Dėl nuostolių priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-124/2011

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00040-2009-3

Procesinio sprendimo kategorijos 35.5;

44.2.4.1; 44.5.1 (S)

2011 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Metaloidas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Šiaulių lyra“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Metaloidas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Šiaulių lyra“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Šiaulių lyra“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei,,Metaloidas“ dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 25 574 Lt skolos už atliktus darbus pagal šalių 2006 m. sausio 19 d. sudarytą statybos rangos sutartį, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad pagal sutarties 3.5 punktą atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus ieškovui sumokėti per penkias dienas nuo statybos darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos; kad atsakovas nesumokėjo už ieškovo atliktus darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose Nr. 2-4, Nr. 4-1; kad šiuose aktuose nurodyta atliktų darbų vertė – 44 728,62 Lt. Ieškovas teigė, kad, vadovaudamasis šiais atliktų darbų aktais, 2006 m. gegužės 17 d. išrašė 18 319,08 Lt ir 26 409,54 Lt PVM sąskaitas–faktūras; kad iš šių sumų atėmus 2000 Lt už penkių kolonų ir lubų prekybos centro,,Lyra“ sandėlyje perdažymą, atsakovas turėjo sumokėti 42 728,62 Lt, tačiau šią prievolę įvykdė tik iš dalies – sumokėjo 17 154,62 Lt.

Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 175 925,59 Lt žalos atlyginimo, 15,21 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Atsakovas nurodė, kad pagal rangos sutartį ieškovas statybos darbus privalėjo pradėti 2006 m. sausio 19 d. ir baigti 2006 m. kovo 19 d. Atsakovas teigė, kad žalą patyrė dėl netinkamų metalo konstrukcijų suvirinimo darbų, ieškovo atliktų objekte; kad nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. ir nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2007 m. rugsėjo 4 d. dėl ieškovo kaltės, t. y. ieškovui šimtą trisdešimt devynias dienas vėluojant atlikti sutartyje numatytus darbus ir dėl netinkamos kokybės darbų atlikimo, atsakovas negalėjo naudotis naujo pastato prekybine sale, negavo pelno ir turėjo papildomų išlaidų, susijusių su ieškovo atliktų darbų broko taisymu. Atsakovas teigė, kad, remiantis ekspertizės aktu, negautas vienos dienos pelnas yra 1355,11 Lt, už šimtą trisdešimt devynias dienas jis negavo 188 360,29 Lt pelno. Atsakovo teigimu, dėl ieškovo atsisakymo vykdyti savo įsipareigojimus arba dėl netinkamo jų vykdymo jis patyrė ir 13 139,30 Lt tiesioginių nuostolių (už suvirinimo siūlių defektoskopiją sumokėjo 1339,30 Lt, už broko ištaisymą – 11 800 Lt), taigi priešieškinio visa kaina būtų 201 499,59 Lt, bet iš šios sumos jis išskaičiuoja 25 574 Lt negauto pelno, kurį jau išskaičiavo iš ieškovui priklausančios mokėti sumos už rangos darbus pagal 2006 m. gegužės 9 d. ir 2006 m. gegužės 10 d. pranešimus apie įskaitymą pagal PVM sąskaitą–faktūrą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį – iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 25 574 Lt skolos už atliktus statybos darbus, 6 proc. metinių palūkanų nuo 2006 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 767,25 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1770 Lt už advokato darbą ir valstybei – 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš ieškovo atsakovui 21 437 Lt žalos atlyginimo, 15,21 proc. metinių palūkanų nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 643,11 Lt sumokėto žyminio mokesčio už priešieškinį, 1770 Lt už advokato darbą ir valstybei – 6,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; kitą priešieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad šalys 2006 m. sausio 19 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti metalinių konstrukcijų pagaminimo ir sumontavimo darbus Šiauliuose, Lyros g. 13, pagal projektuotojo parengtą projektą, savo medžiagomis ir darbo priemonėmis; kad atsakovas 2006 m. balandžio 27 d. pareiškė ieškovui pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, nurodė ieškovui ištaisyti darbų broką, nurodytą atliktų darbų akto Nr. 4-1 pastabose; kad šalys 2006 m. gegužės 17 d. pasirašytame atliktų darbų akto Nr. 4-1 papildyme pripažino, jog ieškovas broko darbus yra ištaisęs, trūkumų nenustatyta, išskyrus tai, kad būtina objekte perdažyti penkias kolonas ir lubas sandėlyje. Teismas nustatė, kad ieškovas pagal 2006 m. gegužės 17 d. pasirašytą sutartį nustatytu terminu neatliko penkių kolonų ir lubų perdažymo darbų; konstatavo, kad atsakovas ieškovo atliktus statybos darbus statybos objekte pagal atliktų darbų aktą, išskyrus penkių kolonų, lubų perdažymą, priėmė 2006 m. gegužės 31 d. ir nuo šios datos įsipareigojo pats atlikti kolonų ir lubų perdažymo darbus, todėl turėjo teisę 2000 Lt sumažinti apmokėjimą už atliktus darbus pagal aktą Nr. 4-1. Teismas konstatavo, kad atsakovas privalėjo sumokėti pagal PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 0004311 visiškai (18 319,08 Lt), o pagal PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 0004715 – iš dalies, t. y. 24 409,54 Lt (26 409,54 Lt - 2000 Lt).

Teismas pažymėjo, kad atsakovas patikslintame priešieškinyje pripažino skolą iš dalies, nurodydamas, jog pasinaudojo teise sustabdyti savo prievolės dalį mokėti ieškovui 23 104 Lt, nes ieškovas neįvykdė priešpriešinės pareigos sumokėti atsakovui priklausančius delspinigius; konstatavo, kad dėl šios bylos dalies šalių reikalavimų įskaitymai negalimi, nes šalys teisme ginčija viena kitos reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu ieškovas pateikė 2009 m. gegužės 25 d. surašytą pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo ir pareiškė, jog priešieškinį pripažįsta iš dalies ir sutinka sumokėti atsakovui 1794 Lt delspinigių už penkiasdešimt tris praleistas dienas, 2000 Lt dėl penkių kolonų perdažymo, suvirinimo siūlių patikros kainą (1339 Lt), suvirinimo broko ištaisymo išlaidas (11 800 Lt), atsakovo sumokėtą 4540 Lt sumą, iš viso – 21 437 Lt. Teismas konstatavo, kad ieškovas turi teisę pripažinti priešieškinį visą ar iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 143 straipsniai), ir, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio nuostatas dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo, sprendė, kad atsakovui iš ieškovo priteistina dalis pripažintino priešieškinio – 21 437 Lt žalai atlyginti (CK 6.256 straipsnis).

Teismas dėl priešieškinio dalies dėl negauto pelno priteisimo nurodė, kad, atsakovui pažeistų teisių gynimo būdu pasirinkus nuostolių atlyginimą, teismas turi aiškintis, ar yra CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, ar buvo padaryta ir kokio dydžio nuostolių.

Teismas konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo remtis atsakovo pateiktais skaičiavimais dėl negauto pelno dydžio, nes galimas negautas pelnas yra apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., t. y. jau po to, kai statinys 2007 m. rugsėjo 4 d. valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir ieškovo veiksmai ar neveikimas nebegalėjo padaryti žalos atsakovui. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateiktu Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu nesiremia dar ir todėl, jog akto išvados yra sąlyginės – akte nurodoma, kad pelno rodiklius galėjo lemti įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai, o tai jau yra prielaidos. Teismas nurodė, kad nesiremia ir kitu byloje esančiu ekspertizės aktu dėl negauto pelno, nes šiuo aktu nesivadovauja ir atsakovas; kad šiame akte nurodoma apie galimai gautą pelną 2005 m., ir kad ir šio akto išvados yra sąlyginės.

Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtent dėl pavėluoto darbų atlikimo ar jų netinkamos kokybės atsakovas negavo prašomo priteisti pelno.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 25 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą pakeitė: 1) priteisė iš ieškovo atsakovui 78 590 Lt negautų pajamų; 2) panaikino teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo ieškovui 767,25 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1770 Lt už advokato darbą ir valstybei – 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovo atsakovui – 643,11 Lt sumokėto žyminio mokesčio už priešieškinį, 1770 Lt už advokato darbą ir valstybei – 6,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš ieškovo atsakovui 151 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 3892 Lt žyminio mokesčio išlaidų, valstybei – 14,40 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybei 36,10 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teisėjų kolegija kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovo valstybei 16,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, o atsakovui – 1865 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos nepagrįstai konstatavo, jog darbai pagal rangos sutartį buvo baigti 2006 m. gegužės 31 d.; nurodė, kad rangos sutarties 4.3 punktu šalys susitarė dėl darbų pabaigos apibrėžties, pagal kurią darbų pabaiga laikomas momentas, kai užbaigti užsakovo visi sutartyje numatyti statybos darbai ir kai rangovas pateikia visą reikiamą objekto pridavimui eksploatacijai dokumentaciją (sertifikatus, paslėptų darbų aktus, valstybinės inspekcijos išduotą siūlių suvirinimo patikros aktą, suvirintojo atestacijos pažymėjimo kopiją, darbų vykdymo žurnalus ir kt.). Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal rangos sutarties 4.3 punkto reikalavimus darbai buvo baigti tik 2007 m. rugpjūčio 31 d., kai atsakovas gavo siūlių patikros aktą, kurį pagal sutartį privalėjo perduoti ieškovas, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dėl atsakovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo turi būti aiškinamasi, ar yra civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytos CK 6.246–6.249 straipsniuose, ar buvo padaryta ir kokio dydžio nuostolių. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas praleido prievolės įvykdymo terminą (2006 m. kovo 19 d.) ir taip pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija nustatė, kad nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. atsakovas objekte vykdė kitus statybos darbus (sienų tinkavimą, glaistymą, grindų pagrindo išlyginimą, plytelių klojimą), todėl ieškovo netinkamai atlikti darbai, kurių trūkumų dalį jis pašalino, o dalį pašalino atsakovas, netrukdė atsakovui toliau vykdyti statybos darbus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad už šį laikotarpį atsakovo negautas pelnas negali būti skaičiuojamas, nenustačius priežastinio ryšio tarp ieškovo netinkamos sutarties vykdymo ir atsakovo negautų pajamų.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas netiksliai nurodė ieškovo atliktų darbų broko nustatymo datą – 2007 m. birželio 14 d.; kad byloje pateikto Suvirintų sujungimų ir pagrindinio metalo magnetinės kontrolės protokolo išdavimo data – 2007 m. liepos 5 d., t. y. šią dieną konstatuotas ieškovo atliktų darbų trūkumas – netinkamos kolonų suvirinimo siūlės, nurodant, kad visus suvirinimo sujungimus reikia pašlifuoti ir pervirinti, tačiau ieškovas šių darbų trūkumų nepašalino ir dėl ieškovo netinkamo rangos sutarties vykdymo atsakovas negalėjo laiku kreiptis dėl statinio pripažinimo tinkamu naudotis ir atidaryti naujo priestato prekybos salės ir taip gauti didesnes pajamas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad yra pagrindas priteisti atsakovui jo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., kai buvo baigti darbai pagal rangos sutarties 4.3 punkto nuostatas, t. y. už penkiasdešimt aštuonias dienas.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis; kad ieškovas, neigdamas atsakovo pateiktame ekspertizės akte nurodytas išvadas, nepateikė kito negautų pajamų apskaičiavimo, taip pat duomenų, pagrindžiančių tokio nesutikimo argumentus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl neteisėtų ieškovo veiksmų atsakovas negalėjo anksčiau atidaryti priestato prekybos salės ir gauti pelno, ir kad yra pagrindas, nustatant negautų pajamų dydį, vadovautis ekspertizės akto duomenimis ir nustatyti, kad vienos dienos negautos pajamos yra 1355 Lt.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalys neginčija, jog atsakovas už pagal rangos sutartį atliktus darbus ieškovui liko skolingas 25 574 Lt, tačiau atsakovas teigia, kad jo prievolė mokėti šią sumą pasibaigė priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, t. y. įskaičius ieškovo nesumokėtus delspinigius už vėlavimą atlikti darbus nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. balandžio 27 d. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog negalimi šalių reikalavimų įskaitymai, nes šalys teisme ginčija viena kitos reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad atsakovo reikalavimas sumokėti ir delspinigius (23 104 Lt), ir negautas pajamas (2470 Lt) už tą patį laikotarpį yra neteisėtas, nes kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos (bauda, delspinigiai) yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); kad atsakovo nurodytu laikotarpiu (nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. balandžio 27 d.) negautos pajamos buvo tik 2470 Lt, todėl tik tokio dydžio suma galėjo būti įskaitoma. Teisėjų kolegija nurodė, kad įskaitymo metu negautų pajamų dydžio reikalavimas nebuvo apibrėžtas, nes nebuvo aiškus dėl vėlavimo vykdyti darbus ir netinkamo darbų atlikimo iš statomo priestato negauto pelno dydis; be to, teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas neturi teisės reikalauti iš ieškovo sumokėtas negautas pajamas už atsakovo nurodytą laikotarpį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo reikalavimas ieškovui mokėti 25 574 Lt delspinigių negalėjo būti laikomas apibrėžtu, todėl negalėjo būti taikomas tokio reikalavimo įskaitymas į ieškovui mokėtiną 25 574 Lt sumą už atliktus darbus (CK 6.130 straipsnis).

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas 2006 m. neva negautą pelną atsakovui iš ieškovo priteisė nesant byloje jokio objektyvaus ir neginčijamo įrodymo, kad tokį pelną atsakovas būtų gavęs. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kad, sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, kaip negautos pajamos gali būti priteisiamos tik realios (tikėtinos) pajamos, kurias žalą patyrusi šalis būtų gavusi, jeigu kita šalis nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje ekspertizės aktas ir eksperto paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, buvo vertinami tik analizuojant atsakovo motyvus, tačiau neatsižvelgiant į ieškovo atsikirtimus. Taigi apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino ne visapusiškai, teismas netinkamai taikė proceso teisės normas.

Vertindamas atliktos ekspertizės turinį, ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė tokius argumentus: 1) atlikta ekonominė ekspertizė neįrodo, kad iš prekybos gaunamas pelnas tiesiogiai proporcingas prekybos salės plotui, t. y. kad gaunamas pelnas didės, vien padidinus prekybos salės plotą. Apeliacinės instancijos teisme ekspertas patvirtino, kad priklausomybė tarp prekybinio ploto ir pelno nėra tiesiogiai priklausoma, kad, atliekant ekspertizę, nebuvo pasitelkti jokie pelno prognozavimo modeliai, kad ekspertas rėmėsi įmonės pateiktais pelno rodikliais ir salės plotu; 2) nė viena iš dviejų atliktų ekspertizių neatsakė į klausimą, kiek atsakovas būtų gavęs pelno nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. ir nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2007 m. rugsėjo 4 d. Ekspertas teismui paaiškino, kad ekspertizė neprognozavo galimo pelno, nes toks klausimas nebuvo tiriamas. Taigi ekspertas atliko tik aritmetinį veiksmą – padalijo gaunamą pelną nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. iš prekybinės salės ploto ir dienų skaičiaus. Tačiau ekspertas teismui nurodė, kad tokį rodiklį galima būti naudoti pelno prognozei tik su kitais ekonominiais veiksniais, o tuomet ekspertizei pateiktų duomenų nebūtų pakakę.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, nesant eksperto išvados, padarė prielaidą, kad atsakovas per penkiasdešimt aštuonias dienas 2006 m. dėl prekybos salės ploto padidinimo būtų gavęs tokį pat pelną, kokį gavo laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Ekspertas tuo tarpu paaiškino, kad pelno prognozavimui reikėtų vertinti ne tik prekybinės salės ploto padidėjimą, bet analizuoti daugiau ekonominių veiksnių.

2. Apeliacinės instancijos teismas pateikė prieštaringą įrodymų vertinimą, nustatydamas ieškovo atliktų darbų pabaigą, priežastinį ryšį su nuostolių atsiradimu. Teismas nebuvos nuoseklus, vertindamas statybos žurnalo įrodomąją reikšmę, nes konstatavo, kad, be pertraukos vykdant objekte kitus darbus, nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir atsakovo neva patiriamų nuostolių dėl negauto pelno laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. Tačiau laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., kai objekte taip pat buvo vykdomi darbai, teismas vadovavosi rangos sutarties 4.3 punktu, kad neva dokumentų nepateikimas laikomas darbų uždelsimu ir kad tai yra pagrindas nuostoliams atlyginti. Teismas negalėjo padaryti priešingų išvadų vertindamas tą patį įrodymą – statybos darbų žurnalą, o tai padaręs, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo: 1) Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys dėl 25 574 Lt priteisimo, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutarties dalį, kuria buvo palikta nepakeista ši pirmosios instancijos teismo dalis, pakeisti – ieškovo ieškinį dėl 25 574 Lt priteisimo atmesti; 2) Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinis dėl 107 053,69 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. gegužės 31 d. įskaitytinai, taip pat už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2007 m. liepos 4 d. įskaitytinai, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo apeliacinis skundas, pakeisti – šią atsakovo priešieškinio dalį patenkinti ir priteisti iš ieškovo 107 053,69 Lt nuostolių atlyginimo; 3) iš ieškovo papildomai priteisti 5092,72 Lt žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, iš viso priteisti 5735,83 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 4) iš ieškovo papildomai priteisti 1843,83 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme; 5) kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.130, 6.131 straipsnių, 6.134 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas. Atsakovas turėjo teisę atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir gautinas netesybas įskaičiuoti į ieškovui mokėtiną sumą už statybos rangos darbus. Atsakovas 2006 m. gegužės 9 d. pranešimu, kuris buvo siųstas registruotu laišku, pranešė ieškovui, kad įskaito 25 574 Lt priešpriešinį reikalavimą; pranešimą faksu išsiuntė 2006 m. gegužės 10 d. Atsakovas 2006 m. gegužės 22 d. išrašė ieškovui 25 574 Lt sąskaitą–faktūrą, nes nebuvo reaguota į ankstesnes pretenzijas ir pranešimus.

CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Šio draudimo taikymui reikšminga, kad įvyko pirmiau – ar buvo atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, ar buvo iškelta civilinė byla. Šiuo atveju atsakovas priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atliko iki civilinės bylos iškėlimo. Civilinė byla buvo iškelta tik 2006 m. birželio 1 d., t. y. po atsakovo atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Remiantis CK 6.131 straipsnio 1 dalimi, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, o remiantis kasacinio teismo praktika, įskaitymas yra vienašalis sandoris.

Ši byla jau buvo nagrinėta kasaciniame teisme, kuris nurodė, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis). Kasaciniam teismui nekilo abejonių, kad kai po vieno šalies atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo kita šalis iškelia civilinę bylą, tai nedaro įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, negaliojančio ab initio. Teismai neatsižvelgė į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatas ir sprendė, kad įskaitymo pagrįstumo aiškinimasis reiškia įskaitymo negaliojimą ab initio.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo priešpriešiniai reikalavimai nebuvo apibrėžti. Atsakovo reikalavimai buvo aiškiai apibrėžti tiek suma – 25 574 Lt, tiek pagrindu – netesybų dydžiu ir laikotarpiu, už kurį skaičiuojamos netesybos.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas, atlikdamas 25 574 Lt priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nepagrįstai apskaičiavo ir delspinigius (23 104 Lt), ir negautas pajamas (2470 Lt) už tą patį laikotarpį. Jeigu atsakovas ir buvo apskaičiavęs ir netesybas, ir nuostolius, tai nebuvo kliūčių sumažinti kurią nors sumą.

2. Atsakovas kasaciniu skundu prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis buvo atmesti atsakovo priešieškinis dėl 105 698,58 Lt nuostolių už septyniasdešimt devynias dienas priteisimo už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. gegužės 16 d. įskaitytinai, taip pat už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2007 m. liepos 4 d. įskaitytinai.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimą priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. gegužės 17 d., padarė nepagrįstą išvadą, kad, nepaisant to, jog ieškovas vėlavo atlikti darbus, objekte dirbo kiti statybininkai, t. y. kad ieškovo vėlavimas atlikti darbus neturėjo įtakos kitų rangovų darbui. Ieškovui nepagaminus ir nesumontavus pastato metalinio karkaso, objektyviai nebuvo galima atlikti kitų statybos darbų – įrengti pastato sienų, stogo dangos, komunikacijų, atlikti apdailos, elektros instaliavimo, apšildymo, komunikacijų įrengimo ir kitų darbų. Tai reiškia, kad ta aplinkybė, jog ieškovas vėlavo atlikti darbus, turėjo tiesioginę įtaką objekto atidarymo momentui ir yra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovo patirta žala. Statybos žurnale nurodyti mūro griovimo, sienų tinkavimo, glaistymo, plytelių klojimo ir kiti susiję darbai 2006 m. kovo 20 d. – 2006 m. gegužės 17 d. ir vėliau buvo atliekami ne toje pastato dalyje, kurioje metalinių konstrukcijų ir karkaso montavimo darbus pagal rangos sutartį turėjo atlikti ieškovas.

Šalys rangos sutartyje darbų pabaigą susiejo su dviem aplinkybių grupėmis: 1) darbų pabaiga ir jų priėmimu; 2) būtinų dokumentų pateikimu. Metalinių konstrukcijų suvirinimo siūlių darbų kokybės laboratorinių patikrinimų išvados yra būtinos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01.2002,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 15, 16 punktų ir 3 priedo 14 punkto nuostatas. Taigi ieškovas ne tik turėjo laiku ir tinkamai atlikti darbus, bet ir pateikti atsakovui Metalinių konstrukcijų suvirinimo siūlių kokybės laboratorinių patikrinimų išvadas. Tokių dokumentų nei iki 2007 m. liepos 5 d., nei vėliau ieškovas nepateikė. Atsakovas, vadovaudamasis dispozicijos teise, nuostolių atlyginimo terminą skaičiavo nuo 2007 m. birželio 14 d., kai buvo atlikta suvirinimo siūlių patikra ir paaiškėjo, kad ieškovas ne tik neperdavė atsakovui būtinų dokumentų, bet ir kad atliko metalo suvirinimo darbus netinkamai.

3. Teismų procesiniai sprendimai yra prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas netesybas, tuo pačiu pripažino, kad ieškovas netinkamai vykdė prievolę, t. y. pažeidė rangos sutartyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą, tačiau kitoje sprendimo dalyje pasisakydamas dėl tų pačių faktinių aplinkybių – kad ieškovas praleido prievolės įvykdymo terminą, konstatavo, kad nuostoliai atsakovui neturi būti atlyginti. Negali būti taip, kad teismas tuo pačiu metu konstatuoja, jog skolininkas pažeidė prievolę, ir priteisia netesybas, ir konstatuoja, kad kreditorius neturi teisės į nuostolių atlyginimą.

IV. Atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, dėl kurios teikiamas kasacinis skundas, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti kasacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Ekspertizės akte nurodytas vidutinis pelnas yra objektyvus skaičius, kuris buvo apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., buvo įvertintas ir prekybos sezoniškumas, ir įvairūs kiti veiksniai, galėję turėti įtakos vienos dienos pelno skaičiavimui. Ieškovas nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad eksperto išvada dėl 1355,11 Lt vienos dienos vidutinio pelno yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo atsikirtimų pagrįstumo. 2009 m. vasario 17 d. ekspertizės aktas atitinka CPK 216 straipsnio reikalavimus, yra aiškus, išsamiai motyvuotas.

2. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo negautų pajamų ir ieškovo padarytų rangos sutarties pažeidimų nebuvimo. Kadangi ieškovas neperdavė atsakovui Metalinių konstrukcijų suvirinimo siūlių darbų kokybės laboratorinių patikrinimų išvadų, tai atsakovas neturėjo galimybės įrengti patalpas ir jas priduoti valstybinei komisijai. Jei ieškovas nebūtų vėlavęs atlikti darbus pagal rangos sutartį, taip pat jeigu darbus būtų atlikęs tinkamai, atsakovas būtų galėjęs atidaryti prekybos centro priestatą anksčiau. Ieškovui nepagaminus ir nesumontavus metalinio karkaso, objektyviai nebuvo galima atlikti kitų statybos darbų. Tai reiškia, kad ta aplinkybė, jog ieškovas vėlavo atlikti darbus, turėjo tiesioginę įtaką objekto atidarymo momentui ir turi priežastinį ryšį su atsakovo patirta žala.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Dėl atsakovo negauto pelno ieškovas išdėstė argumentus savo kasaciniams skunde.

2. Apie delspinigių ir nuostolių vienašalį įskaitymą iki paskutinio darbų priėmimo akto ir jo papildymo pasirašymo 2006 m. gegužės 17 d. nebuvo nė kalbos, nes akte aiškiai nurodyta, kad šalys dėl to nesusitarė. Šis rašytinis įrodymas įrodo, kad vienašalio įskaitymo versija atsirado po civilinės bylos iškėlimo. Atsakovo 2006 m. gegužės 22 d. sąskaita dėl 25 574 Lt nuostolių apmokėjimo ieškovui buvo pateikta apmokėti pagal pretenziją, o ne dėl įskaitymo, nes lydraštyje nėra nuorodos nė į vieną iš anksčiau atsakovo siųstų pranešimų apie vienašalį įskaitymą. Atsakovas neįrodė, kad atliko vienašalį nuostolių įskaitymą iki civilinės bylos iškėlimo, teismai pagrįstai nepripažino atsakovui teisės įskaityti 25 574 Lt nuostolių į 25 574 Lt skolą ieškovui.

3. Ieškovas sutinka, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui priteisti nuostoliai būtų sumažinti 1794 Lt suma.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Abi bylos šalys, įgyvendindamos CPK 342 straipsnyje įtvirtintą kasacinio proceso iniciatyvos teisę, padavė pagal atitinkamą struktūrą surašytus kasacinius skundus. Tačiau kolegija, pateikdama savo argumentus dėl kasacinių skundų, nėra suvaržyta jų struktūros, todėl apibendrintus argumentus dėl abiejų kasacinių skundų nutartyje pateikia priklausomai nuo jų svarbos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui.

Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme specifika yra ta, kad kasacinis teismas apskųstus žemesniųjų instancijų teismų sprendimus ir (ar) nutartis patikrina teisės taikymo aspektu. Taigi, vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas vadovaujasi bylą išnagrinėjusių žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis ir pats nenustatinėja bylos faktinių aplinkybių. Savo ruožtu bylos faktinės aplinkybės yra materialiosios teisės normų taikymo pagrindas, todėl kasacinis teismas, aiškindamasis, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, gali analizuoti fakto klausimus įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektu.

Dėl to, kas pirmiau nurodyta, kolegija pirmiausiai pasisako dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo bei, įvertinant bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme specifiką, dėl įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo santykiams, atsirandantiems vykdant statybos rangos sutartį.

Dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo

Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Linkmenų statyba“ v. UAB „Vilniaus vandenys”, bylos Nr. 3K-3-538/2004; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Baltijos monitoringo centras v. UAB „Vilniaus altas“, bylos Nr. 3K-3-540/2010).

Tačiau įstatyme nustatyti atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas. Vienas iš tokių konkrečių atvejų, aktualus nagrinėjamoje byloje, – tai CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Ši norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2011 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-7/2011). Civilinės bylos iškėlimu laikomas ieškinio priėmimas teisėjo rezoliucija (CPK 137 straipsnis 1 dalis), tai atitinkamai reiškia, kad tarp suinteresuotų asmenų jau yra kilęs ginčas, kuris per reikalavimų įskaitymo institutą eliminuoja galimybę atlikti įskaitymą vienos prievolės šalies pareiškimu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo konstatavimui reikalingi juridiniai faktai. Rangovas (ieškovas) iki 2006 m. sausio 19 d. statybos rangos sutartyje nustatyto termino – 2006 m. kovo 19 d., neatliko užsakovo (atsakovo) naudai sutartyje numatytų darbų, todėl kyla sutartį pažeidusios šalies atsakomybė pagal sutarties sąlygas, konkrečiai – pagal sutarties 9.2 punktą. Įskaitomi reikalavimai yra aiškūs ir apibrėžti, juos, minėta, lemia sutarties 9.2 punkte šalių sutartos atsakomybės už sutarties termino pažeidimą sąlygos. Sutarties termino, kuris yra esminė sutarties sąlyga, pažeidimą bylą nagrinėję teismai nustatė, sutarties įvykdymo praleidimo fakto, beje, neneigia ir ieškovas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą užsakovas (atsakovas) pranešė rangovui (ieškovui) 2006 m. gegužės 9 d. registruotu laišku bei pakartojo 2006 m. gegužės 10 d. faksu, pranešime nurodydamas įskaitymo pagrindą, t.y. statybos rangos sutarties įvykdymo termino pažeidimą, už kurį, minėta, nustatyta atsakomybė sutarties 9.2 punkte. Civilinė byla pagal ieškovo reikalavimą atsakovui iškelta 2006 m. birželio 19 d., o pranešimą apie įskaitymą, minėta, atsakovas atliko 2006 m. gegužės 9 d. ir pakartojo 2006 m gegužės 10 d., kada įskaitymo draudimas pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą dar negaliojo. Esant nustatytoms aplinkybėms bylą nagrinėję teismai be pagrindo sprendė, kad atsakovo atlikto įskaitymo metu galiojo draudimas įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, nes įskaitymo atlikimo metu tarp šalių dar nebuvo kilęs teisminis ginčas dėl įskaitymo pagrįstumo ir dydžio. Nurodytais argumentais kolegija konstatuoja, kad buvo teisinis pagrindas įskaityti atsakovo nurodomus 25 574 Lt, atitinkamai nepripažįstant ieškovo šios sumos reikalavimo pagrįstumo.

Dėl užsakovo (atsakovo) negautų pajamų konstatavus sutarties pažeidimo faktą

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, byla Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-62/2008).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pagal statybos rangos sutarties 4.3 punkto reikalavimus darbai buvo baigti 2007 rugpjūčio 31d., ir pripažinęs, kad už laikotarpį, kada buvo šalinami ieškovo atliktų darbų trūkumai, atsiradę dėl netinkamai atliktų kolonų suvirinimo darbų, t.y. nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. (58 dienos), atsakovas turi teisę į netiesioginių nuostolių – negautų pajamų – atlyginimą, priteisė atsakovui iš ieškovo 78 590 Lt nuostoliams atlyginti. Tačiau kolegija konstatuoja, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovo priešieškinio patenkinimo iš dalies yra nepagrįsta. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinti šalių sudarytos sutarties vykdymo principai, sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo laikymosi svarbą ir pareigą vykdant sutartis ir šio principo privalomumą abiems šalims yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“ ir J. B., bylos Nr. 3K-3-530/2007; kt.). Pagal bylos aplinkybes yra pagrindas pripažinti, kad pats atsakovas tinkamai nevykdė pirmiau nurodytoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų. Nustatyta, kad jau 2006 m. birželio 30 d. pateikdamas ieškovui pretenziją atsakovas akcentavo tinkamo darbų atlikimo pagal sutartį problemas, konkrečiai – dėl suvirinimo darbų kokybės. Tačiau vėlesnės atsakovo pretenzijos ieškovui dėl suvirinimo darbų pareikštos po nepateisinamai ilgo delsimo - tik 2007 m. liepos 5 d., kada buvo pareikalauta ištaisyti netinkamai atliktų suvirinimo darbų trūkumus, kurie, minėta, atsakovui buvo žinomi jau 2006 m. birželio 30 d. Be to, pagal šalių statybos rangos sutartį, akivaizdu, kad ieškovas nebuvo generalinis rangovas, turintis sutartinę pareigą pateikti atsakovui baigtinį darbų rezultatą, t.y. pastatyti objektą, tinkamą naudoti pagal tiesioginę paskirtį – prekybinių plotų komercinei nuomai. Šalių sudarytos sutarties dalykas buvo pradiniai objekto sukūrimo darbai – metalinių konstrukcijų pagaminimo ir sumontavimo darbai (sutarties 1.1 punktas). Aplinkybė, kad ieškovas vėlavo atlikti pagal sutartį numatytus darbus, lėmė jo atsakomybę atsakovui taikant sutarties 9.2 punkto nuostatą – pripažįstant atsakovo teisę į 25 574 Lt įskaitymą, tačiau tai nelemia išvados ir atitinkamai nesuteikia atsakovui teisės į nuostolių negautų pajamų forma atlyginimą, kaip pripažino apeliacinės instancijos teismas. Byloje nustatyta, kad ieškovo vėluoti atlikti pagal sutartį darbai netrukdė atsakovui ūkio būdu vykdyti kitų statybos darbų statomame objekte, o nustačius, kad pats atsakovas nepateisinamai ilgai, pažeisdamas CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus sutarties vykdymo principus, delsė spręsti klausimus dėl ieškovo netinkamai atliktų suvirinimo darbų trūkumų pašalinimo, bei nepateikus įrodymų, kad būtent tik dėl ieškovo kaltės nepateisinamai ilgai buvo uždelsta priduoti objektą naudojimui pagal paskirtį, nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovas įrodė ieškovo kaltus veiksmus, kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiais padariniais bei negautų pajamų faktu ir dydžiu. Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-305/2007).

Byloje konstatuotas faktas, kad ieškovas netinkamai atliko siūlių suvirinimo darbus, trūkumai buvo pašalinti atsakovo sąskaita. Užsakovo teisę išreikalauti iš rangovo išlaidas darbų trūkumams ištaisyti įstatymas nustato, jeigu užsakovas pripažįsta, kad rangovas atliko darbą, kurį užsakovas turėjo omenyje, sutinka jį priimti ir sumokėti už jį, tačiau tas darbas turi trūkumų, kuriuos įmanoma pašalinti (CK 6.678, 6.680 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. UAB „Šiltas langas“, bylos Nr. 3K-3-374/2007). Objekto, kurio sukūrimo pradinius darbus atliko ieškovas, statybos darbai baigti, statinio pripažinimo naudoti 2007 m. rugsėjo 4 d. aktu statinys yra pripažinti tinkamu naudoti. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti atsakovui tiesiogines išlaidas, t. y. jo patirtas ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas – 21 437 Lt.

Kita vertus, kolegija papildomai pažymi, kad pagal statybos rangos sutartį, bendrai sutarties objekto kainai esant 152 000 Lt (sutarties 2.1 punktas), atsakovo 175 925 Lt (ši suma neapima 25 574 Lt, kurie įskaityti) priešieškinio reikalavimo, t. y. sumos, viršijančios sutarties kainą, patenkinimas reikštų, kad atsakovas savo lėšomis, naudodamas gamybinius ir intelektinius resursus, be jokio piniginio atlygio sukuria atsakovo naudai daiktinių teisių objektą – statinį, o toks esamos situacijos vertinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų bei paneigtų verslo prasmę, nes tai savarankiška veikla, paremta asmenine rizika, kurios tikslas – gauti pelną, panaudojant savo sugebėjimus, žinias, laiką, kitų žmonių pinigus ir darbą.

Nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama visiškai, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies, t. y naikintina sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovui buvo priteista 25 574 Lt, nes, minėta, dėl šios prievolės dalies buvo galimas reikalavimo įskaitymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas turėjo 16,62 Lt pašto išlaidų. Kasacinis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo valstybei priteista 6,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Papildomai valstybei iš ieškovo priteistina 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 16,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma valstybei priteistina iš atsakovo.

Kasatorius ieškovas sumokėjo 2358 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 1000 Lt advokatui už kasacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo kasacinį skundą surašymą. Patenkinus ieškovo kasacinį skundą, šio išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo. Kasatorius atsakovas sumokėjo 3653 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Iš dalies patenkinus atsakovo kasacinį skundą (apie 19 proc.), atsakovui iš ieškovo priteistina 694 Lt žyminio mokesčio. Įskaičius bylos šalių viena kitai mokėtinas sumas, ieškovui iš atsakovo priteistina 1664 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Kasacinis teismas turėjo 72,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. kovo 21 d. pažyma. Šias išlaidas proporcingai paskirsčius šalims, į valstybės biudžetą iš ieškovo priteistina 13,70 Lt, iš atsakovo – 58,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartį. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir priteista iš atsakovo UAB,,Šiaulių lyra“ ieškovui UAB,,Metaloidas“ 25 574 Lt įsiskolinimo už atliktus statybos darbus, 6 proc. metinių palūkanų nuo 2006 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 767,25 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1770 Lt už advokato darbą ir valstybei – 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitą Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB,,Metaloidas“ (įmonės kodas: 145376111) iš atsakovo UAB,,Šiaulių lyra“ (įmonės kodas: 144609363) 1664 (tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt keturis) Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 1000 (tūkstantį litų) Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB,,Metaloidas“ (įmonės kodas: 145376111) 23,70 (dvidešimt tris litus 70 ct) Lt, iš atsakovo UAB,,Šiaulių lyra“ (įmonės kodas: 144609363) – 75,13 Lt (septyniasdešimt penkis litus 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Janina Stripeikienė

Pranas Žeimys