Ž. Ž. pagal BK 235 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-150-689/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00061-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.20.5.1; 2.1.7.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Prano Kuconio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sauliui Verseckui,

nuteistojo Ž. Ž. gynėjui advokatui Mariui Zabitai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžiu Ž. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: Ž. Ž. nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo Ž. Ž. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Ž. Ž. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 7 d., apklausiamas kaip liudytojas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo (duomenys neskelbtini) bei kitų nusikaltimų, teismo posėdyje prisiekęs sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, davė melagingus parodymus apie tai, kad jis, koncertuodamas (duomenys neskelbtini) renginiuose, kurie buvo sutarti su juo pagal 2005 m. spalio 18 d. autorinę sutartį (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė (duomenys neskelbtini) V. V. ir UAB „A“ darbuotoja V. B., iš (duomenys neskelbtini) jokio atlygio bei honoraro negavo, koncertavo tik už transporto išlaidas, už kurias ir buvo sumokėta, susitarus, kad (duomenys neskelbtini) sumokės tik apie 400–500 Lt (115,84–144,81 Eur) už koncertą, kad tūkstantinio atlygio už koncertus nebuvo. Taip pat jis davė melagingus parodymus apie tai, kad pagal jam teismo posėdžio metu pateiktą susipažinti 2006 m. kovo 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 152, kuriame buvo nurodyta, kad V. B. už Ž. Ž. koncertą Telšiuose buvo sumokėta 5000 Lt (1448,1 Eur), 2006 m. kovo 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 106, kuriame buvo nurodyta, kad V. B. už Ž. Ž. keturis koncertus kovo mėnesį buvo sumokėta 20 000 Lt (5792,40 Eur), jis negalintis nieko paaiškinti ir neatsimena, kad būtų gavęs orderiuose minimas sumas už koncertus. Taip pat Ž. Ž. davė melagingus parodymus, kad UAB „A“ kratos metu paimtuose užrašuose rastas įrašas „2006-02-01 10 000 už DP, kadangi gruodį nebuvo vieno koncerto Prienuose <...>“ liudija ne (duomenys neskelbtini) sumokėtą atlygį už jo koncertus (duomenys neskelbtini) renginiuose, o yra tik derybų dėl būsimų koncertų įrašas.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo Ž. Ž. gynėjas advokatas M. Zabita prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nuosprendį su pakeitimu: paliekant išteisinimo pagrindą, nurodytą BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte, nepakeistą, pašalinti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies teismo išvadą, kad Ž. Ž., 2012 m. rugsėjo 7 d. apklausiamas Vilniaus apygardos teisme kaip liudytojas, suprato, kad teismui nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, t. y. duoda melagingus parodymus, ir taip elgtis norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Kasatorius skunde nurodo:

3. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas vertindami įrodymus padarė klaidų dėl įrodymų turinio – Ž. Ž. parodymų, kuriuos jis davė baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apklaustas kaip liudytojas 2012 m. rugsėjo 7 d. teisiamajame posėdyje Vilniaus apygardos teisme (netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad autorinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atlikėjų Ž. Ž. ir I. S.-Ž. koncertų (programos) organizavimo (duomenys neskelbtini) turo per Lietuvą metu sudarė Ž. Ž. vadybininkė, UAB „A“ administratorė V. B.; 2006 m. kovo 1 ir 9 dienų kasos išlaidų orderius Nr. 106 ir 152, kuriuose buvo nurodyta, kad už keturis Ž. Ž. koncertus kovo mėnesį 20 000 Lt (5792,40 Eur) ir koncertą Telšiuose – 5000 Eur (1448,1 Eur) buvo sumokėta V. B., pasirašė V. B.; UAB „A“ kratos metu paimtuose užrašuose rastą įrašą „2006 m. vasario 1 d. 10 000 už DP, kadangi gruodį nebuvo vieno koncerto Prienuose <...>“ padarė ne Ž. Ž. Teismai neįvertino, kad apie minėtus dokumentus Ž. Ž. buvo apklaustas praėjus šešeriems septyneriems metams nuo įvykių, be to, (duomenys neskelbtini) nebuvo vienintelis Ž. Ž. koncertų užsakovas. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad pagal BK 235 straipsnio 1 dalį asmuo neatsako, jei jis, būdamas liudytojas, pamiršo įvykio ar kitas aplinkybes, neteisingai jas suprato ir todėl klydo duodamas parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-505/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-505/2013">2K-505/2013</a>, 2K-3-489/2016). Pagal BK 235 straipsnį asmuo atsako tik jei veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM1LTg5NS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-335-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-335-895/2015">2K-335-895/2015</a>, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015). Teismai nenustatė tyčios Ž. Ž. veiksmuose duoti melagingus parodymus. Ž. Ž., duodamas parodymus, kurie skundžiamuose teismų sprendimuose įvardyti kaip melagingi, tam tikrų aplinkybių arba neprisiminė, arba jos jam nebuvo žinomos, arba dėl jų buvo daromos prielaidos, keliamos versijos. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendyje išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, aplinkybės iš esmės neatitinka Ž. Ž., kaip liudytojo, apklausto 2012 m. rugsėjo 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio protokole (taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu) užfiksuotų parodymų, kurie pripažinti melagingais, turinio. Teismai šališkai ištyrė bylos aplinkybes ir objektyviai neįvertino visų bylos įrodymų. Toks apkaltinamasis nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Tai, kad Ž. Ž. neva nutylėjo jam žinomas aplinkybes, paneigė rašytiniuose dokumentuose užfiksuotų lėšų gavimą, niekuo nepagrįsta. Nė viename teismų sprendime nenustatyta, kad Ž. Ž. per trečią asmenį – V. B. – gavo tas pinigų sumas, kurios buvo įrašytos 2006 m. kovo 1 d., 2006 m. kovo 9 d. kasos išlaidų orderiuose Nr. 106 ir 152. Priešingai, teismas, priėmęs nuosprendį vadinamojoje (duomenys neskelbtini) juodosios buhalterijos byloje, tik konstatavo, kad Ž. Ž. koncertai (duomenys neskelbtini) renginiuose buvo apmokami iš neoficialių, (duomenys neskelbtini) teisės aktų tvarka neapskaitomų lėšų. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Ž. Ž. nutylėjo tam tikras aplinkybes, reiškia tik tai, kad jam galėjo būti taikoma ne baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, o procesinė prievartos priemonė, nurodyta BPK 163 straipsnyje.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato M. Zabitos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribų

5. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus ir nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus. Taigi, kasacinio skundo argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, byloje paliekami nenagrinėti.

6. Kasatorius, skunde ginčydamas apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį Ž. Ž., nurodo šiuos pagrindinius teisinius argumentus: 1) netinkamai taikytos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl Ž. Ž., kaip liudytojo vadinamojoje (duomenys neskelbtini) byloje, parodymų interpretavimo; 2) apeliacinės instancijos teismas šališkai ištyrė bylos aplinkybes ir objektyviai neįvertino visų įrodymų byloje; 3) nenustatyta Ž. Ž. tyčia padaryti BK 235 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką; 4) apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Ž. Ž. nutylėjo tam tikras aplinkybes, reiškia tik tai, kad tokiu atveju jam galėjo būti taikoma ne baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, o procesinė prievartos priemonė, nurodyta BPK 163 straipsnyje.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo apeliacinės instancijos teisme

7. Kasacinio skundo argumentai apie tai, kad teismai, vertindami Ž. Ž. parodymus, padarė klaidų dėl įrodymų turinio, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus, yra nepagrįsti.

8. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018).

9. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendį patikrinus teisės taikymo aspektu darytina išvada, kad vertinant įrodymus BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti. Kasaciniame skunde pabrėžiami du momentai dėl Ž. Ž. parodymų vertinimo: tai, kad Ž. Ž. neprisiminė susitarimų dėl jo koncertų (duomenys neskelbtini) renginiuose aplinkybių, ir tai, kad visus organizacinius reikalus tvarkė jo vadybininkė V. B. (J.).

10. Kasatorius skunde pakartoja apeliaciniame skunde išdėstytą argumentą apie tai, kad pirmosios instancijos teismas Ž. Ž. faktinių aplinkybių neatsiminimą nepagrįstai pripažino melagingais parodymais. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje šis argumentas pripažintas nepagrįstu ir motyvuotai atmestas (nuosprendžio 18 punktas). Nuosprendyje konstatuota, kad teisiamajame posėdyje apklausiant liudytoją Ž. Ž. buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2006 m. liepos 3 d., tai yra nuo įvykių, apie kuriuos jis buvo apklausiamas, praėjus tik keliems mėnesiams, ir šios apklausos metu Ž. Ž. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausos pirmosios instancijos teisme metu: jis kategoriškai teigė, jog už koncertus kaltinime nurodomų tūkstantinių sumų iš (duomenys neskelbtini) nėra gavęs. Įvertinęs šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo daryti išvadą, jog, duodamas faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančius parodymus 2012 m. rugsėjo 7 d. teisiamojo posėdžio metu, Ž. Ž. suklydo dėl praėjusio ilgo laiko nuo įvykių, apie kuriuos buvo apklausiamas. Taigi vertinant Ž. Ž. parodymus klaidų dėl jų turinio nepadaryta.

11. Vertindamas Ž. Ž. parodymus apie tai, kad visus organizacinius reikalus tvarkė jo vadybininkė V. B. (J.), apeliacinės instancijos teismas analizavo 2012 m. rugsėjo 7 d. teisiamojo posėdžio metu jo duotų parodymų turinį, autorinės sutarties su (duomenys neskelbtini) dėl Ž. Ž. koncertinės veiklos (NR. (duomenys neskelbtini) sudarymo, galutinės koncerto kainos nustatymo aplinkybes, V. B. (J.) parodymus, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, kad V. B. (J.) buvo techninė darbuotoja, pati nenustatinėjo Ž. Ž. sutarties su (duomenys neskelbtini) sąlygų, įkainių, nelėmė, kokios sumos už Ž. Ž. koncertus turi būti išmokamos, kad šios sumos buvo suderintos su Ž. Ž. ir jai, kaip Ž. Ž. vadybininkei, išmokėtos. Taip pat buvo įvertintos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal neoficialios (duomenys neskelbtini) kasos knygos įrašus, neoficialius kasos išlaidų orderius, kratos metu UAB „A“ paimtus užrašus nustatytos aplinkybės apie už koncertus Ž. Ž. sumokėtas sumas ir paneigti Ž. Ž. parodymai apie koncertavimą (duomenys neskelbtini) renginiuose tik už transporto išlaidas. Taigi apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu, pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino iš įvairių šaltinių surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

12. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis šiuos reikalavimus atitinka. Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis Ž. Ž. buvo panaikintas ne dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir neteisingai nustatytų bylos aplinkybių, o pripažinus nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą apie tai, kad Ž. Ž. parodymai teisme, dėl kurių melagingumo jam pareikštas kaltinimas, duoti pažeidžiant draudimą versti asmenį duoti parodymus prieš save ar savo šeimos narius ir todėl jo veiksmai negali būti pripažinti nusikalstamais BK 235 straipsnio 1 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti išsamūs argumentai, kad Ž. Ž. neturėjo teisinės pareigos sumokėti didesnius mokesčius nuo autorinio atlyginimo, ir paneigta pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad Ž. Ž. turėjo duoti parodymus apie savo paties padarytą veiką, turinčią BK 202, 220 straipsniuose ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173, 173¹¹ straipsniuose nurodytų požymių.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nešališkumo

13. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas šališkai tyrė bylos aplinkybes, išsamiai neįvertino visų bylos įrodymų.

14. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61/2010">2K-61/2010</a>). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg1LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-385-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-385-507/2016">2K-385-507/2016</a>). Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-137/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-137/2008">2K-7-137/2008</a>). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017).

15. Kasatorius apeliacinės instancijos teismo šališkumą įžvelgia vien dėl nuteistajam nepalankių šio teismo išvadų, padarytų vertinant įrodymus. Pažymėtina, kad tai nėra pakankamas pagrindas tam, kad būtų konstatuotas teismo šališkumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-542/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-542/2013">2K-542/2013</a>). Toks nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentas dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo yra deklaratyvus ir nesudaro pagrindo abejoti šio teismo nešališkumu.

Dėl BK 235 straipsnio 1 dalies taikymo

16. Kasaciniame skunde nepagrįstai ginčijamas nusikaltimo, nurodyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios – buvimas Ž. Ž. veikoje.

17. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertas ar specialistas pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėjas melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje institucijoje.

18. BK 235 straipsnio

19. Pažymėtina, kad 2012 m. rugsėjo 7 d. prieš apklausą Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. Ž. davė liudytojo priesaiką ir buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą. Apklausiamas kaip liudytojas Ž. Ž. parodė, kad už koncertus (duomenys neskelbtini) renginiuose pagal autorinę sutartį (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė (duomenys neskelbtini) centrinės būstinės vadovo pavaduotoja V. V. ir UAB „A“ darbuotoja V. B., jis iš (duomenys neskelbtini) jokio honoraro negaudavo, koncertavo tik už transporto išlaidas, už kurias ir buvo sumokėta (400–500 Lt, tačiau ne tūkstantinės sumos); pateikus susipažinti 2006 m. kovo 9 d. ir 2006 m. kovo 1 d. kasos išlaidų orderius, jis parodė neatsimenantis, jog būtų gavęs orderiuose minimas pinigines sumas, aiškino, kad UAB „A“ kratos metu paimtuose užrašuose rastas įrašas „2006-02-01 10 000 už DP, kadangi gruodį nebuvo vieno koncerto Prienuose <...>“ liudija ne (duomenys neskelbtini) sumokėtą atlygį už jo koncertus (duomenys neskelbtini) renginiuose, o yra tik derybų dėl būsimų koncertų įrašas. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje paneigti kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie tai, kad Ž. Ž., apklausiamas kaip liudytojas, neprisiminė įvykių, apie kuriuos buvo apklausiamas, aplinkybių, taip pat paneigti Ž. Ž. parodymai apie koncertavimą (duomenys neskelbtini) renginiuose tik už transporto išlaidas ir nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Ž. Ž. išmokamos sumos buvo su juo suderintos. Taigi tikrovės neatitinkančius parodymus Ž. Ž. davė žinodamas ir suprasdamas melagingą jų turinį. Ž. Ž. suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą, suvokė, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, ir norėjo taip veikti, o tai reiškia, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Dėl BPK 163 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės

20. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog Ž. Ž. nutylėjo tam tikras aplinkybes, reiškia tik tai, kad jam galėjo būti taikoma ne baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, o procesinė prievartos priemonė, nurodyta BPK 163 straipsnyje.

21. BPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos BPK 163 straipsnyje nurodytos procesinės prievartos priemonės. Pagal BPK 163 straipsnio 1 dalį liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis BPK ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o BPK nustatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio.

22. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu Ž. Ž. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nuteistas ne už tai, kad apklausiamas kaip liudytojas nutylėjo kokias nors reikšmingas bylai aplinkybes, o už melagingų parodymų davimą teisme. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aprašant įrodyta pripažintos Ž. Ž. nusikalstamos veikos aplinkybes pavartota formuluotė „teismo posėdyje prisiekęs sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti“ yra paimta iš BPK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos liudytojo priesaikos teksto ir apibūdina liudytojo procesinį statusą, o ne jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 19 punkte suformuluota išvada, kad Ž. Ž. „2012 m. rugsėjo 7 d. vykusios liudytojo apklausos metu, žinodamas savo procesinę padėtį, teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti teisingus parodymus bei atsakomybę už šios pareigos nevykdymą, tačiau nutylėdamas jam žinomas aplinkybes, paneigdamas rašytiniuose dokumentuose užfiksuotų piniginių lėšų gavimą, suvokė, kad liudytojo apklausos metu duoda aiškiai tikrovės neatitinkančius parodymus, tokiu būdu tyčia siekė suklaidinti baudžiamąją bylą nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismą“, apibūdina Ž. Ž. poziciją, kurios jis laikėsi duodamas parodymus kaip liudytojas, ir nereiškia, kad Ž. Ž. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį yra nuteistas už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus. Taigi kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Ž. Ž. 2012 m. rugsėjo 7 d. apklausiamas Vilniaus apygardos teisme be teisėto pagrindo vengė duoti parodymus kaip liudytojas ir tokia jo veika atitinka pažeidimą, įtvirtintą BPK 83 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Vytautas Masiokas

Pranas Kuconis