Baudžiamoji byla Nr. 2K-184-697/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19699-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.6.6; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistajam V. S., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendis, V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį paskiriant jam 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, V. S. dvejiems metams šešiems mėnesiams uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas V. S. priklausantis automobilis „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, V. S. skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus; automobilio „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalinę vertę atitinkančios pinigų sumos – 2000 Eur konfiskavimas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. S. apeliacinės instancijos teismo nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 27 d. apie 18.45 val. važiuodamas nuo Islandijos plento, Kaune, iki Kauno g. 10, Babtų mstl., Babtų sen., Kauno r. sav., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, nes vairavo automobilį „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,50 promilės etilo alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija – 2,35 promilės etilo alkoholio).
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas panaikino BK 40 straipsnio taikymą V. S. ir priėmė jam apkaltinamąjį nuosprendį, darydamas išvadą, kad nėra visų būtinų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuosprendyje konstatuota, kad byloje nėra dviejų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai): prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailesčio bei pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės nepripažinimas BK 40 straipsnio aspektu nėra kliūtis vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio nuostatomis, nes įtvirtinti prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką reikalavimai nėra tapataus turinio. Teismas, įvertinęs V. S. veikos padarymo aplinkybes ir atskleidęs pavojingumą, taip pat jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ankstesnius nusižengimus, padarė išvadą, kad jis nėra linkęs laikytis kelių eismo taisyklių, kritiškai vertinti savo elgesio, visa tai teismui leido padaryti išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį teismas iš naujo paskyrė bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Nuteistasis V. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti: sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, sumažinti baudą, taikyti dalinį automobilio vertės konfiskavimą. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas nepripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės nuoširdaus prisipažinimo ir gailėjimosi neatitinka bylos aplinkybių bei BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, formuojamos teismų praktikos.
3.2. Kauno apylinkės teismas teisingai nustatė šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes byloje yra duomenų, kad, nepasikeitus jokioms aplinkybėms, nieko neverčiamas, nesurinkus jokių naujų įrodymų, apklausiamas paskutinį kartą ikiteisminio tyrimo institucijoje ir pirmą kartą nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teisme V. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis nedavė išsamių parodymų, prieštarauja faktinėms aplinkybėms.
3.3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis prieštaringas ir tuo aspektu, kad nors nepripažįstama atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau taikomas BK 64¹ straipsnis, kuris galimas tik kai kaltininkas visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą (BPK 273 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neteisus, aiškindamas, jog BPK 273 straipsnyje ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos nėra tapačios.
3.4. BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia taikyti laidavimo instituto administracine tvarka baustam asmeniui, praktikoje pasisakoma, kad BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia taikyti laidavimo instituto ne tik baustam administracine tvarka asmeniui, bet ir kaltininką perduoti pagal laidavimą administracine tvarka baustam asmeniui, jeigu yra pagrindo manyti, kad laiduotojas savo asmeninėmis savybėmis, gyvenimo būdu, veikos pobūdžiu bei tarpusavio santykiais su laiduojamuoju leis daryti jam teigiamą įtaką, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad E. P. negalės daryti teigiamos įtakos, nes nesugebėjo užkardyti V. S. administracinių nusižengimų padarymo, yra nepagrįsta.
3.5. V. S. neteistas, gyvena su E. P. partnerystėje jau dvejus metus, ji tvarkinga moteris, neigiamai nusiteikusi prieš vartojančius alkoholį asmenis, su ja santykiai geri, nuteistasis vertina jos nuomonę. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino V. S. sveikatos būklę, jo gyvenimo sąlygas, šeiminę padėtį.
3.6. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodė, kad V. S. baustas administracine tvarka nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. septynis kartus, o 2016 m. lapkričio 9 d. baustas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Visos nurodytos septynios nuobaudos yra negaliojančios, o paskutinis nubaudimas buvo už greičio viršijimą. Teismas turėjo atsižvelgti, kad nuteistasis dirba transporto srityje, todėl greičio viršijimas kaip kartais pasitaikantis pažeidimas nėra itin šiurkštus. Todėl visos šios aplinkybės neturėtų būti kliūtis taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Transporto priemonę kasatorius vairavo negreitai, neviršijo greičio, todėl nebuvo toks pavojingas.
3.7. Nepagrįstai taikytas turto konfiskavimas. Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimą dėl būtinumo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, turi būti vertinama ir tai, ar tokiu atveju būtų pasiekiama teisinga pusiausvyra tarp viešojo intereso ir asmens teisių ir ar atitinkama poveikio priemonė gali būti vertinama kaip proporcinga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQtNjk5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-34-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-34-699/2018">2K-34-699/2018</a>). Kitose bylose kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad nuteisus asmenį automobilio konfiskavimo privalomumas nekelia abejonių, išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>).
3.8. Nagrinėjamos bylos aplinkybės rodo, kad automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Byloje yra duomenų, kad V. S. su tėvais yra paėmęs 30 000 Eur paskolą, paėmęs šią paskolą jis pirko automobilį „Audi A6“, kurio vertė 17 250 Eur, pagal paskolos sutartį kas mėnesį moka po 512 Eur kredito įmokų ir palūkanų. Automobilis reikalingas darbui ir šeimos poreikiams – bendravimui su nepilnamečiais vaikais, kurie gyvena Šiaulių rajone, dėl ligos važinėti pas gydytojus į Vilnių, nuteistasis yra neįgalus.
3.9. Be to, prokurorė, dalyvavusi teismo posėdyje, prašė taikyti BK 40 straipsnį, konfiskuoti automobilio dalinę vertę atitinkančią pinigų sumą (2000 Eur), uždrausti vairuoti kelių transporto priemonę vienerius metus.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo V. S. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
5. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumą, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017).
6. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kasacinės instancijos teismas yra saistomas BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatytos kompetencijos skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrinti teisės taikymo aspektu, faktų dėl aptariamo baudžiamojo įstatymo sąlygų buvimo ar nebuvimo iš naujo netiria ir nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014).
7. Dėl kasacinio skundo teiginių, jog be pagrindo nebuvo pripažinta V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2010">2K-84/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą. Tai, teisėjų kolegijos požiūriu, ir buvo apeliacinės instancijos teismo padaryta.
8. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo V. S., teisingai nurodė, jog apylinkės teismas, pripažindamas, kad V. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, neatsižvelgė į kaltininko parodymų kaitą, jo atsisakymą teisme pateikti išsamius paaiškinimus dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių, patikėjo deklaratyviais pareiškimais dėl gailesčio ir nepagrįstai konstatavo, kad V. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išdėstė motyvus, pagrindžiančius atsisakymą pripažinti V. S. šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis kaltu prisipažino, tačiau išsamių parodymų nedavė. Apeliacinės instancijos teisme vengė nuoširdžiai atsakyti į klausimus tiek dėl alkoholio vartojimo laiko, tiek dėl priežasties, siekė sumenkinti savo veiksmus tvirtindamas, kad alkoholinius gėrimus vartojo ryte, o prieš važiuodamas, apie 18.45 val., jautėsi gerai (atsižvelgus į jo pavojingą manevravimą kelyje, atsitrenkimą į kelio atitvarus, tokie teiginiai apeliacinės instancijos teismo teisėjų neįtikino), todėl vairavo automobilį, grįžęs namo, prieš patikrinant jo neblaivumą, dar pavartojo alkoholinių gėrimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tokius jo parodymus viso proceso metu, pripažino, kad negalima daryti išvados, jog V. S. kritiškai vertina savo elgesį, išreiškia negatyvų požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką.
9. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo argumentams dėl BPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyto prisipažinimo kaltu ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinio skirtumų.
10. Apeliacinės instancijos teismas teisingai atskleidė šiuos skirtumus, nurodydamas, jog BPK 273 straipsnyje ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos nėra tapataus turinio. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato prisipažinimą kaltu, o BK – prisipažinimą kaltu ir gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Todėl prisipažinimo kaltu aplinkybės nustatymas, pakankamas procesiniams bylos nagrinėjimo sprendimams daryti, nebūtinai reiškia, jog tokia situacija visiškai atitinka ir baudžiamajam įstatymui taikyti keliamą sąlygą – visišką prisipažinimą kaltu ir gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. BPK 273 straipsnio taikymas nėra siejamas su nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kritišku savo veiksmų vertinimu bei nuoširdžiu gailėjimusi. Iš tiesų, BPK 273 straipsnyje įtvirtinta sąlyga siejama tik su prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, o BK 40 straipsnyje įtvirtinta sąlyga kelia didesnius reikalavimus, todėl BPK 273 straipsnio taikymas atitikus visas sąlygas nesuponuoja BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atitikimo. BK 40 straipsnis, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalauja nustatyti ir gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-699/2018). Nėra pagrindo nepritarti ir kitiems apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytiems argumentams dėl BK 40 straipsnio nuostatų netaikymo V. S., todėl teisės taikymo aspektu šio instituto taikymo klausimas apeliacinės instancijos teismo išspręstas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
11. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje C. M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28078/95). Pagal EŽTT praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (cituotas sprendimas byloje Yildirim prieš Italiją; 2011 m. birželio 28 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Het Financieele Dagblad B. V. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 577/11). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas V. S. vairuojamą automobilį „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone, tačiau spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo padarė išvadą, jog turto (šio automobilio) konfiskavimas, įvertinus, kad kaltininkas yra neįgalus ir kad jam reikia vykti į gydymo įstaigas, kad jo ir sugyventinės pajamos yra mažos, kad turi finansinių įsipareigojimų, visa apimtimi būtų neproporcinga priemonė padarytam nusikaltimui, todėl nutarė išieškoti dalį automobilio vertės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiko ir pagrįstai nurodė, jog pagal teismų praktiką turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Įstatyme nurodytais atvejais turto konfiskavimo taikymas yra privalomas. Tokia įstatymo nuostatų taikymo pozicija įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-35-719/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1173/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-83/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-83/2010">2K-7-83/2010</a>, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>).
12. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šiuo atveju asmenybė, asmens sveikatos būklė ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio 2, 3 dalių taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2018, 2K-186/2018). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog V. S. jau anksčiau yra baustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (pažeidimas padarytas 2016 m. lapkričio 9 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, jam buvo skirta švelnesnė nei sankcijoje nurodyta administracinė nuobauda, t. y. trumpesniam, nei sankcijoje nurodyta, laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau, kaip matyti, švelnesnio poveikio priemonių taikymas V. S. jokio prevencinio poveikio nepadarė, nepraėjus net metams po to, kai jam buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas, šis asmuo ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiavo dideliu greičiu, judrioje magistralėje, dėl girtumo negalėjo kontroliuoti transporto priemonės, atsitrenkė į atitvarus, todėl padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju asmenybė, asmens sveikatos būklė ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio 2, 3 dalių taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-697/2018, 2K-186-942/2018).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Rima Ažubalytė
Alvydas Pikelis
