Baudžiamoji byla Nr. 2K-64/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. kasacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį už G. R. turto įgijimą apgaulės būdu vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už S. P. turto įgijimą apgaulės būdu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė R. V. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir N. S., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
R. V. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 4 d., apie 18.00–19.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su N. S., apgaulės būdu iš nukentėjusios G. R. įgijo 5600 Lt. N. S. paskambino G. R. ir, prisistatęs policijos pareigūnu, pareikalavo pinigų už jos dukters neva I. L. padarytus nuostolius atlyginti, o N. V. atvyko į nukentėjusiosios G. R. namus (duomenys neskelbtini), ir, prisistatęs neva nukentėjusios I. L. sūnumi S. L., iš jos paėmė 5600 Lt.
R. V. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad 2008 m. spalio 11 d., apie 11.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su N. S., apgaulės būdu iš nukentėjusios S. P. įgijo 4510 Lt. N. S. paskambino S. P. ir, prisistatęs policijos pareigūnu, pareikalavo iš jos pinigų už jos sūnaus neva sukeltą avariją, kurios metu nukentėjo A. B., o N. V. atvyko į nukentėjusiosios S. P. namus (duomenys neskelbtini), ir, prisistatęs neva nukentėjusio A. B. sūnumi R. B., iš jos paėmė 4510 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo pakeisti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir, pritaikius BK 55, 75 straipsnių nuostatas, paskirti jam švelnesnę bausmę.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmes, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis) ir tinkamai neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis), jo asmenybės bei jauno amžiaus. Be to, kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad jis teisiamas pirmą kartą, nepagrįstai netaikė BK 55 straipsnio nuostatų ir nuosprendyje nenurodė motyvų, kodėl netaiko BK 75 straipsnio nuostatų. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas„<...> pirmosios instancijos teismo klaidų taip pat nepašalino, nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas“.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. V. kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodytą aplinkybę, jog R. V. jo bylą nagrinėjant teisme buvo suimtas kitoje byloje įtariant padarius tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas, kaip ir nagrinėjamas, vertino tik kaip apibūdinančią nuteistojo asmenybę. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. V. teismo posėdyje pats nurodė, jog yra suimtas kitoje byloje iki 2009 m. kovo 23 d.
Prokuroro nuomone, teismai R. V. pagrįstai netaikė BK 55, 75 straipsnių nuostatų. Prokuroras nurodo, kad teismas, spręsdamas bausmės klausimą R. V., konstatavo, jog, nors padaryti du nesunkūs nusikaltimai, tačiau jie padaryti veikiant tiesiogine tyčia, numatant, kad nukentėjusiosios patirs turtinę žalą, ir to siekiant; nusikaltimai padaryti prieš senyvo amžiaus ir ligotas moteris, kurios dėl to tinkamai neįvertino galimo pavojaus jų artimiesiems; nusikaltimai padaryti neužilgo vienas po kito; nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti; padaryta turtinė žalą neatlyginta. Be to, teismas nustatė ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimų padarymas bendrininkų grupe). Prokuroro teigimu, „šios priežastys leido teismui paskirti realią laisvės atėmimo bausmę“ ir „<...> nedavė pagrindo atidėti bausmės vykdymo (BK 75 straipsnis)“.
Nukentėjusioji S. P. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo padėti susigrąžinti pinigus, kuriuos nuteistasis R. V. iš jos įgijo apgaulės būdu, ir nurodo, kad nuteistojo R. V. byloje nėra pagrindo taikyti BK 55, 75 straipsnių nuostatų ir švelninti jam paskirtos bausmės. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį į tai, kad ji yra senyvo amžiaus (82 metų) ir neįgali, serga onkologine liga, o iš jos apgaulės būdu išvilioti 4510 Lt jai yra dideli pinigai, kuriuos ji kaupė visą gyvenimą. Kartu nukentėjusioji teigia negalinti toliau tęsti gydymo, nes nebeturinti pinigų, ir pabrėžia, jog R. V. „<...> turėjo pakankamai laiko ir galimybių <...> atlyginti padarytą materialinę žalą, tačiau to nepadarė“.
Nuteistojo R. V. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų apie jam paskirtą bausmę
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmes, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis) ir tinkamai neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis), jo asmenybės bei jauno amžiaus.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Dėl to teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį kvalifikuota nuteistojo veika, sankciją, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. V. laisvės atėmimo bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, jog: nors jis padarė du nesunkius nusikaltimus, tačiau abu nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, iš žemų paskatų (siekiant turtinės naudos); abu nusikaltimai baigti, padaryti prieš senyvo amžiaus ir ligotas moteris, kurios neteko didelių pinigų sumų; jis nesistengė bent iš dalies atlyginti nukentėjusiosioms padarytos turtinės žalos; R. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, R. V. ir anksčiau buvo baustas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu šioje byloje R. V. buvo suimtas įtariant jį padarius kitus sukčiavimus. Kauno suaugusiųjų mokymo centro, kuriame mokėsi R. V., direktorius jį apibūdina patenkinamai kaip neišsiskiriantį iš kitų mokinių savo elgesiu, tačiau prastai lankiusį pamokas, nedalyvavusį popamokinėje veikloje, o nuo 2008 metų lapkričio mėnesio – visai nelankantį pamokų. R. V. nei iki nusikaltimų padarymo, nei po jų taip pat niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs R. V. bylą tiek, kiek to prašoma jo apeliaciniame skunde, motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos „teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja“.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam R. V. bausmių rūšis bei nustatydamas jų dydžius, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatomis (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) ir šį sprendimą motyvavo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas R. V. už nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei BK 182 straipsnio 1 dalies, pagal kurią kvalifikuoti R. V. padaryti nusikaltimai, sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Skiriant galutinę subendrintą bausmę R. V. taikyta švelnesnė – bausmių sudėjimo iš dalies – taisyklė. Dėl to nuteistajam R. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta.
Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų
Nuteistasis R. V. kasaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog jis teisiamas pirmą kartą, nepagrįstai netaikė BK 55 straipsnio nuostatų ir nuosprendyje nenurodė motyvų, kodėl netaiko BK 75 straipsnio nuostatų.
Pažymėtina, kad nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde šių argumentų nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teisme jie nebuvo nagrinėti. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Taigi minėti kasatoriaus skundo argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Dalia Bajerčiūtė
Jonas Prapiestis
