A. K. pagal BK 281 str. 6 d., 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-73/2010

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.2.7.

1.1.8.1.1.

1.2.25.4.6.

2.1.15.1.2. (S)

2010 m. sausio 12 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Piesliako

sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui

nuteistajam A. K.,

nuteistojo gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,

nukentėjusiesiems A. Z., V. Z., V. P., V. G.,

nukentėjusiųjų atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir nukentėjusiųjų A. Z. (A. Z.), V. Z. (V. Z.), V. P. ir V. G. (V. G.) kasacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 11d. nutarties.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi ir 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė — uždraudimas naudotis specialia teise ir uždrausta A. K. vairuoti kelių transporto priemones trejus metus.

Iš nuteistojo A. K. priteista nukentėjusiajam V. Z. 130 000 Lt, nukentėjusiajai V. P. 80 000 Lt, nukentėjusiajam V. G. 150 000 Lt ir nukentėjusiajai A. K. 80 000 Lt neturtinės žalos.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 11 d. nutartimi nukentėjusiųjų ir nuteistojo apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų atstovo advokato M. Urbonavičiaus, prašiusio nukentėjusiųjų kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio nukentėjusiųjų kasacinius skundus iš dalies tenkinti, o nuteistojo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo advokato M. Kepenio, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų kasacinius skundus atmesti, paaiškinimus,

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 18 d., apie 21.50 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 293 km. 920m., Saulažolių kaimo, Klaipėdos rajono ribose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,01 proc. etilo alkoholio), vairuodamas V. M. priklausantį automobilį „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 51, 52, 53, 68, 171 ir 172 punktų reikalavimus, t. y. vykstant tame kelio ruože remonto darbams, elgdamasis neatsargiai, ignoruodamas kelio ženklą Nr. 329 „Ribotas greitis 50“, važiuodamas viršijant leistiną greitį „50“, įvažiavo į pervažą, vedančią į priešpriešinę eismo juostą, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę bei atsitrenkė į ta pačia kryptimi priekyje iš pervažos išvažiavusį automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą M. G., kuris nuo smūgio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su A. R. vairuojamu UAB „Gvidovita“ priklausančiu vilkiku „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Fruehauf SS2-24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrautą konteineriu su glazūruotomis plytelėmis, dėl ko iš automobilio „Renault Espace“ iškrito keleivė K. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nuo patirtų sužalojimų 2007 m. liepos 18 d., 23.40 val., Klaipėdos vaikų ligoninėje mirė. Automobilis „Renault Espace“ nuo smūgio užsidegė, žuvo vairuotoja M. G. ir keleiviai S. P., T. P., A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. L., gim. (duomenys neskelbtini), bei buvo sužaloti vilkiko „Volvo“ vairuotojas A. R. ir automobilio „Opel Calibra“ keleivis K. B., kuriems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.

Nuteistasis A. K. kasaciniu skundu prašo teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius skunde teigia, kad teismų sprendimai yra nepagrįsti, nes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai. Kasatoriaus manymu, teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina ištirti įrodymai, neišsiaiškino visų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su pareikštais kaltinimais ir nepašalino akivaizdžių prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų. Taip pat, kasatoriaus manymu, teismas pažeidė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suvaržė įstatymais garantuotas jo teises.

Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad jis viršijo 50 km/val greitį ignoruodamas kelio ženklą Nr. 329 „Ribotas greitis 50“, ir šis pažeidimas buvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Kasatorius teigia, kad eismo įvykio vietoje nebuvo kelio ženklo ribojančio greitį iki 50 km/h, tačiau, nepaisant to, teismas konstatavo, kad toks kelio ženklas buvo, remdamasis liudytojų parodymais. Visi kiti liudytojai, apklausiami teismo posėdžio metu, tvirtino, kad matė greičio ribojimo ženklus „Ribotas greitis 90“, „Ribotas greitis 70“, tačiau dėl ženklo ribojančio greitį iki 50 km/h atsakydami į gynėjo klausimus nebuvo užtikrinti. Todėl kasatorius teigia, kad joks asmuo negali būti nubaustas už kelio ženklo pažeidimą, jei tokio kelio ženklo nebuvo. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nuosprendyje net nėra nurodyta, kiek konkrečiai jis galėjo viršyti leistiną greitį, o tik apsiribojama konstatavimu, kad jis „viršijo leistiną greitį“.

Kasatorius nurodo, kad teismai, skirdami bausmę, atsižvelgė tik į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, darbe charakterizuojamas teigiamai, iki nusikalstamos veikos padarymo elgėsi nepriekaištingai, o nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo.

Taip pat kasatorius pažymi, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos atsirado sunkių padarinių. Kasatorius nurodo, kad šio neatsargaus nusikaltimo padarinių jis nenumatė ir nesiekė, tuo labiau, kad atsižvelgiant į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, matoma, kad tiesiogiai dėl kasatoriaus veiksmų jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į nukentėjusiųjų automobilį nestipriai ir dėl šio smūgio nei vienam iš automobiliu važiavusių žmonių jokių sužalojimų negalėjo būti padaryta.

Kasatorius atkreipia dėmesį, jog tik nukentėjusiųjų automobiliui išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą jis susidūrė su priešpriešiais važiavusiu krovininiu automobiliu, nuo smūgio nukentėjusiųjų automobilis užsidegė. Kasatorius teigia negalėjęs numatyti, kad įvyks toks susidūrimas ir dėl smūgio užsidegs nukentėjusiųjų automobilis. Todėl tokių sunkių padarinių atsiradimas dėl aplinkybių, kurių, kasatoriaus teigimu, jis negalėjo numatyti, negalėjo būti pripažintas jo mano atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kasatorius nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, taip pat visai neatsižvelgė į tai, kad jis 2007 m. kovo 5 d. teismo buvo paskirtas savo motinos L. K., teismo pripažintos neveiksnia, vieninteliu globėju. 2007 m. sausio 31 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu kasatoriaus motina buvo pripažinta neveiksnia dėl ligos, nustatyta, kad ji yra netekusi 65 proc. darbingumo, negali savimi pasirūpinti ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra.

Kasatorius mano, kad teismas turėjo jam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir skirti švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę, nes jis išlaiko neįgalią motiną, kurios nėra kam prižiūrėti, be to, jis iš dalies pagal savo galimybes atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Tuo tarpu teismas, kasatoriaus teigimu, vertino vien tik jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, todėl netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 2 dalį ir paskyrė per griežtą bausmę.

Taip pat kasatorius pabrėžia, kad teismas nukrypo nuo analogiškose bylose susiklėsčiusios teismų praktikos, kai nuteistajam būdavo skiriama švelnesnė bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-55/2008, Nr. 2K-151/2008), kai šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta turinčiam neišnykusį teistumą nuteistajam bei nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-334/2007). Be to, teismas pažeidė protingumo ir teisingumo principus, nes kasatoriui paskyrė žymiai griežtesnę bausmę negu skiriama bausmė už tyčinius sunkius nusikaltimus.

Kasatorius teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, ar jis galės realiai atlyginti priteistą žalą ir atkreipia dėmesį į tai, kad ilgą laiką būdamas nelaisvėje jis praras socialinius ryšius, darbinius įgūdžius, be to, jam teks persikvalifikuoti, todėl atlikęs bausmę neturės galimybės įsidarbinti ir atlyginti priteistos žalos.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė ir savo nutartyje iš vis nepasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su bausmės skyrimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo kasatoriaus apeliacinį skundą, kas yra esminis BPK pažeidimas.

Taip pat kasatorius mano, kad teismo sprendimas dėl civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neteisingai taikė BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies bei CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kasatorius mano, kad teismas iš jo priteidamas atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiesiems neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, t. y. kad jis neturiu jokio turto, o vienintelės gautos pajamos buvo darbo užmokestis, kurio iš karto po eismo įvykio neteko, nes buvo nušalintas nuo pareigų, o vėliau ir atleistas. Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, tačiau į ją turi būti atsižvelgta, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-550/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio yra reikšminga atsižvelgti į ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį bei kitus ekonominio pobūdžio faktorius. Kasatorius mano, kad priteista atlyginti bendra neturtinės žalos suma, atsižvelgiant į jo padėtį, laikytina nepagrįstai didele, nes jo asmeniniai poreikiai negalėtų būti tenkinami net minimaliausiu lygmeniu. Taip teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą atsižvelgė tik į kasatoriui nepalankias bylos aplinkybes (sunkias nusikaltimo pasekmes, kaltę, nusikaltimo padarymo būdą), tačiau nevertino aplinkybių, turinčių įtakos žalos sumažinimui. Kasatoriaus manymu, teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, juos nepakankamai analizavo, todėl teismo priimti sprendimai dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, o priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti turi būti mažintinos.

Be to, kasatorius teigia, kad teismas neatsižvelgė į analogiškas bylas, kuriose priteistos neturtinės žalos dydžiai vienam asmeniui yra daug mažesni, ir taip nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-465/2008 (priteista 25 000 Lt), Nr. 2K-238/2008, 2K-830/2007 (priteista 19 568,40 Lt)).

Nukentėjusieji V. G., A. Z., V. Z. ir V. P. kasaciniu skundu prašo teismą pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 11d. nutartį. A. K pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę bei padidinti priteistus neturtinės žalos dydžius: iš A. K. nukentėjusiajam V. Z. priteisti 3 000 000 Lt, nukentėjusiajai V. P. – 1 500 000 Lt, nukentėjusiajam V. G. – 3 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kasatoriai skunde teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, t. y. paskyrė per švelnią bausmę bei netinkamai parinko bausmės atlikimo vietą. Be to, teismas netinkamai nustatė jų patirtos neturtinės žalos dydžius.

Kasatorių manymu, visos byloje nustatytos objektyvios aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesys po nusikaltimo padarymo buvo amoralus ir neatitiko jokių visuomenės nuostatų, nes jis nepagelbėjo žuvusiems asmenimis, kai tuo tarpu atsakingas bei dėl savo veiksmų kaltę jaučiantis asmuo šioje situacijoje būtų pasielgęs priešingai. Toks nuteistojo elgesys, kasatorių teigimu, rodo jo asmenybės degradavimą. Be to, kasatoriai pabrėžia, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos žuvo net šeši žmonės, iš jų – trys vaikai. Taip pat buvo nustatyta, kad nuteistasis nebuvo nuoširdus, siekė suklaidinti tyrimą atliekančius pareigūnus, kėlė įvairias jį pateisinančias versijas, o neva nuoširdžiai prisipažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis ne kartą buvo baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Kasatorių manymu, visos šios aplinkybės įpareigoja teismą skirti maksimalią sankcijoje numatytą bausmę, t. y. dešimties metų laisvė atėmimą. Priešingu atveju BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatyta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė netenka prasmės ir jos taikymas tampa neįmanomas. Tačiau teismai nuteistajam nepaskyrė maksimalios laisvės atėmimo bausmė ir taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus, reglamentuojančius laisvės atėmimo vietos skyrimą. BK 50 straipsnio 3 dalyje ir BVK 63, 71 ir 90 straipsniuose nustatyta, kad nuteistam laisvės atėmimu už neatsargų nusikaltimą asmeniui teismas gali paskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę tiek atviroje kolonijoje, tiek pataisos namuose. Parinkdamas vieną ar kitą pataisos įstaigų rūšį teismas turi vadovautis BK 50 straipsnyje nurodytais kriterijais. Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę ir parinkdamas pataisos įstaigos rūšį jai atlikti, teismas tinkamai neįvertino padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo bei kaltininko asmenybės. Kasatoriai pažymi, kad nors nuteistasis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau iš to jis jokių išvadų nepadarė ir vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo šeši žmonės. Be to, po nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis net neketino gelbėti dar tikėtina gyvų nukentėjusiųjų, kurie dėl nuteistojo abejingumo sudegė. Todėl, kasatorių teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nusikalstamą veiką bei patį kaltininką apibūdinančias aplinkybes ir nepagrįstai nuteistajam nurodė paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti atviroje kolonijoje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu (BK 50 straipsnio 3 dalis bei atitinkamos BVK normos) nuteistasis paskirtą laisvės atėmimo bausmę turėtų atlikti pataisos namuose.

Kasatorių manymu, teismo kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas ir nekompensuoja jų patirtų išgyvenimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo pareikšti nukentėjusiųjų ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo: nukentėjusysis A. Z. buvo pareiškęs 9210 Lt ieškinį turtinei žalai atlyginti; nukentėjusysis V. Z. buvo pareiškęs 1100 Lt ir 3 000 000 Lt ieškinius atitinkamai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusioji V. P. buvo pareiškusi 600 Lt ir 1 500 000 Lt ieškinius atitinkamai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusysis V. G. buvo pareiškęs 7316 Lt ir 3 000 000 Lt ieškinius atitinkamai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, o patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti 1240,68 Lt turtinės žalos ir 2 998 000 Lt neturtinės žalos solidariai iš AB „Lietuvos Draudimas“ ir A. K.; nukentėjusioji A. K. buvo pareiškusi 1 000 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Bendra visų nukentėjusiųjų prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra 8 500 000 Lt, tačiau teismas sumažino neturtinės žalos dydį iki 440 000 Lt, t. y. net devyniolika kartų.

Kasatoriai nurodo, kad neturtinės žalos dydis turi būti nustatomas pagal visumą bylai reikšmingų aplinkybių, todėl teismo nuosprendyje turėjo būti išvardinti ir įvertinti civilinio ieškinio šalių, t. y. ieškovo ir atsakovo, pateikti argumentai dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Tuo tarpu nuteistasis jokių argumentų dėl nukentėjusiųjų prašomos priteisti sumos dydžio neturtinei žalai atlyginti net neišsakė. Tais atvejais, kai pergyvenimus sukelia artimo žmogaus sužalojimas ar mirtis, tai nukentėjusiojo išgyvenimai ir dvasiniai sukrėtimai yra ypatingai dideli, todėl neturtinę žalą teisingai gali įvertinti tik nukentėjusieji, į kurių paaiškinimus teismas turėjo atsižvelgti, tačiau to nepadarė.

Kasatoriai teigia, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos priteisiant neturtinę žalą panašios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-298/2007, 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „ Vilniaus troleibusai", bylos Nr.3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. M., V. K. v. VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras ir kt. bylos Nr. 3K-3-511/2004).

Be to, kasatoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas jiems neturtinę žalą, savo sprendimo tinkamai nemotyvavo ir nepakankamai atsižvelgė į esmines bylos aplinkybes, lemiančias priteistinos neturtinės žalos dydį, t. y. padaryto pažeidimo aplinkybes ir jo pavojingumą, kilusius padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiųjų išgyvenimų, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį keliolika kartų sumažino nukentėjusiųjų prašomas priteisti sumas.

Taip pat pažymėtina, kad teismas nukentėjusiesiems V. G. ir A. K. nustatė mažesnius neturtinės žalos dydžius, nors jie ieškinius pareiškė dėl tų pačių šeimos narių. Nepaisant to, jog V. G. žuvusioji žmona yra A. K. duktė, o V. G. vaikai yra A. K. anūkai, nukentėjusiųjų skausmas, vidinės depresijos, dvasiniai išgyvenimai bei sukrėtimai dėl to nesumažėjo. Taip teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir BPK 113 straipsnio 2 dalį, kuris sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą ir dėl to netinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnį.

Nuteistojo A. K. ir nukentėjusiųjų V. G., A. Z., V. Z. ir V. P. kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį

A. K. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas dėl veikos, pasireiškusios KET 51, 52, 53, 68, 171 ir 172 punktų reikalavimų pažeidimu vairuojant transporto priemonę. KET 51, 52 ir 53 punktai numato bendro pobūdžio reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Tuo tarpu konkrečius reikalavimus, kurių pažeidimas gali būti susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, numato KET 68, 171 ir 172 punktai. KET 68 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę, esant neblaiviam. Kasatoriaus neblaivumas buvo nustatytas ir šis KET pažeidimas lėmė padarytos veikos kvalifikavimą pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, kuri numato griežtesnę baudžiamąją atsakomybę dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurį padaro vairuotojas, sėdęs už vairo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo girtumas yra 0,4 promilės ir daugiau, jei dėl to žūva žmonės. KET 171 punktas įpareigoja vairuotoją pasirinkti tokį greitį ir laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ji būtų stabdoma. KET 172 punktas įpareigoja vairuotoją neviršyti leistino greičio, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologine sąlygas, matomumą, kad kiekvienu atveju galėtų suvaldyti transporto priemonę. Būtent KET 171 ir 172 punktų pažeidimai buvo esminiai ir buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Kasatorius ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino pažeidęs minėtus KET reikalavimus. Dėl to teismas jam pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kasatorius skunde ginčija teismo išvadą, kad jis viršijo 50 km/val. greitį ignoruodamas kelio ženklą Nr. 329 „Ribotas greitis 50“ ir kad šis pažeidimas buvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis šio eismo įvykio pasekmėmis. Kasatorius teigia, kad eismo įvykio vietoje nebuvo kelio ženklo ribojančio greitį iki 50 km/h, todėl ir joks asmuo negali būti nubaustas už kelio ženklo pažeidimą, jei tokio kelio ženklo nebuvo, nors jis turėjo būti. Kolegija laiko, kad teismas pagrįstai nustatė, jog toks kelio ženklas kasatoriaus kelyje buvo. Tai patvirtino visa eilė byloje apklaustų liudytojų. Bet svarbiausia yra ne tai, ar buvo toks ženklas ar nebuvo. Kelių eismo taisyklių pažeidimas pasireiškė tuo, kad kasatorius nevykdė KET 171 punkto reikalavimo pasirinkti tokį greitį ir laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ji būtų stabdoma ir KET 172 punkto reikalavimo neviršyti leistino greičio, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologine sąlygas, matomumą, kad kiekvienu atveju galėtų suvaldyti transporto priemonę. Šiuos KET reikalavimus kasatorius akivaizdžiai pažeidė. Taigi jis kaltinamas ne vien kelio ženklo „Ribotas greitis 50“, bet ir KET 171 ir 172 punktuose numatytų reikalavimų nevykdymu. Būtent minėtų reikalavimų nevykdymas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu ir žmonių žūtimi.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio (BK 54 straipsnio 2 dalis)

Teismas, įvertinęs padarytų KET pažeidimų pobūdį, jų grubumą, kilusius padarinius, kaltininko asmenybę paskyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius A. K. prašo bausmę švelninti ir pateikia bausmės švelninimo motyvus, nukentėjusieji atvirkščiai, prašo ją griežtinti, paskiriant maksimalią dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.

Bendrus bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys. Sutinkamai su BK 54 straipsnio 1 dalimi teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą, t. y. kad kasatorius vairavo automobilį būdamas neblaivus, o veika sukėlė net šešių žmonių žūtį. Teismas įvertino kaltininko asmenybę pažymėdamas, kad jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, anksčiau neteistas, tačiau po nusikaltimo padarymo nesistengė padėti nukentėjusiems asmenims ir su jais elgėsi nepagarbiai. Taip pat teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veika sukėlė sunkių padarinių. Įvertinęs šiuos bylos duomenis teismas nusprendė, kad skiriama bausmė turi viršyti vidurkį, numatytą straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis už eismo saugumo taisyklių pažeidimą, padarytą neblaivaus asmens, jeigu dėl to žuvo žmogus, yra šešeri su pusę metų laisvės atėmimo. Kaltininkas nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei BK 61 straipsnio nuostatomis, skyrė griežtesnę, negu įstatymo sankcijos vidurkis, bausmę.

Kasatorius A. K. prašo švelninti jam paskirtą bausmę teigdamas, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių, nes nusikaltimo pasekmės buvo atsitiktinės, jis jų nenumatė ir jų nesiekė, jo automobilis atsitrenkė į nukentėjusiųjų automobilį nestipriai ir dėl šio smūgio nei vienam iš važiavusių automobiliu žmonių jokie sužalojimai negalėjo būti padaryti. Tik todėl, kad nukentėjusiųjų automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu krovininiu automobiliu, kilo tokios sunkios pasekmės (nukentėjusiųjų automobilis užsidegė), kurių, pasak kasatoriaus, jis negalėjo numatyti. Įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už eismo saugumo taisyklių pažeidimą diferencijuoja priklausomai nuo kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 5 dalyje pasakyta, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. To paties straipsnio 6 dalis numato griežtesnę atsakomybę už tuos pačius padarinius, jei šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką asmuo padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad jei dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių, teismas tai pripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Sunkių padarinių sukėlimas teismo pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jeigu sunkūs padariniai nėra inkriminuoto nusikalstamos veikos sudėties požymis. Tai seka iš BK 60 straipsnio 2 dalies, kur nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Kadangi asmens neblaivumas vairuojant transporto priemonę yra BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantis požymis, teismas pagrįstai nepripažino šio fakto atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau BK 281 straipsnio 6 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą vairuojant kelių transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. BK 281 straipsnio 6 dalis kaip nusikaltimą kvalifikuojantį požymį įvardija vieno žmogaus žūtį. Be abejo, ir kelių žmonių žūtis atitiks BK 281 straipsnio 6 dalies kvalifikuojantį požymį ir veika bus kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 6 dalį kaip pavienis nusikaltimas. BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama kai dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių. Ir vieno žmogaus žūtis yra sunkus padarinys. Kartu žmogaus žūtis yra BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – veikos padarinys, todėl vieno žmogaus žūtis negali būti papildomai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau dviejų ar daugiau žmonių žūtis nors ir nekeičia padarytos veikos kvalifikacijos, tačiau didina veikos pavojingumą ir, atsižvelgiant į veikos pobūdį ir padarinių kilimo priežastis, teismo gali būti pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nors A. K. teigia, kad šio nusikaltimo pasekmių nenumatė ir jų nesiekė, todėl jų atsiradimas dėl nenumatytų aplinkybių negalėti būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatymų leidėjas nesieja baudžiamosios atsakomybės su pažeidimo grubumu (vienintelė išimtis yra vairavimas esant neblaiviam). Baudžiamoji atsakomybė paprastai siejama tik su kilusių padarinių sunkumu. Kadangi veika susijusi su eismo taisyklių pažeidimu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnį užtraukia tik tada, jeigu ji padaryta dėl neatsargumo, tai BK 281 straipsnyje numatyti padariniai kaltininkui inkriminuojami tik tuo atveju, jie nustatoma neatsargi kaltė, t. y. kai kaltininkas numatė padarinius, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti arba nors ir nenumatė padarinių, bet darydamas veiką turėjo ir galėjo juos numatyti. Nors nukentėjusiųjų dėl eismo saugumo taisyklių pažeidimo asmenų skaičius paprastai yra atsitiktinis ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tame tarpe ir žmonių, važiavusiu automobiliu skaičiaus, pagal baudžiamuosius įstatymus tai neįtakoja nei veikos kvalifikacijos, nei atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsakomybei pagal BK 281 straipsnį svarbu KET pažeidimo faktas ir kilę padariniai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kaltininkui inkriminuoto baudžiamojo įstatymo formuluotę ir padaryto nusikaltimo padarinius, laiko, kad šešių žmonių žūtis ir vieno asmens sužalojimas šioje byloje pagrįstai pripažinta A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte – veika sukėlė sunkius padarinius.

Nėra pagrindo manyti, kad, kaip teigia kasatorius, teismai skirdami bausmę atsižvelgė tik į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, darbe charakterizuojamas teigiamai, yra teismo paskirtas savo motinos L. K., teismo pripažintos neveiksnia, vieninteliu globėju, o nusikaltimas, nors ir sukėlė sunkias pasekmes, tačiau buvo padarytas dėl neatsargumo. Teismas visas šias aplinkybes įvertino, todėl net ir esant tokiems sunkiems veikos padariniams, nepaskyrė maksimalios dešimties metų laisvės atėmimo bausmės, o paskyrė mažesnę bausmę negu maksimali riba, numatyta BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje.

Nukentėjusieji kasaciniame skunde teigia, kad nuteistajam nepaskyrus maksimalios BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos dešimties metų laisvės atėmimo bausmės teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą apygardos teismas išsamiai pasisakė dėl bausmės dydžio. Kaip jau minėta, byloje nustatyta atsakomybę lengvinantį aplinkybė, be to, nuteistasis yra jauno amžiaus, paskirtas motinos, kuri pripažinta neveiksnia, globėju.

Pagal BPK 369 ir 382 straipsnius teisėjų kolegija gali keisti nuosprendį dėl teismo paskirtos bausmės tik tuo atveju, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kolegija laiko, kad teismai, skirdami bausmę, tinkamai taikė BK 54, 59, 60 ir 61 straipsnių nuostatas, o paskirta bausmė atitinka teismų praktiką dėl bausmės skyrimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-334/2007 (paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė), Nr. 2K-188/2009 (paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė), Nr. 2K-296/2009 (paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė), Nr. 2K-237/2009 (paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė)). Todėl šioje dalyje nėra teisinio pagrindo tenkinti kasacinius skundus.

Kas dėl A. K. prašymo švelninti bausmę vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktu tai kolegija pažymi, kad švelnesnės negu įstatyme numatyta bausmės skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismai svarstė šį klausimą ir atsisakė taikyti BK 62 straipsnį. Kolegija neturi pagrindo keisti teismų sprendimą.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos

Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Teismas, paskyręs bausmę, sprendžia kokioje laisvės atėmimo įstaigoje nuteistasis atlikinės bausmę. Sutinkamai su BVK 90 straipsniu pilnamečiai asmenys, nuteisti už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus, laisvės atėmimo bausmę paprastai atlieka atvirose kolonijose. Teismas, atsižvelgęs į BVK 90 straipsnį ir įvertinęs kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą nusprendė, kad kaltininkas bausmę atliks kaip ir kiti, asmenys, nuteisti už neatsargų nusikaltimą, – atviroje kolonijoje. Taigi teismai nustatydami bausmės atlikimo vietą vadovavosi BK 50 ir BVK 90 straipsnių nuostatomis. Kolegija neturi pagrindo teigti, kad teismai netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus, reglamentuojančius laisvės atėmimo vietos skyrimą, ir keisti šioje dalyje teismų sprendimus.

Dėl apeliacinio skundo

Kasatorius A. K. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą ir nutartyje iš vis nepasisakė dėl to, jog skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis yra vienintelis savo neįgalios ir pripažintos neveiksnia motinos globėjas ir dėl to jam nepagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus, tame tarpe ir dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo, dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnio taikymo, išsamiai atsakė, savo sprendimą motyvavo, todėl kasatoriaus teiginys, kad apeliacinis skundas buvo neišnagrinėtas, yra nepagrįstas. Kolegijos motyvai dėl nuteistojo kasacinio skundo dalies, liečiančios laisvės atėmimo bausmės skyrimą ir jos dydį, yra išdėstyti šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, todėl jų kartoti nėra pagrindo.

Dėl priteisto neturtinės žalos dydžio

Kasatorius A. K. prašo teismą sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, tačiau nedetalizuoja savo prašymo. Nukentėjusieji kasatoriai, atvirkščiai, prašo padidinti priteistos neturtinės žalos dydį ir priteisti: nukentėjusiajam V. Z. – 3 000 0000 Lt, nukentėjusiajai V. P. – 1 500 000 Lt, nukentėjusiajam V. G. – 3 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Visi kasatoriai savo prašymus argumentuoja nuorodomis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir teigia, kad šioje byloje teismai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio panašios kategorijos bylose.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Kolegija sutinka su kasacinių skundų motyvu, kad pirmosios instancijos teismas nors ir priteisė nukentėjusiesiems sumas neturtinės žalos atlyginimui, tačiau savo sprendimo tinkamai nemotyvavo. Dėl to ir nukentėjusieji, ir nuteistasis padavė apeliacinius skundus, kuriuose ginčijo neturtinės žalos priteisimą. Apeliacinės instancijos teismas nors ir atmetė apeliacinius skundus dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau nutartyje jau detaliai išdėstė tokio savo sprendimo motyvus, atsižvelgdamas į esmines bylos aplinkybes, apsprendžiančias priteistinos neturtinės žalos dydį, o būtent: padaryto pažeidimo aplinkybes ir jo pavojingumą, kilusius padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir galimybes realiai atlyginti padarytą žalą, nukentėjusiųjų išgyvenimus.

Nuteistojo A. K. motyvai dėl priteistos neturtinės žalos mažinimo bei nukentėjusiųjų V. G., A. Z., V. Z. ir V. P. kasacinio skundo motyvai dėl jos didinimo atmestini.

Teismai atsižvelgė į A. K. turtinę padėtį, į galimybes atlyginti žalą, į teismų praktiką panašiose bylose, todėl priteisė daug mažesnę neturinę žalą, negu prašė nukentėjusieji. Padarytas neatsargus nusikaltimas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal pažeidimo faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui nustačius, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir grubiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios KET pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek). Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus bei elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Todėl ne be reikalo KET keliamas imperatyvus reikalavimas draudžiantis vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo ir žalos padarymo tikimybę. Todėl veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas KET reikalavimus sąmoningai sėda už automobilio vairo ir dėl to žūva ar sužalojami žmonės, yra žymiai pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas KET sukelia blaivus vairuotojas. Į tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas BK 281 straipsnyje numatė griežtesnes bausmes, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo. Į šią aplinkybę teismas atsižvelgia ir nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Nuteistasis nevykdė minėtų įstatymo reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ėmėsi vairuoti automobilį (didesnio pavojaus šaltinį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,01 promilės). Taigi nuteistasis sėdo prie vairo suvokdamas, kad grubiai pažeidžia kelių eismo saugumo taisykles ir labai tikėtina, kad gali sukelti autoįvykį. Nuteistasis, vairuodamas automobilį ir matydamas, kad priekyje vyksta kelio remonto darbai ir kelio ženklai reikalauja mažinti greitį, kelio ženklų reikalavimų nevykdė, nepersirikiavo į antrą eismo juostą paskui kitus automobilius, kad pasiruoštų išvažiavimui į kitą eismo juostą, o ėmėsi juos neleistinu būdu lenkti, ko pasėkoje nesuvaldė transporto priemonės ir padarė avariją. Nuteistojo padarytas KET pažeidimas pasižymėjo ypatingu šiurkštumu, nes jis automobilį vairavo būdamas gan stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kas rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams. Taip veikdamas jis prisiėmė kaip baudžiamąją, taip ir civilinę atsakomybę už visus savo veiksmų padarinius. Tačiau konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis parenkamas vadovaujantis taip pat ir protingumo principu. Jis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir negali būti per didelis, nes priešingu atveju mažėja tikimybė, kad žala bus atlyginta. Būtent išeidami iš šių pozicijų teismai nustatė priteistinos nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį.

Nukentėjusieji teigia, kad teismas V. G. ir A. K. nustatė mažesnius neturtinės žalos dydžius, nors jie ieškinius pareiškė dėl tų pačių šeimos narių. Pažymėtina, kad A. K. neteko dukters ir dviejų anūkų, o V. G. – žmonos, posūnio ir dukters, iš viso trijų artimų žmonių. Iš kitos pusės, nukentėjusieji V. Z. ir V. P. taip pat neteko trijų šeimos narių: V. Z. neteko dukters, žento ir anūko, o V. P. – sūnaus, marčios ir anūkės. Teismas dėl V. G. ir A. K. artimųjų J. L., M. G. ir A. G. mirties nukentėjusiesiems V. G. ir A. K. iš viso priteisė 230 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o dėl V. Z. ir V. P. artimųjų S. P., T. P. ir K. P. žūties V. Z. ir V. P. iš nuteistojo iš viso priteisė 210 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taigi priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti iš esmės nesiskiria. Teismas visiems nekentėjusiesiems kasatoriams sumažino priteistinos žalos dydį vienodu santykiu nuo civilinio ieškinio dydžio. Be to, pažymėtina, kad V. G. neteko visos savo šeimos (žmonos, posūnio ir dukters), todėl jam teismas priteisė didesnę pinigų sumą negu A. K. Be to, A. K. kasacinio skundo nepadavė, ji neginčija jai priteistos neturtinės žalos dydžio, todėl teismas jos atžvilgiu neturtinės žalos klausimo priteisimo klausimo nesprendžia.

Teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo srityje dar tik formuojasi, todėl ji ne visada vienoda. Kolegijos manymu, teismo nukentėjusiesiems dėl artimų žmonių mirties priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis esmingai nesiskiria nuo neturtinės žalos, priteisiamos kitose analogiškus padarinius sukėlusiose bylose. Nors nukentėjusieji teigia, kad priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti yra per mažos, o nuteistasis, – kad per didelės, tačiau kolegija laiko, kad jos atitinka teismų praktiką panašių kategorijų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-55/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, Nr. 2K-296/2009). Nustatant neturtinės žalos dydį ir jo priteisimą atskiriems nukentėjusiesiems, teismai pakankamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus ir specifines bylos aplinkybes: eismo taisyklių pažeidimo grubumą, vairavimą esant neblaiviam ir girtumo laipsnį, taip pat nukentėjusiųjų skaičių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio l punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo A. K. ir nukentėjusiųjų V. G., A. Z., V. Z. ir V. P. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda

Valerijus Čiučiulka

Vytautas Piesliakas