Civilinė byla Nr. eA2-1858-1232/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02193-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.2.7.2; 3.3.4.2.7; 3.3.4.3 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugsėjo 10 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos F. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024, suinteresuoti asmenys A. K., VĮ Registrų centras, Mardasavo kaimo draugija.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024 pagal pareiškėjo A. K. prašymą suinteresuotiems asmenims Mardasavo kaimo draugijai (toliau – Draugija) ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centras dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo, patenkino pareiškėjo A. K. prašymą ir atšaukė Mardasavo kaimo draugijos, juridinio asmens kodas 184636350, teisinį statusą „inicijuojamas likvidavimas“.
2. Pareiškėja F. Š. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, ir nustačius, kad supaprastintas procesas buvo pradėtas pažeidus teisės kreiptis į teismą prielaidas pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio 5 dalį, bylą nutraukti.
3. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) įvykusio neeilinio visuotinio Mardasavo kaimo draugijos narių susirinkimo metu Draugijos nariams buvo pagarsinta Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad iš byloje pateikto Draugijos narių visuotinio susirinkimo protokolo matyti, jog tariamai (duomenys neskelbtini) vykusio susirinkimo metu nuspręsta Draugijos pirmininku išrinkti A. K.. Atsižvelgiant į tai, A. K. negali būti įregistruotas nauju Draugijos vadovu, kol Juridinių asmenų registre yra įregistruotas Draugijos statusas – sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir neturi prieigos pateikti VĮ Registrų centrui Draugijos veiklos ataskaitos bei finansinių ataskaitų rinkinius.
4. Pareiškėja nurodė, kad tokia situacija, kai teismo sprendimu sukuriamas teisės pažeidimas, negali būti teisėta. Pareiškėjos nuomone, supaprastinto proceso tvarka pagal CPK XXXIX skyrių negali būti sprendžiamo ginčai asmens dėl prieigos prie Draugijos duomenų valdymo Juridinių asmenų registre, ar dėl Draugijos narių (duomenys neskelbtini) susirinkimo sprendimų įteisinimo. Tai ginčo teisenos apimtis, kurioje pareiškėja, kaip Draugijos narė, būtų dalyvavusi. Tokių kaip (duomenys neskelbtini) protokolas ir jo priedais, kokie buvo pateikti Alytaus apylinkės teismui, A. K. niekada nebūtų įsiregistravęs Draugijos pirmininku, niekada nebūtų gavęs prieigos prie Draugijos duomenų valdymo Juridinių asmenų registre, nepriklausomai ar yra inicijuojamas Draugijos likvidavimas, ar jo nėra. Taip pat ginčo teisenoje nebūtų gavęs teismo pritarimo, nes (duomenys neskelbtini) protokolas yra fiktyvus. Ir tik supaprastinto proceso tvarka, nedalyvaujant Draugijai, jos nariams, sprendžiant klausimą už akių, A. K. pavyko realizuoti sumanymą. Todėl toks procesas iš esmės yra neteisėtas ir neteisingas. Nutarties priėmimo metu (2024 m. rugpjūčio 22 d.) nebuvo jokių abejonių, jų nėra ir dabar, kad Juridinių asmenų registre išviešinta Draugijos pirmininkė yra B. M.. Todėl ji, kaip teisėtas Draugijos atstovas, turėjo dalyvauti procese, gauti 2024 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutartį, tačiau nebuvo informuota. Tuo tarpu dabar ypatinga teisena priimta teismo nutartis iškraipė tikrąją padėtį Draugijoje, iškraipė 27 m. nusistovėjusius civilinius santykius, įteisino savivalę, teisės pažeidimą, Draugijos valdymo užgrobimą, akivaizdžiai apribojo pažeistų teisių gynimą, privedė prie šiandieninio labai didelio chaoso Draugijoje, padarė didelę žalą Draugijai ir jos nariams. 2024 m. spalio 26 d. A. K. slapta išlaužė Draugijos būstinės duris ir užvaldė ten buvusį turtą, gindamasis prieš policiją būtent 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi. Būtent šios nutarties pagrindu A. K. skundžia netgi Draugijos steigėjus, o policija tuo pagrindu skiria visiškai nepagrįstas baudas. Teisėtumas šiuo atveju niekaip nesuderinamas su teisingumu, todėl procesas turi būti kuo skubiau atnaujintas, o byla nutraukta. Turi būti atkurtos pažeistos teisės, sutrikdžius Draugijos įprastą veiklą ir sutartinių prievolių vykdymą. Draugija jau patyrė virš 30 000,00 Eur nuostolių. Teismas savo nuožiūra spręsdamas bylą išėjo už kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumų, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo ginčo teisenai tenkančius klausimus ir tai nesuderinama nei su protingumu, nei su sąžiningumu, nei su teisingumo principais.
5. Taip pat nurodė, kad patvirtintų veiklos ir finansinių ataskaitų pateikimui VĮ Registrų centras nėra būtinas vadovo duomenų pakeitimas, nes juridinio asmens metines finansines ir veiklos ataskaitas asmeniškai per VĮ Registrų centras padalinius gali pateikti bet kuris visuotinio narių susirinkimo įgaliotas asmuo arba buhalterė. Draugijos pirmininkė B. M. dar iki teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties priėmimo buvo pateikusi popierines ataskaitas, atnaujinusi duomenis, tačiau dar nebuvo pasibaigę duomenų įkėlimo terminai. Todėl A. K. pareiškime nurodytos aplinkybės jau buvo išnykę ir teismui nebuvo jokio pagrindo priimti 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį vien tam, kad A. K. šios nutarties pagrindu gautų prieigą prie Draugijos duomenų valdymo Juridinių asmenų registre. Jeigu VĮ Registrų centras sprendimas inicijuoti Draugijos likvidavimą buvo motyvuojamas ta aplinkybe, kad Draugija nėra pateikusi metinių finansinių ataskaitų, neatnaujinusi savo kontaktinių duomenų, tai teismas tikriausiai ir turėtų pirmiausia aiškintis šias aplinkybes, ar jos jau yra išnykusios, ar yra pagrindas atšaukti tokį VĮ Registrų centras sprendimą. A. K., teikdamas prašymą atšaukti VĮ Registrų centras 2024 m. sausio 8 d. sprendimą dėl Draugijos likvidavimo, turėjo pareigą teismui pateikti konkrečias, konkrečių laikotarpių veiklos bei metines finansines ataskaitas, kaip įrodymą, kad jis jas turi parengęs, susirinkimas yra patvirtinęs, ir po teismo nutarties priėmimo galės be kliūčių pateikti VĮ Registrų centras. Duomenų nėra, kad teismui būtų buvę pateikta Draugijos veiklos bei metinės finansinės ataskaitos, nes A. K. jų neturi ir niekada neturėjo. Taip pat nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) susirinkimas būtų patvirtinęs kokias nors konkrečias Draugijos veiklos ir metines finansines ataskaitas ar bent konkrečiai svarstęs. Vien trafaretinio, abstraktaus turinio be konkrečių faktų protokolas nėra tinkamas įrodymas spręsti, kad jau yra išnykę VĮ Registrų centras inicijuojamo likvidavimo pagrindai. Nei veiklos, nei finansinių ataskaitų Draugija tariamame (duomenys neskelbtini) susirinkime netvirtino ir šiam susirinkimui neteikė. Vien (duomenys neskelbtini) protokolas niekaip nešalina VĮ Registrų centras nurodytų likvidavimo motyvų bei pagrindų, todėl A. K. pareiškimas neturėjo būti tenkinamas. Pareiškėjos teigimu, teismas šiuo atveju susikoncentravo ne į prašymo atšaukti VĮ Registrų centras sprendimą dėl Draugijos likvidavimo motyvus bei prašymo pagrįstumą, o į naujo vadovo skyrimą. Būtent naujo vadovo išrinkimui, jo problemai gauti prieigą prie Draugijos duomenų valdymo Juridinių asmenų registre supaprastinto proceso tvarka teismas skyrė didžiausią dėmesį. Tačiau tai ginčo teisenos apimtis, kurioje pareiškėja, kaip Draugijos narė, būtų dalyvavusi. Tuo tarpu bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka jos teisės buvo pažeistos eliminavus ją iš proceso. (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolu, kurio patikimumas yra ginčijamas kitame teisme, siekiama ne Draugijos inicijuojamo likvidavimo atšaukimo, o A. K. gauti prieigą prie Draugijos duomenų valdymo Juridinių asmenų registre. Tokio sutikimo pareiškėja, kaip Draugijos narė, nedavė, tai turėjo būti sprendžiama ginčo teisena, kurioje pareiškėja būtų dalyvavusi. Ginčo teisenoje pareiškėjai būtų suteikta galimybė ginti jos teises, todėl šiuo atveju pareiškėja turi pagrindą prašyti atnaujinti procesą ir ją įtraukti į procesą. A. K. prašymas negalėjo būti tenkinamas ir tuo pagrindu, kad jis netinkamas pareiškėjas, kadangi jis niekada nebuvo nei Draugijos narys, nei vadovas. Tik atnaujinus procesą ir nutraukus bylą bus nutraukta A. K. savivalė tyčia darant labai didelę žalą Draugijai ir jos nariams.
6. Atsiliepimu į prašymą atnaujinti procesą suinteresuotas asmuo Mardasavo kaimo draugija prašo pareiškėjos prašymą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, t. y. kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi buvo nuspręsta dėl pareiškėjos, neįtrauktos į bylos nagrinėjimą, materialiųjų teisių ar pareigų. Išnagrinėtoje byloje spręstas tik klausimas dėl Mardasavo kaimo draugijos likvidavimo atšaukimo ir nepasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar jos pareigų, todėl procesinis sprendimas nepažeidžia pareiškėjos teisių, nesukuria jai teisių ar pareigų. Pareiškėjai nenurodžius, kokios aplinkybės byloje liko neišnagrinėtos ar buvo netinkamai nustatytos ir tai buvo klaidos pagrindas. Būtent pareiškėjos dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis būtų proceso atnaujinimo tikslas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kartu jis apibrėžtų bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo šiuo pagrindu ribas. Pareiškėjai nenurodžius, kokios aplinkybės liko neišnagrinėtos, procesas negali būti atnaujinamas kitiems klausimams spręsti, kurie jau yra sprendžiami Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-435-547/2025 dėl Mardasavo kaimo draugijos (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo sprendimų panaikinimo. Taip pat pareiškėja savo teisių pažeidimą grindžia aplinkybėmis, kurios peržengia bylos, kurioje ji siekia atnaujinti procesą, ribas, nes Draugijos narių visuotinio susirinkimo sušaukimo ir jame priimtų sprendimų teisėtumas nesudarė tos civilinės bylos nagrinėjimo dalyko. Be to, pareiškėja nepaaiškino, kaip ji galėtų apginti savo pažeistas teises, jeigu procesas prašomoje byloje būtų atnaujintas. Nors pareiškėja prašo atnaujinti procesą formaliai CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tačiau savo prašymą grindžia kitais pagrindais, kurie nenumatyti CPK 366 straipsnyje – kad byla turėjo būti nagrinėjama ne supaprastinto proceso tvarka, o ginčo teisena, kurioje ji būtų dalyvavusi, supaprastinto proceso tvarka jos teisės buvo pažeistos eliminavus ją iš proceso, o taip pat savo prašymą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalyku. Tokiu būdu, akivaizdu, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo nėra, nes teismas tiesiogiai nepasisakė dėl pareiškėjos teisių ar jos pareigų, teismo sprendimas jai jokių teisių ar pareigų nesukūrė, todėl jos prašymas turi būti atmestas.
7. Suinteresuoti asmenys A. K. ir VĮ Registrų centras atsiliepimų į prašymą atnaujinti procesą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
8. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.
9. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu buvimo galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas suteikia asmenims teisę į teisminę gynybą, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 366 straipsnyje įtvirtintas galutinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, o CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai.
11. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
12. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
13. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2012">3K-3-486/2012</a>).
14. Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024, kuria patenkino pareiškėjo A. K. prašymą ir atšaukė Mardasavo kaimo draugijos teisinį statusą „inicijuojamas likvidavimas“. Iš civilinės bylos Nr. e2SP-7594-887/2024 duomenų matyti, kad teismo nutartis priimta supaprastinta CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, pagal kurią prašymai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos, išskyrus nustatytas išimtis. Teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną, tą pačią dieną nutarties kopija išsiųsta pareiškėjo A. K. atstovui advokatui Ryčiui Jokubauskui ir suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centras bei Mardasavo kaimo draugijai.
15. Pareiškėja pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad ji apie Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį sužinojo (duomenys neskelbtini) įvykusio neeilinio visuotinio Draugijos narių susirinkimo metu. Šias aplinkybes patvirtina kartu su prašymu pateiktas 2024 m. spalio 30 d. Draugijos visuotinio neeilinio narių susirinkimo protokolas. Iš minėto protokolo matyti, kad vykusio susirinkimo metu buvo nutarta skubiai papildyti susirinkimo darbotvarkę nauju klausimu – dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024. Minėtame Draugijos visuotiniame neeiliniame narių susirinkime dalyvavo ir pareiškėja. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2025 m. sausio 28 d. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kaip jau nurodyta aukščiau, pareiškėja apie priimtą teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024 sužinojo 2024 m. spalio 30 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame Mardasavo kaimo draugijos narių susirinkime, todėl darytina išvada, kad pareiškėja nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo.
16. Pareiškėja tvirtina, kad Alytaus apylinkės teismas, priimdamas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024 ir išnagrinėjęs bylą supaprastinto proceso tvarka, neįtraukęs jos į civilinę bylą suinteresuotu asmeniu, taip pažeidė jos teises. Pareiškėjos teigimu, supaprastinto proceso tvarka negali būti sprendžiami ginčai asmens dėl prieigos prie Draugijos duomenų valdymo Juridinių asmenų registre ar dėl Draugijos narių (duomenys neskelbtini) susirinkimo sprendimų įteisinimo. Tai ginčo teisenos apimtis, kurioje pareiškėja, kaip draugijos narė būtų dalyvavusi, o su tokiu, kaip (duomenys neskelbtini) protokolas ir jo priedais, kokie buvo pateikti Alytaus apylinkės teismui, A. K. niekada nebūtų įsiregistravęs Draugijos pirmininku, niekada nebūtų gavęs prieigos prie Draugijos duomenų valdymo Juridinių asmenų registre, nepriklausomai ar yra inicijuojamas Draugijos likvidavimas, ar jo nėra. Taip ginčo teisenoje nebūtų gavęs teismo pritarimo, nes (duomenys neskelbtini) protokolas yra fiktyvus. Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto prašymo turinio, jis visas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį susikoncentravo ne į prašymo atšaukti VĮ Registrų centras sprendimą dėl Draugijos likvidavimo motyvus bei prašymo pagrįstumą, o į naujo vadovo skyrimą, t. y. būtent naujo vadovo išrinkimui, jo problemai gauti prieigą prie Draugijos duomenų valdymo Juridinių asmenų registre supaprastinto proceso tvarka. Pareiškėjos teigimu, šie klausimai turėjo būti sprendžiami ginčo teisena, tuo tarpu bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka jos teisės buvo pažeistos eliminavus ją iš proceso.
17. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-187/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-187/2006">3K-3-187/2006</a>; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-355/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-355/2014">3K-3-355/2014</a>; kt.).
18. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01Ny8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-57/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-57/2008">3K-7-57/2008</a>). Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-282/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-282/2012">3K-3-282/2012</a>).
19. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos nurodomų aplinkybių ir dėstomų argumentų matyti, kad ji savo teisių pažeidimą iš esmės sieja ne su tuo, ką ir kokiu klausimu nusprendė teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024, bet su tuo, kad byla neturėjo būti nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka. Nagrinėjant bylą ginčo teisenoje pareiškėjai būtų suteikta galimybė ginti jos teises. Pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės dėstomos aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) susirinkimu ir jame priimtais ar nepriimtais sprendimais bei jų teisėtumu Juridinių asmenų registre įregistruojant Mardasavo kaimo draugijos pirmininku A. K. ir taip perimant Draugijos valdymą. Pareiškėja prašo atnaujinus procesą nutraukti civilinę bylą Nr. e2SP-7594-887/2024, tačiau prašyme nieko nepasisako dėl civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024 nagrinėto klausimo dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo, kad šio klausimo svarstymas ir dėl jo priimtas teismo procesinis sprendimas – atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą – būtų kaip nors pažeidęs asmeniškai jos teises ir pareigas. Taigi, pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo jokių argumentų, susijusių su teismo procesinio sprendimo įtaka būtent jos teisėms ir pareigoms, taip pat nepateikia jokių motyvų, kurie pagrįstų, kokiu teisiniu pagrindu teismas, spręsdamas klausimą dėl Mardasavo kaimo draugijos inicijuojamo likvidavimo atšaukimo, turėjo įtraukti į bylos nagrinėjimą pareiškėją kaip juridinio asmens, dėl kurio buvo sprendžiama nurodytoje byloje, dalyvę ir kokią įstatymo nuostatą teismas pažeidė, to nepadaręs.
20. Pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodyti argumentai yra susiję tik su tuo, kad, jos teigimu, teismas, priimdamas pareiškėjo A. K. pareiškimą ir jo pagrindu išnagrinėjęs bylą supaprastinto proceso tvarka bei priėmęs joje procesinį sprendimą, tokiu būdu sudarė sąlygas pasinaudojant teismo nutartimi perimti Mardasavo kaimo draugijos valdymą, sukelti Draugijoje chaosą. Taigi, iš pareiškėjos teiginių matyti, kad jos, kaip Draugijos narės, teisės buvo pažeistos ne 2024 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutartimi, kuri savaime pareiškėjos teisių negalėjo pažeisti, nes ja nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, bet trečiųjų asmenų, neteisėtai perėmusių Mardasavo kaimo draugijos valdymą, veiksmais, t. y., kaip teigia pareiškėja, „fiktyviu“ protokolu ir šių duomenų įregistravimu Juridinių asmenų registre, valdymo organų išrinkimu, A. K. savivale.
21. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-435-547/2025 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei Mardasavo kaimo draugijai dėl Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir jo sprendimų panaikinimo. Toje byloje nagrinėjami klausimai dėl 2024 m. liepos 28 d. visuotinio narių susirinkimo ir jame priimtų sprendimų, įskaitant A. K. išrinkimą Mardasavo kaimo draugijos pirmininku, teisėtumo, t. y. tie klausimai, kuriuos iš esmės pareiškėja ir akcentuoja kaip pažeidžiančius jos, kaip Mardasavo kaimo draugijos narės, teises.
22. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad, pirma, pareiškėja savo teisių pažeidimą civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024, kurios procesą siekia atnaujinti, grindžia aplinkybėmis, kurios peržengia tos bylos nagrinėjimo ribas, nes Mardasavo kaimo draugijos narių visuotinio susirinkimo sušaukimo ir jame priimtų sprendimų teisėtumas nesudarė tos civilinės bylos nagrinėjimo dalyko, antra, pareiškėja nepaaiškino, kaip ji galėtų apginti savo pažeistas teises, jeigu procesas byloje Nr. e2SP-7594-887/2024 būtų atnaujintas, t. y. kokiu būdu būtų pasiektas jos siekiamas teisinis rezultatas – panaikintas naujų ir atkurtas pirmiau veikusių valdymo organų ir / ar Draugijos narių teisinis statusas (teisės ir pareigos).
23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo Mardasavo kaimo draugija pateikė prašymą dėl 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi pareiškėjos prašymas netenkintas, suinteresuoto asmens Mardasavo kaimo draugijos patirtos 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą, priteistinos iš pareiškėjos.
25. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,78 Eur. Kadangi jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, įsigaliojusi 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur), šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjos F. Š..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais ir 370 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
atsisakyti atnaujinti procesą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024.
Priteisti suinteresuotam asmeniui Mardasavo kaimo draugijai, juridinio asmens kodas 184636350, iš pareiškėjos F. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos F. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,75 Eur (trylikos eurų 75 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Išaiškinti pareiškėjai, kad ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Vilma Venckevičienė
