E. L. pagal BK 300 str., 182 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-177-788/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17667-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.14; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties.

Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu E. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (automobilio nuomos sutarties suklastojimas) vieneriems metams laisvės atėmimo; 300 straipsnio 2 dalį (netikro vairuotojo pažymėjimo laikymas ir panaudojimas) – vieneriems metams trims mėnesiams laisvės atėmimo; 182 straipsnio 1 dalį (priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimas apgaule) – vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; 300 straipsnio 1 dalį (automobilio priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties suklastojimas) – vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; 300 straipsnio 2 dalį (netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimas) – vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; 182 straipsnio 1 dalį (priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimas apgaule) – dvejiems metams trims mėnesiams laisvės atėmimo; 300 straipsnio 1 dalį (automobilio priekabos Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties suklastojimas) – vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; 300 straipsnio 2 dalį (netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimas) – dvejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir E. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. L. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2018 m. birželio 8 d.

Iš E. L. priteista: A. K. 5200 Eur žalai atlyginti, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – 1311,66 Eur ekstradicijos išlaidų.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi pakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš E. L. priteista 1311,66 Eur Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turėtoms ekstradicijos išlaidoms atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje E. L. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas šiomis aplinkybėmis:

1.1. E. L. nuo ikiteisminio tyrimo bei teismo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2016 m. kovo 30 d., taip pat vėliau, tačiau ne ilgiau kaip iki 2016 m. balandžio 6 d., laikė žinomai netikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. D. vardu. 2016 m. kovo 30 d., ne vėliau kaip 16.26 val., būdamas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), pateikė šį netikrą dokumentą UAB „V.“ direktoriui komercijai R. J., taip save melagingai identifikuodamas kaip A. D., ir su UAB „V.“, atstovaujama direktoriaus komercijai R. J., A. D. vardu sudarė 2016 m. kovo 30 d. automobilio nuomos sutartį Nr. 006, joje po užrašu „Nuomininkas“ parašydamas A. D. vardą ir pavardę bei pasirašydamas imituojant A. D. parašą, taip suklastojo tikrą dokumentą.

1.2. Be to, E. L., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. kovo 30 d. apie 16.26 val. A. K. priklausančioje priekabų nuomos aikštelėje, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), pateikė anksčiau minėtą žinomai netikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą aikštelės darbuotojui G. G., taip save melagingai identifikuodamas kaip A. D., ir su G. G. A. D. vardu sudarė 2016 m. kovo 30 d. automobilinės priekabos nuomos sutartį, joje po užrašu „Nuomininkas“ parašydamas A. D. vardą ir pavardę bei pasirašydamas imituojant A. D. parašą, taip suklastojo tikrą dokumentą. Pagal šią suklastotą nuomos sutartį E. L. apgaule įgijo A. K. priklausančią 2600 Eur vertės automobilinę priekabą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

1.3. Be to, E. L., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. kovo 30 d. apie 17.15 val. A. K. priklausančioje priekabų nuomos aikštelėje, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), pateikė anksčiau minėtą žinomai netikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą aikštelės darbuotojui A. S., taip save melagingai identifikuodamas kaip A. D., ir su A. S. A. D. vardu sudarė 2016 m. kovo 30 d. automobilinės priekabos nuomos sutartį, joje po užrašu „Nuomininkas“ parašydamas A. D. vardą ir pavardę bei pasirašydamas imituojant A. D. parašą, taip suklastojo tikrą dokumentą. Pagal šią suklastotą nuomos sutartį E. L. apgaule įgijo A. K. priklausančią 2600 Eur vertės automobilinę priekabą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo: 1) panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti, o pagal BK 300 straipsnį pripažinti kaltu padarius tęstinę veiką; 2) tuo atveju, jei teismas jo veiksmuose įžvelgtų sukčiavimo požymių, nurodytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, tai papildomai pagal BK 300 straipsnį jo veikos nekvalifikuoti, pripažinti padarius tęstinę veiką, pripažinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sušvelninti paskirtąsias bausmes bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą; 3) vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaityti į bausmės laiką laikinojo sulaikymo pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį Prancūzijoje išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. spalio 26 d.; 4) išsiaiškinti realią išsinuomotų tralų vertę ir atitinkamai tokią sumą priteisti arba panaikinti priteistą civilinį ieškinį nukentėjusiajam A. K., paliekant nukentėjusiajam teisę bylinėtis civilinio proceso tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Teismas nepagrįstai į bausmės laiką neįskaitė suėmimo Prancūzijoje nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. spalio 26 d. laiko. Iki pargabenimo į Lietuvos Respubliką E. L. bausmės laikas Prancūzijoje jau buvo pasibaigęs 2017 m. spalio 23 d. Prancūzijos teisme 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos arešto orderis dėl E. L. išdavimo, kuriame nurodyta, kad jam skirtas suėmimas. Prancūzijos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarime dėl nuteistojo išdavimo nurodyta, kad Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi E. L. paskirtas suėmimas, ir jis išbuvo suimtas iki pargabenimo į Lietuvą. Taigi apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad suėmimas E. L. buvo skirtas ne šioje byloje, neatitinka faktinių aplinkybių.

2.2. Priimdamas sprendimą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais bei neatitinkančiais tiesos nukentėjusiojo A. K. parodymais ir fiktyvia nuomos sutartimi, o ne įrodymais. Teismas nesiaiškino tokių automobilinių priekabų (tralų) rinkos kainos, realios vertės atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą ir būklę įsigijimo bei nuomos sutarčių sudarymo metu, neišreikalavo iš nukentėjusiojo jų pirkimo–pardavimo sutarties ar kitų dokumentų. Priteistas turtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis.

2.3. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, byloje surinktus duomenis, nuteistojo pateiktus argumentus ir vieną jo padarytą tęstinę veiką nepagrįstai išskaidė į 8 atskiras veikas. E. L. turėjo vieną tikslą, vieną sumanymą, byloje nėra duomenų, kad viena po kitos buvo daromos atskiros veikos. Visos inkriminuotos veikos padarytos 2016 m. kovo 30 d. tuo pačiu tikslu – išsinuomoti du tralus ir jais parsivežti automobilius iš užsienio. E. L. įvykdžius sukčiavimą ir pačiam jokių dokumentų nesuklastojus, jo veika turėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, papildomai netaikant BK 300 straipsnio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-535/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-535/2013">2K-535/2013</a>, 2K-309/2013, 2K-59/2015, 2K-112-788/2015).

2.4. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad tyčios sukčiauti ar tikslo suklaidinti nuteistasis neturėjo, taip pat neturėjo jokios naudos, neiškraipė objektyvios tiesos, nesuvokė pateikiantis tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl to jo veika negali būti kvalifikuota pagal BK 182 straipsnį. Svetimą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą kasatorius teigia panaudojęs turėdamas tikslą sudaryti nuomos sutartį, nes jokio kito dokumento neturėjo. Tralai nebuvo sugrąžinti (palikti stovėjimo aikštelėje Prancūzijoje) dėl nuo nuteistojo nepriklausančių aplinkybių (jis buvo sulaikytas Prancūzijoje); byloje nėra duomenų, kad jis juos nuomojosi turėdamas tikslą pasisavinti. Teismo išvados dėl E. L. padarytos nusikalstamos veikos (sukčiavimo) pagrįstos vadovaujantis prielaidomis, nevertino jį teisinančių įrodymų. Nuteistasis prisipažino dėl visų faktinių aplinkybių, todėl teismas turėjo tai įvertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. E. L. buvo sulaikytas Prancūzijoje (miestelyje, kuriame jis ir paliko tralus) su automobiliais, tačiau teismas rėmėsi tik sulaikymo medžiaga, neišsireikalavo jokių papildomų duomenų.

2.5. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu prokurorė ir teismai buvo šališki, neištyrė visų aplinkybių, netikrino E. L. pateiktų įrodymų, rėmėsi prielaidomis, klaidinga prokurorės surinkta medžiaga, deklaratyviais A. K. teiginiais, po 2,6 metų pateiktu fiktyviu sąsiuviniu ir tariamu rastų tralų dalių atpažinimu, abejonių nevertino kaltinamojo naudai. Bylą nagrinėję teismai turėjo išankstinį nusistatymą, nuo pat pradžių buvo siekiama E. L. apkaltinti ir įkalinti, nesant pagrindo paskelbta paieška ir skirtas suėmimas, nors jis nesislapstė, paskirta neproporcinga, aiškiai per griežta bausmė. Kasatorius nuoširdžiai gailisi, kad taip susiklostė aplinkybės ir kad padarė nukentėjusiajam žalos, nusikalto dėl neatsargumo ir nežinojimo, kad svetimo dokumento pateikimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pats nukentėjusysis A. K. prašė neskirti E. L. laisvės atėmimo bausmės, o tik atlyginti jam padarytą žalą. Be to, kasatorius nuo 2014 m. dirba įvairius darbus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Taigi yra visos sąlygos taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas nepagrįstai atsižvelgė vien į kasatoriaus praeitį, nuteisė jį kaip recidyvistą, nors už analogiškus nusikaltimus jis niekada nebuvo teistas.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:

3.1. Iš skundo turinio matyti, kad E. L. nesutinka su veikos kvalifikavimu. Analogiško turinio skundą kasatorius buvo pateikęs Panevėžio apygardos teismui, šis išnagrinėjo bylą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, atliko papildomą įrodymų tyrimą, įvertino byloje surinktus įrodymus ir nurodė, kad nuteistojo E. L. skundą tenkina iš dalies. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas šioje byloje išsamiai išnagrinėjo visas byloje nustatytas aplinkybes, įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą dėl E. L. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo. Kasatoriaus pateikiamos savos įvykių versijos ir savo duomenų vertinimo atmetimas BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra tai, kad teismo sprendimas būtų argumentuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

3.2. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimai dėl E. L. kaltės grindžiami ne prielaidomis ir spėliojimais, kaip teigiama skunde, o surinktų ir teismo posėdyje objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištirtų bylos įrodymų visuma. Teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas apie tai, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia kaltę, taip pat motyvuotai paneigė E. L. versiją, kad jis neturėjo jokios tyčios apgauti nukentėjusįjį ir pasisavinti išsinuomotas automobilines priekabas.

3.3. Teismas nustatė, kad kiekviena nusikalstama veika buvo vykdoma atskirai, t. y. sėkmingai įvykdžius vieną nusikaltimą būdavo daroma kita nusikalstama veika. Teisėjų kolegija pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatytos ir įvertintos aplinkybės nesudarė pagrindo spręsti, kad darydamas pirmą nusikaltimą E. L. jau turėjo susiformavusį sumanymą ir dėl kitų nusikalstamų veiksmų. Nenustatęs bendro kaltininko sumanymo, jungiančio nusikalstamas veikas, padarytas skirtingu laiku, teismas E. L. veiksmus teisingai kvalifikavo kaip atskiras nusikalstamas veikas, o ne kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodus. Kasatoriaus nurodyti argumentai dėl veikos kvalifikavimo yra nepagrįsti ir atmestini, o teismų priimti sprendimai šioje dalyje paliktini nepakeisti.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą pagrįstai atmetė E. L. skundo argumentus dėl civilinio ieškinio išsprendimo klausimo ir atkreipė dėmesį į tai, kad automobilinių priekabų vertė E. L. buvo žinoma dar darant nusikalstamas veikas, kadangi jų vertė (po 2600 Eur) buvo nurodyta ir jų nuomos sutartyse.

3.5. Kasatorius nurodo, kad neatsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y jo prisipažinimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė ir nepagrįstai netaikytas laivės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio nuostatas. Tie patys klausimai buvo keliami ir apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išsamiai išanalizavo bausmės paskyrimo klausimą nuteistajam E. L.. Teismas taip pat motyvavo, kodėl negali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos nuteistajam. Įvertinęs E. L. asmenybę teismas pagrįstai pripažino, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

3.6. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. balandžio 6 d. Prancūzijoje už vagystes buvo sulaikytas E. L.. Kartu su juo buvo sulaikyti ir dar trys asmenys. Jų dviejuose automobiliuose rasti du vogti motociklai ir du vogti valčių varikliai. 2016 m. balandžio 7 d. E. L. nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme. 2017 m. rugpjūčio 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Iš Prancūzijos E. L. konvojuotas 2017 m. spalio 26 d. ir sulaikytas Lietuvoje. 2017 m. spalio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi palikta galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, kuria E. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2017 m. lapkričio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pratęstas E. L. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. vasario 10 d. E. L. Prancūzijoje skirtos bausmės atlikimo pabaiga buvo nustatyta tik 2017 m. lapkričio 2 d., tai yra konvojuotas į Lietuvos Respubliką jis dar buvo net neatlikęs visos skirtos bausmės, kuri niekaip nėra susijusi su nagrinėjama byla, ir E. L. įkalinimo laikas užsienio šalyje negali būti įskaitytas į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

3.7. Apeliacinės instancijos teisme byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, į esminius skundo argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami, apeliacinės instancijos teismas Baudžiamojo proceso kodekso 320–324 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, nepažeidė. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie nurodomi kasaciniame skunde, nepadaryta, pagrindo panaikinti nuosprendį ir nutartį nėra, todėl kasacinis skundas atmestinas, o nuosprendis paliktinas be pakeitimų.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo E. L. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo

5. Kasatoriaus teiginiai dėl neteisingo BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo yra deklaratyvūs ir prieštaraujantys bylos duomenims. Priešingai nei teigia kasatorius, visi sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai jo veiksmuose tinkamai nustatyti ir pagrįsti byloje įrodytais faktais. Nuteistojo versija, kad priekabų jis negrąžino dėl objektyvių priežasčių, motyvuotai teismų paneigta byloje esančiais ir ištirtais įrodymais. Teismai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. L. nuomos sutartis sudarė ne tik pateikdamas netikrą kito asmens vardu surašytą asmens dokumentą, bet ir nurodydamas sutartyje ne savo gyvenamąjį adresą; laiku negrąžinus priekabų jam buvo skambinta, tačiau atsiliepė kiti asmenys; priešingai nei teigė kaltinamasis, išnuomotos priekabos nebuvo dingusios Prancūzijoje, o rastos supjaustytos Panevėžyje esančiuose garažuose. Taigi pagal byloje nustatytus faktus nekyla abejonių, kad, kito asmens vardu sudarydamas priekabų nuomos sutartis ir pateikdamas netikrą vairuotojo pažymėjimą, šių priekabų negrąžinęs savininkui, E. L. šį svetimą turtą neatlygintinai įgijo apgaulės būdu, veikdamas išankstine tyčia.

Dėl nusikalstamų veikų tęstinumo ir sutapties

6. Kasatoriaus argumentai, kad pagal bylos aplinkybes yra pagrindas pripažinti jo padarytus nusikalstamus veiksmus tęstinais, pagrįsti. Iš tiesų, teismų vertinimas, kad kiekvienas bylos epizodas užvaldant turtą, pateikiant netikrą vairuotojo pažymėjimą ir suklastojant kiekvieną nuomos sutartį kvalifikuotinas kaip atskiras nusikaltimas, taip iš viso inkriminuojant aštuonias nusikalstamas veikas, nėra pagrįstas bylos medžiaga ir neatitinka nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklių.

7. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2011">2K-84/2011</a>, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2007">2K-124/2007</a>, 2K-322/2008). Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, 2K-7-358-303/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.). Sukčiavimo baudžiamosiose bylose bendros tyčios, jungiančios kelias veikas, svarbiu kriterijumi paprastai pripažįstamas konkretus siekis kelis kartus apgaule gauti turtinę naudą iš to paties šaltinio ir net iš kuo didesnio skaičiaus skirtingų nukentėjusiųjų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-788/2015, 2K-250-699/2017). Veiksmai suklastojant kelis skirtingus dokumentus ar pagaminant kelis netikrus dokumentus, juos įgyjant, laikant ar panaudojant, kai tai padaryta pagal bendrą sumanymą ir siekiant to paties tikslo, taip pat paprastai kvalifikuojami kaip tęstinė veika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416/2012, 2K-178-976/2017, 2K-251-1073/2018 ir kt.).

8. Kalbant apie visus epizodus, inkriminuotus E. L., tiek jų padarymo laikas (visos veikos padarytos tą pačią dieną greičiau nei per vieną valandą), tiek būdas (automobilio ir priekabų nuomos sutarčių sudarymas pateikiant tą patį netikrą vairuotojo pažymėjimą), tiek tas pats šių veikų padarymo tikslas leidžia spręsti apie veikimą bendra iš anksto susiformavusia tyčia, nukreipta apgaule užvaldyti dvi priekabas (automobilio užvaldymas E. L. neinkriminuotas). Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl neįžvelgė šių veiksmų tęstinumo, o apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kiekviena nusikalstama veika buvo vykdoma atskirai, nesant bendros tyčios, nėra pagrįsta įtikinamais argumentais. Taigi teismai, nepripažinę E. L. nusikalstamų veiksmų tęstinumo ir kiekvieną epizodą kvalifikavę kaip atskirą nusikaltimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

9. Pripažinus E. L. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų tęstinumą, konstatuotina, kad šie veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymius. Nors netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimo ir nuomos sutarčių suklastojimo veiksmai padaryti įgyvendinant sukčiavimo nusikaltimą ir yra šios tęstinės nusikalstamos veikos dalis, šiuo atveju šie du nusikaltimai kvalifikuotini atskirai. Šis BK specialiosios dalies normų santykis gali būti įvardijamas kaip normos-visumos (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir normos-dalies (BK 300 straipsnio 2 dalis) konkurencija. Esant šiai normų konkurencijai, norma-dalis paprastai netaikoma, išskyrus atvejus, kai ji numato griežčiau baustiną nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUyLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-652/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-652/2007">2K-652/2007</a>, 2K-289/2013). Šiuo atveju E. L. inkriminuotina BK 300 straipsnio 2 dalis numato griežtesnę atsakomybę nei BK 182 straipsnio 1 dalis, todėl pagal normų konkurencijos įveikimo taisyklę šios normos taikytinos kartu.

10. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini, visus nagrinėjamoje byloje nustatytus E. L. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuojant į dvi atskiras tęstines nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje. Už šias nusikalstamas veikas skirtinos naujos bausmės. Pripažintina, kad minėtos nusikalstamos veikos tęstinių veiksmų ir laiko požiūriu sutampa, taigi sudaro idealiąją sutaptį, todėl skirtinos bausmės subendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Konstatuotina, kad perkvalifikavus E. L. padarytas veikas iš aštuonių į du tęstinius nusikaltimus, šie apima visus anksčiau E. L. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Tai lemia, kad pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį E. L. skirtinos didesnės bausmės nei pagal šiuos BK straipsnius buvo paskyręs pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad tokia situacija nepažeidžia draudimo pabloginti skundo padavimo asmens padėtį, nes minėtas E. L. padarytų nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimas lemia jam skirtinos galutinės subendrintos bausmės dydžio sumažinimą.

Dėl pagrobto turto vertės ir priteisto ieškinio

11. Kasacinio skundo teiginiai dėl neteisingai nustatyto padarytos žalos dydžio atmestini. Pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose turto kaip nusikaltimo dalyko vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Šaltiniai, pagal kuriuos nustatoma turto vertė, gali būti skirtingi ir jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Tai gali būti daroma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir pan. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-147-511/2016, 2K-282-788/2018 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pagrobtų priekabų vertė (5200 Eur) nustatyta pagal jų pirkimo kainą, kuri buvo nurodyta ir kiekvienos priekabos nuomos sutartyje (po 2600 Eur), taip pat pagal nukentėjusiojo A. K. ir liudytojo A. S. paaiškinimus, kad tai yra reali priekabų vertė. Būtent tokią sumą pagal pasirašytas nuomos sutartis E. L. įsipareigojo atlyginti, jei išsinuomotą turtą prarastų ar sugadintų (1 t., b. l. 68–69). Konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai ir bylos medžiaga nesuteikia pagrindo abejoti dėl priteisto ieškinio pagrįstumo.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

12. Kasacinio skundo teiginiai dėl pagrindo taikyti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės atidėjimą nepagrįsti. Priešingai nei teigia kasatorius, teismai neturėjo teisinio pagrindo taikyti nuteistajam BK 75 straipsnį. Taip spręsdami teismai pirmiausia atsižvelgė į tai, kad E. L. praeityje teistas dvylika kartų, pripažintas pavojingu recidyvistu, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Kaltinamasis teistas ir užsienio valstybėje – Prancūzijos Respublikoje. Pritartina teismų išvadai, kad nuteistojo polinkis nusikalsti, jam anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumas paneigia laisvės atėmimo bausmės atidėjimo galimybę, t. y. šie neigiami nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys neleidžia nustatyti esminės BK 75 straipsnio sąlygos, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl suėmimo laiko įskaitymo į bausmės laiką

13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas į E. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitė suėmimo laiką nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2018 m. birželio 8 d., o apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiam sprendimui. Taip spręsdami teismai vadovavosi turima informacija, kad pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 11 d. išduotą Europos arešto orderį Prancūzijos Respublikos pareigūnai perdavė E. L. Lietuvos Respublikos pareigūnams tik 2017 m. spalio 26 d., o iki tol jis atliko bausmę Prancūzijos Respublikoje ir šios bausmės pabaiga buvo nustatyta tik 2017 m. lapkričio 2 d., taigi jis yra konvojuotas į Lietuvos Respubliką net neatlikęs visos jam skirtos bausmės visai kitoje byloje.

14. Kasatoriaus argumentai dėl ne viso suėmimo laiko įskaitymo į bausmės laiką tenkinami iš dalies. Prašymas skaičiuoti suėmimo laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d., kai buvo priimta apylinkės teismo nutartis, kuria E. L. buvo skirtas suėmimas, akivaizdžiai nepagrįstas, nes šia teismo nutartimi suėmimas E. L. paskirtas už akių ir buvo realizuotas vėliau. Kita vertus, teismų nustatyta į bausmę įskaitytino laiko pradžia, t. y. 2017 m. spalio 26 d., taip pat nėra tiksli ir taisytina.

15. Nagrinėdama kasacinę bylą, teisėjų kolegija gavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019 m. gegužės 24 d. raštą Nr.17.2-2509, kuriame pateikta iš Prancūzijos Respublikos generalinio prokuroro prie Reno (Rennes) apeliacinio teismo pavaduotojos Sophie Mercier gauta informacija dėl E. L. suėmimo vykdant arešto orderį. Kaip informuoja ši pareigūnė, Prancūzijoje kalinamas E. L. buvo suimtas pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį nuo 2017 m. spalio 13 d. ir buvo laikomas kalėjime ir pataisos namuose iki 2017 m. spalio 26 d., iki buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams. Atsižvelgiant į šią informaciją yra pagrindas pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje E. L. buvo suimtas nuo 2017 m. spalio 13 d. Tai, kad jis buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams anksčiau, nei pasibaigė Prancūzijos Respublikos teismo jam paskirtos bausmės atlikimo laikas, šio fakto nepaneigia. Taigi, tikslinant į E. L. paskirtą bausmę įskaitytino suėmimo laiką, nustatytina, kad nagrinėjamoje byloje jis buvo suimtas nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2018 m. birželio 8 d.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį.

Perkvalifikuoti E. L. padarytas nusikalstamas veikas iš dviejų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, taip pat perkvalifikuoti šešias nusikalstamas veikas, nurodytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Paskirti E. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą dvejiems metams penkiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. L. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2018 m. birželio 8 d.

Kitas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Artūras Pažarskis

Olegas Fedosiukas