Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-33-648/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00558-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 12.44 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. atstovo advokato Arūno Bertulio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. G. J. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija, Vilniaus RAAD) 2018 m. vasario 8 d. nutarimu pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį paskirta 225 Eur bauda už tai, kad 2017 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros (toliau – ir Agentūra) privalomuoju nurodymu Nr. VR-1.2-2-34 ji buvo įpareigota sutvarkyti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą I (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) padalytas į atskirus žemės sklypus: Nr. (duomenys neskelbtini) (vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini))), nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2017 m. spalio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 46ŽN-168 bei Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros 2017 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akte Nr. VR-12.10-193 konstatuota, jog žemės sklypai nenaudojami pagal paskirtį (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Dalis šių žemės sklypų nukasta anksčiau ir apaugusi žole bei medeliais, kitoje dalyje (360 kv. m) kasamas žvyras ir smėlis, darbai buvo vykdomi neseniai.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi G. J. skundo netenkino ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 8 d. nutarimą paliko nepakeistą.
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos G. J. atstovo advokato A. Bertulio apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį paliko nepakeistą.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. atstovo advokato A. Bertulio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo teismą panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 8 d. nutarimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas nurodo:
5.1. Teismai pažeidė ANK 5 straipsnio 1 dalį, nes paliko galioti Institucijos 2018 m. vasario 8 d. nutarimą, kuriuo G. J. paskyrė baudą už nusižengimą, t. y. 2017 m. spalio 27 d. privalomojo nurodymo (įpareigojimas rekultivuoti jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose neteisėtai įrengtus smėlio ir žvyro karjerus) nevykdymą, kuris nebuvo pavojingas ir neteisėtas. Kaip nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendime administracinėje byloje, nenustatytas joks neteisėtai įrengtas smėlio ir žvyro karjeras, todėl Institucija neturėjo teisės duoti tokio nurodymo.
5.2. Teismai pažeidė ANK 317 straipsnio 1 dalį ir 618 straipsnio 2 dalį, nes, atmesdami G. J. skundą, Institucijos 2018 m. vasario 8 d. nutarimo teisėtumą grindė kitomis faktinėmis aplinkybėmis nei tos, dėl kurių buvo surašytas 2017 m. spalio 27 d. privalomasis nurodymas ir paskirta nuobauda. ANK 618 straipsnio 2 dalis įsakmiai nurodo į nutarimą įrašyti ne tik ANK straipsnį ar jo dalį, nustatantį atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, bet ir nurodyti specialųjį įstatymą ar kitą teisės aktą, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, tačiau nei Institucijos nutarime, nei teismų nutartyse nebuvo nurodyta, kokio privalomojo nurodymo ir kokiu laiku G. J. nevykdė. Priešingai, Institucijos nutarime nurodyta, jog ji pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnį, tačiau šis straipsnis nenustato jokių pareigų privačios žemės savininkams, tik įpareigojimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams patraukti administracinėn atsakomybėn asmenis, neįvykdžiusius privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus. Kadangi G. J. nėra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnė, ji negalėjo pažeisti minėto įstatymo nuostatų ir jai negalėjo kilti administracinė atsakomybė.
5.3. Teismas, vadovaudamasis Institucijos atstovų paaiškinimais, klaidingai konstatavo, jog pareiškėja nevykdė privalomojo nurodymo prižiūrėti ir rūpintis, kad jai priklausantys žemės sklypai nekeltų pavojaus aplinkiniams, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytos pareigos. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes G. J. buvo nubausta už 2017 m. spalio 27 d. privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytos visai kitos faktinės aplinkybės ir kiti teisės aktų pažeidimai, nurodyto reikalavimo neįvykdymą.
5.4. Administracinė atsakomybė pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį kyla už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, todėl teismai turėjo nustatyti ir išanalizuoti, kokių privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų laiku neįvykdė pareiškėja, bet to nepadarė. Teismai neanalizavo privalomojo nurodymo turinio, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas administracinėje byloje, kuriuo 2017 m. spalio 27 d. privalomajame nurodyme nustatytos faktinės aplinkybės (taip pat ir teisės aktų pažeidimas) ir privalomojo nurodymo įgyvendinimo priemonė yra pripažintos neteisėtomis.
5.5. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad G. J. būtų naudojusi jai priklausančius kitos paskirties žemės sklypus ne pagal pagrindinę jų naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, taip pat nėra duomenų, kad ji neracionaliai naudojo ir netausojo jai priklausančio žemės sklypo. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja savo žemės sklypuose eksploatavo naudingąsias iškasenas, nesilaikė reikalavimo, jog būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės.
6. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja Kristina Malaiškaitė atsiliepime prašo prašymo netenkinti.
6.1. Nors prašyme akcentuojama, kad teismų sprendimuose nebuvo nurodyta, kokio privalomojo nurodymo ir kokiu laiku G. J. neįvykdė, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tiek Institucijos nutarime, tiek teismų sprendimuose buvo nurodyta, jog ji neįvykdė 2017 m. spalio 27 d. privalomojo nurodymo. Pažymima, kad G. J. 2018 m. sausio 16 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ne todėl, kad ji neteisėtai vykdė kasinėjimo darbus, o todėl, kad ji neįvykdė 2017 m. spalio 27 d. privalomojo nurodymo ir nesutvarkė nukastos žemės.
6.2. Prašyme minimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas (kuriuo kaip neteisėtas panaikintas 2018 m. sausio 18 d. pakartotinis privalomasis nurodymas) nesusijęs su administraciniu nusižengimu, už kurį G. J. nubausta. Pažymėtina, kad 2017 m. spalio 27 d. privalomasis nurodymas yra pagrįstas, teisėtas ir galiojantis, todėl privalėjo būti įvykdytas. Iš privalomojo nurodymo matyti, kad 2017 m. spalio 27 d. G. J. atstovas pasirašė antroje privalomojo nurodymo pusėje, kurioje išaiškinta apskundimo tvarka ir terminai. Taigi, G. J. ir jos įgaliotas asmuo pasirašydami susipažino su privalomuoju nurodymu ir gavo jo nuorašą, taip pat susipažino su jo apskundimo tvarka ir terminais, todėl argumentas, kad G. J. nebuvo žinoma įstatymų ir teisės aktų reikalavimai, vertintinas kritiškai. Ji turėjo teisę per 10 dienų apskųsti privalomąjį nurodymą, tačiau to nepadarė. Kadangi privalomasis nurodymas nebuvo panaikintas, jis privalėjo būti įvykdytas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.
6.3. Prašyme nepateikta jokių papildomų argumentų, kodėl administracinio nusižengimo byla turėtų būti atnaujinta. Apylinkės ir apygardos teismai patvirtino, kad būtent G. J. buvo atsakinga už tai, kokia veikla yra vykdoma jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Tai nustatyta ir Žemės įstatymo 21 straipsnyje, pagal kurį žemės savininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. atstovo advokato Arūno Bertulio prašymas tenkintinas.
Dėl G. J. nubaudimo pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį
8. Pareiškėjas teigia, kad G. J. pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį už 2017 m. spalio 27 d. privalomojo
9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti nustatyti visi būtini objektyviosios ir subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties požymiai.
10. ANK 317 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Administracinė atsakomybė už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų nevykdymą nustatyta ANK 317 straipsnio 2 dalyje. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 7 dalį privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų, arba įgyvendinant aplinkos atkūrimo priemones. Pagal Įstatymo 23 straipsnį privalomasis nurodymas straipsnyje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas, tačiau skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. Pagal Įstatymo 24 straipsnį, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis.
11. G. J. pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį buvo nubausta už tai, kad laiku neįvykdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2017 m. spalio 27 d. duoto privalomojo nurodymo, kuriuo ji buvo įpareigota iki 2017 m. lapkričio 30 d. sutvarkyti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (padalytą į atskirus žemės sklypus), t. y. jį rekultivuoti. Administracinėn atsakomybėn patrauktos G. J. atstovas 2018 m. vasario 8 d. nutarimą skundė tiek apylinkės, tiek apygardos teismui, tačiau teismai pripažino, kad G. J. pagrįstai nubausta pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, nes ji laiku neįvykdė 2017 m. spalio 27 d. privalomojo nurodymo, be to, nurodymo neapskundė įstatymų nustatyta tvarka, todėl nurodymas yra teisėtas ir galiojantis.
12. Atsakant į pareiškėjo argumentus dėl G. J. nepagrįsto nubaudimo pažymėtina, kad tiek apylinkės, tiek apygardos teismas netinkamai vertino faktą, kad byloje buvo pateiktas pakartotinis 2018 m. sausio 18 d. nurodymas, kuriuo G. J. įpareigojo iki 2018 m. kovo 16 d. rekultivuoti jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (kuriuos ji jau buvo įpareigota rekultivuoti 2017 m. spalio 27 d. privalomuoju nurodymu). Nesutikdama su 2018 m. sausio 18 d. privalomuoju nurodymu, G. J. pateikė skundą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tačiau jis 2018 m. vasario 6 d. raštu pareiškėjos skundą atmetė. Tuomet G. J. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šis 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu panaikino 2018 m. sausio 18 d. privalomąjį nurodymą. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad, įvertinus visus bylos duomenis, privalomajame nurodyme ir rašte nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjai priklausančiuose žemės sklypuose neteisėtai įrengtas karjeras; o nenustačius karjero įrengimo fakto, nėra teisinio pagrindo pareiškėją įpareigoti atlikti rekultivavimo darbus.
13. Taigi Agentūros pakartotinis 2018 m. sausio 18 d. nurodymas, kuris buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu, buvo duotas dėl tų pačių žemės sklypų ir tuo pačiu pagrindu kaip ir 2017 m. spalio 27 d. privalomasis nurodydamas; t. y. dėl tų pačių G. J. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, įpareigojant atlikti rekultivavimo darbus dėl neteisėtai įrengto žvyro ir smėlio karjero. Taigi apylinkės ir apygardos teismai, grįsdami G. J. nubaudimą pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, padarė klaidingas išvadas, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu buvo panaikintas ne nagrinėjamoje byloje surašytas, o kitas – 2018 m. sausio 18 d. – privalomasis nurodymas, neatsižvelgdami į panaikinto privalomojo nurodymo turinį. Teismai, darydami išvadą, kad tai yra kitas privalomasis nurodymas, vertino tik jo priėmimo datą, bet ne turinį, kuris yra identiškas 2017 m. spalio 27 d. privalomajam nurodymui, t. y. pateiktas G. J. dėl tų pačių jai priklausančių žemės sklypų, remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu ir nurodant tapatų įpareigojimą juos rekultivuoti. Akivaizdu, kad tiek 2017 m. spalio 27 d., tiek 2018 m. sausio 18 d. privalomuosiuose nurodymuose užfiksuotos tos pačios faktinės aplinkybės ir ta pati privalomoji priemonė, todėl, apygardos administraciniam teismui panaikinus 2018 m. sausio 18 d. pakartotinį privalomąjį nurodymą, nėra pagrindo teigti, kad pirminis 2017 m. spalio 27 d. privalomasis nurodymas yra pagrįstas ir teisėtas. Įstatymo leidėjo įtvirtinta administracinė atsakomybė už privalomojo nurodymo nevykdymą suponuoja teisinę išvadą, kad atsakomybė asmeniui taikoma, kai toks reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Negali būti teisinės situacijos, kad, specializuotam teismui nustačius pakartotinio privalomojo nurodymo neteisėtumą ir jį panaikinus, bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas asmens atsakomybės dėl tapataus privalomojo nurodymo nevykdymo klausimą, į tai neatsižvelgia ir formaliai taiko įstatymą. Šiuo atveju galioja taisyklė ex injuria jus non oritus (iš neteisės negali atsirasti teisė), nes teismo sprendimas panaikinti pakartotinį privalomąjį nurodymą turi esminę reikšmę sprendžiant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės klausimą.
14. Esant šioms aplinkybėms, teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad 2017 m. spalio 27 d. privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, o G. J. pagrįstai nubausta pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį dėl šio privalomojo nurodymo nevykdymo. G. J. veikoje nėra ANK 317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties, todėl Agentūros nutarimas ir teismų nutartys naikintini ir administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 317 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo G. J. nutrauktina.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 8 d. nutarimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 317 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo G. J. nutraukti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Vytautas Masiokas
Artūras Pažarskis
