Dėl darbo užmokesčio priteisimo ir atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-116/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.9.3; 11.10

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. T. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. T. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Diena Media News“ dėl darbo užmokesčio priteisimo ir atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 28 659 Lt darbo užmokesčio (2035,77 Lt vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 16 d. iki 2008 m. sausio 23 d., 22 208,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2010 m. sausio 23 d., 2564,75 Lt vidutinio darbo užmokesčio skirtumą už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 6 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d., 106,13 Lt atlyginimo už atostogas skirtumą, 1850,68 Lt dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos), 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigoti atsakovą pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę iš DK 127 straipsnio 1 dalies į DK 127 straipsnio 2 dalį. Ieškovas nuo 2003 m. birželio 16 d. iki 2007 m. vasario 6 d. dirbo budėtoju, patalpų saugotoju; 2007 m. vasario 6 d. atleistas iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Ieškovas prašė atsakovą nutraukti darbo sutartį, tam priežastis buvo aplinkybė, kad ieškovui suėjo senatvės pensijos amžius. Anot ieškovo, tokią išėjimo iš darbo priežastį jis nurodė ir atsakovui, tačiau atleidimo pagrindas buvo įrašytas neteisingas. Ieškovo teigimu, jo darbas buvo budėti atsakovo patalpose kas trečią naktį, be to, švenčių ir išeiginėmis dienomis, tačiau atsakovas darbo užmokesčio už darbą tomis dienomis papildomai nemokėjo. Po ieškovo kreipimosi į Valstybinę darbo inspekciją atsakovas sumokėjo tik dalį skolos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo formuluotę, nustatant, kad ieškovas atleistas pagal DK 127 straipsnio 2 dalį; priteisė ieškovui iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos – 1982 Lt, 463,58 Lt darbo užmokesčio už darbą naktį ir šventinėmis dienomis, po 22 Lt darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną darbo dieną nuo 2007 m. lapkričio 17 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškovu, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas 2007 m. sausio 30 d. parašė darbdaviui prašymą atleisti iš darbo nuo 2007 m. vasario 6 d. pačiam prašant; prašyme nenurodė priežasčių, dėl ko prašosi atleidžiamas. Atsižvelgdamas į DK 35 straipsnio nuostatas, taip pat į ieškovo pareiškimo pateikimo darbdaviui aplinkybes (pareiškimas buvo paduotas ieškovui sulaukus teisės į senatvės pensiją), pareiškimo turinį (pareiškime nėra konkrečiai nurodyta, pagal kurią DK 127 straipsnio dalį ieškovas nori būti atleistas), darbdaviui žinomas aplinkybes apie tai, kad ieškovas iki pareiškimo padavimo jau yra sulaukęs pensinio amžiaus, teismas padarė išvadą, kad darbdavys nebuvo pakankamai sąžiningas ir teisingas, neatsižvelgė į ieškovo kaip silpnesniosios teisinių santykių šalies padėtį, išprusimą, nesiaiškino, kokios tikrosios pareiškimo padavimo priežastys. Nurodęs, kad darbdavys turėjo pareigą įvertinti susidariusią situaciją ir tinkamai suformuluoti atleidimo pagrindą, teismas sprendė, kad ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas pakeistinas į DK 127 straipsnio 2 dalį ir jam išmokėtina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – iš viso 1982 Lt. Ieškinio reikalavimams dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo perkvalifikavimo ir dėl išeitinės išmokos priteisimo pareikšti taikomas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas (DK 27 straipsnio 2 dalis), kurio ieškovas nepraleido. Vykdydamas Valstybinės darbo inspekcijos nurodymus, atsakovas papildomai išmokėjo ieškovui 2012,13 Lt už darbą šventėmis ir naktimis bei delspinigių, 146,03 Lt viršvalandžių, 4409,93 Lt darbo užmokesčio, 454,74 Lt darbo užmokesčio. Atsakovas nenurodė, už kokius konkrečiai mėnesius išmokėjo ieškovui darbo užmokestį ir kitas išmokas. Ieškovas ieškinį dėl neišmokėtų sumų pareiškė 2009 m. rugpjūčio 11 d. Atsakovo prašymu teismas taikė ieškinio senaties terminą ir neišmokėtas sumas ieškovui priteisė už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 11 d. iki atleidimo iš darbo dienos – 2007 m. vasario 6 d. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad už 2006 m. trečiąjį ketvirtį atsakovas neskolingas; už ketvirtąjį ketvirtį iš atsakovo priteistina 243,98 Lt už darbą nakties ir švenčių valandomis; už 2007 m. sausio ir vasario mėnesius – 219,60 Lt. Delspinigiai ieškovui nepriteistini, nes ieškovas praleido šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Teismas atitinkamai perskaičiavo ieškovo vidutinį darbo užmokestį pridėdamas papildomai priteisiamas sumas ir nustatė, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 991 Lt. Nustatęs, kad atleidimo iš darbo dieną atsakovas buvo skolingas neišmokėtą atlyginimo dalį už naktinį darbą ir darbą švenčių dienomis, taip pat kad atsakovas sumokėjo už uždelstą atsiskaityti laiką iki 2007 m. lapkričio 16 d. ir tą pačią dieną dar liko skolingas ieškovui 463,58 Lt (šiuo sprendimu apskaičiuotinas skirtumas už viršvalandžius ir šventes), teismas priteisė darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką po 22 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2007 m. lapkričio 16 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškovu. Dėl išeitinės išmokos nemokėjimo teismas nekonstatavo darbdavio kaltės; sprendė, kad dėl neteisingo atleidimo pagrindo nurodymo yra ir ieškovo kaltės, nes jis nebuvo pakankamai apdairus nurodydamas atleidimo iš darbo pagrindą. Pripažinęs, kad atsakovas ilgą laiką neskaičiavo ir nemokėjo atlyginimo už darbą nakties metu ir švenčių dienomis, kad tik po atleidimo iš darbo ieškovas pasiekė, jog jam būtų išmokamas atlyginimas, teismas sprendė, kad tokiu nerūpestingumu atsakovas sukėlė ieškovui neigiamų išgyvenimų, pablogino jo gyvenimo kokybę. Priteistiną neturtinę žalą teismas vertino 1000 Lt. Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio priteisimo vykdytina skubiai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. spalio 27 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį dėl 22 Lt darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo pakeitė ir nurodytą sumą padidino iki 47 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Nurodžiusi, kad apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytų padarinių darbdaviui taikymo, atleidimo iš darbo dieną ieškovui neišmokėjus išeitinės išmokos, kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką pagal DK 140 straipsnio 2 dalį, pagrįstai konstatavo, kad nėra darbuotojo kaltės. Kolegija konstatavo, kad 1982 Lt išeitinės išmokos ir 463,58 Lt darbo užmokesčio neišmokėjimas reiškia, jog darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną. Dėl to atsakovui taikytini DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl išeitinės išmokos mokėjimo ar ne. Kolegijai nustačius, kad dėl 1982 Lt išeitinės išmokos neišmokėjimo nėra ieškovo kaltės, šiam priteistinas visas vidutinis darbo užmokestis – po 47 Lt už kiekvieną darbo dieną už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, nes atleidimo iš darbo dieną ieškovui neišmokėta pinigų suma viršijo jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį. Kolegija pažymėjo, kad DK 29⁷ straipsnio 4 dalis reglamentuoja santykius, susijusius su atleidimu iš darbo be teisėto pagrindo arba pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, t. y. darbdaviui inicijavus darbo santykių nutraukimą, tačiau šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl neturtinės žalos dydžio, kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjama byla neturtinės žalos atlyginimo aspektu specifiška tuo, jog šalių darbo sutartis nutraukta būtent ieškovui, o ne darbdaviui inicijavus darbo santykių pasibaigimą.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 27 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovui 8883 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką. Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino bei taikė DK 2, 35, 141 straipsnius. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa: 1) šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; 2) antra, sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši, kaip ir bet kuri kita, sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. AB „Vilniaus Vingis“, bylos Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija, bylos Nr. 3K-3-341/2009). Anot atsakovo, darbdaviui taikoma sankcija turi būti adekvati pažeidimui, tačiau nagrinėjamu atveju teismai netaikė pirmiau nurodytų principų, neatsižvelgė į tai, kad: 1) ieškovas į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip 2,5 metų nuo atleidimo dienos, net tris kartus tikslino ieškinį (vilkinama byla), o reikalavimą dėl atleidimo pagrindo pakeitimo bei dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimo nurodė tik trečiame patikslintame ieškinyje; 2) senatvės pensijos amžių sukako 2004 m. gruodžio 18 d., tačiau prašymą atleisti pateikė 2007 m. sausio 30 d. nenurodydamas jokio pagrindo ar svarbių atleidimo priežasčių; 3) ieškovas pas atsakovą dirbo mažiau kaip trejus metus ir penkis mėnesius; 4) atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti (4409,93 Lt) iki 2007 m. lapkričio 16 d. Bylą nagrinėję teismai nevertindami šių faktinių aplinkybių priteisė ieškovui visą vidutinį darbo užmokestį nuo 2007 m. lapkričio 17 d. iki visiško atsiskaitymo (šio kasacinio skundo pateikimo dieną tai yra daugiau kaip už trejus metus – 35 532 Lt). Atsakovo nuomone, tokie teismų sprendimai prieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principams, todėl sprendimai turėtų būti iš dalies panaikinti ir priimtas naujas sprendimas – priteisti 8883 Lt (t. y. 25 proc. priteistos 35 532 Lt sumos). Atkreipęs dėmesį į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus principus, jų turinį, atsakovas nurodo, kad teismas, esant pagrindui ginti darbuotojo pažeistą teisę taikant DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus teisių gynimo būdus, privalo atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus.

2. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sankcijos, taikomos darbdaviui vėluojant atsiskaityti su darbuotoju, dydžio, kad visais atvejais darbdaviui taikoma sankcija turi būti proporcinga, protinga bei teisinga, todėl tam tikrais atvejais DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija gali būti mažinama, kad atitiktų protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus. Anot kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje susiklostė analogiška situacija ir, atsižvelgdami į skolos ir sankcijos disproporciją, trumpą darbo stažą bendrovėje, paties ieškovo nesąžiningumą nenurodant konkrečios darbo santykių nutraukimo priežasties, bylos vilkinimą, kreipimąsi į teismą po 2,5 metų, bylą nagrinėję teismai turėjo taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010, suformuotą praktiką ir sumažinti kompensaciją už uždelsimo atsiskaityti laiką. Atsakovo nuomone, kadangi 4409,93 Lt jau buvo sumokėta, tai 8883 Lt sankcija už uždelsimo atsikaityti laiką atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo argumentai dėl DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatų yra klaidingi, nes nepasako visos tiesos. Ieškovas pažymi, kad ta aplinkybė, jog ieškovas yra pensininkas, atsakovui buvo gerai žinoma. Be to, ieškovo teigimu, bylos nagrinėjimas buvo dažniau atidedamas dėl atsakovo, kuris į daugelį teismo posėdžių neatvykdavo.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 27 d. nutartį; ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą laikyti DK 29⁷ straipsnio 4 dalį. Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 29⁷ straipsnio 4 dalies normas. Teismai nustatė, kad ieškovas iš darbo neteisėtai atleistas DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė DK 29⁷ straipsnio 4 dalies netaikyti, nes atleidimo iš darbo iniciatorius yra ieškovas. Anot ieškovo, apeliacinės instancijos teismo išvada paneigia kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-547/2009). Nurodytoje kasacinėje byloje ieškovas (darbuotojas) taip pat buvo atleidimo iš darbo iniciatorius, kuris buvo atleistas pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neteisėtai, bet teismas pakeitė atleidimą iš darbo pagal DK 29⁷ straipsnio 4 dalį. Nagrinėdamas darbuotojo reikalavimus atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, teismas nesaistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko. Aplinkybes, reikšmingas DK 29⁷ straipsnio 4 dalies taikymui, teismas turi nagrinėti neatsižvelgdamas į tai, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“, bylos Nr. 3K-3-638/2004). Kasatorius atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. UAB „Trikampis žiedas“, bylos Nr. 3K-3-195/2008, kuriose atleidimo iš darbo iniciatoriai buvo ieškovai (darbuotojai) ir teismas taikė DK 29⁷ straipsnio 4 dalį. Ieškovo teigimu, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovas laikomas atleistas iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas (CPK 323 straipsnio 2 dalis). Analogiškoje situacijoje kasacinis teismas pakeitė apeliacinės instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 29⁷ straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus“, bylos Nr. 3K-3-299/2004). Kasatoriaus nuomone, kasacinio teismo praktika įrodo, kad DK 29⁷ straipsnio 4 dalis taikoma nepriklausomai, kas yra atleidimo iš darbo iniciatorius – darbdavys ar darbuotojas; svarbu, kad atleidimas yra neteisėtas ir darbuotojo grąžinti į darbą negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006).

2. DK 29⁷ straipsnio 4 dalis aktyviau gina nukentėjusiojo darbuotojo interesus, nes nukreipia į DK 140 straipsnio 1 dalį. Išeitinė išmoka yra viena iš garantinių išmokų rūšių, kurios tikslas – tam tikrą laiką užtikrinti pragyvenimo lėšas darbuotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. L. v. AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-366/2004). Teismui priėmus nutartį pagal DK 29⁷ straipsnio 4 dalį vidutinis darbo užmokestis būtų skaičiuojamas iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Atsakovas tik iš dalies įvykdė sprendimą; toliau jo vykdymą vilkina. Anot ieškovo, jeigu būtų priimtas sprendimas – atleidimas pagal DK 29⁷ straipsnio 4 dalį, tai atsakovui būtų nenaudinga vilkinti laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. Š. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-290/2005. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atleidimą iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį pakeisti į atleidimą pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, taip pat apeliacinės instancijos teismo nutartis palikti šią sprendimo dalį nepakeistą, kasatoriaus nuomone, yra nepriimtini. Nutraukus darbo sutartį neteisėtu pagrindu, darbo sutartis baigiasi teismo sprendimo pagrindu pagal DK 29⁷ straipsnio 4 dalį, nes darbuotojo prašymas nebeturi teisinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006).

3. Teismai, taikydami DK 29⁷ straipsnio 4 dalį, turi apskaičiuoti išmokėtiną darbuotojui darbo užmokesčio dydį teismo nutarties priėmimo dieną ir nurodyti jį savo nutartyje. Taigi pagal šią normą laikas, praėjęs nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, yra įskaitomas į darbuotojo darbo stažą. Kartu darbuotojui išlieka teisė į išeitinę išmoką, atsižvelgiant į darbo stažo trukmę sprendimo įsiteisėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Š. v. UAB „Zepter International“, bylos Nr. 3K-3-321/2006). Taikant DK 29⁷ straipsnio 4 dalį, galima priteisti 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško atsiskaitymo. Taip atsakovas yra raginamas greičiau atsiskaityti su neteisėtai atleistu darbuotoju (Kauno apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1564-555/2010). Jeigu kyla ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir ginčą išnagrinėjęs teismas konstatuoja, kad egzistuoja DK 29⁷ straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, tai, pripažinus ieškovo atleidimą pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu, darbo sutartis baigiasi teismo sprendimu DK 29⁷ straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006).

4. Atkreipęs dėmesį į DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. AB „Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-523/2006), ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas vilkino laiką ir tik praėjus daugiau kaip devyniems mėnesiams pradėjo mokėti už atliktą darbą ir tik VDI pateikus reikalavimus. Žadėdamas mokėti ir mokėdamas dalimis, atsakovas pravilkino daugiau kaip dvejus metus ir liko skolingas 13 000 Lt, nes suėjo senatis. Atsakovas atvyko tik į pirmą teismo posėdį 2009 m. lapkričio mėn., 2010 m. kovo 8 d. neatvyko, bet prašė nedaryti baigiamojo posėdžio; į kitus taip pat neatvykdavo; taip vilkino iki vasaros atostogų ir apeliacinės instancijos teismas nusikėlė dar penkiems mėnesiams. Dėl atsakovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje F. B. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010, ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad jis pas atsakovą dirbo dešimt kartų ilgiau, negu atsakovo nurodytos bylos ieškovai; ieškovui priteista 35 532 Lt suma sudaro tik 0,896 dalį tos sumos, kurią ieškovas uždirbo dirbdamas pas atsakovą. Be to, atsakovas yra pelninga įmonė, valdanti laikraščius „Kauno diena“, „Vilniaus diena“, turinti juristus, bet atsiskaityti su ieškovu nenorinti.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Bylą nagrinėję teismai nenurodė, kad ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai. Pagal ieškovo reikalavimą teismai atleidimo iš darbo pagrindą keitė iš DK 127 straipsnio 1 dalies į 127 straipsnio 2 dalį. Atsakovas nesutinka su ieškovo kasaciniame skunde pateiktos teismų praktikos dėl DK 29⁷ straipsnio taikymo interpretavimu. Ieškovo nurodomų kasacinio teismo nutartimis išnagrinėtų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi; skunde remiamasi praktika, kuri šiam ginčui negali būti taikoma.

2. Atsakovo nuomone, viso vidutinio darbo užmokesčio priteisimas nagrinėjamu atveju neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų. Šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovui priklausančių darbo pajamų ir daugelį kartų darbo pajamas viršijančios kompensacijos. Tokia situacija nesuderinama su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu.

3. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi, priimta civilinėje byloje F. B. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010, ieškovas, atsakovo teigimu, pateikia neteisingus duomenis. Nurodytoje byloje kasacinis teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria ieškovui priteistinas 171 000 Lt vidutinis darbo užmokestis sumažintas iki 57 000 Lt, t. y. ieškovui priteista suma tris kartus mažesnė negu priteistinas darbo užmokestis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo ribų

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus.

Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai, taip pat atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia tam tikrus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Šioje byloje kasatoriaus A. V. T. paduotame kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio proceso specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK XVII skyriaus normos, reglamentuojančios bylų procesą kasaciniame teisme, neįtvirtina kasacinio teismo teisės peržengti kasacinio skundo ribas vien tik dėl to, kad nagrinėjama byla yra darbo byla. Dėl to kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra tik tie ieškovo A. V. T. (taip pat ir atsakovo UAB „Diena Media News“) pateikto kasacinio skundo argumentai, kuriuose nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai.

Dėl DK 29⁷ straipsnyje įtvirtintų teisių gynimo būdų taikymo nagrinėjamoje byloje

Šioje byloje ieškovas prašė, be kita ko, įpareigoti atsakovą pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę iš DK 127 straipsnio 1 dalies į 127 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į taip suformuluotus ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), taip pat į byloje nustatytas faktines aplinkybes (kad būtent ieškovas inicijavo ir įgyvendino teisę nutraukti darbo sutartį, kad šalių darbo santykiai nutraukti 2007 m. vasario 6 d., kad ieškovas neginčija darbo sutarties nutraukimo, kaip tokio, t. y. nesiekia tęsti ar atnaujinti nutrauktų darbo santykių, o tik prašo nustatyti, jog darbo sutartis nutraukta ne darbdavio nurodytu teisiniu pagrindu), tokie ieškinio reikalavimai vertintini ne kaip reikalavimai atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką (DK 29⁷ straipsnio 3 dalis), o kaip reikalavimai dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo (DK 29⁵ straipsnio 2 dalis 2 punktas). Šiems reikalavimams taikomi ne tik skirtingi ieškinio senaties terminai (reikalavimams dėl neteisėto atleidimo iš darbo – DK 29⁷ straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, o reikalavimams dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo – DK 27 straipsnyje įtvirtintas bendrasis trejų metų terminas), bet ir kitokie teisiniai padariniai: neteisėto atleidimo iš darbo atveju darbuotojo pažeistos teisės ginamos, be kita ko, DK 29⁷ straipsnio 3 arba 4 dalyje įtvirtintais teisių gynimo būdais, tuo tarpu tenkinant ieškinio reikalavimus dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo DK 29⁷ straipsnio 3 arba 4 dalies nuostatos netaikytinos.

Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas nereiškė ieškinio reikalavimų dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui suteiktų teisę peržengti reikalavimų ribas ir ex officio spręsti dėl DK 29⁷ straipsnio 3 arba 4 dalies taikymo (CPK 417 straipsnis), tai bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pirmiau nurodytus ieškinio reikalavimus, pagrįstai netaikė DK 29⁷ straipsnio 4 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo kasaciniame skunde remiamasi klaidingu požiūriu, jog bylą nagrinėję teismai neva nustatė, kad ieškovas iš darbo neteisėtai atleistas DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu – tokių motyvų ir išvadų skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose nenurodyta. Pirmosios instancijos teismas pareikštus ieškinio reikalavimus kvalifikavo kaip reikalavimus dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo perkvalifikavimo, kuriems taikomas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas (DK 27 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nors DK 29⁷ straipsnio 4 dalies taikymo galimybę nepagrįstai siejo tik su tais atvejais, kai darbo santykiai nutraukiami darbdavio iniciatyva, tačiau šios teisės normos nagrinėjamu atveju netaikė iš esmės teisingai; dėl to šiuo atveju nėra pagrindo naikinti iš esmės teisingos teismo nutarties dalies, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo. Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti DK 29⁷ straipsnio 4 dalyje įtvirtintus darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdus ir bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nurodytos teisės normos pagrįstai netaikė. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo kasacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama apie neva netinkamą DK 29⁷ straipsnio 4 dalies aiškinimą ir taikymą, kaip CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą kasacijos pagrindą.

Nors ieškovo kasaciniame skunde remiamasi ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu – nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos DK 29⁷ straipsnio 4 dalies taikymo ir aiškinimo praktikos, tačiau kasaciniame skunde nurodytomis kasacinio teismo nutartimis išnagrinėtų civilinių bylų ir nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės (ratio decidendi) turi esminių skirtumų, dėl kurių nėra pagrindo atsižvelgti į kasatoriaus nurodytas kasacinio teismo nutartis, kaip neva turinčias precedentinę reikšmę nagrinėjamu atveju. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-547/2009, pareikštais ieškinio reikalavimais buvo prašyta, be kita ko, pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu; be to, nurodytoje byloje atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu apeliacinės instancijos teismo sprendimu ir pagal darbdavio pateiktą kasacinį skundą ieškinio reikalavimų pobūdis (jų kvalifikavimas) nebuvo bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas; kasacinės instancijos teismas rėmėsi apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje J. M. v. VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“, bylos Nr. 3K-3-638/2004; 2004 m. balandžio 26 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus“, bylos Nr. 3K-3-299/2004; 2006 m. gegužės 22 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006, taip pat 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje V. K. v. UAB „Trikampis žiedas“, bylos Nr. 3K-3-195/2008, darbuotojai (ieškovai) ginčijo, be kita ko, jiems skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, t. y. nurodytose bylose šalių darbo santykiai nutraukti kitu teisiniu pagrindu ir kitokiomis aplinkybėmis nei nagrinėjamoje byloje. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti ir tie ieškovo kasacinio skundo argumentai, kuriuose teigiama apie nukrypimą nuo kasacinio teismo suformuotos DK 29⁷ straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos, kaip į CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą kasacijos pagrindą.

Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

DK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (straipsnio 1 dalis). Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (straipsnio 2 dalis). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju susideda iš dviejų dalių: finansinės ir teisinės. DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009). DK 141 straipsnio 3 dalis nustato visų pirma kompensacinį mechanizmą, kuriuo kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Aptariamosios išmokos dydis – konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką – nustatytas įstatymu ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. AB „Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-400/2006; kt.). Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką atitiks teisės normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tada DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu mokėtinos išmokos dydžio nustatymas taikant vien gramatinį šios normos aiškinimą prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; kt.).

Remdamasi DK 141 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į pirmiau nurodytą šios normos aiškinimo bei taikymo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo kasaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, jog ieškovas prašymą atleisti iš darbo pateikė nenurodydamas jokio pagrindo ar svarbių atleidimo priežasčių. Vertindamas šalių darbo sutarties nutraukimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dėl neteisingo atleidimo pagrindo nurodymo yra ir ieškovo kaltės, nes jis nebuvo pakankamai apdairus nurodydamas atleidimo iš darbo pagrindą. Remdamasis nurodyta aplinkybe, t. y. nustatęs, kad dėl uždelsimo atsiskaityti (kiek tai susiję su pavėluotu išeitinės išmokos mokėjimu) yra ir ieškovo kaltės, pirmosios instancijos teismas už pavėluotą išeitinės išmokos mokėjimą pagrįstai netaikė atsakovui DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos ir ieškovui priteistiną darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką apskaičiavo pagal teismo sprendimu apskaičiuoto neišmokėto darbo užmokesčio dalį – 463,58 Lt. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, taip pat proporcingumo principus, į kuriuos atsižvelgti, aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio normas, įpareigoja pirmiau nurodyta teisės aiškinimo ir taikymo praktika. Tuo tarpu kasaciniame skunde, atkreipus dėmesį į ieškovo kaltės buvimą (kiek tai susiję su uždelsimu išmokėti išeitinę išmoką), nepagrįstai prašoma iš atsakovo priteistą sumą sumažinti absoliučiu dydžiu – tam tikru procentu nuo apeliacinės instancijos teismo priteistos sumos. Pažymėtina, kad dėl uždelsimo išmokėti pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodytą darbo užmokesčio dalį (463,58 Lt) nenustatyta darbuotojo kaltės (DK 141 straipsnio 3 dalis). Dėl to atmestini kaip nepagrįsti atsakovo kasacinio skundo argumentai, kuriais grindžiami skunde išdėstyti reikalavimai ieškovui priteisti fiksuotą sumą, kuri būtų mažesnė negu ta, kurią uždelsta išmokėti ne dėl darbuotojo (ieškovo) kaltės. Toks atsakovo kasaciniame skunde prašomas taikyti teisių gynimo būdas – priteistinos sumos sumažinimas tam tikru procentu, neatsižvelgiant į darbuotojo (ieškovo) kaltės nebuvimą dėl uždelsimo atsiskaityti – neišplaukia nei iš DK normų (be kita ko, atsakovo nurodomų DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintų principų), nei iš kasacinio teismo suformuotos ir išplėtotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Šiuo aspektu atsakovo kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010, nes nurodyta nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės turi esminių skirtumų – be kita ko, atsakovo nurodytoje byloje atsižvelgta į trumpą darbuotojus ir darbdavį siejusių darbo santykių laikotarpį.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat nukrypdamas nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, nesant tam teisinio pagrindo padidino ieškovui priteistino darbo užmokesčio dydį už uždelstą atsiskaityti laiką, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kitų ieškovo ir atsakovo kasacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos kasacinio nagrinėjimo baigtis, kai atsakovo kasaciniame skunde išdėstytais argumentais panaikinama apeliacinės instancijos teismo nutartis ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, vertintina kaip ieškovo kasacinio skundo atmetimas ir atsakovo kasacinio skundo patenkinimas 50 proc. Vadovaujantis šiuo santykiu, paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasaciniame teisme (byloje nepateikta įrodymų apie šalių išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme).

Pateikdamas kasacinį skundą, atsakovas sumokėjo 800 Lt žyminio mokesčio (T. 2, b. l. 101); jam iš ieškovo priteistina 400 Lt (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Byloje nepateikta įrodymų apie atsakovo paduodant kasacinį skundą patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovo kasacinio skundo netenkinant, jo išlaidos advokato pagalbai apmokėti, patirtos paduodant kasacinį skundą, neatlygintinos. Pateikdamas atsiliepimą į atsakovo kasacinį skundą, ieškovas patyrė 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 2, b. l. 139). Atsakovo kasacinį skundą patenkinus iš dalies (50 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistina 100 Lt šių išlaidų (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

Kasaciniame teisme patirta 46,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškovas atleistas nuo šių išlaidų atlyginimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Kadangi atsakovo kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, tai iš jo valstybės naudai priteistina 23,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ (j. a. k. 1334840) 23,27 Lt (dvidešimt tris litus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ (j. a. k. 1334840) ieškovo A. V. T. (duomenys neskelbtini) naudai 100 (vieną šimtą) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo A. V. T. (duomenys neskelbtini) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ (j. a. k. 1334840) naudai 400 (keturis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gintaras Kryževičius

Vincas Verseckas