Baudžiamoji byla Nr. e1-916-878/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30688-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.2.25.5; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 10 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini)T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini)toliau ir – (duomenys neskelbtini)), teistas:
1) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 30 parų; bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini);
2) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams bausme; bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis R. K. (duomenys neskelbtini) apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,20 promilių neblaivumas).
Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę, teigė, jog nuoširdžiai gailisi. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) apie 18.31 val. neblaivus (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo draugui T. V. priklausantį automobilį. Kartu, priekinėje keleivio sėdynėje, važiavo ir T. V., kuris už vairo nesėdo, nes buvo stipriai apgirtęs. Jiedu važiavo iš (duomenys neskelbtini) sodų, kur kartu buvo išgėrę du 1 l talpos butelius 6 laipsnių stiprumo alaus. Iš vakaro buvo gėręs degtinės, ryte jautėsi pagiringas, tačiau nejautė, kad būtų girtas. Žinojo, kad negali vairuoti, nes neturi teisės – ją praradęs anksčiau, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų neblaivus vairuojantis transporto priemonę. Teisė vairuoti buvo atimta 1,5 metų, tačiau iki šiol jos neatgavo – nepersilaikė egzamino. Rizikavo, nes reikėjo grįžti į (duomenys neskelbtini). T. V. nesakė, kad neturi teisės vairuoti automobilį. Policijos pareigūnai juos sustabdė (duomenys neskelbtini), jį alkotesteriu tikrino 2 kartus, abu kartus nustatytas virš 2 promilių neblaivumas.
Be paties kaltinamojo R. K. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.
(Duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)B. B. (duomenys neskelbtini) tarnybiniuose pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl darbo įvykyje nurodė, jog iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apie 18.31 val. gavo pranešimą, kad pranešėja važiuoja paskui (duomenys neskelbtini)spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas keistai manevruoja po kelią. (duomenys neskelbtini) apie 18.31 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdžius minėtą automobilį, vairuojamą R. K., nustatyta, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonę. R. K. alkotesteriu,, (duomenys neskelbtini)“, metrologinės patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo tikrinimo metu 18.41 val. nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 19 val. nustatytas 2,40 promilių neblaivumas. R. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti yra atimta (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, jog pranešėja D. (duomenys neskelbtini) 18.27 val. informavo, jog (duomenys neskelbtini) važiuoja paskui (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas manevruoja po kelią.
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrimi policijos pareigūno nešiojamojo vaizdo registratoriaus kamera įvykio vietoje filmuoti vaizdo įrašai Nr. 1 ir Nr. 2. Vaizdo įraše Nr. 1 užfiksuota įvykio vieta. Pareigūnas prieina prie (duomenys neskelbtini) spalvos automobilio. Už vairo sėdi (duomenys neskelbtini)plaukų vyriškis su akiniais, keleivio priekinėje sėdynėje – kitas vyriškis. Pareigūno paklaustas, ar yra blaivus, vairuotojas atsako, kad gėrė alaus. Įrašo 00.40 min. vairuotojui išlipus iš automobilio, jis pareigūnui pasako, kad alkoholį vartojo prieš gerą valandą. Įrašo 00.55 min. vyriškis pareigūnui nurodo, jog išgėrė 2 skardines ir dar stiklinę. Pareigūnui patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu, įrašo 01.33 min. pagarsinamas rezultatas „2.20“. Vairuotojas pareigūnui pasako, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, šią teisę yra praradęs, automobilis priklauso draugui. Įrašo 3.12 min. vairuotojas pareigūnui nurodo savo asmens kodą ir pavardę –K. Įrašo 3.58 min. pakartotinai patikrinamas vairuotojo blaivumas. Įrašo 5.03 min. pareigūnas prieina prie sustabdyto automobilio keleivio, kuris pasako, kad automobilis priklauso jam. Vaizdo įraše Nr. 2 matoma, kad filmuojama prie tarnybinio automobilio pareigūno nešiojamuoju vaizdo registraoriumi. Atidaromos sulaikymo patalpos durys, kur sėdi jau pirmajame įraše minėtas vairuotojas. Vairuotojas alkotesteriu testuojamas antrą kartą ir įrašo 00.45 min. pagarsinamas rezultatas „2,40, padaugėjo“.
Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), priešais namą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), kur ant važiuojamosios kelio dalies matomas sustabdytas pilkas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (pastaba. techninė klaida, tikrasis automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis registracijos numeris yra (duomenys neskelbtini) Ant automobilio galinės sėdynės vairuotojo pusėje matomas plastikinis krepšelis, kuriame yra pilnos alaus skardinės.
Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini) 19.22 val. užfiksuoti R. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudojus bekontaktį alkoholio detektorių); nekoordinuoti judesiai, jis eiti tiesia linija pėda po pėdos negali. R. K. nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš vieną valandą, neblaivumas patikrintas alkoholio kiekio matuokliu,, (duomenys neskelbtini)” metrologinės patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmo tikrinimo metu 18.40 val. nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 19 val. nustatytas 2,0 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais R. K. sutiko.
(duomenys neskelbtini)duomenų bazės informacija patvirtina, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra T. V.. Nurodyta, kad paskutinė registravimo operacija atlikta (duomenys neskelbtini), automobilio kaina arba vertė 600 eurų.
Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis nustatyta, jog vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje (duomenys neskelbtini) buvo 1 930 eurų.
Liudytojas T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog turi savo vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Liudytojas (duomenys neskelbtini) tarp 17-18 val. neblaivus buvo namuose (duomenys neskelbtini). Pas jį atėjusiam R. K. pasakė, kad automobilio vairuoti negali, nes yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes ji atimta. R. K. pasisiūlė vairuoti jo automobilį. R. K. pasitikėjo, neklausė, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą, įtarimo, kad R. K. būtų vartojęs alkoholį, nekilo, vizualiai to nepastebėjo, be to, ir pats buvo neblaivus. Jeigu būtų žinojęs, nebūtų leidęs R. K. vairuoti. Sutikus, R. K. sėdo už automobilio vairo ir abu nuvažiavo iki sodų, kur R. K. paprašė duoti atsigerti šiek tiek „Tradicinio“ alaus. R. K. išgėrė keletą gurkšnių. Pats išgėrė apie 1 l, todėl pakankamai apgirto, nes dar prieš tai buvo vartojęs alkoholį. Grįžtant į (duomenys neskelbtini), R. K. vairuojant, o jam sėdint priekinėje keleivio vietoje, automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie, patikrinę R. K. blaivumą, nustatė jam daugiau nei 2 promilių neblaivumą.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – kaltinamojo ir liudytojo parodymai, policijos pareigūnės tarnybiniai parnešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, PRĮR užfiksuoti duomenys, neblaivumo nustatymo aktas – visiškai patvirtina, jog kaltinamasis R. K. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis R. K. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). R. K. teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Per paskutinius 5 metus jis administracine tvarka nebaustas, tačiau to paties įvykio, kuris nagrinėjamas šioje baudžiamojoje byloje metu, R. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, jog vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalis), sprendimas šioje administracinio nusižengimo byloje, (duomenys neskelbtini) duomenimis, nepriimtas. Pažymėtina ir tai, kad R. K. (duomenys neskelbtini) yra nuteistas pagal tuo metu galiojusį BK 281 straipsnio 7 dalį (tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio), t. y. už analogišką nusikalstamą veiką, kuri nagrinėjama ir šioje baudžiamojoje byloje. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), registruojasi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)pateiktoje pažymoje apie R. K. asmens duomenis nurodyta, jog jis yra įrašytas į (duomenys neskelbtini) tarpą, gydėsi. Nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamasis apklausos metu nurodė, jog galvos traumų neturėjęs, pas psichologus ar psichiatrus nesilanko, savo veiksmus supranta, todėl teismui abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, būtina įvertinti ir tai, jog kaltinamasis R. K. neblaivus vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, savo veiksmais bei neblaivumo laipsniu neabejotinai keldamas didelį pavojų kartu vežamam keleiviui, eismo saugumui, kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad savo vairavimo stiliumi R. K. patraukė ir kitų asmenų – pranešėjos dėmesį. Teismas kaip didesnį veikos pavojingumą vertina ir tai, kad R. K. po sustabdymo tik dar labiau girtėjo (pirmojo tikrinimo metu jam nustatytas 2,2 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 2,4 promilių neblaivumas), be to, transporto priemonę vairavo miesto teritorijoje, kur eismas ypatingai intensyvus. Kaltinamasis šią tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, tai rodo jo asmenybės pavojingumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas R. K. pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi ir tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Todėl, įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo R. K. asmenybę sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, taip paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus šiam kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Atsižvelgiant ir į tai, kad praeityje R. K. jau buvo teistas už analogišką nusikaltimą, tačiau tinkamų išvadų nepadarė, nusikalstamo elgesio nekeitė, taip pat visų kitų pirmiau paminėtų aplinkybių pagrindu kaltinamajam R. K. nustatomas skiriamos arešto bausmės dydis – 75 paros (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo R. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kitų klausimų
Prokuroras siūlo paskirti kaltinamajam R. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis R. K. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog R. K. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu pažymėti bei įvertinti tai, jog kaltinamasis vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, kai ši teisė jam buvo atimta už analogišką nusikalstamą veiką ir jos, pasibaigus nustatytam terminui, nebuvo atgavęs. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas, nes jis vairavo padidinto pavojaus šaltinį, būdamas vidutinio girtumo laipsnio, neturėdamas tam teisės, rizikuodamas kitų asmenų, dalyvaujančių viešajame eisme, sveikata ir gyvybe bei pavojingu savo vairavimo stiliumi patraukdamas net aplinkinių asmenų dėmesį. Todėl, vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, siekdamas baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis) bei įvertinęs R. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, nustatyto neblaivumo laipsnį, sprendžia, jog kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę įgyti specialiąją teisę, didesniam laikui nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas termino vidurkis – 4 metams, siekiant taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Šis terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis R. K. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras siūlo šį automobilį konfiskuoti. Prokuroro pozicijai pritaria ir teismas, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R. K. dabar nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas T. V. nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, R. K. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kaip matyti iš bylos duomenų, nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininkas liudytojas T. V. važiavo kartu su kaltinamuoju R. K., kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus, ir, nors apklausos metu liudytojas T. V. nurodė, jog jis nežinojo, kad R. K. yra neblaivus, kad R. K. davė išgerti tik keletą gurkšnių alaus, kad pats būdamas neblaivus, negalėjo tinkamai įvertinti R. K. būklės, kad jam neblaiviam nebūtų leidęs vairuoti savojo automobilio, laikytina tik jo gynybine versija, siekiant išsaugoti automobilį. Teismo vertinimu, T. V. turėjo ir galėjo žinoti, jog kaltinamasis R. K. jam priklausantį automobilį,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vairuos būdamas neblaivus, ne tik dėl to, kad, kaip jau minėta, kartu vartojo alkoholį – alų, R. K. vairavimo stilius kėlė aplinkiniams asmenims įtarimą dėl jo neblaivumo, todėl T. V., sėdinčiam priekinėje keleivio sėdynėje, tai taip pat neabejotinai turėjo kelti įtarimus. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. K. iš burnos sklido alkoholio kvapas, tad ir jį T. V., sėdėdamas šalia R. K., turėjo ir galėjo jį užuosti, be to, akte užfiksuota, kad R. K. judesiai buvo nekoordinuoti, jis eiti tiesia linija pėda po pėdos negali. Taigi tokią stipraus apsvaigimo būseną T. V. tikrai turėjo pastebėti ir, kaip padidinto pavojingumo šaltinio savininkas, imtis priemonių, kad jo automobilio apsvaigęs nuo alkoholio asmuo negalėtų vairuoti. Tokių aplinkybių pagrindu sprendžiama, jog R. K. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo ir buvo padarytas dabar nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Taigi, atsižvelgiant į visas aktualias bylos aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, kaltinamajam R. K. skiriama ir dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant T. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)
Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama tik pradėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu septyniasdešimt penkioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – areštą penkiasdešimčiai parų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo faktinio vykdymo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam ketverius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
2) turto konfiskavimą, konfiskuojant T. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), R. K. pripažinti recidyvistu.
Pradėjus arešto bausmės vykdymą, panaikinti ikiteisminio tyrimo metu R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad nuteistasis arešto bausme privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą adresu Alytus, Ulonų g. 8, įstaigos darbo metu darbo dienomis. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti R. K.
Teisėja Inga Liubinienė
