J. K. pagal BK 223 str., 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-81/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.2;

1.2.18.12;

2.1.9 (S)

2011 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

nuteistajai J. K.,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. K. ir Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Mociškio kasacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžių.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nuosprendžiu J. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, ją atliekant pataisos namuose.

Priteista iš J. K.: A. A. A. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 100 Lt teisinio atstovavimo išlaidų, K. L. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, 300 Lt teisinio atstovavimo išlaidų, Z. K. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, S. Š. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, J. S. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 200 Lt teisinio atstovavimo išlaidų, J. J. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžiu nuteistosios J. K., jos gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus tenkino iš dalies ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmetė. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį dėl J. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaikino ir priėmė naują nuosprendį: J. K. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikino bausmių subendrinimą BK 63 straipsnio numatyta tvarka. Nukentėjusiųjų A. A. A., K. L., Z. K., S. Š., J. S., J. J. civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus; Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį dėl J. K. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį pakeitė: patikslino nuosprendžio aprašomąją dalį, nurodant, kad J. K. ūkinių operacijų registracijos žurnale neapskaitė už interneto tiekimo sutartis sudariusius asmenis pagal išperkamosios nuomos sutartis (UAB „banko Nr. 1 lizingas“) 2005 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais sumokėtų sumų – iš viso 360,84 Lt, šių sumų iš kasos pagal išlaidų orderius nenurašė ir jų neįskaitė į bendrovės sąnaudas; J. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nubaudė 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, prokuroro, prašiusio Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Mociškio kasacinį skundą patenkinti, o nuteistosios J. K. skundą atmesti, nuteistosios J. K. ir jos gynėjo, prašiusių nuteistosios kasacinį skundą tenkinti, o prokuratūros skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

J. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 11 d. iki gruodžio 1 d., būdama J. K. individualios įmonės „O“ direktorė ir kaip įmonės vadovė, atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos tvarkymą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 10 ir 21 straipsniuose, tvarkydama grynųjų pinigų buhalterinę apskaitą, nevykdė šių įstatymų reikalavimų:

1) Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 20 punkto, kuriame nurodyta, kad „kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma – su kasos pajamų orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma“, nes kasos pajamų orderiais neužpajamavo inkasuotų 1645,40 Lt kasos aparatų kasos operacijų žurnaluose įregistruotų prekybinių įplaukų;

2) Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimo, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes tvarkytame ūkinių operacijų registracijos žurnale neapskaitė 4530,36 Lt kasos aparatų kasos operacijų žurnaluose įregistruotų prekybinių įplaukų;

3) Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas“ bei Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, nes kasos pajamų orderiais kasoje neužpajamavo bei ūkinių operacijų registracijos žurnale neapskaitė gautų 6350,00 Lt: 3000 Lt, paimtų iš (AB „banko Nr. 2“) (duomenys neskelbtini) filiale esančios įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2005 m. rugpjūčio 8 d. čekį Nr. (duomenys neskelbtini), 2200 Lt, paimtų pagal 2005 m. rugpjūčio 10 d. čekį Nr. (duomenys neskelbtini), 1150 Lt, gautų iš A. P. įmonės „V“ pagal 2005 m. rugpjūčio 23 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už kompiuterinę techniką pagal 2005 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini);

4) Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimo, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes 2005 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais ūkinių operacijų registracijos žurnale neįregistravo penkių apmokėjimo grynaisiais pinigais dokumentų: 2005 m. rugpjūčio 2 d. kasos aparato kvito Nr. 6; 2005 m. rugpjūčio 4 d. kasos aparato kvito Nr. 5; 2005 m. rugpjūčio 5 d. kasos aparato kvito Nr. 8; 2005 m. rugpjūčio 23 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini); 2005 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderio be numerio; dėl to 684,79 Lt nebuvo sumažintos pirkėjų skolos įmonei bei 326,11 Lt nebuvo sumažinta įmonės skola tiekėjams, o įmonės pajamos nepagrįstai padidintos 580,36 Lt ir pardavimo PVM – 104,43 Lt.

Be to, J. K. iš įmonės banko sąskaitos paimtus ir užpajamuotus kasos pajamų orderiais 2005 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 5000,00 Lt ir 2005 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 480,00 Lt, iš viso 5480 Lt ūkinių operacijų registracijos žurnale klaidingai įregistravo kaip gautas prekybos pajamas, dėl to bendros įplaukos buvo nepagrįstai padidintos 4644,06 Lt ir pardavimo PVM – 835,64 Lt.

Be to, J. K., buhalterinėje apskaitoje neapskaičiusi ūkinių operacijų bei apskaitos dokumentų, nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimo, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 ir 3 dalies reikalavimų, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, t. y. sudarytuose 2005 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais ūkinių operacijų registracijos žurnaluose klaidingai parodė laikotarpio pradžios atsargų likučius, kurie turėjo sutapti su likučiais, buvusiais praėjusio laikotarpio pabaigoje, tačiau šiuose žurnaluose ji klaidingai parodė 51 295,49 Lt prekių atsargų likutį, apskaitytą 2005 m. liepos mėnesio pradžioje, dėl šios priežasties 2005 m. gruodžio 1 d. prekių atsargų likutį nepagrįstai sumažino iš viso 9248,20 Lt; pagal 2005 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „K“ buvo grąžinta prekių už 7589,54 Lt, už kurias priskaičiuota 1366,12 Lt pirkimo PVM, iš viso už 8955,66 Lt, tačiau 2005 m. spalio-lapkričio mėnesių ūkinių operacijų registracijos žurnale J. K. atsargas sumažino ne prekių įsigijimo verte 7589,54 Lt, bet kartu su priskaičiuota PVM suma, t. y. 1366,12 Lt daugiau, o pirkimo PVM 1366,12 Lt nesumažino; 2005 m. rugpjūčio mėnesį per kasos aparatus įmonei gavus 6521,16 litą įplaukų, ji pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, priskaičiavo 6679,65 Lt pajamų už parduotas prekes, t. y. apskaitos dokumentuose įformino iš viso 13200,81 Lt pajamų, tačiau ūkinių operacijų registracijos žurnale parduotų prekių iš atsargų nenurašė ir neįskaitė į pardavimų sąnaudas; ūkinių operacijų registracijos žurnale ji neapskaitė 2005 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais 17 uždarosios akcinėms bendrovėms „G“ ir „K“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, pagal kurias įmonė gavo prekių iš viso už 30 990,97 Lt ir priskaičiavo 5578,39 Lt PVM bei grąžino prekių už 143,00 Lt ir 25,74 Lt PVM;

Be to, J. K., tvarkydama buhalterinę apskaitą, nevykdė finansų ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos taisyklių“, taip pat Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 3 dalies, kurioje nurodyta, kad „ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą“; 7 straipsnio „Sąskaitų planas“ 2 dalies, kurioje nurodyta, kad„ ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą; jį tvirtina to ūkio subjekto vadovas“; 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1, 2 ir 3 dalių, kuriose nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka; apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, t. y. ji tyrimui nepateikė 2005 m. birželio mėnesio ūkinių operacijų registracijos žurnalo, už kurio išsaugojimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 21 straipsnį atsako ūkio subjekto vadovas.

Be to, būdama individualios įmonės „O“ savininkė, kartu su pasirašytomis interneto tiekimo ir išperkamosios nuomos sutartimis dokumentuose – turto priėmimo–perdavimo aktuose – įformino neįvykusias operacijas apie turto – kompiuterinės technikos – perdavimą pirkėjams, sudariusiems interneto tiekimo sutartis, nes faktiškai šis turtas nurodytomis datomis nebuvo perduotas; taip ji nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimo, kad „apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“

Be to, J. K. individualios įmonės „O“ 2005 m. birželio 1 d. išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) įformino kompiuterinės technikos pardavimą (duomenys neskelbtini) mokyklai-darželiui „V“ iš viso už 2000,00 Lt, iš jų 305,08 Lt PVM, tačiau prekių nepateikė ir taip nevykdė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05, Nr. IX-751) 79 straipsnio „Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita-faktūra“ (redakcija pagal 2004-01-15 d. Nr. IX-1960) 1 ir 2 dalies reikalavimų, kad „įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita-faktūra; PVM sąskaita-faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas“, taip pat Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimo, kad „apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes apskaitos dokumente – PVM sąskaitoje-faktūroje įrašė neįvykusią ūkinę operaciją.

Be to, J. K. individualios įmonės „O“ ūkinių operacijų registracijos žurnale neapskaitė už interneto tiekimo sutartis sudariusius asmenis pagal išperkamosios nuomos sutartis (UAB „banko Nr. 1 lizingas“) 2005 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais sumokėtų sumų iš viso 360,84 Lt ir šių sumų iš kasos pagal išlaidų orderius nenurašė bei jų neįskaitė į bendrovės sąnaudas.

Be to, J. K. ūkinių operacijų registravimo žurnale 2005 m. sausio 1 d. apskaitė įmonės skolų iš viso už 216 954,48 Lt, tuo tarpu tvarkytose įmonės skolų apskaitos kortelėse pagal atskiras įmones skolų 2005 m. sausio 1 d. iš viso buvo tik 78 914,68 Lt, o 138 039,80 Lt apskaičiuotam įsiskolinimui ji įmonės skolų apskaitos kortelių nesudarė, dėl to nebuvo galima nustatyti, ar šios įmonės skolos buvo realios.

Be to, J. K. 2005 m. liepos-rugsėjo mėnesiais ūkinių operacijų registracijos žurnale neapskaitė kitų įmonių už benziną ir už paslaugas išrašytų 10 PVM sąskaitų-faktūrų: 2005 m. liepos 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2005 m. rugpjūčio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2005 m. rugpjūčio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2005 m. rugpjūčio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2005 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2005 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2005 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2005 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2005 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2005 m. rugsėjo 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to neapskaitė veiklos išlaidų iš viso už 2656,76 Lt ir 474,76 Lt pirkimo PVM, o įmonės skolų nepadidino 3131,52 Lt.

Be to, 2005 m. liepos mėnesį iš individualios įmonės „O“ į akcinės bendrovės („banko Nr. 2“) (duomenys neskelbtini) filialo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukus iš viso 17 863,05 litams ir iš šios sąskaitos padarius piniginių išlaidų iš viso už 17 858,07 Lt, ji įmonės ūkinių operacijų registracijos žurnale šioje banko sąskaitoje apskaitė tik grynaisiais pinigais įneštas ir paimtas pinigines lėšas: 64,00 Lt įplaukų, t. y. 17 799,05 Lt (17863,05 - 64,00 = 17799,05) mažiau ir 10 280,00 Lt išlaidų, t. y. 7578,07 Lt (17858,07 - 10280,00 = 7578,07) mažiau; 2005 m. rugpjūčio ūkinių operacijų registracijos žurnale neapskaitė visos šios banko sąskaitos įplaukų - 11567,86 Lt ir išlaidų - 11572,84 Lt, o 2005 m. rugsėjo mėnesį neapskaitė (AB banko Nr. 3) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukų – 196,00 Lt.

Be to, 2005 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais bankų sąskaitose nebuvus piniginių lėšų judėjimo ir 2005 m. lapkričio 11 d. (AB „banko Nr. 2“) sąskaitoje nebuvus pinigų likučio, o (AB banko Nr. 3) sąskaitoje 2005 m. lapkričio 2 d. buvus 351,00 lito likučiui, ji įmonės ūkinių operacijų registravimo žurnale akcinės bendrovės („banko Nr. 2“) sąskaitos skiltyje apskaitė neigiamą piniginių lėšų likutį 2005 m. rugsėjo 1 d. – 12060,21 Lt ir nuo 2005 m. spalio 1 d. – 10299,21 Lt, o (AB banko Nr. 3) sąskaitoje nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. apskaitė piniginių lėšų likutį 153,00 Lt, t. y. 198,00 Lt mažesnį;

Be to, J. K. piniginių lėšų judėjimo paskolinėse sąskaitose neapskaitė atskiruose šių sąskaitų apskaitos registruose (arba tvarkytame ūkinių operacijų registracijos žurnalo atskirose skiltyse): 2005 m. liepos mėnesį neapskaitė iš paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kitoms įmonėms atliktų mokėjimų iš viso už 8853,82 Lt sumą bei iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2004 m. birželio 10 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 1760,96 Lt (19,96+1741,00) grąžintos paskolos, o 2005 m. rugsėjo ir spalio mėnesių apskaitoje padarė klaidingus įrašus: (AB „banko Nr. 2“) pateiktos informacijos duomenimis, grynaisiais pinigais buvo grąžinta 2005 m. rugsėjo mėnesį – 1761,00 litas ir 2005 m. spalio mėnesį – 3519,00 Lt paskolos, tuo tarpu ji ūkinių operacijų registracijos žurnale įrašė, kad šios piniginės lėšos iš kasos buvo įneštos į atsiskaitomąją sąskaitą, tokiais veiksmais, t. y. į apskaitą – ūkinių operacijų registracijos žurnalą – neįtraukusi išvardytų apskaitos dokumentų, ji nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimo, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 ir 3 dalies reikalavimų, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus“.

Be to, J. K., tvarkydama buhalterinę apskaitą, neužtikrino, kad įmonės apskaita būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami bei naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, taip nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 1 ir 3 dalyse išdėstytų nuostatų. Dėl visų šių išvardytų J. K. padarytų apskaitos pažeidimų už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 11 d. iki 2005 m. gruodžio 1 d. iš dalies nebuvo galima nustatyti individualios įmonės „O“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

J. K. BK 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama tuo, kad ji nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. apgaule, siekdama sudaryti išperkamosios nuomos sutartis jos vadovaujamos IĮ „O“ (duomenys neskelbtini) vardu su 45 fiziniais asmenimis ir išvengti prisiimtų privalomų mokėjimų lizingo bendrovėms, neturėdama galimybės teikti interneto tiekimo paslaugos, laikraščiuose „(duomenys neskelbtini)“, reklaminiuose bukletuose ir asmeniškai klientams, tyčia, viešai, melagingai pranešė apie galimybę iš jos įmonės nemokamai arba už vieną litą įsigyti kompiuterinę techniką. Įmonėje vykdomos akcijos metu klientams, norėjusiems pasirašyti interneto tiekimo sutartį ir nemokamai gauti kompiuterį, kartu su trejų metų interneto tiekimo sutartimi duodavo pasirašyti kompiuterinės technikos išperkamosios nuomos sutartį ir melagingai žadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas arba nieko nepaaiškino apie tai, kad kompiuterinė technika bus įsigyjama išperkamosios nuomos būdu. Atstovaudama lizingo bendrovėms (UAB „banko Nr. 2 lizingas“) ir (UAB „banko Nr. 1 lizingas“), J. K. sudarė išperkamosios nuomos sutartis su 45 fiziniais asmenimis (A. M., J. S., A. R., I. V., D. Š., T. G., G. I., E. B., A. B., P. Š., I. D., V. B., V. B., A. L., G. M., K. S., A. Š., J. S., J. J., A. V., S. J., S. Š., A. Š., N. P., M. L., R. Ž., D. V., A. A. A., S. V., V. V., R. Š., E. L., L. A., I. S., O. V., A. K., K. L., F. B., V. Z. (V. Z.), D. Ž., Z. K., L. P., B. D., D. B.–S., R. J.), šiuo pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras lizingo bendrovėms, kurių neapmokėjo, nors savo klientams buvo žadėjusi. Taip per lizingo bendroves (UAB “banko Nr. 2 lizingas“) ir (UAB “banko Nr. 1 lizingas“) savo IĮ „O“ naudai bendrai išvengė didelės vertės (143 188,35 Lt) turtinės prievolės 45 fiziniams asmenims. Iš lizingo bendrovių už įsigytus kompiuterius į savo įmonės sąskaitą gavusi 222 008,56 Lt, dalį lėšų – 67 820 Lt – pervedė į asmeninę sąskaitą ir išleido savo reikmėms.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžiu J. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Valdemaras Mociškis prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria J. K. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir palikti galioti šią Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį be pakeitimų.

Šį savo prašymą kasatorius grindžia BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimais ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują nuosprendį, privalėjo savo procesinį sprendimą motyvuoti, pateikti kitokį įrodymų vertinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tačiau to nepadarė. Teismo argumentai pagrįsti teoriniais samprotavimais arba atskirais fragmentais, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl visų nusikalstamos veikos požymių ir pagrįstai J. K. pripažino kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Prokuroras pažymi, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje tarp 45 nukentėjusiųjų ir J. K. individualios įmonės buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir netinkamas pareigų vykdymas sukėlė tik civilinę atsakomybę. Anot prokuroro, šioje byloje civiliniai teisiniai santykiai apima tik interneto tiekimo sutartis ir jų sąlygų vykdymą arba nevykdymą, tuo tarpu apgaulės būdu pasirašytos lizingo sutartys sukelia baudžiamąją atsakomybę. J. K. nuo nukentėjusiųjų nuslėpė faktą, kad sutarčių pasirašymo metu jos įmonė neturėjo galimybės teikti interneto paslaugų (dauguma sutarčių su nukentėjusiaisiais pasirašytos 2005 m. kovo, balandžio, gegužės mėnesiais, o subrangos sutartis dėl interneto tiekimo su UAB „R“ pasirašyta tik 2005 m. birželio 20 d.). J. K. sąmoningai nukentėjusiesiems neišaiškino išperkamosios nuomos sutarčių esmės (melagingai aiškino, kad įmokas lizingo bendrovėms mokės jos įmonė, lizingo sutartys reikalingos tam, jog būtų galima pasinaudoti valstybės teikiama parama). Taigi J. K., melagingai žadėdama mokėti įmokas už nukentėjusiuosius, pasirašiusi su 45 asmenimis interneto tiekimo ir išperkamosios nuomos sutartis, taip pat lizingo bendrovėms pervedus pinigus (pagal išperkamosios nuomos sutartis), nutraukė įmokų mokėjimą lizingo bendrovėms, t. y. atsisakė vykdyti įsipareigojimą padengti visą kompiuterinės technikos kainą. Be to, J. K. individuali įmonė laiku neatsiskaitė už interneto tiekimą su UAB „R“, todėl ši 2005 m. rugsėjo 20 d. nutraukė sutartį su J. K. įmone. J. K. turėjo galimybę vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau dalį iš lizingo bendrovių gautų pinigų (67 820 Lt) pervedė į savo asmeninę sąskaitą ir juos panaudojo savo asmeninėms reikmėms.

Prokuroro teigimu, J. K., prisidengdama melaginga reklama dėl nemokamų kompiuterių dalijimo, turėjo tikslą apgaulės būdu per trumpą laiką pasirašyti kuo daugiau išperkamosios nuomos sutarčių, o iš lizingo bendrovių gautus pinigus panaudoti savo įmonės skoloms padengti bei savo reikmėms. Tai, kad įmonė turėjo daug įsiskolinimų, 2003-2005 m. dirbo nuostolingai, veiklai trūko piniginių lėšų, iš bankų didelėmis sumomis buvo paimtos paskolos, patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Todėl įmokų ir palūkanų mokėjimas už nukentėjusiuosius įmonei būtų nuostolingas. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. K. jau sutarčių sudarymo metu žinojo, jog nesilaikys įsipareigojimų, o nukentėjusieji negaus kompiuterių nemokamai ir turės už juos susimokėti lizingo bendrovėms, yra teisinga. J. K. suklaidino nukentėjusiuosius, dėl to jos įmonė praturtėjo, o nukentėjusieji patyrė turtinę žalą. Visi nukentėjusieji buvo įsitikinę, kad kompiuterinę įrangą gauna nemokamai, nes J. K., atiduodama jiems pasirašytus su įmone dokumentus, nė vienam asmeniui nedavė nei lizingo sutarties, nei mokėjimo grafiko. Nukentėjusieji patvirtino, kad nebūtų įsigiję kompiuterinės technikos išperkamosios nuomos sąlygomis, tačiau pasirašę išperkamosios nuomos sutartis buvo priversti apmokėti kompiuterio kainą bei sumokėti bankui palūkanas. Tai, kad nukentėjusiesiems liko kompiuteriai, jų patirtą žalą tik sumažino, tačiau visos patirtos žalos nepadengė (jei nukentėjusieji nebūtų apgauti, jie per trejus metus būtų sumokėję po 864 Lt, tačiau realiai sumokėjo lizingo bendrovėms nuo 2500 Lt iki 3264,16 Lt).

Kasatoriaus nuomone, apygardos teismas netinkamai įvertino ir byloje esančias taikos sutartis bei nepagrįstai padarė išvadą, kad tokių sutarčių sudarymas reiškia, jog nukentėjusieji galėjo savo teises įgyvendinti civilinio proceso tvarka. Taikos sutarties pasirašymo atveju teisė gauti kompiuterinę įrangą nemokamai neįgyvendinama, nes nukentėjusiajam dalį įmokų tenka mokėti pačiam. Kasatorius nurodo, kad, pasirašę išperkamosios nuomos sutartis, nukentėjusieji prarado galimybę kompiuterinę įrangą gauti nemokamai, nes patys įsipareigojo už ją mokėti lizingo bendrovėms. Tai neabejotinai apsunkino jų galimybes ginti savo pažeistas teises įprastinėmis teisinėmis priemonėmis, juolab kad J. K. įmonės veikla nuo 2005 m. rugpjūčio 12 d. buvo nutraukta ir 23 pirkėjai (2005 m. rugsėjo 13–19 d.) informuoti apie vienašališką interneto tiekimo sutarčių nutraukimą. Kasatorius daro išvadą, kad esant tokiai situacijai nukentėjusieji prarado realią galimybę įgyvendinti savo turtines teises įprastinėmis teisinėmis priemonėmis.

Kasaciniu skundu nuteistoji J. K. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžių dalį dėl nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti (BK 2 straipsnio 3 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasatorė teigia, kad jai inkriminuotas kaltinimas nepagrįstas, nes nevertinti byloje esantys jos išsamūs parodymai, ji kaltinamajame akte išvardytų ir apkaltinamajame nuosprendyje pakartotų pažeidimų (nuo 2005 m. rugpjūčio iki 2005 m. spalio mėnesio) nepadarė. Kasatorės manymu, buhalterinių ir kitų dokumentų poėmis (2005 m. rugsėjo 29 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas), (duomenys neskelbtini) PK tyrėjo R. K. buvo atliktas savavališkai ir neteisėtai, nes nedalyvavo nei ji pati, nei įmonės atstovas, nei kviestinis, nei savivaldybės institucijos atstovas, be to, nesant buhalterės, nebuvo duotas laikas paruošti dokumentus tikrintojams. Taip buvo pažeisti BPK 145 straipsnio 4 dalies, 147 straipsnio reikalavimai (nebuvo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl padaryto poėmio ar įvykdytos kratos). Pasak kasatorės, dokumentų poėmio protokolą pasirašė jos sutuoktinis liudytojas V. K., nors jis neturėjo teisės atstovauti įmonei, poėmis teismo neteisingai įvardytas kaip „dokumentų perdavimas savo iniciatyva“. Kasatorė išreiškia nepasitenkinimą, kad dokumentų poėmio/kratos protokolas buvo užpildytas skubotai (1.05 val.), paimti penkerių metų laikotarpio įmonės dokumentai, tačiau iš protokolo neaišku, kokie tiksliai dokumentai buvo paimti, koks jų kiekis, nedetalizuotas paimtų dokumentų aprašas, todėl, jos manymu, specialistui galėjo būti perduoti ne visi reikšmingi dokumentai ir jo padarytos išvados yra neteisingos. Be to, nekvalifikuotas įmonės dokumentų paėmimas, netinkamas ir ne laiku atliktas aprašymas, kasatorės nuomone, paneigia jai inkriminuoto kaltinimo dalį (skolų apskaitos kortelių neišsaugojimas, 2005 m. birželio mėnesio ūkinių operacijų registravimo žurnalo nepateikimas), nes dokumentai galėjo dingti poėmio metu arba vykstant baudžiamajam procesui, juos siunčiant be apyrašų specialistams. Taip pat nuteistoji nurodo, kad nei dokumentų poėmio/kratos protokolas, nei detalizuotas dokumentų aprašas jai nebuvo įteikti. Aprašas padarytas prieš pat baigiant bylą nagrinėti teisme, 2009 m. lapkričio 27 d. (T. 17, b. l. 150–153). Kasatorė nesutinka, kad teismo nuosprendyje nurodytas pažeidimas dėl dokumentų detalaus aprašo nebuvimo nelaikytinas esminiu, nes ji (vėliau turėjusi galimybę susipažinti su dokumentais) pastebėjo įmonės dokumentų trūkumą, nors jie buvo įmonėje iki dokumentų poėmio. Dėl to kasatorė abejoja šios dalies kaltinimo pagrįstumu ir teigia, nenurodydama konkrečių BPK normų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, kad tokia abejonė nepagrįstai buvo vertinama jos nenaudai.

Kasatorė teigia nesuprantanti, kodėl kaltinama aplaidžiu buhalterijos tvarkymu už rugsėjo mėnesį, nes po dokumentų poėmio neturėjo galimybės sutvarkyti ūkinių operacijų registro (patvirtinta specialisto, buhalterės teisme duotais parodymais) bei nurodo, kad iki metinės pajamų deklaracijos pristatymo mokesčių inspekcijai (iki 2006 m. spalio mėnesio) tikėjosi sutvarkyti įmonės apskaitą. Kasatorė nurodo, kad visus 2005 metus įmonėje grynųjų pinigų apskaita buvo vedama laikantis įstatymų ir norminių aktų. Be kita ko, ji pažymi, kad iki 2005 m. rugpjūčio 30 d. buvo paskutinės grynųjų pinigų įplaukos (specialisto išvada, 28 p.); nuo 2005 m. rugsėjo 15 d. nebuvo vykdoma komercinė veikla, vykdomas tik paskolos, palūkanų, delspinigių, patalpų nuomos, einamųjų mokesčių apmokėjimas (specialisto išvada, 30 p.); nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2005 m. gruodžio 1 d. įmonė nevykdė prekybos, neturėjo jokių įplaukų; nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. iki lapkričio mėn. įmonės banko sąskaitose nebuvo piniginių lėšų judėjimo (specialisto išvada, 31 p.). Kasatorė nurodo, kad kaltinamojo akto vienos dalys prieštarauja kitoms (kaltinama aplaidžiu apskaitos tvarkymu laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 11 d. iki 2005 m. gruodžio 1 d., tačiau kaltinamajame akte nurodomos tariamų pažeidimų datos 2005 m. sausio 1 d., 2005 m. sausio 5 d., 2005 m. balandžio 8 d.).

Taip pat kasatorė teigia, kad nuo 2003 m. lapkričio 24 d. iki 2005 m. liepos 11 d. įmonės buhaltere dirbo J. Ž., su kuria buvo sudaryta darbo sutartis. Buhalterė, o ne ji, vadovė, neturinti buhalterinio išsilavinimo, buvo atsakinga už įmonės buhalterinę apskaitą, įrašų teisingumą, kasos orderių išrašymą. Be to, buhalterė išėjo iš darbo neperdavusi dokumentų, kuriuos reikėjo sutvarkyti, tačiau, teismas tokių aplinkybių nevertino, nenurodė, kokią nusikalstamą veiką padarė ji, būdama savininkė.

Kasatorė nurodo, kad specialistė atliko jos individualios įmonės „O“ veiklos dokumentinį tyrimą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki gruodžio 1 d., tačiau jai inkriminuotas laikotarpis yra nuo 2005 m. liepos 12 d. iki gruodžio 1 d. Kasatorė, remdamasi Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 4 dalimi, „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio trisdešimtos dienos“ teigia, kad tariami pažeidimai už 2005 m. rugpjūčio mėnesį iki rugsėjo 14 d. nelaikytini pažeidimais, nes nepraleisti terminai ūkinių operacijų registrui sutvarkyti. Pažeidimų inkriminavimą po 2005 m. rugsėjo mėnesio kasatorė laiko nonsensu ir jos atžvilgiu neteisingu, nes ji po dokumentų poėmio 2005 m. rugsėjo 25 dieną neturėjo galimybės tvarkyti įmonės buhalterinių dokumentų. Kasatorė ginčija ir nuosprendžio argumentą, neva ji pati nurodžiusi, kad turėjo galimybę sutvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, ir teigia, kad niekada ir niekur to nenurodė. Kasatorė, analizuodama specialistės išvadą, teigia, kad jai taip pat nesuprantama, kodėl specialistė negalėjo realiai nustatyti įmonės finansinės būklės iki 2005 m. liepos 11 dienos (tuo laikotarpiu dirbo samdoma buhalterė) ir už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2005 m. rugsėjo 14 d., nors tuo laikotarpiu įmonės veikla buvo nedidelės apimties, o buhalterinės apskaitos dokumentuose pakankamai informacijos. Be to, kasatorei neaišku, kodėl įvardyti pažeidimai padarinius sukėlė per tokį trumpą laikotarpį nuo 2005 m. liepos 11 d. iki 2005 m. rugsėjo 29 d., kai įmonės buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi, ir nuo 2005 m. rugsėjo 15 d., kai įmonė nevykdė ūkinės veiklos. Todėl, jos manymu, tokia specialisto išvada (negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų) yra šališka, o jos gynybos prašymas skirti buhalterinę ekspertizę teismo nepagrįstai atmestas. Tai nurodydama, kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teigimu, neva ji su gynėju neginčijo atsakomybės atribojimo klausimų inkriminuotame epizode (BK 223 straipsnis).

Kasatorės manymu, ji yra specialiai ir formaliai persekiojama baudžiamąja tvarka pagal BK 223 straipsnį, kad būtų pateisintas nepagrįstas pradiniu kaltinimu suformuluotas baudžiamasis persekiojimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Kasatorė nurodo, kad teisėjų kolegija, spręsdama dėl inkriminuoto kaltinimo pagal BK 223 straipsnį, neįvertino jos tuometinės būklės (apkaltinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, grėsė ilgalaikis laisvės atėmimas, turi du mažamečius vaikus, reikalingos lėšos gynybai). Todėl kasatorė nesutinka su apygardos teismo nuosprendžio argumentu, kad jos motyvai dėl negalėjimo sutvarkyti buhalterinių dokumentų po 2005 m. rugsėjo 29 d. dokumentų pateikimo yra deklaratyvūs, ir teigia, kad deklaratyvūs yra apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti motyvai. Taip pat kasatorė įsitikinusi, kad neįrodyta būtinoji BK 223 straipsnio 1 dalies inkriminavimo sąlyga – kad dėl nuosprendyje nurodytų jos įmonės buhalterinės apskaitos trūkumų nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos rezultatų, ir nurodo, kad teisėjų kolegija daugelį jos ir gynėjo apeliacinių argumentų aptarė tik bendrais bruožais ir juos nepagrįstai atmetė.

Kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pagrįstumo

Bylos medžiaga rodo, kad J. K. buvo kaltinama sukčiavimu dėl to, kad IĮ „O“ vykdomos akcijos metu apgaudinėjo klientus, kuriems buvo pažadėta, jog, sudarę su įmone interneto tiekimo sutartį, nemokamai gaus kompiuterį. Ištikrųjų, be interneto tiekimo sutarčių, J. K., atstovaudama lizingo bendrovėms (UAB „banko Nr. 2 lizingas“) ir (UAB „banko Nr. 1 lizingas“), sudarinėjo su klientais ir išperkamosios nuomos sutartis, pagal kurias našta vykdyti mokėjimus lizingo bendrovėms atitekdavo ne įmonei, bet patiems kompiuterinės technikos pirkėjams. Nukentėjusieji pasirašydavo išperkamosios nuomos sutartį klaidingai patikėję, kad lizingo bendrovėms už kompiuterinę techniką mokės J. K. vadovaujama įmonė, bet ne jie patys. Taip, pagal kaltinimo logiką, J. K. išvengė 143 188,35 Lt vertės turtinės prievolės 45 fiziniams asmenims, kuriems patiems teko už įsigytus kompiuterius atsiskaityti su lizingo bendrovėmis. Pirmosios instancijos teismas tokią veiklą pripažino sukčiavimu ir J. K. už tai nuteisė, tačiau apeliacinės instancijos teismas J. K. dėl kaltinimo sukčiavimu išteisino. Išteisinimą nulėmė išvada, kad nuteistoji nenaudojo apgaulės ir kad tai buvo netinkamas sutartinių pareigų vykdymas, sukeliantis tik civilinę atsakomybę. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pritaria tokiam apeliacinės instancijos teismo vertinimui.

Pažymėtina, kad už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Be šių objektyvių požymių, būtina nustatyti ir atitinkamą kaltės turinį, t. y. kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. Pažymėtina ir tai, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2?-851/2001 ir kt).

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių takoskyros, kruopščiai išanalizavo J. K. veiksmus ir jų ekonominę logiką, sutarčių sudarymo aplinkybes, civilinių bylų nagrinėjimo rezultatus ir kitus byloje esančius duomenis ir padarė šias motyvuotas išvadas, lėmusias J. K. išteisinimą dėl sukčiavimo:

1. Nukentėjusieji pasirašydavo lizingo sutartį neskaitę ir neįsigilinę į jos sąlygas, nors J. K. netrukdė jiems to padaryti, o daliai nukentėjusiųjų žodžiu paaiškino apie išperkamosios nuomos sutartį. Nė vienas nukentėjusiųjų neginčijo, jog sutartyse yra būtent jų parašai.

2. Nukentėjusiesiems, kaip civilinėje apyvartoje dalyvaujantiems asmenims, buvo žinoma, kad daugelio sutarčių padariniai susiję su įprasta rinkos ar gyvenimo rizika, šie padariniai dažnai priklauso nuo aplinkybių, kurių sutarties šalys negali iš anksto numatyti. Atidžiai perskaitę sudaromų sutarčių sąlygas, nukentėjusieji būtų supratę, kad ir jų sudaromos sutartys susijusios su tam tikra rizika – J. K. įmonei dėl kokių nors priežasčių nebemokant įmokų lizingo bendrovėms, pagal lizingo sutarčių sąlygas šią prievolę teks vykdyti jiems, nes būtent jie yra viena iš sutarties šalių. Nukentėjusieji, pasirašydami sutartis, nebuvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs, neįsigilino į sutarčių sąlygas ir jose numatytas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes.

3. J. K., sudarydama su nukentėjusiaisiais išperkamosios nuomos sutartis, nesudarė jiems nei fizinių, nei intelektualių kliūčių susipažinti su šiomis sutartimis, nuo nukentėjusiųjų nenuslėpė esminių lizingo sutarties sąlygų ir nenurodė klaidingų sąlygų.

4. J. K. neturėjo tikslo apgaudinėti nukentėjusiųjų dėl interneto tiekimo paslaugų, internetinio ryšio įvedimas klientų namuose buvo užtikrintas sutarties pasirašymu su šią paslaugą teikiančia bendrove,,R“.

5. Nėra pagrindo teigti, kad J. K. sutarčių sudarymo metu turėjo tikslą nemokėti už nukentėjusiuosius įmokų lizingo bendrovėms; iš pradžių ji stengėsi vykdyti savo įmonės sutartinius įsipareigojimus nukentėjusiesiems, 2005 m. balandžio-rugpjūčio mėnesiais mokėjo įmokas lizingo bendrovėms pagal lizingo sutartis, joms pervesdama 10 418,3 Lt sumą.

6. Proceso metu nebuvo apsunkintas nei J. K. asmenybės identifikavimas, nei sutarčių sudarymo fakto įrodinėjimas, nukentėjusieji galėjo susisiekti su J. K., pareikšti jai civilinius ieškinius. Lizingo bendrovių inicijuotose civiliniuose procesuose J. K. dalyvavo kaip bendraatsakovė ar tretysis asmuo, kai kurios bylos baigėsi taikos sutartimis, pagal kurias nukentėjusieji ir J. K. įsipareigojo kas mėnesį į lizingo bendrovės sąskaitą pervesti tam tikro dydžio įmokas.

7. Byloje nėra duomenų, kad J. K. būtų dirbtinai sukėlusi įmonės nemokumą ir tokiais tyčiniais veiksmais apsunkinusi nukentėjusiųjų interesų gynimą civilinio proceso tvarka. Nukentėjusieji nebuvo praradę galimybės įgyvendinti savo teises civilinio proceso tvarka.

Pagrindo abejoti šiomis apeliacinės instancijos teismo padarytomis ir kruopščiai motyvuotomis išvadomis nėra. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusieji pagal sudarytas išperkamosios nuomos sutartis kompiuterius gavo. Taigi kaltinimo sukčiavimu esmė yra vien tik tai, kad J. K. neįvykdė pažado daryti už klientus privalomus mokėjimus lizingo bendrovėms. Atsižvelgdama į pirmiau aptartas aplinkybes, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. K. vykdyta ekonominė veikla, sudarant su klientais kompiuterinės technikos išperkamosios nuomos sutartis, žadant už juos vykdyti periodinius mokėjimus lizingo bendrovėms ir šių pažadų nevykdant, laikytina civilinę atsakomybę užtraukiančiu netinkamu civilinių teisių įgyvendinimu ir pareigų vykdymu (CK 1.137 straipsnis), bet ne sukčiavimu (BK 182 straipsnis).

Dėl nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Aplaidaus apskaitos tvarkymo faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus 2009 m. balandžio 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 14, b. l. 43-149), specialistės raštišku paaiškinimu (T. 15, b. l. 7-10), specialistės M. Mikučionytės ir liudytojos J. Ž. paaiškinimais, iš dalies pačios J. K. parodymais. Teismas konstatavo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, jog kaltinamoji J. K., privalėdama tvarkyti, bet neįregistruodama, neapskaitydama, nevykdydama – netvarkė aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos; klaidingai įregistruodama ir apskaitydama – aplaidžiai (dėl nusikalstamo nerūpestingumo) tvarkė buhalterinę apskaitą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo (2005 m. birželio mėnesio ūkinių operacijų registracijos žurnalo) buhalterinės apskaitos dokumentų; dėl šių visų išvardytų jos padarytų pažeidimų už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 11 d. iki gruodžio 1 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti individualios įmonės „O“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Padaręs tokią išvadą teismas kaltinamosios J. K. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Patikrinęs nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, šios išvados nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad J. K. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymiai, jos kaltė įrodyta nuosprendyje išnagrinėtais įrodymais. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.

J. K. inkriminuoti buhalterinės apskaitos pažeidimai patvirtinti objektyviais duomenimis. Teismas rėmėsi leistinais, pakankamais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais. Kiekvienas inkriminuotas buhalterinės apskaitos pažeidimas kruopščiai pagrįstas tiek faktiniu, tiek juridiniu aspektais. Kasacinio skundo teiginys, kad nuteistoji šių pažeidimų nepadarė ar negalėjo jų išvengti, neatitinka bylos duomenų. Byloje esantys duomenys rodo, kad dėl neatsakingos J. K. ekonominės veiklos (klientai buvo viliojami klaidinančia reklama, su jais buvo sudaromos išperkamosios nuomos sutartys žadant už juos vykdyti periodinius mokėjimus lizingo bendrovėms, pagal šias sutartis iš lizingo bendrovių gautos lėšos pervedamos į asmeninę sąskaitą, nepatenkinti klientai, gavę iš lizingo bendrovių raginimus vykdyti savo prievoles, ateidavo dėl to aiškintis ir t. t.) iš darbo išėjo buhalterė. Tada nuteistoji ėmėsi pati tvarkyti apskaitą, tačiau darė tai itin nekvalifikuotai, nesirūpino apskaitos atitikimu įstatymo reikalavimams, apleido šią labai svarbią ūkinės veiklos sritį. Nuteistajai inkriminuotų padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų skaičius (nuo 2005 m. liepos 11 iki gruodžio 1 d.) yra labai didelis ir jų turinys rodo, kad jie neatsitiktiniai. Nesilaikyta grynųjų pinigų buhalterinės apskaitos taisyklių, nebuvo registruojami ūkinės operacijos bei apskaitos dokumentai, buvo įforminamos neįvykusios operacijos, ūkinių operacijų registracijos žurnaluose įrašomi klaidingi duomenys, nepateikti kai kurie būtini apskaitos dokumentai. Todėl nekelia abejonių teismų išvada, kad dėl nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti individualios įmonės „O“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kasatorės teiginiai, kad jai nepagrįstai inkriminuoti pažeidimai už 2005 m. rugsėjo mėnesį, nes po dokumentų poėmio ji neturėjo galimybės sutvarkyti ūkinių operacijų registro, paneigti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Pirma, specialisto išvada nustatyta, kad kai kurie buhalterinės apskaitos pažeidimai padaryti po dokumentų paėmimo (2005 m. rugsėjo 29 d.); antra, 2005 m. liepos-lapkričio mėn. ūkinių operacijų registravimo žurnalus J. K. turėjo ir po dokumentų pateikimo (jie tyrimui pateikti tik 2008 m.), todėl jai nebuvo kliūčių juos tvarkyti, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų (2005 m. birželio mėn. ūkinių operacijų registravimo žurnalas neišsaugotas); trečia, nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad po dokumentų pateikimo ji turėjo galimybę pasidaryti jai reikiamų savo įmonės dokumentų kopijas, kad galėtų tęsti savo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Nepagrįsti ir kasatorės argumentai, kad iki metinės pajamų deklaracijos pateikimo mokesčių inspekcijai (iki 2006 m. spalio mėnesio) ji tikėjosi sutvarkyti įmonės apskaitą, kad už laikotarpį 2005 m. rugpjūčio mėnesį iki rugsėjo 14 d. užfiksuoti pažeidimai nelaikytini pažeidimais, nes nebuvo praleisti terminai ūkinių operacijų registrui sutvarkyti. Pažymėtina, kad, tvarkant buhalterinę apskaitą, dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalys); pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną, o dienos kasos operacijos sumuojamos ne rečiau kaip kartą per einamąjį mėnesį (Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 11, 17 punktai). Nuo šių reikalavimų vykdymo neatleidžia nei deklaracijų pristatymo mokesčių inspekcijai terminai, nei tikėjimasis sutvarkyti dokumentus kada nors vėliau.

Kasatorė teigia, kad jai nepagrįstai inkriminuotas buhalterinės apskaitos pažeidimas, padarytas iki 2005 m. liepos 12 d., kai dar dirbo samdoma buhalterė, – tai, kad ji ūkinių operacijų registravimo žurnale 2005 m. sausio 1 d. apskaitė įmonės skolų – iš viso 21 6954,48 Lt, tačiau tvarkytose įmonės skolų apskaitos kortelėse pagal atskiras įmones 2005 m. sausio 1 d. apskaitė skolų iš viso tik 78 914,68 litų, o 138 039,80 Lt apskaitytam įsiskolinimui įmonės skolų apskaitos kortelių nesudarė, dėl to negalima nustatyti, ar šios įmonės skolos yra realios. Šis argumentas paneigtas apeliaicinės instancijos teismo nuosprendyje, kuriame pagrįstai nurodyta, kad iš šio epizodo formuluotės ir teismo posėdyje duotų specialistės paaiškinimų matyti, jog J. K. šiame epizode pripažinta kalta ne už buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo klaidas, o už šių dokumentų, t. y. skolų apskaitos kortelių, neišsaugojimą, už kurį atsakingas ne buhalteris, o individualios įmonės savininkas.

Kasacinio skundo argumentas, kad buhalterinių ir kitų dokumentų poėmis neatitinka BPK 145 straipsnio 4 dalies, 147 straipsnio reikalavimų, nepagrįstas. Šį argumentą išnagrinėjo ir į jį argumentuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad dokumentai buvo pateikti BPK 98 straipsnio tvarka ir kad šiam veiksmui netaikytinos procesines prievartos priemonių (poėmio, kratos) atlikimo taisyklės. 2005 m. rugsėjo 29 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas V. K. savo iniciatyva pateikė J. K. individualios įmonės dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti (T. 8, b. l. 36). Vertindamas dokumentų pateikimo teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad dokumentus pateikęs kasatorės sutuoktinis V. K. jokių pastabų dėl šio tyrimo veiksmo jį atlikusiems pareigūnams nepareiškė. Pati J. K. ikiteisminio tyrimo metu šio tyrimo veiksmo neskundė ir šį klausimą ėmė kelti tik teisminio nagrinėjimo metu, gavus jai nepalankias jos įmonės ūkinės finansinės dokumentinio tyrimo specialisto išvadas. Dokumentus pateikęs ir tą pačią dieną apklaustas liudytojas V. K. nurodė, kad jo sutuoktinė J. K. išvyko į užsienį, jos buvimo vieta ir susisiekimo galimybės jam nežinomos (T. 8, b. l. 34). Pažymėtina ir tai, kad, nors V. K. dokumentų pateikimo momentu oficialiai individualioje įmonėje „O“ nedirbo, pagal jo teisme duotus parodymus ši įmonė buvo įkurta jo iniciatyva, jis padėdavo žmonai jos veikloje, konsultavo, užeidavo į jos įmonę (T. 18, b. l. 30). Tai, kad V. K. aktyviai dalyvavo įmonės veikloje (tvarkydavo visus reikalus), patvirtino ir įmonėje dirbę liudytojai J. Ž. ir R. B. (T. 18, b. l. 29). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dokumentų pateikimo procesinis veiksmas nelaikytinas neteisėtu.

Kasaciniame skunde teigiama, kad, paimant dokumentus, nebuvo surašytas detalizuotas dokumentų aprašas, todėl specialistei galėjo būti perduoti ne visi reikšmingi buhalteriniai dokumentai, todėl jos padarytos išvados, tikėtina, neteisingos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos teiginius patikrino ir į juos motyvuotai atsakė. Dokumentų pateikimo protokole dokumentai aprašomi bendrais bruožais ir tai byloje padaryta (T. 8, b. l. 36). Detalus dokumentų aprašas pateiktas 2009 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK rašte prokuratūrai (T. 17, b. l. 152-153.). Nuteistoji proceso metu įgyvendino teisę pateikti papildomus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir jos įmonės ūkinės finansinės veiklos dokumentinį tyrimą atlikusi specialistė išvadoje įvertino šių dokumentų reikšmę tyrimui (T. 14, b. l. 44-45). Nuteistosios teisė žinoti, kokie dokumentai buvo paimti iš jos įmonės, ir teisė pateikti specialistei papildomus dokumentus nebuvo suvaržytos, todėl skunde su šiais klausimais siejamos abejonės dėl specialisto išvados išsamumo yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija pritaria šioms apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir konstatuoja, kad bylos duomenys nesuteikia pagrindo abejoti specialisto išvados įrodomąja reikšme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios J. K. ir Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Mociškio kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Valerijus Čiučiulka

Olegas Fedosiukas