvada grindžiama specialisto išvada Nr. 5-4/17, M. L. ir G. S. buhalteriniais dokumentais, M. L. ir G. S. parodymais. Tačiau specialisto išvadoje Nr. 5-4/17 daroma tik prielaida, kad grūdai pirkti ne iš M. L. ir ne iš G. S.. Specialistė J. Čepaitienė pripažino, kad išvada yra sąlyginė. Specialistės išvados dėl grūdų įsigijimo sandorių realumo yra nepagrįstos ir paremtos netinkamais, sąsajumo neturinčiais argumentais: teisė deklaruoti pasėlius išmokoms gauti sulyginama su faktiniu grūdų auginimu, Statistikos departamento statistiniai duomenys apie statistinį žemės derlingumą teritorijoje sulyginami su faktine galimybe užauginti tam tikrą kiekį grūdų konkrečioje teritorijoje. Pažymima, kad deklaravimas nėra privalomas, jis yra savanoriškas, auginant grūdus kito asmens nuosavybėje, gali būti deklaruojama kito asmens vardu, tai nurodė M. L. bei G. S., o realus žemės derlingumas priklauso nuo naudotų trąšų. Viena vertus, M. L. ir G. S. nuteisti kaip apgaulingai ir aplaidžiai vedę apskaitą, tinkamai neįtraukę sandorių ir kad dėl to negalima nustatyti veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kita vertus, nuteisti už tai, kad apskaitoje neįtraukti ūkininkų M. L. ir G. S. galimi grūdų įsigijimo sandoriai, specialisto išvadoje grindžiama, kad ūkininkai grūdų neįsigijo ir likučio neturėjo.

4.1.2. Teismai neatsižvelgė, kad specialisto išvadoje Nr. 5-4/17 nurodyta, jog, atlikus UAB „Agerona“ ir UAB „Kretingos grūdai“ sandorių su UAB „Akmens meistrai“ kryžminį patikrinimą, neatitikimų nenustatyta; kad UAB „Agerona“ ir UAB „Kretingos grūdai“ 2011–2012 m. įsigijo kviečių ir rapsų pagal UAB „Akmens meistrai“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras; UAB „Agerona“ ir UAB „Kretingos grūdai“ atsiskaitė su UAB „Akmens meistrai“ už įsigytus rapsus ir kviečius, pervesdamos pinigus į bendrovės „Akmens meistrai“ atsiskaitomąją sąskaitą.

4.1.3. Ūkininkai M. L. ir G. S. šioje byloje nuteisti už tai, kad nevedė apskaitos, aplaidžiai arba apgaulingai ją vedė, neįtraukė ūkinių operacijų, todėl M. L. bei G. S. buhalteriniai dokumentai negali būti vertinami ir kaip tinkamas bei pakankamas įrodymas, tariamai liudijantis, kad UAB „Akmens meistrai“ grūdų neįsigijo, nes tokios operacijos neįtrauktos į ūkininkų apskaitą, nes ūkininkai nuteisti kaip tinkamai nevedę apskaitos, todėl jų apskaitos duomenys negali tapti įrodymu grindžiant kitą kaltinimą S. G..

4.1.4. M. L. ir G. S. parodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino selektyviai. M. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje, negalima laikyti konkrečiais, išsamiais, jie taip pat prieštarauja kitų objektyvių liudytojų parodymams.

4.1.5. Dėl prielaidų nustatant nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymius pažymėta, kad teismams net laikantis nuomonės, jog M. L. ir G. S. pasirašė grūdų pardavimo sandorius UAB „Akmens meistrai“, nors patys grūdų realiai neturėjo, byloje konkrečiais įrodymais turi būti įrodyta, kad S. G. apie tai žinojo. Tai, kad dokumentuose yra paties S. G. parašas, byloje niekada nebuvo kvestionuojama, tačiau teismai nevertino aplinkybės, kad S. G. apie kitokį susitarimų pobūdį dėl grūdų įsigijimo, nei nurodyta pasirašytuose sandoriuose, sąskaitose, mokėjimo nurodymuose ir kituose dokumentuose, nebuvo žinoma ir byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pačiame kaltinime nurodyta, kad visus pirkimo–pardavimo dokumentus UAB „Akmens meistrai“ direktoriui S. G. pateikė D. G.. Dėl to, kad D. G. yra S. G. sūnus, pastarasis apie sandorių aplinkybes, jų vykdymą, pinigų išmokėjimą detalių nežinojo ir turėjo pagrindo pasitikėti sūnumi, kaip viskuo pasirūpinančiu tarpininku, bei neklausti sandorių vykdymo detalių ir jų netikrinti.

4.1.6. Prielaidomis grįstos teismų sprendimų dalys dėl paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo operacijų. Šios dalys grįstos S. G. namuose rastais paminklų brėžinių lapais. Preliminarių užsakymų brėžinių lapai nėra nei griežtos apskaitos dokumentas, nei įpareigojanti sutartis, nei sumokėti pinigus įpareigojantis ar jų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas. Todėl, vadovaudamiesi vien jais, teismai neturėjo pagrindo daryti kategoriškų išvadų, kad juose įrašyti skaičiai yra S. G. tikrai gautos, tačiau į apskaitą neįtrauktos sumos. Teisiamojo posėdžio metu apklausti tik keturi asmenys, kurie konkrečiai nurodė, kad pinigus mokėjo, dėl jų atlikus patikrinimą nustatyta, kad į UAB „Akmens meistrai“ apskaitą šios sumos buvo neįtrauktos (bendra suma, taip pat ir PVM, yra 4958 Eur, todėl turėtų būti pripažįstama mažareikšme, nesudarančia pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti).

4.1.7. Tik specialisto išvados Nr. 5-4/72 dalis, išdėstyta 4–6 psl., yra paremta dokumentais. Kita išvados Nr. 5-4/72 dalis (7–9 psl.) yra sąlyginė, o išvadoje nurodytai sąlygai įrodyti teisme nėra surinkta ir ištirta tai patvirtinančių įrodymų. Dėl specialisto išvados Nr. 5-4/72 priede Nr. 2 nurodytos likusios sumos, t. y. 100 234 Lt (181 956,76 Lt – 81 722,76 Lt), kuri grindžiama tik rastais brėžiniais, byloje nėra nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme surinktų įrodymų, kad šie pinigai UAB „Akmens meistrai“ galėjo būti gauti.

4.2. Turtinės prievolės sumokėti pridėtinės vertės ir pelno mokesčius į valstybės biudžetą išvengimas, nesumokant mokėtinų mokesčių ar juos sumažinant, nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje kvalifikuojamas ne pagal BK 182 straipsnį, o pagal BK 220 straipsnį. Nagrinėjamu atveju laikant, kad į deklaracijas įrašant neteisingus duomenis apie UAB „Akmens meistrai“ pajamas, pelną ir turtą ir juos pateikiant mokesčių administratoriui buvo išvengta pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, tokie veiksmai prieštarautų valstybės biudžeto formavimo tvarkai ir neturėtų grobimo požymių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pateikus neteisingus deklaruotinus duomenis iš valstybės biudžeto būtų gautos kokios nors kompensacijos ar suformuotos fiktyvios teisės į mokesčių grąžinimą iš valstybės biudžeto arba panaikintos pridėtinės vertės ar pelno mokesčio sumokėjimo prievolės tarpusavio užskaitų būdu. Taigi siekis pasisavinti valstybės biudžeto lėšas panaudojant apgaulę S. G. veikoje nebuvo nustatytas nei teikiant pelno mokesčio, nei PVM deklaracijas (atskirai išskiriant – nei dėl grūdų įsigijimo operacijų, nei dėl paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo operacijų). Todėl S. G. turi būti išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4.3. Dėl UAB „Akmens meistrai“ grūdų įsigijimo operacijų – dėl šios dalies S. G. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnį. Skundžiamuose teismų sprendimuose kaip tariamos įvardijamos konkrečios į UAB „Akmens meistrai“ buhalteriją įtrauktos PVM sąskaitos faktūros ir pinigų išmokėjimo orderiai. Byloje ištirta specialisto Rimo Butkevičiaus konsultacinė išvada, pagrindžianti, kad UAB „Akmens meistrai“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą galima nustatyti. Tai reiškia, kad nėra veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes nėra nurodytų padarinių. Nagrinėjamu atveju specialistė išvadoje Nr. 5-4/17 netyrė UAB „Akmens meistrai“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatymo galimybės konkrečių PVM sąskaitų faktūrų pašalinimo iš jų apskaitos atveju. Į šį klausimą atsakyta byloje esančioje specialisto R. Butkevičiaus konsultacinėje išvadoje.

4.4. S. G. nuteistas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 220 straipsnio 1 dalyje. Nurodytos nusikalstamos veikos laikotarpis – nuo 2011 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. Pagal nusikalstamos veikos metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją, šis nusikaltimas laikytinas nesunkiu nusikaltimu, todėl, remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies b punktu, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį S. G. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2021 m. balandžio 16 d. Todėl ši skundžiamų teismų sprendimų dalis naikintina ir byla nutrauktina, kadangi suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis buvo sustojusi 352 dienas. Teismai BK 95 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų senaties termino sustabdymo pagrindų nenurodė, nemotyvavo ir nepagrindė.

4.4.1. Dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo senaties eiga sustoja tik tuo atveju, jeigu tokio nedalyvavimo priežastis yra nepateisinama. Teismai nevertino ir nieko nepasisakė dėl kaltinamųjų ir jų gynėjų nedalyvavimo priežasčių svarbos ar pateisinimo. Nė viename teismo posėdyje nagrinėjant šią bylą nebuvo atvejo, kad teismas būtų paskelbęs bylos nagrinėjimo pertrauką ar bylos nagrinėjimą atidėjęs dėl S. G. arba jo gynėjos advokatės M. Šmitaitės nedalyvavimo be svarbios ir dokumentais pateisintos priežasties.

4.4.2. Byloje nebuvo paskelbta nagrinėjimo teisme pertrauka, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybėje. Tokių procesinių veiksmų teismo nebuvo paskirta ir jų byloje imtasi nebuvo. Teismas byloje atmetė prašymus skirti ekspertizę, taip pat teismas neskyrė papildomo specialisto tyrimo.

4.4.3. Teismas byloje taip pat nebuvo paskelbęs nagrinėjimo teisme pertraukos ir pavedęs prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nustatytų procesinių veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad senaties terminas tariamai sustojo prokurorui paprašius pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes, tačiau toks senaties sustabdymo pagrindas (paties prokuroro prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes, o ne teismo pavedimas prokurorui atlikti procesinius veiksmus) nenustatytas BK 95 straipsnio 6 dalyje.

4.4.4. Teisme nebuvo paskelbta nagrinėjimo teisme pertrauka naujai pakviestam kaltinamojo gynėjui susipažinti su bylos medžiaga, teismai šiuo pagrindu senaties sustojimo termino negrindė ir nemotyvavo.

4.5. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, kuriais švelninama atsakomybė už turtinius ir mokestinius nusikaltimus. Šie BK pakeitimai lemia būtinybę tiek perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, dėl kurios nuteistas S. G. (dėl nusikalstamos veikos, dėl paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo operacijų), tiek peržiūrėti ir pakeisti ginčijamais teismų sprendimais S. G. paskirtą bausmę, pakeičiant bausmės rūšį iš laisvės atėmimo į baudą, ją perskaičiuojant pagal BK 65 straipsnyje nustatytas bausmių keitimo taisykles. Iš viso dėl nusikalstamos veikos (dėl paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo operacijų) nesumokėta 17 742,39 Eur. Ši suma nesiekia 400 MGL ribos. Todėl, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, S. G. veikos dalis dėl paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo procedūrų bei pinigų priėmimo operacijų už šias paslaugas turi būti perkvalifikuota. Taip pat S. G. veiksmai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi būti perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnio punktą, kartu yra pagrindas peržiūrėti skundžiamais teismų sprendimais S. G. paskirtą bausmę, pakeičiant ją į baudą pagal BK 65 straipsnyje nustatytas bausmių keitimo taisykles.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jūratė Radišauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo S. G. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), o nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija); kitą kasacinio skundo dalį atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:

5.1. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad žemesnės instancijos teismai apkaltinamuosius nuosprendžius grindė prielaidomis. Nusikalstamų veikų, nurodytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, sudėčių požymiai buvo nustatyti remiantis leistinais įrodymais: liudytojų R. L., I. S. parodymais, specialisto išvada Nr. 5-4/72. Šiuos duomenis abiejų instancijų teismai palygino su liudytojų A. V., S. A., P. B. parodymais. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ištyrė ir įvertino M. L. ir G. S. parodymus, M. L. ir G. S. parodymai buvo palyginti su M. L. ir G. S. buhalteriniais dokumentais, kurie specialistės buvo išanalizuoti kartu su S. G. dokumentais bei kita rašytine bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nenustatė įrodymų leistinumo reikalavimų pažeidimo bei įrodymų vertinimo klaidų.

5.2. S. G. veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei 220 straipsnio 1 dalį. Taip pat abiejų instancijų teismai, S. G. veiką kvalifikuodami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšų ar panaikinti (sumažinti) mokestinę prievolę, o sukčiavimas panaikinant prievolę mokėti PVM laikomas baigtu nuo PVM deklaracijos, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie į biudžetą mokėtiną PVM sumą, pateikimo mokesčių administratoriui momento.

5.3. S. G. vadovaujamoje bendrovėje UAB „Akmens meistrai“ vyko fiktyvūs pirkimo–pardavimo sandoriai, nesusiję su bendrovės tiesiogine veikla, apie šiuos sandorius žinojo S. G., nes jis buvo susitikęs su nuteistaisiais M. L. ir G. S., pats pasirašė grūdų pirkimo–pardavimo sandorius, nors nė karto realiai grūdų savo vadovaujamai bendrovei nenupirko, o visuose ūkininkų pasirašytuose buhalteriniuose dokumentuose yra paties S. G. parašai. Taigi, S. G. atliko veiksmus: leido naudotis jo vadovaujama įmone, pats dalyvavo įtvirtinant fiktyvius sandorius dėdamas parašus, be kurių nebūtų įmanoma atlikti tam tikrų procedūrų ir jų pagrindu įforminti fiktyvių faktų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, o tai sukėlė atitinkamus teisinius padarinius, už tai jis buvo pagrįstai nuteistas. Dėl šių priežasčių kasatorės teiginys, kad dėl grūdų įsigijimo operacijų nenustatyta subjektyvioji nusikaltimo pusė ir S. G. kaltė, nepagrįstas.

5.4. Nesutinkama su kasacinio skundo dalimi, kad S. G. įrašė į metines pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Akmens meistrai“ mažesnes pardavimo pajamas už suteiktas paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas, dėl to mažiau apskaičiuota ir valstybės biudžetui nesumokėta 7392,66 Eur pelno mokesčio ir 10 349,73 Eur pridėtinės vertės mokesčio, t. y. iš viso 17 742,39 Eur mokesčių, kad ši suma nesiekia 400 MGL ribos, todėl, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, S. G. veikos dalis dėl paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo procedūrų ir pinigų priėmimo operacijų už šias paslaugas turi būti perkvalifikuota iš esmės. Kaip matyti iš teismų baigiamųjų sprendimų, S. G. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad išvengė 260 443,40 Lt (75 429,62 Eur) pridėtinės vertės ir 179 851,38 Lt (52 088,55 Eur) pelno mokesčių, o tai iš viso sudaro 440 294,78 Lt (127 518,17 Eur) ir viršija ne tik 400 MGL, bet ir 900 MGL ribą (BK 220 straipsnio 2 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Pagal šiuo metu galiojančio baudžiamojo įstatymo redakciją, S. G. veika atitiktų BK 220 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas, nes už jo padarymą nustatyta alternatyvi aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė). Pagal S. G. veikos padarymo metu galiojusias baudžiamojo įstatymo nuostatas (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), už įrašymą į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, siekiant išvengti mokesčių, baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Taigi, S. G. veikos padarymo metu galiojo švelnesnis baudžiamasis įstatymas (BK 220 straipsnio 1 dalis), todėl jo veika negali būti perkvalifikuota pagal šiuo metu galiojantį griežtesnį įstatymą (BK 220 straipsnio 2 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija)).

5.5. Pagal naujai įsigaliojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala. Atsakomybė už S. G. inkriminuotą veiką nustatyta ir naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje, be to, šiuo metu galiojančioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta ir nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. Dėl šios priežasties S. G. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotina į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). S. G. įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta pati švelniausia bausmės rūšis – bauda, o jos dydis – švelnesnis negu sankcijos vidurkis, todėl S. G. bausmės dydis nekeistinas.

5.6. Baudžiamoji atsakomybė už S. G. inkriminuotą veiką nustatyta naujos redakcijos BK 182 straipsnio 3 dalyje. Šiuo metu galiojančioje BK 182 straipsnio 3 dalyje nustatyta ir nauja alternatyvi bausmė – bauda. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu ir pagal BK 182 straipsnį, todėl taip pat turi grįžtamąją galią. Dėl šios priežasties S. G. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Įsiteisėjusiu nuosprendžiu S. G. taikytos BK 75 straipsnio nuostatos. S. G. pagal BK 182 straipsnį paskirta laisvės atėmimo bausmė yra ir šiuo metu galiojančiame įstatyme, nuteistajam paskirta bausmė yra artimesnė sankcijos minimumui negu vidurkiui, be to, kaip jau minėta, jam yra taikomos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos, todėl bausmė nėra per griežta ir nėra keistina.

5.7. Dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2021 m. lapkričio 5 d. Pagal nuteistajam inkriminuotą veiką, nurodytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, veikos padarymo pabaiga laikytina 2013 m. balandžio 16 d., tai reiškia, jog senatis būtų suėjusi 2021 m. balandžio 16 d. Nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo teiginiais, kad, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintą laiką, kurio metu senatis buvo sustojusi (352 kalendorinėms dienoms), skundžiamo nuosprendžio priėmimo senatis BK 220 straipsnio kontekste nebuvo pasibaigusi. Kasacinio skundo teiginys, kad dėl veikos, nurodytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, nelaikytinas pagrįstu.

6. Nuteistieji D. G. ir T. K. atsiliepimais į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą tenkinti, esant netinkamam baudžiamojo įstatymo taikymui ar BPK pažeidimams, patikrinti, ar skundžiami teismų sprendimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems. Atsiliepimuose į kasacinį skundą nurodo:

6.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 302 straipsnio 1 ir 3 dalių, 3081 straipsnio 1 dalies, 326 straipsnio pažeidimus, nes, viena vertus, priėmė nuosprendį ir jo aprašomosios dalies antraštės atskiroje eilutėje nurodė, kad S. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (40 psl.), kita vertus, atmetė visus apeliacinius skundus. Tai kelia abejonių sprendimo vientisumu ir atitiktimi tikrajai teisėjų kolegijos valiai, kartu tai negalėjo būti ištaisyta kaip rašymo apsirikimas, nes toks ištaisymas dėl savo rūšimi visiškai priešingų sprendimų priėmimo keičia jo esmę.

6.2. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Teismas turėjo patikrinti bylą visa apimtimi. Nuteistojo D. G. gynėjas baigiamųjų kalbų metu pateikė papildomus argumentus dėl netinkamo BK 24 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio pritaikymo ir susijusių apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, paskirtos bausmės klausimų, taip pat dėl pirmosios instancijos teismo padaryto esminio BPK 112 straipsnio 1 dalies pažeidimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas apie tai nieko nepasisakė.

6.3. Teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus, nes neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtos konsultacinės išvados vertinimo, be to, spręsdami BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių buvimo klausimą, apsiribojo vien specialisto išvada ir formaliu buhalteriniu vertinimu. Gynybos pateikta konsultacinė išvada pagrindžia išvadą, kad, pašalinus tokias PVM sąskaitas faktūras iš apskaitos, galima nustatyti UAB „Akmens meistrai“ ir UAB „Mažeikių javai“ veiklą, jų turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Specialistas konsultacinės išvados byloje nepaneigė. Galimybė nustatyti UAB „Akmens meistrai“ ir UAB „Mažeikių javai“ veiklą, jų turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą egzistuoja, tačiau teismai neišdėstė teisinių argumentų būtent dėl šios konsultanto išvados ir nepateikė motyvų, kuriais vadovaudamiesi ją atmetė, todėl savo priešingą išvadą dėl pavojingų padarinių buvimo pagrindė prielaidomis. Taip pat teismai, vertindami T. K. parodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, išdėstė prieštaringus teisinius argumentus dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir išvadą dėl S. G. ir kitų nuteistųjų kaltės apgaulingai tvarkant apskaitą pagrindė prielaidomis.

6.4. Teismai netinkamai pritaikė BK 182 straipsnį, nes pridėtinės vertės ir pelno mokesčių išvengimas sudaro ne sukčiavimo, o neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo nusikaltimą. Teismai nenustatė, kad pateikus neteisingus deklaruotinus duomenis iš valstybės biudžeto būtų gautos kokios nors kompensacijos ar suformuotos fiktyvios teisės į mokesčių grąžinimą iš valstybės biudžeto arba panaikintos pridėtinės vertės ar pelno mokesčio sumokėjimo prievolės tarpusavio užskaitų būdu, taigi siekis pasisavinti valstybės biudžeto lėšas panaudojant apgaulę nuteistųjų veikoje nebuvo nustatytas nei teikiant pelno mokesčio, nei PVM deklaracijas. Teismai nenustatė turtiniam sukčiavimui būdingo tiesioginio kėsinimosi gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto.

6.5. Nuosprendžiai turėtų būti panaikinti ir byla turėtų būti nutraukta dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nurodyto nusikaltimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai arba dalis tęstinės veikos epizodų dėl to turėtų būti pašalinta ir turėtų būti švelninamos nuteistiesiems paskirtos bausmės. Nagrinėjamu atveju apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas 2021 m. lapkričio 5 d., todėl senatis dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo, padaryto iki 2013 m. lapkričio 5 d., yra suėjusi.

6.6. Teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimus ir netinkamai pritaikė BK 24 straipsnį, nes nenustatė jokių konkrečių D. G. veiksmų, organizuojant pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sukčiavimą bendrininkų grupe. Įrodytu pripažinto nusikaltimo aplinkybės nuosprendyje išdėstytos mechaniškai perrašant kaltinamąjį aktą, teismų neįrodinėta ir nenustatyta, kaip konkrečiai tai pasireiškė.

6.7. Teismai padarė esminį BPK 112 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes, neteisėtai pradėjus teisme įrodymų tyrimą, buvo priimtas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo į bylą buvo įtrauktas D. G., kaip naujas atsakovas. Pradėjus teisme įrodymų tyrimą, taip tikslinti civilinį ieškinį galima tik tuo atveju, jeigu iki tol civiliniam ieškovui nebuvo žinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos jis patyrė žalos. Nagrinėjamu atveju D. G. civilinei ieškovei buvo žinomas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, todėl D. G. pareikštas civilinis ieškinys laikytinas nauju, o ne patikslintu. Vadovaujantis BPK 112 straipsnio 1 dalimi, pradėjus įrodymų tyrimą, civilinis ieškinys D. G. negalėjo būti pareikštas, todėl turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo S. G. gynėjos advokatės M. Šmitaitės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir neteisingi pirmosios instancijos teismų sprendimai, o teisėti ir teisingi sprendimai nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl šios instancijos teismas, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų pagrįstumą, t. y. nustatyti, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018, 2K-112-895/2019 ir kt.). Dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas turi būti motyvuotas, visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados turi būti konkrečios, aiškios, teisės taikymo prasme nekeliančios abejonių savo teisingumu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21/2014, 2K-29-489/2015, 2K-39-495/2020).

9. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-269-697/2023). Taigi, žemesnės instancijos teismų sprendimų patikrinimas iš esmės galimas tik tada, kai byloje tiksliai nustatomos faktinės veikos padarymo aplinkybės. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies struktūrai ir turiniui keliami reikalavimai nustatyti BPK 305 straipsnio 1 dalyje. Visos apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies struktūrinės dalys yra būtinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-769/2007, 2K-292-139/2016), jos išdėstomos BPK nustatytu eiliškumu, jose išsamiai ir tiksliai nurodomi visi būtini duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2011, 2K-7-255/2012). Šios struktūrinės dalys turi būti tarpusavyje suderintos, neprieštarauti viena kitai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje teismai, spręsdami S. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, faktinių bylos aplinkybių tinkamai nenustatė, o baigiamieji dokumentai neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų.

10. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje nurodė veikas, kurių padarymu buvo kaltinamas S. G. (nuosprendžio 10–12 lapai), bei nurodė veikas (nuosprendžio 23–25 lapai), kuriomis S. G. kaltinamas pagal prokuroro 2018 m. kovo 12 d. prašymu pakeistą kaltinimą, tačiau įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių nenurodė. Šio pirmosios instancijos teismo BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimo apeliacinės instancijos teismas neištaisė. Savo sprendime apeliacinės instancijos teismas kaip pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes nurodė nuosprendžio 23–25 lapuose išdėstytą kaltinimo tekstą. Taigi iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo liko neaišku, kokias nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis.

11. Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos nusikalstamų veikų, pripažintų įrodytomis, aplinkybės ir jų kvalifikavimas bei išvados turi atitikti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kurioje nurodomas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį asmuo pripažintas kaltu. Šios dalies formuluotės turi būti aiškios ir tikslios. Nuosprendis neatitinka BPK reikalavimų, jei nustatomi prieštaravimai tarp aprašomosios nuosprendžio dalies (nusikalstamos veikos sudėties požymius atskleidžiančių faktinių aplinkybių aprašymo ar išvadų dėl veikų kvalifikavimo) ir nurodyto nusikalstamos veikos teisinio vertinimo (BK straipsnio ir (ar) jo dalies) rezoliucinėje nuosprendžio dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 307 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2010).

12. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad S. G. tiek pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tiek pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nepateikė UAB „Akmens meistrai“ buhalterijai visų duomenų dėl paslaugų pardavimo, pinigų priėmimo operacijų ar pateikė neteisingus duomenis dėl grūdų pirkimo iš ūkininkų, siekdamas UAB „Akmens meistrai“ naudai išvengti 260 443,40 Lt (75 429,62 Eur) pridėtinės vertės mokesčio bei 179 851,38 Lt (52 088,55 Eur) pelno mokesčio. Kaip minėta, aprašomoji nuosprendžio dalis turi atitikti rezoliucijoje išdėstytą teisinį vertinimą, t. y. teismo sprendimas turi būti aiškus, logiškas bei nuoseklus. Tuo tarpu kasaciniame skunde keliamu klausimu dėl BK 182 straipsnyje ir 220 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų atribojimo nėra aišku, kaip byloje konstatuotos faktinės aplinkybės atitinka teisinį vertinimą, kadangi iš esmės ta pati veika kvalifikuota pagal du minėtus baudžiamojo įstatymo straipsnius.

13. Apeliacinės instancijos teismas šiuos trūkumus turėjo ištaisyti, tačiau to nepadarė. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl BPK pažeidimų, padarytų vertinant bylos įrodymus, netinkamo faktinių aplinkybių nustatymo, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, faktinių aplinkybių nustatymą ir konstatuoti, ar skundžiamame sprendime padarytos išvados yra teisingos ir pagrįstos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229-222/2017). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisingumą, privalėjo atsižvelgti į faktinių aplinkybių nustatymo pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje lieka neaišku, kokios faktinės veikos aplinkybės yra nustatytos bei kokiomis aplinkybėmis vadovavosi teismai, kvalifikuodami S. G. veiką. Pažymėtina, kad nuosprendis turi nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-417/2014). Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi glaustai, tiksliai, nuosekliai ir sudaryti logišką visumą, išvados turi būti argumentuotos, įtikinamos ir nekelti abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338-511/2017).

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliacinės instancijos teismo sprendime nebuvo laikytasi ir kitų baudžiamojo proceso reikalavimų.

15. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pagal BPK 332 straipsnio 3 dalį, šis teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Šiose išvadose teismas privalo aptarti esminius apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti. Taigi, jei apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai nurodyta, kodėl daroma tokia išvada (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015).

16. Iš nuteistojo S. G. bei jo gynėjos advokatės apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame buvo išdėstyti konkretūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentai tiek dėl byloje sprendžiamų faktinių, tiek ir dėl teisinių pagrindų. Nurodoma, kad kaltinime, pakeistame 2018 m. kovo 12 d. prašymu, nurodytos sumos dėl paminklų gaminimo ir kapų tvarkymo veiklos neatitinka 2015 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/72 nurodytų sumų. Pažymima, kad neginčytinais įrodymais pagrįsta tik išvada dėl UAB „Akmens meistrai“ 2011–2012 metais į bendrovės buhalterinę apskaitą įtrauktų 5732,08 Eur pardavimo pajamų be PVM, todėl UAB „Akmens meistrai“ valstybės biudžetui nesumokėjo 1203,74 Eur PVM ir 859,81 Eur pelno mokesčio, o pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tik tada, kai siekiama išvengti mokesčių suma viršija 100 MGL. Teigiama, kad išvados priede Nr. 2 nurodytos sumos, t. y. 100 234 Lt (181 956,76 Lt – 81 722,76 Lt), pagrindžiamos tik rastais brėžiniais, byloje nėra apskritai jokių pagrįstų įrodymų, kad šie pinigai UAB „Akmens meistrai“ buvo gauti; dalis specialisto išvados yra sąlyginė (7–9 psl.), tačiau šių sąlygų buvimas tinkamai nenustatytas. Ginčijama teismo išvada, kad UAB „Akmens meistrai“ grūdų iš M. L. ir G. S. neįsigijo; teikiami argumentai dėl S. Š. bei M. L. parodymų santykio, M. L. bei G. S. buhalterinių dokumentų vertinimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo nepateikė. Motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas dėl S. G. nuteisimo dėl UAB „Akmens meistrai“ grūdų iš M. L. ir G. S. įsigijimo nustatymo, šis teismas lakoniškai atkartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų dalies įrodymų turinį, tačiau jų detaliai neanalizavo. Nepasisakė ir dėl M. L. bei S. Š. parodymų santykio. Konstatavęs, kad grūdų pirkimas iš M. L. ir G. S. buvo fiktyvus, nevertino grūdų pardavimo fakto, gautų už tai pajamų ir jų įtakos apskaičiuojamiems mokesčiams. Dėl apeliaciniame skunde keliamo kaltės pagrindimo S. G. namuose rastais paminklų brėžinių lapais klausimo apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir kitais duomenimis, t. y. liudytojų parodymais. Detalaus vertinimo ar skundo argumentų analizės šiuo klausimu nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo S. G. apeliaciniame skunde keliamais klausimais dėl 2015 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvados Nr. 5-4/72 vertinimo apskritai nepasisakė. Taip pat plačiau nesigilinta ir į BK 222 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinojo požymio, t. y. padarinių, kai dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nustatymą.

18. Pažymėtina ir tai, kad byloje aktualus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties dėl BK 220 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, sprendimo motyvuose atkartojo pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog senaties eiga buvo sustojusi, tačiau šių aplinkybių neanalizavo, nesiaiškino tokių teismo išvadų pagrįstumo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas S. G. veiką pagal BK 220 straipsnio 1 dalį vertino kaip apysunkį nusikaltimą ir teigė, kad tokiai veikai senaties terminas nėra suėjęs.

19. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks sprendimo argumentavimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl apeliacinio skundo, kokias nustato BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatos, ir šias nuostatas pažeidžia. Nurodytas apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo turinys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo atsakyta į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo ir jų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir kitų apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų. Pažymėtina, kad jei apelianto nurodomi prieštaravimai dėl nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai nurodyta, kodėl daroma tokia išvada. Tačiau iš nagrinėjamoje byloje esančio apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio, grindžiamo bendro pobūdžio teiginiais, nesusietais su visais esminiais nuteistojo S. G. apeliacinio skundo argumentais ir nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, negalima daryti išvados, kad nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas patikrinti tinkamai ir atsakyta į šiame skunde iškeltus esminius klausimus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepaisė minėtų BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų reikalavimų.

20. Galiausiai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime yra ir kitų neatitikimų. Antai, priimdamas sprendimą BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio priima nutartį, bet ne nuosprendį. Konstatuotina, kad teismas, vadovaudamasis minėtu procesiniu pagrindu, netinkamai nurodė procesinio sprendimo rūšį. Be to, nors rezoliucinėje dalyje yra suformuotas sprendimas dėl S. G. apeliacinio skundo atmetimo, motyvuojamojoje dalyje nurodoma, jog šis tenkinamas iš dalies. Nors paminėti procesiniai pažeidimai savaime nesudaro esminio BPK reikalavimų pažeidimo BPK 369 straipsnio 3 dalies prasme, tačiau šių procesiniame sprendime neturėtų būti.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo, nuosprendyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl dalies esminių bylos aplinkybių, padarė prieštaringas išvadas ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Tai pripažintina esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje, be S. G., dar buvo nuteisti D. G., T. K., G. S. bei M. L.. D. G. ir T. K. kasaciniai skundai nebuvo priimti, o G. S. ir M. L. kasacinių skundų nebuvo gauta. Teisėjų kolegijos konstatuoti esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 8 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė

Algimantas Valantinas