T. U. pagal BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7/2010

Procesinio sprendimo kategorijos : 1.2.14.5.2; 1.1.8.1.2; 2.1.16.2.12 (S)

2010 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

pirmininko teisėjo Rimanto Baumilo,

teisėjų: Tomo Šeškausko ir Josifo Tomaševičiaus,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant: prokurorui Linui Belevičiui,

advokatui Adomui Liutvinskui,

nuteistiesiems T. U. ir A. P.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. U. ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kurioje:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, kurį taip pat kasaciniu skundu skundžia nuteistasis T. U. :

T. U. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, T. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

Ž. B. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, Ž. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

A. P. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nacionalinei mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) iš T. U., A. P., Ž. B., A. P. solidariai priteista 120 831, 86 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas 2006 m. kovo 23 d. prokuroro nutarimu laikinai apriboti nuosavybės teises į T. U. faktiškai priklausantį 70 000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Touareg“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) VIN WVGBC67L34D009711, registruotą E. U. vardu, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintas ir šis turtas (automobilis) nukreiptas patenkintam ieškiniui padengti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nauju nuosprendžiu Ž. B. pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) ir jam paskirta 100 MGL dydžio (13 000 Lt) bauda.

Taip pat apylinkės teismo nuosprendis dėl T. U., A. P. ir Ž. B. pakeistas:

T. U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda; BK 24 straipsnio 4 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirta 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda; nuteistam pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 2 dalį, paskirta 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, T. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės atlikimą įskaitytas T. U. sulaikymo laikas nuo 2003 m. kovo 26 d. iki 2003 m. kovo 27 d., nuo 2006 m. kovo 16 d. iki 2006 m. balandžio 4 d. ir galutinė bausmė T. U. paskirta 260 MGL (33 800 Lt) dydžio bauda.

Ž. B., nuteistam pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda; nuteistam pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 70 MGL (9 100 Lt) dydžio bauda; nuteistam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija) paskirta 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, Ž. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda.

A. P., nuteistam pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda; nuteistam pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 80 MGL dydžio (10 400 Lt) bauda; nuteistam pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) paskirta 80 MGL dydžio (10 400 Lt) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė 220 MGL (28 600 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę A. P. įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2003 m. rugpjūčio 7 d. iki 2003 m. lapkričio 26 d. ir konstatuota, kad jis visiškai atliko bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu patenkintas NMA atstovės 1705 Lt ieškinys dėl proceso išlaidų ir priteista atsakovui solidariai iš T. U., Ž. B., A. P., A. P. 1 705 Lt.

Likusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas A. P. ir išteisintas M. D., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo T. U. skundą atmesti, o prokuroro skundą patenkinti, nuteistojo T. U. ir jo gynėjo, prašiusių šio nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, o prokuroro skundą atmesti, nuteistojo A. P., prašiusio prokuroro skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

T. U. nuteistas už tai, veikdamas bendrininkų grupe su A. P., Ž. B., A. P., E. V. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavo sukčiavimą ir apgaule gavo bei savo ir kitų asmenų naudai pasisavino didelės vertės (198 824 Lt) lėšas, išmokėtas kaip Europos Sąjungos struktūrinių fondų (toliau – ir SAPARD) parama, organizavo juridinio asmens, naudoto neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimą, organizavo dokumentų suklastojimą ir suklastojo dokumentus, dėl to buvo padaryta didelės žalos, taip pat jis, būdamas valstybės tarnautojas, siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad T. U., siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, gaunamą kaip Europos Sąjungos SAPARD parama, maždaug 2001 m. pabaigoje – 2002 m. pirmame pusmetyje, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, sugalvojo nusikaltimų padarymo planą – siekiant nuslėpti neteisėtą veiklą įsteigti juridinį asmenį (uždarąją akcinę bendrovę), neva užsiimsiantį žemės ūkio produkcijos gamyba, ir, suklastojus dokumentus bei suklaidinus SAPARD paramos teikimą administruojančių institucijų darbuotojus, gauti SAPARD paramą bendrovės veiklai plėtoti, o gautas lėšas pasisavinti. Taip pat T. U., žadėdamas piniginį atlygį, surado nusikaltimo bendrininkus, juos įtraukė į daromus nusikaltimus, nusikaltimų darymo metu nuolat vadovavo kitiems bendrininkams ir koordinavo jų veiksmus, sudarė kitas sąlygas nusikaltimams įvykdyti. T. U. 2002 m. kovo – balandžio mėn. Kaune surado nusikaltimo bendrininką A. P. bei G. J. ir, žinodamas, kad steigiamas juridinis asmuo faktiškai jokios ūkinės -komercinės veiklos nevykdys, o yra reikalingas tik neteisėtai veiklai nuslėpti, nurodė G. J. įsteigti UAB „Š. p.“, surado bendrovių steigimo dokumentus tvarkančią įmonę, perdavė jos darbuotojams reikiamą informaciją bei finansavo bendrovės įsteigimą. G. J., vykdydamas T. U. nurodymus ir jam padedant sutvarkė reikiamus dokumentus, 2002 m. balandžio 8 d. Kaune pasirašė UAB „Š. p.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), steigimo dokumentus ir 2002 m. balandžio 11 d. bendrovės įstatiniam kapitalui suformuoti įmokėjo į bendrovės sąskaitą 25 000 Lt, kuriuos G. J. buvo perdavęs T. U.. G. J. atsisakius dalyvauti tolesnėje UAB „Š. p.“ veikloje T. U. ir A. P. per kitus asmenis surado Ž. B., kuriam pažadėję piniginį atlygį pasiūlė dalyvauti nusikaltime ir tapti fiktyviu UAB „Š. p.“ direktoriumi bei vieninteliu akcininku. Ž. B. sutikus jis 2002 m. balandžio 16 d. buvo paskirtas fiktyviu UAB „Š. p.“ direktoriumi, ir, T. U. nurodymu, padedant A. P., Ž. B. tą pačią dieną UAB „Š. p.“ įstatus įregistravo Jonavos r. savivaldybėje. 2002 m. gegužės 6 d. buvo sudaryta fiktyvi akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią 100 proc. UAB „Š. p.“ akcijų neva buvo parduota Ž. B.. T. U. UAB „Š. p.“ buhalteriniams dokumentams tvarkyti surado buhalterę R. V., o vėliau A. P. surado kitą buhalterį D. D., su kuriais buvo sudarytos sutartys dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Toliau pagal nusikaltimo padarymo planą T. U. nurodė A. P. surasti fermą, kurią būtų galima nupirkti UAB „Š. p.“ vardu ir panaudoti siekiant neteisėtai gauti SAPARD paramą, bei pats ieškojo tokios fermos. 2002 m. birželio mėn. pabaigoje – liepos mėn. pradžioje A. P. suradus tinkamą veršidę su pagalbiniais pastatais, esančią Jonavos r., (duomenys neskelbtini), priklausiusią L. O. ir E. R. O., ir susitarus dėl jos pirkimo, 2002 m. liepos 4 d. Jonavoje Ž. B., padedant A. P., sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Š. p.“ iš L. O. bei E. R. O. už 16 000 Lt, kuriuos buvo perdavę T. U. ir A. P., įsigijo pirmiau nurodytą veršidę su pagalbiniais pastatais bei įgytą turtą įregistravo UAB „Š. p.“ vardu.

2002 m. laikotarpiu nuo balandžio mėn. iki rugpjūčio mėn. pradžios T. U. ir, jo nurodymu bei jam apmokant išlaidas, A. P. ir Ž. B. tvarkė dokumentus, reikalingus SAPARD paramai gauti. T. U. nurodymu A. P. užsakė Ž. B. parašo antspaudo pagaminimą ir šį antspaudą uždėdamas vietoje Ž. B. parašo suklastojo tikrus dokumentus: 2002 m. liepos 26 d. sutartį su ūkininku G. S., 2002 m. liepos 9 d. sutartį su AB „K. g.“. Taip pat nurodytu laikotarpiu, organizavus T. U., nenustatyti asmenys nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo dokumentą - 2002 m. birželio 10 d. akcininko sprendimą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog akcininkas nusprendė padidinti UAB „Š. p.“ įstatinį kapitalą iki 1 mln. Lt, ir šį dokumentą T. U. nurodymu pasirašė Ž. B.. Taip pat nurodytu laikotarpiu T. U. nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrą dokumentą - AB banko „Hansabankas“ pažymą, kurioje buvo nurodyta, jog UAB „Š. p.“ sąskaitoje yra 1 mln. Lt. Surašius UAB „Š. p.“ verslo planą, reikalingą SAPARD paramai gauti, ir iškilus būtinybei gauti suklastotus dokumentus, patvirtinančius neva turėtas išlaidas už verslo plano surašymą 2002 m. birželio – liepos mėn., tiksliau nenustatytu laikotarpiu, Kaune T. U. surado nenustatytą asmenį, kuriam nurodė padėti suklastoti dokumentus, patvirtinančius, jog UAB „Š. p.“ verslo planą surašė kokia nors bendrovė ir UAB „Š. p.“ sumokėjo 95 000 Lt. Vykdydamas T. U. nurodymus nenustatytas asmuo iš kitų asmenų gavo antspaudais patvirtintus VšĮ „A. i.“ blankus ir juos perdavė bendrininkams, taip pat gavo sąskaitų-faktūrų ir kasos pajamų orderių kvitus, po to, T. U. organizavus, tyrimo metu nenustatyti asmenys nenustatytomis aplinkybėmis 2002 m. birželio – liepos mėn. pagamino netikrus dokumentus: į pateiktus blankus atspausdino VšĮ „A. i.“ ir UAB „Š. p.“ 2002 m. birželio 03 d. sutartį Nr. 04 dėl verslo plano surašymo, 2002 m. liepos 29 d. darbų priėmimo – perdavimo aktą, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog VšĮ „A. i.“ parengė ir perdavė UAB „Š. p.“ verslo planą, ir šiuose dokumentuose suklastojo VšĮ „A. i.“ direktoriaus S. R. parašus. T. U. ir A. P. nurodymu šiuos netikrus dokumentus pasirašė ir Ž. B.. Taip pat, organizavus T. U., 2002 m. birželio – rugpjūčio mėn. tyrimo metu nenustatyti asmenys nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrus dokumentus: netikrą Rusijos Federacijos įmonės „Av.“ ir UAB „Š. p.“ 2002 m. liepos 22 d. sutartį Nr. 01-02 bei netikrą Rusijos Federacijos įmonės „Al.“ ir UAB „Š. p.“ 2002 m. liepos 19 d. sutartį Nr. 02-02, kuriose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog įmonės „Av.“ ir „Al.“ pirks iš UAB „Š. p.“ produkciją ir avansu apmokės atitinkamai 300 000 Lt ir 200 000 Lt. T. U. ir A. P. nurodymu šiuos netikrus dokumentus pasirašė ir Ž. B.. Taip T. U. ir A. P. organizavo pirmiau nurodytų dokumentų klastojimą.

Surinkus SAPARD paramai gauti reikiamus dokumentus T. U. nurodymu A. P. pirmiau nurodytus suklastotus dokumentus kartu su paraiška SAPARD paramai gauti ir kitais dokumentais 2002 m. rugpjūčio 2 d. pateikė NMA Kauno skyriaus, buvusio Kaune, Donelaičio g. 33, darbuotojams; nurodytoje paraiškoje vietoje Ž. B. parašo uždėjo Ž. B. parašo antspaudą taip suklastodamas šį tikrą dokumentą. Siekdamas, kad UAB „Š. p.“ pateikta paraiška būtų įvertinta teigiamai, T. U., nuo 2002 m. gegužės 6 d. dirbdamas NMA SAPARD (duomenys neskelbtini) specialistu bei būdamas valstybės tarnautojas, pasinaudodamas einamomis pareigomis, gaunama tarnybine informacija ir galimybe daryti poveikį paraiškų vertinimo procesui, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, siekdamas gauti turtinės naudos, darė poveikį nenustatytiems NMA darbuotojams, kad UAB „Š. p.“ paraiška nebūtų atmesta dėl trūkstamų dokumentų ir būtų įvertinta teigiamai; nurodydavo bendrininkams, kokius trūkstamus dokumentus reikia pateikti. NMA atsakingi darbuotojai, būdami suklaidinti nusikaltimo bendrininkų pateiktų suklastotų dokumentų ir tikrovės neatitinkančios informacijos, priėmė sprendimą sudaryti su UAB „Š. p.“ paramos sutartį ir šios agentūros darbuotojai dėl apgaulės 2002 m. gruodžio 9 d. NMA, buvusioje Vilniuje, Gedimino pr. 19/ Levelelio g. 6, su Ž. B. pasirašė paramos sutartį Nr. SA 8-P13020061 dėl 939 848 Lt paramos suteikimo UAB „Š. p.“. Toliau pagal nusikaltimo padarymo planą T. U. nurodė A. P. surasti bendrovę, kuri galėtų išduoti suklastotus dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „Š. p.“ apmokėjo veršidės rekonstrukcijos darbus. 2002 m. gruodžio mėn. – 2003 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, Jonavoje A. P. surado nusikaltimo bendrininką A. P. ir, pažadėjęs piniginį atlygį, pasiūlė surasti bendrovę, kurios vardu galėtų būti išduodami suklastoti dokumentai. A. P. surado UAB „Š.“, įm.k. (duomenys neskelbtini), kurios akcijos buvo parduodamos, taip pat per kitus asmenis surado E. V., kuris už pažadėtą atlygį – 400 Lt per mėnesį – sutiko tapti fiktyviu bendrovės direktoriumi ir akcininku, ir A. P. faktiškai įgijo 100 proc. UAB „Š.“ akcijų, o E. V. nuo 2003 m. sausio 15 d. buvo paskirtas šios bendrovės direktoriumi. Po to T. U. nurodė A. P., kokius dokumentus reikia suklastoti ir kokius duomenis į juos reikia įrašyti, o A. P. šią informaciją perdavė A. P.. 2003 m. sausio mėn. – gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laikotarpiu, nenustatytomis aplinkybėmis A. P. ir nenustatyti asmenys suklastojo dokumentus: į 2003 m. sausio 3 d. UAB „Š.“ komercinį pasiūlymą UAB „Š. p.“ dėl statybos darbų, UAB „Š.“ ir UAB „Š. p.“ 2002 m. gruodžio 20 d. sutartį Nr. 006 dėl statybos darbų, 2003 m. balandžio 3 d. pažymą apie įvykdytus darbus už 2003 m. sausio - balandžio mėn., lokalinę sąmatą Nr. 1, 2003 m. balandžio 3 d. atliktų darbų priėmimo aktą, 2003 m. vasario 10 d. PVM sąskaitas-faktūras GBD Nr. 3728997 ir GBD Nr. 3728925, kasos pajamų orderių kvitus 2003 m. kovo 21 d. LAD Nr. 7088134, 2003 m. kovo 24 d. LAD Nr. 7088135, 2003 m. kovo 25 d. LAD Nr. 7088137, 2003 m. kovo 26 d. LAD Nr. 7088138, 2003 m. kovo 27 d. LAD Nr. 7088139, 2003 m. kovo 28 d. LAD Nr. 7088140 įrašė žinomai neteisingus duomenis, jog UAB „Š.“ atliko statybos darbus, o UAB „Š. p.“ juos priėmė ir iš dalies apmokėjo, šiuos dokumentus A. P. nurodymu pasirašė E. V., po to nurodytus dokumentus A. P. perdavė A. P.. A. P. UAB „Š.“ ir UAB „Š. p.“ 2002 m. gruodžio 20 d. sutartyje Nr. 006 uždėjo Ž. B. parašo antspaudą, taip pat A. P. nurodymu Ž. B. pasirašė 2003 m. balandžio 3 d. pažymą apie įvykdytus darbus už 2003 m. sausio – balandžio mėn., lokalinę sąmatą Nr. 1, 2003 m. balandžio 3 d. atliktų darbų priėmimo aktą, 2003 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą GBD Nr. 3728997 bei pirmiau nurodytus kasos pajamų orderių kvitus, ir taip T. U. ir A. P. organizavo, o A. P., E. V., Ž. B., A. P. ir nenustatyti asmenys suklastojo pirmiau nurodytus dokumentus. Siekdamas parodyti, kad UAB „Š. p.“ pervedė UAB „Š.“ lėšas už neva atliktus statybos darbus, T. U. perdavė A. P. 25 000 Lt ir nurodė, kad Ž. B. šiuos pinigus įneštų į UAB „Š. p.“ sąskaitą bei darytų pavedimus į UAB „Š.“ sąskaitą, kol pavedimų suma pasieks UAB „Š.“ išrašytoje sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą. Vykdant T. U. nurodymus Ž. B., padedant A. P., atliko fiktyvius apmokėjimus iš UAB „Š. p.“ sąskaitos į UAB „Š.“ sąskaitą. Į šios bendrovės sąskaitą pervestas lėšas A. P. nurodymu nuimdavo E. V.: 2003 m. vasario 26 d. jis nuėmė 1 395 Lt, 2003 m. vasario 27 d. 19 880 Lt, 2003 m. vasario 28 d. 15 900 Lt, 2003 m. kovo 3 d. 23 000 Lt, 2003 m. kovo 4 d. 22 000 Lt, 2003 m. kovo 5 d. 21 500 Lt, 2003 m. kovo 7 d. 18 980 Lt, 2003 m. kovo 8 d. 19 000 Lt, 2003 m. kovo 12 d. 19 000 Lt, 2003 m. kovo 14 d. 17 000 Lt, 2003 m. kovo 15 d. 18 500 Lt, 2003 m. kovo 18 d. 16 800 Lt, 2003 m. kovo 19 d. 18 000 Lt, 2003 m. kovo 20 d. 16 500 Lt, 2003 m. kovo 21 d. 15 000 Lt, 2003 m. kovo 24 d. 15 000 Lt, 2003 m. kovo 25 d. 13 500 Lt, 2003 kovo 26 d. 12 400 Lt, 2003 kovo 27 d. 14 000 Lt, 2003 m. kovo 28 d 13 500 Lt, 2003 m. kovo 29 d. 14 500 Lt, 2003 m. balandžio 2 d. 10 000 Lt, 2003 m. balandžio 4 d. 19 000 Lt, 2003 m. balandžio 5 d. 16 500 Lt, 2003 m. liepos 3 d. 3 800 Lt, šiuos pinigus E. V. perduodavo A. P., o pastarasis, pasiėmęs nuo iš sąskaitos nuimamų sumų po 3 proc. kaip atlygį už dalyvavimą nusikaltime, pinigus perduodavo A. P., ir šie pinigai būdavo naudojami tolesniems fiktyviems pavedimams.

Taip pat T. U., pasinaudodamas tarnybine padėtimi, gavo informaciją apie reikiamus dokumentus, kad būtų suteikta parama UAB „Š. p.“, ir organizavo jų suklastojimą, perdavė bendrininkams informaciją apie reikalingus suklastotus dokumentus ir jų turinį. Organizavus T. U., laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 2 d. iki 2003 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laikotarpiu, nenustatyti asmenys nenustatytomis aplinkybėmis, įrašydami žinomai neteisingus duomenis, suklastojo dokumentus, kuriuos T. U. ir A. P. nurodymu pasirašė Ž. B.: paaiškinamąjį raštą kuriame nurodyta, jog konkursą dėl konsultacijų suteikimo laimėjo VšĮ „A. i.“, 2002 m. gruodžio 12 d. UAB „Š. p.“ akcininkų susirinkimo protokolą kuriame nurodyta, jog Ž. B. įsigijo 10 000 vnt. UAB „ Š. p.“ akcijų ir į bendrovės kasą įnešė 1 mln. Lt, UAB „ Š. p.“ įstatų pakeitimą kad kapitalas padidintas iki 1 mln. Lt, su žyma, kad šis pakeitimas 2002 m. gruodžio 27 d. įregistruotas Jonavos r. savivaldybėje, 2003 m. gegužės 20 d. aiškinamąjį raštą dėl VšĮ „A. i.“, 2002 m. gruodžio 1-31 d. kasos knygos atplėšiamąjį lapą, 2002 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderį LAC Nr. 7583192, kuriame nurodyta, jog Ž. B. į bendrovės kasą įnešė 1 mln. Lt įstatiniam kapitalui padidinti, 2003 m. kovo 31 d. UAB „Š. p.“ 2003 m. balansą, 2003 m. balandžio 10 d. ataskaitą dėl lėšų panaudojimo. Taip pat, organizavus T. U., laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 2 d. iki 2003 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laikotarpiu, tyrimo metu nenustatyti asmenys nenustatytomis aplinkybėmis, įrašydami žinomai neteisingus duomenis, suklastojo dokumentus, kuriuose T. U. nurodymu A. P. uždėjo Ž. B. parašo antspaudą: 2002 m. rugsėjo 19 d. lydraštį, 2002 m. spalio 17 d. prašymą sumažinti paramos sumą, 2003 m. balandžio 8 d. paaiškinimą dėl statybos darbų atlikimo, 2003 m. kovo 5 d. prašymą atidėti mokėjimo terminą, 2002 m. gruodžio 10 d. pranešimą kad UAB „Š. p.“ pradėjo projekto įgyvendinimą, 2003 m. sausio 6 d. pranešimą, kad darbus atliks UAB „Š.“, 2003 m. sausio 10 d. prašymą pakeisti projekto etapus ir rangovą, 2003 m. gegužės 2 d. prašymus atidėti mokėjimo terminus. 2002 m. gruodžio 31 d. Kaune A. P. nurodymu R. V. surašė 2002 m. gruodžio 31 d. UAB „Š. p.“ finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą, paaiškinimą, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą), kuriuose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie bendrovės finansinę būklę, o A. P. šiuose dokumentuose vietoje Ž. B. parašo uždėjo Ž. B. parašo antspaudą, taip suklastodamas šiuos tikrus dokumentus. 2003 m. vasario 12 d. Jonavoje A. P. vietoje Ž. B. parašo uždėjo Ž. B. parašo antspaudą UAB „ Š. p.“ ir J. D. įmonės sutartyje Nr. 2003/01 ir taip suklastojo šį tikrą dokumentą. T. U. nurodymu 2002 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, Kaune nenustatytas asmuo suklastojo tikrus dokumentus: 2002 m. gruodžio 10 d. sąskaitą-faktūrą GSA Nr. 4708160, 2003 m. kovo 31 d. kasos pajamų orderį LAD Nr. 2148110 ir 2003 m. kovo 31 d. kasos pajamų orderį LAD Nr. 2378578, kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis, jog už VšĮ „A. i.“ suteiktas paslaugas UAB „Š. p.“ sumokėjo 95 000 Lt. Taip T. U. ir A. P. organizavo, o Ž. B., A. P. ir nenustatyti asmenys suklastojo nurodytus tikrus dokumentus ir pagamino netikrus dokumentus. Visus aukščiau nurodytus suklastotus dokumentus T. U. nurodymu A. P. ir Ž. B. pateikdavo NMA darbuotojams. Būdami suklaidinti bendrininkų pateiktų suklastotų dokumentų ir tikrovės neatitinkančios informacijos 2003 m. vasario 18 d. NMA, buvusioje Vilniuje, Gedimino pr. 19/ Levelelio g. 6, šios agentūros darbuotojai su Ž. B. pasirašė susitarimą dėl paramos sutarties Nr. SA 8-P13020061 pakeitimo. Taip pat buvo gauti kiti dokumentai, reikalingi SAPARD paramai gauti.

Surinkus reikiamus dokumentus T. U. nurodymu A. P. ir Ž. B. šiuos dokumentus kartu su 2003 m. balandžio 4 d. mokėjimo prašymu kompensuoti išlaidas už atliktas investicijas 2003 m. balandžio 4 d. pateikė NMA Kauno skyriaus, buvusio Kaune, Donelaičio g. 33, darbuotojams. 2003 m. balandžio 4 d. mokėjimo prašyme kompensuoti išlaidas už atliktas investicijas Ž. B. T. U. ir A. P. nurodymu įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „ Š. p.“ yra investavęs 522 541 Lt, ir pagal SAPARD programą turi būti kompensuojama dalis investuotų lėšų – 234 962 Lt, ir taip suklastojo šį tikrą dokumentą. Analogiškus neteisingus duomenis Ž. B. T. U. ir A. P. nurodymu įrašė ir į 2003 m. balandžio 8 d. Mokėjimo prašymo patikros vietoje tikrinimo elementų sąrašą MPR4A, kurį pateikė NMA Kauno skyriaus darbuotojams, taip suklastodamas tikrą dokumentą. NMA atsakingi darbuotojai, būdami suklaidinti bendrininkų pateiktų suklastotų dokumentų ir tikrovės neatitinkančios informacijos, priėmė sprendimą patenkinti UAB „Š. p.“ prašymą ir 2003 m. birželio 26 d. pervedė į UAB „Š. p.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“ 149 118 Lt Europos Sąjungos lėšų ir 49 706 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, iš viso 198 824 Lt SAPARD paramos lėšų. Nurodžius T. U. ir A. P. 2003 m. birželio 27 d. Ž. B. iš UAB „Š. p.“ sąskaitos nuėmė 86 000 Lt, kuriuos tapačią dieną Gedimino pr., Vilniuje, A. P. perdavė T. U., o pastarasis iš šių pinigų 15 000 Lt perdavė Ž. B. ir 2000 Lt - A. P. kaip atlygį už jų dalyvavimą nusikaltime. Taip pat T. U. ir A. P. nurodymu 2006 m. birželio 30 d. Ž. B. iš UAB „Š. p.“ sąskaitos nuėmė 69 000 Lt, kuriuos vėliau A. P. per kitus asmenis perdavė T. U.. Dėl padarytų nusikalstamų veikų pradėjus ikiteisminį tyrimą T. U., pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir galimybe gauti NMA esančią UAB „Š. p.“ projekto bylą, iš šios išplėšė dalį suklastotų dokumentų, taip siekdamas sukliudyti ikiteisminiam tyrimui ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Bendrininkams pasisavinus 155 000 Lt Lietuvos Respublikai bei NMA buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, nes buvo sužlugdytas pasitikėjimas NMA, kaip institucija, atsakinga už Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitokios paramos skyrimą ir administravimą, buvo sumenkintas jos autoritetas, kartu buvo sukeltas nepasitikėjimas Lietuvos Respublika, kaip valstybe, sugebančia skaidriai administruoti Europos Sąjungos skiriamos pagalbos paskirstymą ir įsisavinimą.

Nuosprendyje nustatyta, kad T. U., būdamas valstybės tarnautojas, nuo 2002 m. gegužės 6 d. dirbdamas NMA SAPARD (duomenys neskelbtini) specialistu, siekdamas turtinės naudos, atliko pirmiau nurodytus veiksmus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalių, 15 straipsnio 1 dalies nuostatas (valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, skaidrumo principais; valstybės tarnautojai turi laikytis nesavanaudiškumo, nešališkumo principų; valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų tarnauti visuomenės interesams, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai); Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio nuostatas (viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais); NMA nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 447 ir 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, 2 punktą (Agentūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir šiais nuostatais), 7.1 punktą (Agentūros uždavinys yra užtikrinti SAPARD lėšų administravimą ir naudojimo kontrolę), 8.1, 8.2, 8.6 (8.9) punktus (Agentūra administruoja SAPARD lėšas ir kontroliuoja tikslinį jų panaudojimą, pastebėjusi lėšų naudojimo pažeidimus informuoja apie tai atitinkamas institucijas ir imasi priemonių pažeidimams pašalinti); NMA SAPARD departamento darbo aprašymo, patvirtinto NMA direktoriaus 2001 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 05 ir 2003 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. BR1-22, 5.2.2, 6.2.2 punktus (SAPARD departamento ir Projektų vertinimo skyriaus tikslas yra siekti, kad SAPARD lėšos būtų naudojamos pagal tikslinę paskirtį), 6.11.1, 6.11.3, 6.11.4, 6.16.2.4, 6.16.2.6 punktus (Projektų vertinimo skyriaus tarnautojai, taip pat ir vyriausiasis specialistas- vertintojas, privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, Agentūros darbo reglamento, privalo būti nešališki, laikytis viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo, neturi teisės pažeidinėti skyriaus nuostatų pareigybės aprašymų, Darbo reglamento, privalo laikytis darbo instrukcijų nuorodų), 6.12.1 punktą (Projektų vertinimo skyriaus tarnautojai turi užtikrinti principinio nešališkumo laikymąsi); NMA SAPARD departamento Projektų vertinimo skyriaus nuostatų, patvirtintų NMA direktoriaus 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 29, 4.1, 5.6 punktus (Projektų vertinimo skyrius turi užtikrinti SAPARD krypčių įgyvendinimą, užtikrinti, kad išlaidos būtų finansuojamos Bendrijos lėšomis pagal SAPARD programą tik tuo atveju, jeigu jos atitinka Daugiametę finansavimo sutartį ir jeigu SAPARD parama yra panaudojama laikantis gero finansinio valdymo, o ypač taupumo ir sąnaudų efektyvumo principų), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo.

Ž. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. P., T. U., A. P., E. V. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įvykdė sukčiavimą ir apgaule gavo bei savo ir kitų asmenų naudai pasisavino didelės vertės lėšas (198 824 Lt), išmokėtas kaip SAPARD parama, vadovavo juridiniam asmeniui – UAB „Š. p.“, naudotam neteisėtai veiklai nuslėpti, ir suklastojo dokumentus, dėl to buvo padaryta didelės žalos, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „Š. p.“ buhalterinę apskaitą, dėl to visiškai negalima nustatyti bendrovės ūkinės, finansinės būklės rezultatų.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad T. U., siekusiam apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, gaunamą kaip Europos Sąjungos SAPARD parama, suradus nusikaltimo bendrininką A. P., organizavus UAB „Š. p.“ įsteigimą, 2002 m. balandžio 8 d. Kaune G. J. pasirašė UAB „Š. p.“, įm.k. (duomenys neskelbtini), steigimo dokumentus ir 2002 m. balandžio 11 d. bendrovės įstatiniam kapitalui suformuoti įmokėjo į bendrovės sąskaitą 25 000 Lt, kuriuos buvo perdavęs T. U.. G. J. atsisakius dalyvauti tolesnėje UAB „Š. p.“ veikloje T. U. ir A. P. per kitus asmenis surado Ž. B., kuriam, pažadėję piniginį atlygį, pasiūlė dalyvauti nusikaltimuose ir išdėstė nusikaltimų padarymo planą: siekiant nuslėpti neteisėtą veiklą vadovauti UAB „Š. p.“, neva užsiimančiam žemės ūkio produkcijos gamyba, ir, suklastojus dokumentus bei suklaidinus SAPARD paramos teikimą administruojančių institucijų darbuotojus, gauti SAPARD paramą bendrovės veiklai plėtoti, o gautas lėšas pasisavinti, ir Ž. B. sutiko dalyvauti daromuose nusikaltimuose, tapti fiktyviu UAB „Š. p.“ direktoriumi bei vieninteliu akcininku. 2002 m. balandžio 16 d. Ž. B. buvo paskirtas fiktyviu UAB „Š. p.“ direktoriumi, ir T. U. nurodymu, padedant A. P., Ž. B. tą pačią dieną UAB „Š. p.“ įstatus įregistravo Jonavos r. savivaldybėje. 2002 m. gegužės 6 d. buvo sudaryta fiktyvi akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią 100 proc. UAB „Š. p.“ akcijų neva buvo parduota Ž. B.. Nuo to laiko Ž. B. ir A. P., žinodami, kad juridinis asmuo – UAB „Š. p.“ – faktiškai jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdys, o yra reikalingas tik neteisėtai veiklai nuslėpti, vadovavo bendrovės neteisėtai veiklai. T. U. bendrovės buhalteriniams dokumentams tvarkyti surado buhalterę R. V., o vėliau A. P. surado kitą buhalterį D. D., su kuriais buvo sudarytos sutartys dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Toliau vykdant nusikaltimo padarymo planą 2002 m. birželio mėn. pabaigoje – liepos mėn. pradžioje T. U. nurodymu A. P. suradus tinkamą nupirkti veršidę su pagalbiniais pastatais, esančią Jonavos r., (duomenys neskelbtini), priklausiusią L. O. ir E.R. O., ir susitarus dėl jos pirkimo, 2002 m. liepos 4 d. Jonavoje Ž. B., padedant A. P., sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Š. p.“ iš L. O. bei E. R. O. už 16 000 Lt, kuriuos buvo perdavę T. U. ir A. P., įsigijo pirmiau nurodytą veršidę su pagalbiniais pastatais bei įgytą turtą įregistravo UAB „Š. p.“ vardu.

2002 m. laikotarpiu nuo balandžio mėn. iki rugpjūčio mėn. pradžios T. U. ir, jo nurodymu bei jam apmokant išlaidas, A. P. ir Ž. B. tvarkė dokumentus, reikalingus SAPARD paramai gauti. T. U. nurodymu A. P. užsakė Ž. B. parašo antspaudo pagaminimą ir šį antspaudą uždedamas vietoje Ž. B. parašo suklastojo tikrus dokumentus: 2002 m. liepos 26 d. sutartį su ūkininku G. S., 2002 m. liepos 9 d. sutartį su AB „K. g.“. Taip pat nurodytu laikotarpiu, organizavus T. U., nenustatyti asmenys nenustatytomis aplinkybėmis surašė 2002 m. birželio 10 d. akcininko sprendimą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog akcininkas nusprendė padidinti UAB „Š. p.“ įstatinį kapitalą iki 1 mln. Lt, ir šį dokumentą T. U. nurodymu pasirašė Ž. B., taip kartu su kitais bendrininkais suklastodamas dokumentą. Taip pat nurodytu laikotarpiu T. U. nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrą dokumentą – AB banko „Hansabankas“ pažymą, kurioje buvo nurodyta, jog UAB „ Š. p.“ sąskaitoje yra 1 mln. Lt. Surašius UAB „Š. p.“ verslo planą, reikalingą SAPARD paramai gauti, ir iškilus būtinybei gauti suklastotus dokumentus, patvirtinančius neva turėtas išlaidas už verslo plano surašymą, 2002 m. birželio- liepos mėn., tiksliau nenustatytu laikotarpiu, Kaune T. U. surado nenustatytą asmenį, kuriam nurodė padėti suklastoti dokumentus, patvirtinančius, jog UAB „Š. p.“ verslo planą surašė kokia nors bendrovė ir UAB „Š. p.“ sumokėjo 95 000 Lt. Vykdydamas T. U. nurodymus, nenustatytas asmuo iš kitų asmenų gavo antspaudais patvirtintus VšĮ „A. i.“ blankus ir juos perdavė bendrininkams, taip pat gavo sąskaitų-faktūrų ir kasos pajamų orderių kvitus, po to, T. U. organizavus, tyrimo metu nenustatyti asmenys nenustatytomis aplinkybėmis 2002 m. birželio – liepos mėn. pagamino netikrus dokumentus: į pateiktus blankus atspausdino VšĮ „A. i.“ ir UAB „Š. p.“ 2002 m. birželio 03 d. sutartį Nr. 04 dėl verslo plano surašymo, 2002 m. liepos 29 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog VšĮ „A. i.“ parengė ir perdavė UAB „Š. p.“ verslo planą ir šiuose dokumentuose suklastojo VšĮ „A. i.“ direktoriaus S. R. parašus. T. U. ir A. P. nurodymu šiuos netikrus dokumentus pasirašė ir Ž. B., taip kartu su kitais bendrininkais suklastodamas dokumentus. Taip pat, organizavus T. U., 2002 m. birželio – rugpjūčio mėn. tyrimo metu nenustatyti asmenys nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrus dokumentus: netikrą Rusijos Federacijos įmonės „Av.“ ir UAB „Š. p.“ 2002 m. liepos 22 d. sutartį Nr. 01-02 bei netikrą Rusijos Federacijos įmonės „Al.“ ir UAB „Š. p.“ 2002 m. liepos 19 d. sutartį Nr. 02-02, kuriose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog įmonės „Av.“ ir „Al.“ pirks iš UAB „Š. p.“ produkciją ir avansu apmokės atitinkamai 300 000 Lt ir 200 000 Lt T. U. ir A. P. nurodymu šiuos netikrus dokumentus pasirašė ir Ž. B., taip kartu su kitais bendrininkais suklastodamas dokumentus.

Surinkus SAPARD paramai gauti reikalingus dokumentus T. U. nurodymu A. P. pirmiau nurodytus suklastotus dokumentus kartu su paraiška SAPARD paramai gauti ir kitais reikiamais dokumentais 2002 m. rugpjūčio 2 d. pateikė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus, buvusio Kaune, Donelaičio g. 33, darbuotojams. Siekdamas, kad UAB „Š. p.“ pateikta paraiška būtų įvertinta teigiamai, T. U., nuo 2002 m. gegužės 6 d. dirbdamas NMA SAPARD departamento Projektų vertinimo skyriaus vyriausiuoju specialistu, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, darė poveikį nenustatytiems NMA darbuotojams, kad UAB „Š. p.“ paraiška nebūtų atmesta dėl trūkstamų dokumentų ir būtų įvertinta teigiamai, bei nurodydavo bendrininkams, kokius trūkstamus dokumentus reikia pateikti. NMA atsakingi darbuotojai, būdami suklaidinti nusikaltimo bendrininkų pateiktų suklastotų dokumentų ir tikrovės neatitinkančios informacijos, priėmė sprendimą sudaryti su UAB „Š. p.“ paramos sutartį ir šios agentūros darbuotojai dėl apgaulės 2002 m. gruodžio 9 d. NMA, buvusioje Vilniuje, Gedimino pr. 19/ Levelelio g.6, su Ž. B. pasirašė paramos sutartį Nr. SA 8-P13020061 dėl 939 848 Lt paramos suteikimo UAB „Š. p.“. Toliau pagal nusikaltimo padarymo planą T. U. nurodė A. P. surasti bendrovę, kuri galėtų išduoti suklastotus dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „Š. p.“ apmokėjo veršides rekonstrukcijos darbus. 2002 m. gruodžio mėn. – 2003 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, Jonavoje A. P. surado nusikaltimo bendrininką A. P. ir, pažadėjęs piniginį atlygį, pasiūlė surasti bendrovę, kurios vardu galėtų būti išduodami suklastoti dokumentai. A. P. surado UAB „Š.“, įm.k. (duomenys neskelbtini), kurios akcijos buvo parduodamos, taip pat per kitus asmenis surado E. V., kuris sutiko tapti fiktyviu bendrovės direktoriumi ir akcininku, ir A. P. faktiškai įgijo 100 proc. UAB „Š.“ akcijų, o E. V. nuo 2003 m. sausio 15 d. buvo paskirtas šios bendrovės direktoriumi. Po to T. U. nurodė A. P., kokius dokumentus reikia suklastoti ir kokius duomenis įjuos reikia įrašyti, o A. P. šią informaciją perdavė A. P.. 2003 m. sausio mėn. – gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laikotarpiu, nenustatytomis aplinkybėmis A. P. ir nenustatyti asmenys suklastojo dokumentus: į 2003 m. sausio 3 d. UAB „Š.“ komercinį pasiūlymą UAB „Š. p.“ dėl statybos darbų, UAB „Š." ir UAB „Š. p." 2002 m. gruodžio 20 d. sutartį Nr. 006 dėl statybos darbų, 2003 m. balandžio 3 d. pažymą apie įvykdytus darbus už 2003 m. sausio mėn. – balandžio mėn., lokalinę sąmatą Nr. 1, 2003 m. balandžio 3 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. l, 2003 m. vasario 10 d. PVM sąskaitas- faktūras GBD Nr. 3728997 ir GBD Nr. 3728925, kasos pajamų orderių kvitus 2003 m. kovo 21 d. LAD Nr. 7088134, 2003 m. kovo 24 d. LAD Nr. 7088135, 2003 m. kovo 25 d. LAD Nr. 7088137, 2003 m. kovo 26 d. LAD Nr. 7088138, 2003 m. kovo 27 d. LAD Nr. 7088139, 2003 m. kovo 28 d. LAD Nr. 7088140 įrašė žinomai neteisingus duomenis, jog UAB „ Š.“ atliko statybos darbus, o UAB „ Š. p.“ juos priėmė ir iš dalies apmokėjo, šiuos dokumentus A. P. nurodymu pasirašė E. V., po to nurodytus dokumentus A. P. perdavė A. P.. A. P. UAB „Š.“ ir UAB „Š. p.“ 2002 m. gruodžio 20 d. sutartyje Nr. 006 uždėjo Ž. B. parašo antspaudą, taip pat A. P. nurodymu Ž. B. pasirašė 2003 m. balandžio 3 d. pažymą apie įvykdytus darbus už 2003 m. sausio mėn. – balandžio mėn., lokalinę sąmatą Nr. 1, 2003 m. balandžio 3 d. atliktų darbų priėmimo aktą, 2003 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBD Nr. 3728997, bei pirmiau nurodytus kasos pajamų orderių kvitus, ir taip T. U. ir A. P. organizavo, o A. P., E. V., Ž. B., A. P. ir nenustatyti asmenys suklastojo pirmiau nurodytus dokumentus. Toliau vykdant nusikaltimo padarymo planą ir siekiant parodyti, kad UAB „Š. p.“ pervedė UAB „Š.“ lėšas už neva atliktus statybos darbus, T. U. perdavė A. P. 25 000 Lt ir nurodė, kad Ž. B. šiuos pinigus įneštų į UAB „Š. p.“ sąskaitą bei darytų pavedimus į UAB „Š.“ sąskaitą, kol pavedimų suma pasieks UAB „Š.“ išrašytoje sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą. Vykdydamas T. U. nurodymus, Ž. B., padedant A. P., atliko fiktyvius apmokėjimus iš UAB „Š. p.“ sąskaitos į UAB „Š.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Hansabankas“ pagal atskirus mokėjimo pavedimus. Pervestus pinigus E. V. perduodavo A. P., o šis, pasiėmęs nuo iš sąskaitos nuimamų sumų po 3 proc. kaip atlygį už dalyvavimą nusikaltime, pinigus perduodavo A. P., ir jie būdavo naudojami tolesniems fiktyviems pavedimams.

Taip pat, organizavus T. U., laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 2 d. iki 2003 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laikotarpiu, nenustatyti asmenys nenustatytomis aplinkybėmis, įrašydami žinomai neteisingus duomenis, suklastojo dokumentus, kuriuos T. U. ir A. P. nurodymu pasirašė Ž. B., taip kartu su kitais bendrininkais klastodamas dokumentus: paaiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, jog konkursą dėl konsultacijų suteikimo laimėjo VšĮ „A. i.“, 2002 m. gruodžio 12 d. UAB „Š. p.“ akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame nurodyta, jog Ž. B. įsigijo 10 000 vnt. UAB „Š. p.“ akcijų ir į bendrovės kasą įnešė 1 mln. Lt, UAB „Š. p.“ įstatų pakeitimą, kad kapitalas padidintas iki 1 mln. Lt, su žyma, kad šis pakeitimas 2002 m. gruodžio 27 d. įregistruotas Jonavos r. savivaldybėje, 2003 m. gegužės 20 d. aiškinamąjį raštą dėl VšĮ „A. i.“, 2002 m. gruodžio 1-31 d. kasos knygos atplėšiamąjį lapą, 2002 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderį LAC Nr. 7583192, kuriame nurodyta, jog Ž. B. į bendrovės kasą įnešė 1 mln. Lt įstatiniam kapitalui padidinti, 2003 m. kovo 31 d. UAB „Š. p.“ 2003 m. balansą, 2003 m. balandžio 10 d. ataskaitą dėl lėšų panaudojimo. Taip pat, organizavus T. U., laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 2 d. iki 2003 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laikotarpiu, tyrimo metu nenustatyti asmenys nenustatytomis aplinkybėmis, įrašydami žinomai neteisingus duomenis, suklastojo dokumentus, kuriuose T. U. nurodymu A. P. uždėjo Ž. B. parašo antspaudą: 2002 m. rugsėjo 19 d. lydraštį, 2002 m. spalio 17 d. prašymą sumažinti paramos sumą 2003 m. balandžio 8 d. paaiškinimą dėl statybos darbų atlikimo, 2003 m. kovo 5 d. prašymą atidėti mokėjimo terminą 2002 m. gruodžio 10 d. pranešimą kad UAB „Š. p.“ pradėjo projekto įgyvendinimą 2003 m. sausio 6 pranešimą, kad darbus atliks UAB „Š.“, 2003 m. sausio 10 d. prašymą pakeisti projekto etapus ir rangovą, 2003 m. gegužės 2 d. prašymus atidėti mokėjimo terminus. 2002 m. gruodžio 31 d. Kaune A. P. nurodymu R. V. surašė 2002 m. gruodžio 31 d. UAB „Š. p.“ finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą, paaiškinimą, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą), kuriuose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie bendrovės finansinę būklę, o A. P. šiuose dokumentuose vietoje Ž. B. parašo uždėjo Ž. B. parašo antspaudą. 2003 m. vasario 12 d. Jonavoje A. P. vietoje Ž. B. parašo uždėjo Ž. B. parašo antspaudą UAB „Š. p.“ ir J. D. įmonės sutartyje Nr. 2003/01. T. U. nurodymu 2002 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, Kaune nenustatytas asmuo suklastojo tikrus dokumentus: 2002 m. gruodžio 10 d. sąskaitą-faktūrą GSA Nr. 4708160, 2003 m. kovo 31 d. kasos pajamų orderį LAD Nr.2148110 ir 2003 m. kovo 31 d. kasos pajamų orderį LAD Nr. 2378578, kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis, jog už VšĮ „A. i.“ suteiktas paslaugas UAB „Š. p.“ sumokėjo 95 000 Lt. Taip T. U. ir A. P. organizavo, o Ž. B., A. P. ir nenustatyti asmenys suklastojo nurodytus tikrus dokumentus ir pagamino netikrus dokumentus. Visus pirmiau nurodytus suklastotus dokumentus T. U. nurodymu A. P. ir Ž. B. pateikdavo NMA darbuotojams. Būdami suklaidinti bendrininkų pateiktų suklastotų dokumentų ir tikrovės neatitinkančios informacijos, 2003 m. vasario 18 d. NMA, buvusioje Vilniuje, Gedimino pr. 19/ Levelelio g.6, šios agentūros darbuotojai su Ž. B. pasirašė susitarimą dėl paramos sutarties Nr. SA 8-P13020061 pakeitimo. Taip pat buvo gauti kiti dokumentai, reikalingi SAPARD paramai gauti.

Surinkus reikiamus dokumentus T. U. nurodymu A. P. ir Ž. B. šiuos dokumentus kartu su 2003 m. balandžio 4 d. mokėjimo prašymu kompensuoti išlaidas už atliktas investicijas 2003 m. balandžio 4 d. pateikė NMA Kauno skyriaus, buvusio Kaune, Donelaičio g. 33, darbuotojams. 2003 m. balandžio 4 d. mokėjimo prašyme kompensuoti išlaidas už atliktas investicijas Ž. B. T. U. ir A. P. nurodymu įrašė žinomai neteisingus duomenis, jog UAB „Š. p.“ yra investavęs 522 541 Lt, ir pagal SAPARD programą turi būti kompensuojama dalis investuotų lėšų, t. y. 234 962 Lt, ir taip suklastojo šį tikrą dokumentą. Analogiškus neteisingus duomenis Ž. B. T. U. ir A. P. nurodymu įrašė ir į 2003 m. balandžio 8 d. Mokėjimo prašymo patikros vietoje tikrinimo elementų sąrašą MPR4A, kurį pateikė NMA Kauno skyriaus darbuotojams, taip suklastodamas tikrą dokumentą. NMA atsakingi darbuotojai, būdami suklaidinti bendrininkų pateiktų suklastotų dokumentų ir tikrovės neatitinkančios informacijos, priėmė sprendimą patenkinti UAB „Š. p.“ prašymą ir 2003 m. birželio 26 d. pervedė į UAB „Š. p.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“ 149 118 Lt Europos Sąjungos lėšų ir 49 706 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, iš viso 198 824 Lt SAPARD paramos lėšų. Nurodžius T. U. ir A. P. 2003 m. birželio 27 d. Ž. B. iš UAB „Š. p.“ sąskaitos nuėmė 86 000 Lt, kuriuos tą pačią dieną Vilniuje, Gedimino pr., A. P. perdavė T. U., o jis iš šių pinigų 15 000 Lt perdavė Ž. B. ir 2000 Lt – A. P. kaip atlygį už jų dalyvavimą nusikaltime. Taip pat T. U. ir A. P. nurodymu 2006 m. birželio 30 d. Ž. B. iš UAB „Š. p.“ sąskaitos nuėmė 69 000 Lt, kuriuos vėliau A. P. per kitus asmenis perdavė T. U.. Bendrininkams pasisavinus 155 000 Lt Lietuvos Respublikai bei NMA buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, nes buvo sužlugdytas pasitikėjimas NMA, kaip institucija, atsakinga už SAPARD ir kitokios paramos skyrimą ir administravimą, buvo sumenkintas jos autoritetas, kartu buvo sukeltas nepasitikėjimas Lietuvos Respublika, kaip valstybe, sugebančia skaidriai administruoti Europos Sąjungos skiriamos pagalbos paskirstymą ir įsisavinimą.

Taip pat nuosprendyje nustatyta, kad Ž. B., būdamas UAB „Š. p.“ direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 16 d. iki 2003 m. liepos 7 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 12 straipsnio 4 dalį (apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos), 16 straipsnio 1 dalį (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 1 punktą (PVM mokėtojai privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio mokesčio mokėtojo prievoles, susijusias su PVM), 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX- 675, 57 str. 1 p. (mokesčių mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 16 punktus, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1992 m. spalio 15 d. raštu Nr. 96 patvirtintos Griežtos apskaitos dokumentų blankų gaminimo, laikymo, apskaitos ir panaudojimo tvarkos 11, 18 punktus, į buhalterinę apskaitą tyčia neįtraukė suklastotos 2002 m. gruodžio 10 d. VšĮ „A. i.“ sąskaitos-faktūros GSA Nr. 4708160 už neva suteiktas konsultacines paslaugas 95 000 Lt sumai, suklastotų 2003 m. vasario 10 d. UAB „Š.“ PVM sąskaitų-faktūrų GBD Nr. 3728997 ir GBD Nr. 3728925 už neva atliktus statybos darbus 478 525,87 Lt sumai, 2003 m. sausio 15 d. R. V. įmonės sąskaitos-faktūros Nr. 2494192 už komercinių operacijų apskaitą 200 Lt sumai, suklastoto 2002 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderio LAC Nr. 7583192, kuriuo kasoje neva buvo užpajamuotas įnašas įstatiniam kapitalui padidinti – 1 mln. Lt. Iš bendrovės kasoje neužpajamuotų lėšų Ž. B. tiekėjams fiktyviai išmokėjo 542 107,60 Lt. Ž. B. nevedė 2003 m. UAB „Š. p.“ buhalterinės apskaitos registrų (išskyrus darbo užmokesčio žiniaraščius), kasos knygos, lėšų nepajamavo. Taip pat Ž. B. UAB „Š. p.“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo 2003 m. bankinių operacijų: bendrovės kasoje neišlaiduoti ir į buhalterinę apskaitą neįtraukti 394 030,60 Lt, kurie buvo įnešti sąskaitai papildyti. 2003 m. birželio 26 d. NMA į UAB „Š. p.“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedus 198 824 Lt paramos lėšų, Ž. B. iš atsiskaitomosios sąskaitos paėmė 155 000 Lt grynaisiais, jų kasoje neužpajamavo, į įmonės buhalteriją neįtraukė. Taip pat Ž. B. neužtikrino apskaitos dokumentų saugojimo: nepateikė patikrinti įmonės įsigytų kasos pajamų orderių blankų Nr. 7583188-7583191, Nr. 7583193-7583286. Apgaulingai tvarkydamas apskaitą Ž. B. 2002 m. pabaigoje įmonės apskaitoje užfiksavo grynųjų pinigų likutį, kuris nuo NMA pateiktų duomenų skiriasi 1 mln. Lt. Dėl apgaulingai tvarkytos UAB „Š. p.“ buhalterinės apskaitos iš pateiktų dokumentų visiškai negalima nustatyti UAB „Š. p.“ bendrovės ūkinės, finansinės būklės rezultatų.

A. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. U., A. P., Ž. B., E. V. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavo juridinio asmens, naudoto neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimą ir faktiškai jam vadovavo, organizavo dokumentų suklastojimą ir juos suklastojo, dėl to buvo padaryta didelės žalos, taip pat A. P. ir E. V., teikdami priemones (suklastotus dokumentus) ir šalindami kliūtis (imituodami atsiskaitymus už statybos darbus), padėjo kitiems bendrininkams įvykdyti sukčiavimą ir apgaule įgyti didelės vertės turtą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad T. U. organizavus A. P. ir Ž. B. laikotarpiu nuo 2002 m. pradžios atliko veiksmus bandydami įvykdyti sukčiavimą ir apgaule įgyti didelės vertės turtą, gaunamą kaip Europos Sąjungos SAPARD parama: bandydami įvykdyti šį nusikaltimą bendrininkai įsteigė UAB „Š. p.“, bendrovės vardu įgijo veršidę su pagalbiniais pastatais, esančią Jonavos r., (duomenys neskelbtini), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus darbuotojams pateikė paraišką SAPARD paramai gauti kartu su tikrais ir suklastotais dokumentais ir taip suklaidino NMA atsakingus darbuotojus, kurie dėl apgaulės 2002 m. gruodžio 9 d. pasirašė paramos sutartį Nr. SA 8-P13020061 dėl 939 848 Lt paramos suteikimo UAB „Š. p.“. Toliau vykdant nusikaltimo padarymo planą iškilus būtinybei gauti suklastotus dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „Š. p.“ apmokėjo veršidės rekonstrukcijos darbus, T. U. nurodė A. P. surasti bendrovę, kuri galėtų išduoti tokius suklastotus dokumentus. 2002 m. gruodžio mėn.- 2003 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, Jonavoje A. P. surado A. P. ir, pažadėjęs piniginį atlygį, pasiūlė surasti bendrovę, kurios vardu galėtų būti išduodami suklastoti dokumentai. A. P., sutikęs už piniginį atlygį padėti įvykdyti sukčiavimą teikdamas tam reikalingus suklastotus dokumentus bei imituodamas apmokėjimą už neva atliktus statybos darbus, 2003 m. sausio mėn. pradžioje surado UAB „Š.“, įm.k. (duomenys neskelbtini), kurios akcijos buvo parduodamos, taip pat per kitus asmenis surado E. V. ir, pažadėjęs atlygį – 400 Lt per mėnesį, pasiūlė tapti fiktyviu UAB „Š.“ direktoriumi, klastoti dokumentus, apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir padėti įvykdyti sukčiavimą ir E. V. sutiko. A. P., žinodamas, kad UAB „Š.“ bus naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti ir realiai jokios ūkinės-finansinės veiklos nevykdys, 2003 m. sausio 13 d. faktiškai įgijo 100 proc. UAB „Š.“ akcijų, ir jo nurodymu E. V. nuo 2003 m. sausio 15 d. buvo paskirtas nurodytos bendrovės direktoriumi, ir nuo to laiko A. P. bei E. V. faktiškai vadovavo UAB „Š.“ vykdomai neteisėtai veiklai. Po to T. U. nurodymu A. P. perdavė A. P. informaciją apie tai, kokius dokumentus reikia suklastoti ir kokius duomenis į juos reikia įrašyti.

2003 m. sausio mėn. – gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laikotarpiu, nenustatytomis aplinkybėmis A. P. ir nenustatyti asmenys suklastojo dokumentus: į 2003 m. sausio 3 d. UAB „Š.“ komercinį pasiūlymą UAB „Š. p.“ dėl statybos darbų, UAB „Š.“ ir UAB „Š. p.“ 2002 m. gruodžio 20 d. sutartį Nr. 006 dėl statybos darbų, 2003 m. balandžio 3 d. pažymą apie įvykdytus darbus už 2003 m. sausio mėn. – balandžio mėn., lokalinę sąmatą Nr. 1, 2003 m. balandžio 3 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr.1, 2003 m. vasario 10 d. PVM sąskaitas- faktūras įrašė žinomai neteisingus duomenis, jog UAB „Š.“ atliko statybos darbus, o UAB „Š. p.“ juos priėmė ir iš dalies apmokėjo, šiuos dokumentus A. P. nurodymu pasirašė arba savo parašo antspaudus uždėjo E. V., po to nurodytus dokumentus A. P. perdavė A. P., taip teikdamas priemones sukčiavimui įvykdyti. A. P. UAB „Š.“ ir UAB „Š. p.“ 2002 m. gruodžio 20 d. sutartyje Nr. 006 uždėjo Ž. B. parašo antspaudą, taip pat A. P. nurodymu Ž. B. pasirašė 2003 m. balandžio 3 d. pažymą apie įvykdytus darbus už 2003 m. sausio mėn. – balandžio mėn., lokalinę sąmatą Nr. 1, 2003 m. balandžio 3 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr.1, 2003 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBD Nr. 3728997, bei pirmiau nurodytus kasos pajamų orderių kvitus, ir taip T. U., A. P. ir A. P. organizavo, o A. P., E. V., Ž. B., A. P. ir nenustatyti asmenys suklastojo pirmiau nurodytus dokumentus. Toliau vykdant nusikaltimo padarymo planą ir siekiant parodyti, kad UAB „Š. p.“ pervedė UAB „Š.“ lėšas už neva atliktus statybos darbus, T. U. perdavė A. P. 25 000 Lt, nurodė, kad Ž. B. šiuos pinigus įneštų į UAB „Š. p.“ sąskaitą bei darytų pavedimus į UAB „Š.“ sąskaitą, kol pavedimų suma pasieks UAB „Š.“ išrašytoje sąskaitoje- faktūroje nurodytą sumą. Ž. B., padedant A. P., atliko fiktyvius apmokėjimus iš UAB „Š. p.“ sąskaitos į UAB „Š.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Hansabankas“ pagal atskirus mokėjimo pavedimus. Pervestus pinigus E. V. perduodavo A. P., o pastarasis, pasiėmęs nuo iš sąskaitos nuimamų sumų po 3 proc. kaip atlygį už dalyvavimą nusikaltime, likusius pinigus perduodavo A. P., taip kartu su kitais bendrininkais imituodamas atsiskaitymą už neatliktus statybos darbus ir taip šalindamas kliūtis nusikaltimui padaryti, dėl to buvo suklaidinti NMA darbuotojai. Vėliau A. P. ir E. V. suklastoti dokumentai kartu su kitais dokumentais buvo pateikti NMA atsakingiems darbuotojams, kurie, būdami suklaidinti bendrininkų pateiktų suklastotų dokumentų ir tikrovės neatitinkančios informacijos, priėmė sprendimą patenkinti UAB „Š. p.“ prašymą ir 2003 m. birželio 26 d. pervedė į UAB „Š. p.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“ 149 118 Lt Europos Sąjungos lėšų ir 49 706 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, iš viso 198 824 Lt SAPARD paramos lėšų, iš kurių bendrininkai pasisavino 155 000 Lt, ir taip Lietuvos Respublikai bei NMA buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, nes buvo sužlugdytas pasitikėjimas NMA, kaip institucija, atsakinga už SAPARD ir kitokios paramos skyrimą ir administravimą, buvo sumenkintas jos autoritetas, kartu buvo sukeltas nepasitikėjimas Lietuvos Respublika, kaip valstybe, sugebančia skaidriai administruoti Europos Sąjungos skiriamos pagalbos paskirstymą ir įsisavinimą.

Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas prokuroro skundą, pripažino Ž. B. kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį. Taip pat šis teismas tenkindamas iš dalies nuteistųjų ir nuteistojo T. U. gynėjo skundus nustatė, kad byloje yra susidariusios išimtinės aplinkybės ir pakeitė nuteistiesiems T. U., A. P. ir Ž. B. nuosprendį bausmių skyrimo dalyje. Be to, teisėjų kolegija konstatavo, kad neįrodžius, jog automobilis „Volkswagen Touareg“, kuris faktiškai priklauso T. U., yra nusikaltimo įrankis, nėra pagrindo šį turtą nukreipti padengti ieškiniui ir panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą į minėtą automobilį.

Nuteistasis T. U. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimų dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį pakeisti, šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 207 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį jį išteisinti, už nusikaltimus paskirtas baudas sumažinti.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK 24 straipsnio 4 dalį ir pripažindami jį nusikaltimų organizatoriumi padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Pirmosios instancijos teismas, nuteistojo veiką kvalifikuodamas kaip sukčiavimą, tokią išvadą grindė nepagrįstu spėjimu, kad bendrovė „Š. p.“ buvo įsteigta tik siekiant apgaule gauti SAPARD paramą ir ją pasisavinti, bei neteisingais samprotavimais apie bendrovės veiklos fiktyvumą. Teismai vertino ne esamus faktinius bylos duomenis, o ateityje vyksiančius galimus scenarijus, kuriems pritaikė baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą, neatsižvelgė į esminę aplinkybę – bendrovės veikla buvo nutraukta ne steigėjų pastangomis, o įsikišus teisėsaugos pareigūnams, bei neįvertino fakto, kad paramos gavimo sutartyje buvo numatytas privalomas paramos grąžinimas, jeigu nebus vykdomos sutarties sąlygos. Nuosprendyje padaryta nepagrįsta išvada, kad SAPARD parama yra ne subsidija, o kapitalo dotacija ir išdėstyti paviršutiniški bei neteisingi argumentai dėl BK 207 straipsnio netaikymo. Kasatorius pažymi, kad baudžiamoji byla buvo perduota teismui ir jame išnagrinėta pagal T. U. pareikštą kaltinimą dėl kreditinio sukčiavimo, o šis kaltinimas buvo pakeistas sunkesniu jau pabaigus bylą nagrinėti teisme.

Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad, atsižvelgiant į teismo padarytą išvadą, jog įsteigta bendrovė jokios veiklos nevykdė ir nesiruošė vykdyti, BK 203 straipsnio 2 dalis buvo pritaikyta be jokio teisėto pagrindo. Nuteistojo manymu, jei bendrovė neveikė, jam taikyti BK 203 straipsnio 2 dalies nebuvo teisėto pagrindo. Teismai nepasisakė, kodėl netaikė 1961 m. BK 307 straipsnio 2 dalies, nes „Š. p.“ buvo įsteigtas 2002 m. balandžio 8 d., o T. U. nepripažintas kaltu vadovavęs šiai bendrovei. T. U. manymu, teismai nepagrįstai pripažino jį kaltu piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, nuosprendžiuose neatskleistas šios veikos turinys ir priežastinis ryšys su padariniais – paramos suteikimu bendrovei „Š. p.“, nenurodytas nė vienas nuteistojo veiksmas dirbant Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, kuris turėjo įtakos SAPARD paramos bendrovei suteikimui. Skunde nurodoma, kad teismai, darydami išvadas dėl T. U. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje, pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimą patikrinti bylos duomenis baudžiamojo proceso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo iš dalies pakeistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nuosprendis, priimtas dėl T. U., A. P. ir Ž. B., ir nuosprendžio dalį, kuria panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Volkswagen Touareg“ bei dėl šios dalies palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nuosprendį.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistiesiems T. U., Ž. B. ir A. P. nepagrįstai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nuosprendyje nurodytos šio straipsnio taikymo aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis šio baudžiamojo įstatymo prasme. Teismo nurodytos aplinkybės, apibūdinančios nuteistųjų šeiminę padėtį ir darbingumą, nėra niekuo išimtinės, o tik parodo, kad nuteistieji yra tipiškos asmenybės, tipiško visuomenei pavojingumo laipsnio, todėl nėra pagrindo skirti jiems nepagrįstai švelnesnes bausmes už padarytus sunkų (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir apysunkį (BK 300 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas taip pat nėra išimtinė aplinkybė pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, juolab, kad yra nustatyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nutylėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – visi trys nuteistieji nusikaltimus įvykdė veikdami bendrininkų grupe. Be to, apygardos teismas visiškai neanalizavo ir nepaneigė kitų apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, į kurias teismas privalėjo atsižvelgti skirdamas bausmę: visi nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais, pagrobto turto vertė daug kartų viršija minimalią didelio kiekio sumą, buvo suklastota daug dokumentų. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek šias aplinkybes, tiek apeliacinio teismo akcentuotas aplinkybes, o taip pat ir kiekvieno nuteistojo vaidmenį darant nusikaltimus bei visiems nuteistiesiems skyrė bausmes, ženkliai mažesnes už įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Teismų nuosprendžiuose nurodytos aplinkybės yra tos, į kurias atsižvelgti įpareigoja BK 54 straipsnio 2 dalis, tačiau jos nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą taikyti BK 54 straipsnio nuostatas pagrindė ir visiškai netinkamais, nepagrįstais, neteisingais argumentais apie tai, kad nebuvo tinkamai apskaitomos subsidijų ir dotacijų finansinės ataskaitos ir, kad bylos iškėlimas ir išnagrinėjimas užkirto kelią galimiems didesniems žalingiems padariniams. Atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, daugiaepizodiškumą, kaltinamųjų skaičių, būtinybę skirti ilgai trunkančius tyrimus, padarytų nusikaltimų aktualumą ir kitas objektyvias aplinkybes, nepagrįstos taip pat teismo išvados, kad išimtinių aplinkybių buvimą lemia tai, jog nusikalstamos veikos, įvykdytos 2002 metais, baudžiamasis procesas pernelyg ilgai užtruko, nebuvo užtikrinta nuteistųjų teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo padėties, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo nemažas laiko tarpas ir dėl to sumažėjo jų (iš nuosprendžio motyvų neaišku, veikų ar juos padariusių asmenų) pavojingumo laipsnis. Nuosprendyje liko nutylėta, kad, nepaisant ikiteisminio tyrimo šioje byloje pradėjimo, T. U. toliau darė analogiško pobūdžio nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Vertinant nuteistųjų pavojingumo laipsnį, būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimai, už kurių padarymą jie nuteisti, buvo kruopščiai suplanuoti, vykdyti ilgą laiką, juos vykdant buvo atlikta daug ilgalaikių parengiamųjų veiksmų, todėl padaryti nusikaltimai nebuvo spontaniški ar atsitiktiniai nuteistųjų veiksmai.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, panaikindamas laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą E. U. vardu registruotam, tačiau faktiškai T. U. priklausančiam, automobiliui „Volkswagen Touareg, Vilniaus apygardos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Prokuroras pažymi, kad ieškiniui patenkinti gali būti nukreipiamas įvairus nuteistiesiems priklausantis turtas, ne tik nusikaltimo įrankiai. Tokiam turtui pagal BPK 116 ir 151 straipsnių nuostatas, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, turi būti taikomas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, kurio netaikymas gali esmingai apriboti civilinio ieškovo galimybes išieškoti padarytos žalos atlyginimą, ypač esant didelio dydžio neatlygintam civiliniam ieškiniui.

Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

Prokuroras skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 116,151 straipsnius), nes panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą faktiškai nuteistajam T. U. priklausančiam, tačiau jo motinos E. U. vardu registruotam, automobiliui „Volkswagen Touareg“, kurį pirmosios instancijos teismas buvo nukreipęs patenkintam civiliniam ieškiniui padengti.

Atsakydama į šiuos skundo argumentus kolegija sutinka su prokuroro argumentais, kad pagal BPK 116, 151 straipsnių nuostatas, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, teismas turi taikyti ir laikiną nuosavybės teisių apribojimą, užtikrinantį civilinio ieškovo galimybes išieškoti padarytos žalos atlyginimą. Ši procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, į tai, kad pagal BPK 307 straipsnio nuostatas, priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir priteisiant žalos atlyginimą (skirtingai negu priimant išteisinamąjį nuosprendį ar nuosprendį, kuriuo byla nutraukiama ir civilinis ieškinys atmetamas), nėra numatytos teismo pareigos priimti sprendimą dėl šios procesinės prievartos priemonės panaikinimo. Taigi logiška teismo sprendimų seka turėtų būti tokia, kad, nusprendęs priteisti žalos atlyginimą ir priteistai sumai esant didesnei negu turto, kuriam taikomas nuosavybės teisių apribojimas, teismas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turėtų ne panaikinti šią procesinę prievartos priemonę, o priešingai - pratęsti jos taikymą iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo. Tačiau šioje byloje, vadovaudamasis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, pirmiausia pirmosios instancijos teismas neišdėstęs jokių motyvų nusprendė, kad ši priemonė nereikalinga, ją panaikino. Esant automobilio savininko turtinėms teisėms nesuvaržytoms apribojimų, teismas šį turtą be jokio teisinio pagrindo nukreipė patenkintam civiliniam ieškiniui padengti. Byloje nuteistajam T. U. nebuvo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jo nėra neprašoma taikyti apeliaciniame prokuroro skunde, o turto atėmimas iš savininko, kuriam neapribotos nuosavybės teisės ir tokio turto nukreipimas nuosprendį vykdančioms institucijoms, neturi jokio norminio pagrindo.

Taigi darytina išvada, kad, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio daliai dėl procesinės prievartos priemonės išsprendimo neatitinkant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas automobilio nukreipimas ieškiniui padengti, ir palikti galioti neteisėtą apylinkės teismo nuosprendžio dalį. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad toliau taikant šią priemonę būtų pažeistas ir proporcingumo principas, nes T. U. neatlygintos žalos suma yra mažesnė už byloje nustatytą automobilio vertę.

Dėl BPK pažeidimų skiriant bausmes ir įvertinant baudžiamojo proceso trukmę

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Tačiau, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė : taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005; 2K-594/2005; 2K-632/2007, 2K-77/2007;2K–395/2007; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apsvarstė klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo (BK 62 straipsnis) negalimumo ir išdėstė argumentus, kodėl šio straipsnio nuostatos nuteistiesiems T. U., Ž. B. ir A. P. negali būti taikomos. Taip pat šis teismas nurodė aplinkybių, kurios leido nuteistiesiems skirti bausmes, mažesnes, negu įstatyme numatytas bausmės vidurkis, visumą. Apeliacinės instancijos teismas, visiškai neatsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo argumentus dėl bausmės dydžio ir rūšies parinkimo, jų nepaneigęs, nenustatęs naujų lengvinančių aplinkybių, konstatavo, kad už atskiras nusikalstamas veikas nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Motyvuodamas tokį prieštaravimą šis teismas išdėstė teorinius samprotavimus apie teisingumo principo sampratą ir iš esmės atkartojo apylinkės teismo nustatytas lengvinančias ir kitas palankias nuteistiesiems aplinkybes, apibūdinančias jų asmenybę, šeiminę padėtį bei pabrėžė nuteistojo T. U. iniciatyvą atlyginant padarytą žalą. Prokuroro skunde pagrįstai tvirtinama, kad šios aplinkybės, apibūdinančios nuteistuosius, yra tik aplinkybės, kurios teismo vertintinos kaip aplinkybės, numatytos BK 54 straipsnio 2 dalyje, tačiau nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad teismas visiškai neatsižvelgė į nuteistųjų padarytų nusikaltimų kiekį, jų darymo laiką, mastą, veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, pagrobto turto vertę, sunkinančios nuteistųjų atsakomybę aplinkybės buvimą, jų elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą šioje byloje. Kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008; 2K-152/2009).

Kolegija pažymi, kad nepagrįstai ilgai užsitęsęs bylos procesas vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą pažeidimas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencijoje konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (EŽTT bylos Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v. Norway, no. 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; Tam?s Kov?cs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005; Sorvisto v. Finland, no. 19348/04, judgement of 13 January 2009 ir kiti). Tačiau atkreiptinas dėmesys, į tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog bylos ikiteisminis tyrimas bei nagrinėjimas teisme užsitęsė, nuteistųjų teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo padėties nebuvo užtikrinta, visiškai nenagrinėjo nuo 2003 m. liepos 7 d. trunkančio šios baudžiamosios bylos proceso trukmės priežasčių, neaptarė kriterijų, kuriais remiantis turi būti vertinama, ar ilgai trunkantis procesas pažeidžia asmens teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą. Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas. Pabrėžtina, kad viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija. Nagrinėjamoje byloje šių duomenų analizė neatlikta, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nuteistųjų teisės ilgai nelikti nežinioje dėl savo padėties pažeidimo yra nepagrįsta.

Prokuroro kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad dalis apeliacinės instancijos teismo argumentų dėl išimtinių bylos aplinkybių nustatymo („nebuvo tinkamai apskaitomos subsidijų ir dotacijų finansinės ataskaitos“ ir „bylos iškėlimas ir išnagrinėjimas užkirto kelią galimoms didesnėms žalingoms pasekmėms“) yra neaiškūs ir neparemti jokiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir faktais. Pakeistoje nuosprendžio dalyje visiškai neišdėsčius motyvų, kodėl nuteistajam T. U. paskirta pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, o nuteistajam A. P. paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 203 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmės yra aiškiai per griežtos, nesivadovaujant BPK 328 straipsnio 2 punktu, jos pakeistos švelnesnės rūšies bausmėmis.

Kolegija pažymi, kad BPK 331 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomos išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo. Jei tokiame nuosprendyje esančios išvados neaiškios, nemotyvuotos, neparemtos visų reikalingų bylos duomenų analize, laikytina, kad šis nuosprendis negali būti pripažįstamas teisingu. Kolegija daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neišdėstė baudžiamojo proceso įstatyme numatytų išvadų dėl taikytos BK bendrosios dalies normos ir bausmių skyrimo, dėl to pažeidė BPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Dėl esminių BPK pažeidimų ir nuteistojo T. U. kasacinio skundo argumentų

Kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas nuteistųjų skundus nuosprendyje pagrindinį dėmesį skyrė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui ir nustatyto kvalifikuoto sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, atribojimui nuo kreditinio sukčiavimo. Tačiau nuosprendyje liko neišnagrinėti kiti nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai : nuteistojo A. P. apeliacinio skundo prieštaravimai dėl įrodymų vertinimo, šio nuteistojo išdėstytas bylos aplinkybių interpretavimas ir motyvai dėl jų atitikties apylinkės teismo išvadoms. Teismas neatsakė į šio nuteistojo esminį skundo prašymą perkvalifikuoti jo veikas iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 282 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir iš BK 300 straipsnio 2 dalies į 1 dalį. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra atsakymų į nuteistojo Ž. B. argumentus dėl visų bausmės skyrimui palankių aplinkybių nustatymo bei nuteistojo T. U. ir jo gynėjo skundo motyvus dėl naujų lengvinančių atsakomybę aplinkybių pripažinimo, BK 62 straipsnio taikymo galimybės, bausmių subendrinimo būdo teisėtumo. Nuteistojo T. U. kasaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys, į tai kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino šio nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde esančių argumentų dėl šio nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 203 straipsnio 2 dalį teisingumo. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas į apeliacinio skundo argumentus dėl veikos perkvalifikavimo į 1961 m. BK 307 straipsnio 2 dalį neatsakė, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais. Nuosprendyje esantys formalūs teiginiai : „nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai, dėl veikų kvalifikacijų abejonių nekyla“ ir nuteistųjų skundų argumentai „plačiau neanalizuojami, nes dalis argumentų, išsakytų dėl veikų kvalifikavimo esminės reikšmės neturi, todėl pakartotinai neaptariami“ negali būti laikomi apeliacinės instancijos teismo motyvuotomis išvadomis dėl apeliacinių skundų. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinių skundų argumentų (BPK 332 straipsnio 3 dalies pažeidimas).

Darytina bendra išvada, kad šioje nutartyje nurodyti BPK pažeidimai pripažintini esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis; 376 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 386 straipsnio 2 dalimi, savo nutartyje išdėsto privalomus nurodymus apeliacinės instancijos teismui, tačiau neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos nuteistųjų nusikalstamos veikos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir viena kitą sąlygojančios, padarytos bendrininkaujant. Dėl to išsamiai neišnagrinėjus visų nuteistųjų apeliacinių skundų, kasacinės instancijos teismas negali kvestionuoti nuteistojo T. U. skunde keliamų klausimų dėl jo bendrininkavimo rūšies nustatymo, dėl dalies jo nustatytų veikų neteisingo kvalifikavimo, dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo teisingumo. Taigi šie nuteistojo T. U. kasacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėti.

Prokuroro prašymas konstatuoti baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimą ir jį ištaisyti panaikinant apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmių skyrimo ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes kasacinės instancijos teismo negali būti tenkinamas, nes tokia nutartimi pabaigus kasacinį procesą liktų neišnagrinėti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies pagrįstumas ir teisėtumas.

Taigi kasacinės instancijos teismui konstatavus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria pirmosios instancijos nuosprendis pakeistas yra panaikinama.

Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atsižvelgti į nustatytus šioje nutartyje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus bei iš naujo patikrinti nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus dėl apylinkės teismo nuosprendžio dalies pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems T. U., Ž. B. ir A. P., kuria pakeista Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis.

Bylos dalį pagal nuteistųjų T. U., Ž. B. ir A. P. apeliacinius skundus ir nuteistojo T. U. gynėjo apeliacinį skundą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitų Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalių : dėl naujo nuosprendžio priėmimo Ž. B., kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį; dėl proceso išlaidų priteisimo Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos; dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo automobiliui „Volkswagen Touareg“ nenaikinti ir nekeisti.

Teisėjai Rimantas Baumilas

Josifas Tomaševičius

Tomas Šeškauskas