G. L. pagal BK 64 str., 369 str., 368 str., 376 str., 374 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-888/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28760-2024-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. L. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 11 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 11 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis G. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl galutinės subendrintos bausmės ir: 1) taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnį ir visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą arba 2) sumažinti galutinę subendrintą bausmę ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba 3) perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui dėl bausmės paskyrimo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo – BK 54 straipsnio 3 dalies, 64 ir 75 straipsnių nuostatos ir padarytas esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimas, pasireiškęs neišsamiu bausmės individualizavimo kriterijų vertinimu ir nukrypimu nuo teismų praktikos.

Kasatoriaus nuomone, nors apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą apskaičiuojant neatliktos bausmės dalį pagal ankstesnį nuosprendį, BK 64 straipsnį pritaikė formaliai, neįvertindamas naujos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, taip pat to, kad nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, nuteistasis dirba, socialiai reintegruojasi. Bausmių subendrinimas turi atitikti teisingumo ir proporcingumo principus. Šiuo atveju prie daugiau nei dvejų metų likusios neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis paneigia individualizavimo principą ir sukuria situaciją, kai už mažareikšmę turtinę žalą (536,54 Eur) skiriama reali ilgalaikė izoliacija. Toks sprendimas neatitinka BK 54 straipsnio reikalavimų.

Pasak kasatoriaus, teismai atsisakė taikyti BK 75 straipsnį, motyvuodami ankstesniu teistumu. Tačiau šis baudžiamasis įstatymas nedraudžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimo recidyvo atveju. Būtina vertinti individualias resocializacijos galimybes, o ne remtis vien teistumų kiekiu. Kasatorius padarė nesunkias nusikalstamas veikas, padaryta žala nėra didelė, nustatytos lengvinančios aplinkybės, kaltė pripažinta, elgesys po veikos padarymo teigiamas. Teismai nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl šiuo atveju resoacializacija objektyviai negalima laisvėje. Realus beveik trejų metų laisvės atėmimas už 536,54 Eur žalą neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, bausmės tikslų, kurie 6iuo atveju galėtų būti pasiekti taikant dalinį bausmės vykdymo atidėjimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad bausmės griežtumo klausimas nėra kasacijos dalykas. Tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad teiginiai dėl netinkamo BK 54, 64 ir 75 straipsnių taikymo, nustatant pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalies dydį, pridėtiną prie likusios neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, ir sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, grindžiami tik subjektyvia kasatoriaus kritika dėl, jo nuomone, netinkamų šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo išvadų ir jie nėra siejami su konkrečiomis šio teismo padarytomis minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, o tik savu nustatytų aplinkybių interpretavimu. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Dėl šios priežasties kasacinis skundas negali būti priimtas, nes pats savaime bausmės švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas