Baudžiamoji byla Nr. 2K-45-489/2017
Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00474-2014-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1;
1.2.16.4.1; 1.2.18.2.
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Aiduko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Piesliako ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. kasacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutarties.
Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1981 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (už 2014 m. gruodžio 3-4 d. padarytą nusikaltimą) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, 214 straipsnio 1 dalį (už 2014 m. gruodžio 3-4 d. padarytą nusikaltimą) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (už 2014 m. gruodžio 5 d. padarytą nusikaltimą) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 1981 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (už 2014 m. gruodžio 5 d. padarytą nusikaltimą) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, 214 straipsnio 1 dalį (už 2014 m. gruodžio 5 d. padarytą nusikaltimą) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (už 2014 m. gruodžio 8 d. padarytą nusikaltimą) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį ir 1981 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (už 2014 m. gruodžio 8 d. padarytą nusikaltimą) – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (už 2014 m. gruodžio 10 d. padarytą nusikaltimą) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Iš M. M. nukentėjusiajai O. A. priteista 2267,72 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš M. M. valstybei priteista 13,90 Eur proceso išlaidų.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartimi nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. M. M. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. gruodžio 3 d., apie 16.30 val., iki 2014 m. gruodžio 4 d., apie 16.08 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (Marijampolė, Sporto g. 7), veikdamas kartu su ten pat laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nenustatytu asmeniu (toliau – nenustatytas asmuo), mobiliojo ryšio telefonu paskambinus O. A., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir jai melagingai nurodžius, kad reikia patikrinti banko kasininkus, kad viena jų yra pagauta sukčiaujant, kad iš daugelio pensininkų sąskaitų yra „plaunami“ pinigai ir kad tai vyksta visoje Lietuvoje, O. A. nurodė nueiti į banką ir ten sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį. O. A. tą pačią dieną nuėjus į AB „Swedbank“ Elektrėnų klientų aptarnavimo centrą, esantį Elektrėnuose, Rungos g. 12, ir ten sudarius elektroninių paslaugų teikimo sutartį, telefonu jos paprašė padiktuoti gautus prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, t. y. atpažinimo kodą (naudotojo ID), slaptažodį ir kodus iš identifikavimo kodų kortelės, ir, šiai tai padarius, apgaule, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
2. M. M. pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, neteisėtai panaudodamas iš O. A. apgaule įgytus jos prisijungimo prie elektroninės bankininkystės AB „Swedbank“ duomenis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą šių duomenų naudotoją O. A., tą pačią dieną, 16.18 val. ir 16.19 val., iš kompiuterinės sistemos, IP adresas 23.236.125.177, neteisėtai prisijungė prie O. A. sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, po to, 16.33 val., iš kompiuterinės sistemos, IP adresas 82.145.211.131, ir 17.08 val., iš kompiuterinės sistemos, IP adresas 82.145.218.161, pasikėsino vėl neteisėtai prisijungti prie O. A. sąskaitos, tačiau šios savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo ir nenustatyto asmens valios, nes elektroninė programa prisijungimus prie sąskaitos užblokavo.
3. M. M. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 5 d., nuo 8.51 iki 10.21 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, mobiliojo ryšio telefonu paskambino O. A. ir melagingai jai nurodė, kad ryšium su vykdomu banko kasininkų patikrinimu ji turinti per paštą M. G. į Telšius išsiųsti 2600 Lt, taip pat pranešė, kad jos elektroninės bankininkystės paslauga yra užblokuota, todėl ji turinti gauti naujus prisijungimo duomenis ir jam juos padiktuoti. O. A. tą pačią dieną nuėjus į AB „Swedbank“ Elektrėnų klientų aptarnavimo centrą ir ten gavus naujus prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, t. y. atpažinimo kodą (naudotojo ID) ir slaptažodį, ir šiuos telefonu jam padiktavus, taip jis apgaule, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
4. M. M. pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, neteisėtai panaudodamas iš O. A. apgaule įgytus jos prisijungimo prie elektroninės bankininkystės AB „Swedbank“ duomenis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą šių duomenų naudotoją O. A., tą pačią dieną, 11.12 val., iš kompiuterinės sistemos, IP adresas 82.145.218.193, pasikėsino neteisėtai prisijungti prie O. A. sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, tačiau prisijungimas buvo nesėkmingas, po to 11.16 val. iš tos pačios kompiuterinės sistemos neteisėtai prisijungė prie O. A. sąskaitos ir 11.45 val. dar kartą iš tos pačios kompiuterinės sistemos pasikėsino neteisėtai prisijungti prie O. A. sąskaitos, tačiau šios savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo ir nenustatyto asmens valios, nes elektroninė programa prisijungimą prie sąskaitos užblokavo, o tuo tarpu O. A. dėl apgaulės vykdant mobiliojo ryšio telefonu jai duotus nurodymus, nuėjus į AB „Lietuvos paštas“ Elektrėnų paštą, esantį Elektrėnuose, Trakų g. 4A, ir ten 13.47 val. padarius 2600 Lt piniginę perlaidą į Telšius, jam padėti pažadėjusiam, tačiau tikrosios šių pinigų kilmės nežinančiam M. G., jis, mobiliojo ryšio telefonu susisiekęs su M. G., šiam pranešė, kad jo vardu yra atsiųsti 2600 Lt, ir nurodė juos paimti. M. G. šią pinigų sumą tą pačią dieną 14.31 val. paėmus AB „Lietuvos paštas“ Telšių centriniame pašte, esančiame Telšiuose, Sedos g. 1, ir paskirsčius pagal jo nurodymus, taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo O. A. pinigus – 2600 Lt (753,01 Eur).
5. M. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 1981 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 8 d., nuo 10.05 iki 12.07 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, mobiliojo ryšio telefonu paskambino O. A. ir jai melagingai nurodė, kad ryšium su vykdomu banko kasininkių patikrinimu ji turi per paštą M. G. į Telšius išsiųsti 2600 Lt, o tuo tarpu pats, panaudodamas iš O. A. 2014 m. gruodžio 5 d. apgaule įgytus jos prisijungimo prie elektroninės bankininkystės AB „Swedbank“ duomenis, t. y. atpažinimo kodą (naudotojo ID), slaptažodį ir kodus iš identifikavimo kodų kortelės, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą šių duomenų naudotoją O. A., 12.04 val. ir 12.07 val., iš kompiuterinės sistemos, IP adresas 82.145.210.186, pasikėsino neteisėtai prisijungti prie O. A. sąskaitos, tačiau šios savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo ir nenustatyto asmens valios, nes elektroninė programa prisijungimus prie sąskaitos užblokavo, o O. A. dėl apgaulės vykdant mobiliojo ryšio telefonu jai duotus nurodymus, nuėjus į AB „Lietuvos paštas“ Elektrėnų paštą ir ten 12.14 val. padarius 2600 Lt piniginę perlaidą į Telšius, jam padėti pažadėjusiam, tačiau tikrosios šių pinigų kilmės nežinančiam M. G., jis, mobiliojo ryšio telefonu susisiekęs su M. G., šiam pranešė, kad jo vardu yra atsiųsti 2600 Lt, ir nurodė juos paimti. M. G. šią pinigų sumą tą pačią dieną 12.56 val. paėmus AB „Lietuvos paštas“ Telšių centriniame pašte, esančiame Sedos g. 1, ir paskirsčius pagal jo nurodymus, taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo O. A. pinigus – 2600 Lt (753,01 Eur).
6. M. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 10 d., nuo 9.26 iki 10.23 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, mobiliojo ryšio telefonu paskambino O. A. ir jai melagingai nurodė, kad ryšium su vykdomu banko kasininkių patikrinimu ji turi per paštą M. G. į Telšius išsiųsti 2585 Lt, ir melagingai užtikrino, kad visi jos išsiųsti pinigai bus grąžinti jai į sąskaitą, o O. A. dėl apgaulės vykdant mobiliojo ryšio telefonu jai duotus nurodymus, nuėjus į AB „Lietuvos paštas“ Elektrėnų paštą ir ten 10.20 val. padarius 2585 Lt piniginę perlaidą į Telšius, jam padėti pažadėjusiam, tačiau tikrosios šių pinigų kilmės nežinančiam M. G., jis, mobiliojo ryšio telefonu susisiekęs su M. G., šiam pranešė, kad jo vardu yra atsiųsti 2585 Lt, ir nurodė juos paimti. M. G. šią pinigų sumą tą pačią dieną 10.37 val. paėmus AB „Lietuvos paštas“ 746-ajame klientų aptarnavimo skyriuje „PayPost“, esančiame Telšiuose, Masčio g. 3, ir paskirsčius pagal jo nurodymus, taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo O. A. pinigus – 2585 Lt (748,66 Eur).
7. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir bylą jam nutraukti nesant jo veiksmuose nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, požymių.
7.1. Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimų.
7.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu įtarimas dėl sukčiavimo O. A. atžvilgiu buvo pareikštas ir M. G., kuris dėl jam pareikšto įtarimo kaltu visiškai prisipažino, tačiau prokuroras ikiteisminį tyrimą M. G. nutraukė ir nutarė laikyti jį liudytoju. Kasatoriaus manymu, M. G. turi būti ne liudytojas, o bendrininkas, nes jo atlikti veiksmai yra akivaizdus bendrininkavimas (neaišku, kaip be M. G. jis (kasatorius) būtų galėjęs pasisavinti O. A. pinigus). Dėl to teismai netinkamai taikė BK 24 straipsnio nuostatas.
7.3. Be to, kasatorius nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė nusikaltimą, už kurį yra nuteistas. Teismų sprendimai pagrįsti prielaidomis. Iš mobiliojo ryšio operatoriaus pateiktų duomenų matyti, kad, skambinant iš Marijampolės nukentėjusiajai O. A., buvo jungtasi prie bazinių stočių, esančių priešingose miesto pusėse; tai rodo, kad nukentėjusiajai skambinęs asmuo turėjo galimybę judėti mieste, tačiau jis, būdamas pataisos namuose, tokios galimybės neturėjo. Pataisos namuose pas jį nerasta nei mobiliojo ryšio telefono, nei SIM kortelės. Kasatorius teigia, kad niekuo nepagrįsta teismo išvada, jog jis su nenustatytu asmeniu bandė prisijungti prie O. A. sąskaitos. Pas jį niekada nebuvo kompiuterio, jis nemoka juo naudotis, juolab prisijungti prie svetimos sąskaitos. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. nebuvo įsitikinęs, kad telefonu kalbėjo būtent su juo (kasatoriumi), ir tik apeliacinės instancijos teisme užtikrino, kad kalbėjo su juo (kasatoriumi), taip pat parodė, kad kalbant jo telefonas buvo sugedęs, blogai girdėjosi. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Kasatorius nurodo, kad viso proceso metu prašė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar M. G. gali atpažinti jo balsą, tačiau prašymai būdavo atmetami. Kasatoriaus manymu, jei M. G. būtų atpažinęs jo balsą ir kategoriškai patvirtinęs, jog kalbėjo būtent su juo (kasatoriumi), tai būtų įrodymas, patvirtinantis, jog jis (kasatorius) skambino M. G. dalyvaujant sukčiavime.
7.4. Taip pat kasatorius nurodo, kad negalima remtis vienintelio liudytojo M. G. parodymais, kurie, be to, yra prieštaringi ir nepatikimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221/2008, 2K-162/2011, 2K-587/2014), o visi kiti įrodymai nepatvirtina jo (kasatoriaus) kaltės padarius nusikalstamą veiką. Kasatoriaus manymu, 2015 m. spalio 9 d. prokuroro nutarimas patvirtina, kad, nesurinkus pakankamai jo (kasatoriaus) kaltę patvirtinančių įrodymų, M. G. buvo pasiūlyta duoti parodymus prieš jį (kasatorių), tada ikiteisminis tyrimas M. G. buvo nutrauktas ir jis tapo liudytoju. Taip, kasatoriaus manymu, buvo pažeistos BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatos. M. G. gali būti apklausiamas kaip asmuo, kuriam nutrauktas ikiteisminis tyrimas. M. G. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jis suinteresuotas išvengti atsakomybės. Negalima remtis vien tik parodymais asmens, kuriam buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, kurio parodymai kaskart skiriasi ir kuris duoda parodymus apie, tikėtina, savo padarytą nusikalstamą veiką.
8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.
8.1. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis, neigdamas savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, kasaciniame skunde nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, išvadomis dėl įrodymų vertinimo, siūlo kitaip, jam palankia linkme vertinti liudytojo M. G. parodymus, mobiliojo ryšio operatorių pateiktus duomenis, kitus įrodymus, taip pat teigia, kad pas jį pataisos namuose nerasta nusikaltimams naudotų mobiliojo ryšio telefono, SIM kortelės, be to, jis nemoka naudotis kompiuteriu, todėl negalėjo neteisėtai prisijungti prie nukentėjusiosios elektroninės banko sąskaitos. Tokie argumentai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl nenagrinėtini. Analogiški argumentai buvo išdėstyti nuteistojo apeliaciniame skunde, dėl jų apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė. Priešingai nei teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištyrė ir įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai pripažino M. M. kaltu. Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad faktines M. M. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jo tyčios turinį teismai nustatė kruopščiai ir visapusiškai įvertinę įrodymų visumą. Visi įrodymai gauti teisėtu būdu, sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, kuri ir leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, kad M. M., siekdamas apgaule užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu nusikaltimo bendrininku, neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimus mokėjimo kortelių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (BK 214 straipsnio 1 dalis), pasinaudodamas jais neteisėtai prisijungė ir bandė neteisėtai (pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones) prisijungti prie nukentėjusiosios elektroninės banko sąskaitos (BK 1981 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 1981 straipsnio 1 dalis) ir apgaule užvaldė nukentėjusiosios pinigus (BK 182 straipsnio 1 dalis). Visi įrodymai ir jų vertinimo motyvai išsamiai išdėstyti teismų sprendimuose. Priešingai nei teigia kasatorius, tinkamai buvo įvertinti ir jo paties parodymai, kad M. G. telefonu bendravo ne su juo, o su Ž. G.. Teismai pagrįstai konstatavo, kad šie parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl vertintini kritiškai. Nepažeidžiant BPK reikalavimų buvo įvertinti ir liudytojo M. G. parodymai. Viso proceso metu liudytojas M. G. išsamiai ir chronologiškai nurodė visas jam žinomas aplinkybes, kurios sutapo su kitomis tyrimo veiksmais nustatytomis aplinkybėmis, todėl teismas neturėjo pagrindo netikėti jo parodymais, nes jų teisingumą patvirtina kiti bylos įrodymai.
8.2. Kasatoriaus skundo argumentai, kad M. G., kuris atliko tokius pačius veiksmus kaip ir jis, turėjo būti nusikaltimų bendrininkas, o ne liudytojas, nepagrįsti. Baudžiamasis persekiojimas M. G. buvo nutrauktas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad atlikdamas tam tikrus veiksmus M. G. suvokė, jog vykdo nusikalstamas veikas, tokių duomenų nebuvo gauta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu M. M. kaltės įrodymų apie jo dalyvavimą padarant nusikaltimus surinkta pakankamai. Priešingai negu teigia kasatorius, nutraukus M. G. ikiteisminį tyrimą, jis pagrįstai apklaustas kaip liudytojas, vadovaujantis BPK 78 straipsnio nuostatomis, nes parodymus davė ne apie savo, o kitų asmenų, tarp jų ir M. M., padarytas veikas.
8.3. M. M. nuteistas už tai, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu. BK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Šiuo atveju bendrininkų tyčia buvo nukreipta į svetimo turto užvaldymą apgaule, nustatyta ir tai, kad neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos, pažeidžiant jos apsaugos priemones, buvo vienas iš bendrininkų suplanuotos ir vykdomos nusikalstamos veikos etapų, būtent tam M. M. neteisėtai, apgaule įgijo prisijungimo prie nukentėjusiosios elektroninės banko sąskaitos duomenis. Todėl M. M. nusikalstamos veikos, net ir nenustačius, kuris iš bendrininkų (M. M. ar nenustatytas asmuo) internetu prisijungė ar bandė prisijungti prie nukentėjusiosios elektroninės banko sąskaitos, teisingai kvalifikuotos ir pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1981 straipsnio 1 dalį, nes šie veiksmai apėmė bendrininkų tyčią, susitarimą užvaldyti svetimą turtą.
9. Nuteistojo M. M. kasacinis skundas atmestinas.
10. Visų pirma kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis M. M., prašydamas nutraukti jam bylą, kasaciniame skunde neigia savo kaltumą, ginčija įrodymų vertinimą, teismų nustatytas įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, išdėsto savo nuomonę apie liudytojo M. G. vaidmenį padarant nusikaltimus.
10.1. Į tokius skundo argumentus atsakytina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>).
10.2. Taigi nuteistojo M. M. kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreiškiamas nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant savą įrodymų vertinimą, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
10.3. Dėl kasacinio skundo teiginių, kad liudytojas M. G. turėtų būti laikomas byloje nustatytų nusikaltimų bendrininku, pažymėtina, jog nuteistasis kasacine tvarka turi teisę BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais apskųsti tik dėl jo paties priimtus įsiteisėjusius žemesnės instancijos teismų nuosprendžius ir nutartis, kuriuose jam pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o ne procesinius sprendimus, priimtus dėl kitų nuteistųjų, išteisintųjų ar asmenų, kuriems bylos nutrauktos.
10.4. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. kovo 13 d. M. G. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius sukčiavimą O. A. atžvilgiu (BK 182 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. spalio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl šio sukčiavimo įtariamajam M. G. nutrauktas, nenustačius jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių (negavus duomenų, kad, atlikdamas tam tikrus veiksmus, M. G. suvokė, jog kartu su kitais asmenimis daro nusikalstamas veikas).
10.5. Nutraukus M. G. ikiteisminį tyrimą, jis, kaip asmuo, kuris žino reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, buvo pagrįstai apklaustas kaip liudytojas vadovaujantis BPK 78 straipsnio nuostatomis. Šiuo atveju BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatos nepažeistos, nes M. G., apklausiamas kaip liudytojas, parodymus davė ne apie savo paties, o kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas. Tokio asmens veikai esant įvertintai kaip nenusikalstamai, šis asmuo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apie kitų asmenų veiksmus ir kitas svarbias bylai aplinkybes gali būti apklausiamas pagal bendrąsias liudytojo apklausos taisykles.
10.6. Taigi teismai, nustatydami įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, pagrįstai rėmėsi liudytojo M. G. parodymais, nes jie gauti įstatymo nustatyta tvarka, teismuose patikrinti apklausiant šį liudytoją ir nustačius, kad M. G. parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, teismai neturėjo pagrindo jais netikėti. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai nurodyta, kodėl šio liudytojo parodymai laikomi patikimais. Jie palyginti su duomenimis, gautais iš kitų įrodymų šaltinių.
10.7. Nuteistojo M. M. kaltumas pagrįstas įrodymų visuma (o ne prielaidomis, kaip teigiama kasaciniame skunde), kurie ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20, 301 straipsnių nuostatų. M. M. kaltė nustatyta remiantis iš dalies paties nuteistojo M. M. parodymais, nukentėjusiosios O. A., liudytojų M. G., R. V. ir kt. parodymais bei dokumentais apie piniginių lėšų judėjimą nukentėjusiosios ir liudytojo M. G. bankų sąskaitose, rašytiniais bylos duomenimis apie neteisėtus prisijungimus ir bandymus neteisėtai prisijungti prie nukentėjusiosios elektroninės banko sąskaitos, nukentėjusiosios naudoto fiksuoto ryšio telefono numerio skambučių išklotine, mobiliojo ryšio operatoriaus, Marijampolės pataisos namų pateiktais duomenimis.
10.8. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atliko įrodymų tyrimą, dar kartą apklausė liudytoją M. G.. Šis liudytojas kategoriškai patvirtino, jog telefonu kalbėjosi būtent su M. M., kurį atpažino iš balso, todėl teismas nerado pagrindo abejoti liudytojo M. G. parodymų patikimumu ir motyvuotai atmetė nuteistojo M. M. prašymą skirti byloje fonoskopinę ekspertizę. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl paneigė M. M. versiją, jog M. G. telefonu kalbėjosi su būtent su Ž. G..
10.9. Darytina išvada, kad visos šioje byloje reikšmingos aplinkybės nustatytos laikantis BPK nuostatų, esminių šio kodekso pažeidimų įvertinant įrodymus nebuvo padaryta. Pagal teismų nustatytas aplinkybes BK specialiosios dalies normos M. M. byloje nustatytoms veikoms pritaikytos tinkamai.
10.10. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, nuteistojo M. M. kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šiuos teismų sprendimus reikėtų naikinti ir bylą M. M. nutraukti.
11. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Vytautas Piesliakas
Tomas Šeškauskas
