Baudžiamoji byla Nr. 1-618-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14680-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.12.2.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 10 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei-Valaitei,
kaltinamajam A. K. ir jo gynėjai advokatei Irenai Malinauskienei,
asmeniui, kurį prašoma paskirti laiduotoju A. A.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. K. (toliau – ir A. K.) 2025 m. balandžio 27 d., apie 19.19 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Honda CR-V", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatyta daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, t. y. kai 2025 m. balandžio 27 d., 20.11 val. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.
Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. balandžio 26 d. šventė žmonos gimtadienį. Šventėje išgėrė dvi-tris šampano taures, miegoti nuėjo apie 3-4 val., kėlėsi apie 6 val., susitvarkė salę, pasiėmė dovanas ir, pasitikrinus neblaivumą alkotesteriu, grįžo namo. Tikrinantis neblaivumą, kaltinamasis įpūtė nulius. Grįžus namo, šeimoje įvyko konfliktas ir 2025 m. balandžio 27 d., apie 18 val. pasiėmė iš garažo viskio butelį ir išvyko į savo sodybą. Viskio butelis buvo beveik pilnas. Sodyba yra už kokių 15 km, nuvažiuoti užtrunka apie pusvalandį. Bevažiuodamas į sodybą, jau savo sodybos teritorijoje, iki namelio likus gal 50-100 m, atsisuko pasiimtą viskio butelį ir išgėrė. Butelį išgėrė per minutę. Koks buvo tikslas tokiu greičiu išgerti stipraus alkoholinio gėrimo, atsakyti negali. Alkoholį vartojo tik įsukęs į savo sodybos teritoriją, išgėrė beveik visą butelį, butelis buvo 0,5 l talpos. Po to sėdėjo dar mašinoje. Išgėręs vairavo gal apie 50-100 m savo sodybos teritorijoje. Butelį išmetė per mašinos stogą. Už poros minučių atvažiavo policija ir rado jį sėdintį mašinoje, vairuotojo pusėje. Kodėl jį sustabdė policija, nežino. Gali būti, kad vingiavo po kelią, nes buvo mažai miegojęs, gal paveikė konfliktinė situacija namuose, gal vaistų poveikis, nes naudoja vaistus. Važiuodamas link sodybos nematė paskui save važiuojančio policijos automobilio. Policiją pamatė tik kai jau buvo sustojęs ir sėdėjo mašinoj, kai policija privažiavo prie jo sustojusio. Kelyje vairuodamas automobilį negėrė. Kai jau nebuvo jokio transporto ir žmonių aplinkui, tada tik išgėrė. Su nustatytu neblaivumu sutinka, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Dirba vairuotoju, charakterizuojamas teigiamai. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 18 metų, per šį laiką nepadarė jokių nusikaltimų, yra baustas tik vieną kartą administracine tvarka. Asmuo, kurį prašo paskirti jo laiduotoju, jam daro teigiamą įtaką, kaltinamasis jo klauso, apie įvykusį įvykį jis jam pranešė kitą dieną. Su A. A. gyvena viename kieme, bendrauja ir kasdien susitinka. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, nes gydosi ligas ir netoleruoja alkoholio. Kaltinamojo žmona turi vairuotojo pažymėjimą. Kaltinamajam iki pensijos yra likę ne pilnai pora metų, jis nežino, ar jam netekus vairuotojo pažymėjimo, jį paliktų dirbti įmonėje. Transporto priemonė taip pat labai reikalinga tiek darbe, tiek namuose. Šiuo metu turi ir kitą automobilį, bet jis yra labai senas, priklauso žmonai.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas A. K. kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2025 m. balandžio 27 d., apie 18.30 val. jis sėdo į jam priklausantį automobilį,,Honda CR-V“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir išvyko į sodybą, dėl to, kad namuose susipyko su sutuoktine ir norėjo išvengti didesnių konfliktų. Jo sodyba yra (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) nutolusi apie 15 km. Važiuodamas alkoholio negėrė. Alkoholį pradėjo gerti, kai įsuko į savo sodybos keliuką, ir, būdamas išgėręs, jis pavažiavo apie 100 metrų. Gėrė degtinę, ją turėjo savo automobilyje. Kad paskui jį važiuoja policija, nematė, tik už pora minučių pamatė, kad už jo automobilio jo kieme jau stovi policijos pareigūnai. Pareigūnams prisipažino, kad yra išgėręs. Policijos pareigūnai jam davė pūsti, tačiau kiek jis įpūtė, nepamena. Tai pirmas kartas, kai automobilį vairuoja būdamas neblaivus. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, pažada, kad ateityje daugiau taip nepasikartos (b. l. 59).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės R. K. 2025 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 27 d. patruliuojant Alytaus rajone kartu su vyriausiuoju patruliu A. B., buvo gautas pranešimas, kad nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Honda“, džipas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Pranešėjai nurodė, kad asmuo važiuoja pro (duomenys neskelbtini) laukais. Pakeliui sutikus pranešėją šis parodė, kur tiksliai automobilis nuvažiavo. Jiems vejantis minėtą automobilį pastebėjo, kad automobilis pasuko į sodybą adresu: (duomenys neskelbtini) ir jiems privažiavus iš paskos, automobilis sustojo. Iš minėto automobilio, pro vairuotojo pusės dureles išlipo automobilio vairuotojas A. K., kuris prisipažino vairavęs automobilį. Asmuo akivaizdžiai buvo neblaivus, šlitinėjo, kalbėjo nerišliai. Asmuo paaiškino, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) į kaimą susipykęs su žmona. Automobilyje vairuotojas buvo vienas, daugiau kitų asmenų nebuvo. 2025 m. balandžio 27 d., 19.47 val. patikrinus vairuotojo neblaivumą alkoholio matuokliu ALCOTEST 7510 ARJK-0094, patikros sertifikato Nr. 2265623, pirmuoju pūtimu vairuotojas įpūtė 2,22 promilės. Tuo pačiu alkotesteriu patikrinus neblaivumą 20.11 val., antruoju pūtimu vairuotojas įpūtė 2,08 promilės (b. l. 1).
Apžiūros protokolu su nuotraukomis 2025 m. balandžio 27 d. apžiūrėta įvykio vieta. Važiuojant keliu Nr. 220 nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pasukama į (duomenys neskelbtini), važiuojama tiesiai, privažiuojama (duomenys neskelbtini) ir važiuojant toliau, kaimo pabaigoje matomas kelių išsišakojimas, tačiau sankryžą pravažiavus tiesiai, važiuojama lauko keliu. Važiuojant minėtu keliu be dangos, privažiuojama (duomenys neskelbtini), kur ties antruoju namu pasukama į dešinę į sodybos kiemą. Kieme matomas stovintis pilkos spalvos automobilis „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekiu į gyvenamojo namo pusę. Matomas pravertas automobilio bagažinės dangtis ir atidarytos vairuotojo pusės priekinės durelės (b. l. 5-15).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. K. pirmo tikrinimo metu 2025 m. balandžio 27 d. 19.47 val. nustatytas 2,22 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 2025 m. balandžio 27 d. 20.11 val. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo nurodė, kad alkoholio vartojo prieš 2 valandas. Su nustatyti neblaivumu asmuo sutiko (b. l. 20).
Policijos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. balandžio 27 d., 19 val. 17 min., 19 val. 22 min. buvo gauti pranešimai dėl galimai neblaivaus vairuotojo. Pranešėjas nurodė, kad galimai neblaivus vairuotojas nuvažiavo laukais (b. l. 27).
Iš AB „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos apie kelių transporto priemones nustatyta, kad automobilio "Honda CR-V" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas yra A. K. (b. l. 29).
VšĮ „Emprekis“ 2025 m. balandžio mėnesio duomenimis, automobilio Honda CR-V 2013 m. vertė yra 10 900 Eur su PVM (b. l. 30).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismo vertinimu, kaltinamojo A. K. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal požymį – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad 2025 m. balandžio 27 d., įvykus konfliktui su žmona ir tam, kad išvengti didesnės konfliktinės situacijos, pasiėmė iš garažo butelį viskio, sėdo į automobilį ir išvažiavo į sodybą. Bevažiuodamas į sodybą, jau savo sodybos teritorijoje, iki pačio namelio likus gal 50-100 metrų, atsisuko pasiimtą butelį ir išgėrė. Važiavo savo sodybos teritorijoje. Už poros minučių atvažiavo policija ir rado jį sėdintį mašinoje, vairuotojo pusėje. Tokie kaltinamojo A. K. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir policijos pareigūnų tarybinių pranešimų duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, policijos informacinės sistemos duomenys, apžiūros protokolas. Alkoholio matuokliu vairuotojui buvo nustatytas 2,08 promilės neblaivumas, su nustatytu neblaivumu A. K. sutiko. Šie rodmenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) užfiksuoti ir neblaivumo nustatymo akte. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis A. K. ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų atliktų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme gauti kaltinamojo A. K. ir laiduotojo A. A. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį A. A. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Kaip galimas laiduotojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. A. patvirtino prašyme nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad su A. K. yra labai seniai pažįstami. Apie 15 metų gyvena vienoje namų valdoje. Kaltinamasis jam labai daug padeda, kadangi jo amžius solidus, kartais nuveža į ligoninę. Sugyvena kaip tėvas su sūnum, kadangi A. A. sūnus su kaltinamuoju yra panašaus amžiaus. A. A. teigimu, kaltinamasis yra tvarkingas, užauginęs šeimą, tris vaikus, visą amžių sunkiai dirba, dabar vienoje darbovietėje dirba jau 15 metų sunkvežimio vairuotoju. Savo darbe kaltinamasis yra gerbiamas. A. A. kaltinamojo namuose niekuomet nematė išgertuvių. Kaltinamajam šiuo metu tikrai yra labai sunku. Paskutiniai metai iki pensijos. Jis dirba vairuotoju, jeigu darbo neteks, tai sunku ir darbovietei, ir jam pačiam. Tokiam amžiuje kitą darbą rasti (duomenys neskelbtini) yra sunku. Jis tikrai laiduoja, kad kaltinamasis daugiau to nepadarys ir garbingai užbaigs savo darbo ir vairuotojo karjerą. Prašė kaltinamajam padėti ir skirti kiek galima švelnesnę bausmę, palikti jam vairuotojo pažymėjimą. Įvykis atsitiko ne kelyje, bet pačioje sodyboje. Pats laiduotojas kaltinamojo elgesį vertina labai blogai. Tai yra vienkartinis, kvailas ir neapgalvotas atvejis.
BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.
Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. A. K. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedęs, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjo. Visa tai rodo asmens siekį gyventi pagal visuomenėje priimtinas teisės aktais nustatytas elgesio taisykles, jų laikytis ir gerbti valstybėje galiojančius teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta aukščiau, teismas nustatė vieną A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo elgesį vertino kritiškai, labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, suprato veikos pavojingumą. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, jog A. K. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė neatleisti kaltinamojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorės teigimu, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikaltimų ateityje, be to, kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje surinktai medžiagai, dėl ko negalima teigti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Sutikti su šiais prokurorės argumentais teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina, kad kaltinimas A. K. pareikštas dėl to, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Šiais aplinkybes kaltinamasis pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nors prokurorė nurodo, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis neblaivus vairavo ilgesnį atstumą, tačiau toks kaltinimas jam nebuvo pareikštas. Abejoti A. K. nuoširdžiu gailesčiu padarius nusikalstamą veiką, taip pat nėra. Kaltinamasis ne kartą nurodė dėl padarytos nusikalstamos veikos besigailintis, kritiškai vertinantis savo elgesį.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.
Laiduotoju siekiantis būti A. A. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Laiduotojas yra kaltinamojo kaimynas, gyvena kartu su kaltinamuoju viename kieme 15 metų. Laiduotojui žinomas kaltinamojo asmeninis gyvenimas, jie kiekvieną dieną bendrauja ir artimai pasikalba, todėl mano, kad gali teigiamai paveikti kaltinamąjį ir daryti jam teigiamą įtaką. Turi galimybę kontroliuoti kaltinamojo kasdieninį elgesį, faktiškai visą laivą kaltinamojo laiką po darbo jie praleidžia kartu ir jokių nesusipratimų nebūna. Kartu tvarko prie namo aplinką, sutrikus sveikatai, vienas kitam padeda nuvykti pas specialistus. Laiduotojo teigimu A. K. yra paklusnus, ramaus būdo ir laiduotojas juo pasitiki, žino jo charakterį, jis yra nuoširdus ir atviras. Šiuo metu kaltinamasis labai išgyvena dėl nusikalstamos veikos, kurią padarė, jie dažnai kalbasi apie šį įvykį. Laiduotojas aiškina jam, kokią žalą daro alkoholio vartojimas, kokį pavojų kelia jam ir kitiems eismo dalyviams alkoholio pavartojimas ir sėdimas prie vairo. Kaltinamasis nurodė, kad jo kaimynas A. A. yra vyresnio amžiaus ir jam jis yra autoritetas, tarp jų nėra jokių paslapčių. Jie kartu spendžia bet kokias gyvenimiškas problemas. Visos šios aplinkybės, leidžia teismui pagrįstai teigti, kad A. A. yra ne tik artimas kaltininkui, bet ir vertas teismo pasitikėjimo, turintis gyvenimiškos patirties ir galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant A. A. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Atsižvelgus ne tik į pirmiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojo asmenybę, nustatytinas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių yra uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad A. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis, vairavo automobilį esant nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, nerišliam kalbėjimui, nekoordinuotiems judesiams, policijos pareigūnams tikrinimo metu pirmuoju testavimu nustačius 2,22 promilės etilo alkoholio koncentraciją, o antru tikrinimu – 2,08 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Taigi, kaltinamasis A. K. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtinas.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, įvertinęs tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis neblaivumas, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, teismas sprendžia A. K. skirti uždraudimą naudotis minėta teise 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo atimta galimybė naudotis šia teise – nuo 2025 m. balandžio 28 d. (b. l. 63–64).
Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėje ir asmeninėje veikloje, nepaneigia būtinybės jo atžvilgiu taikyti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai, nes, kaip minėta, A. K., būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas, sąmoningai elgėsi neatsakingai. Kartu pažymėtina, kad už panašaus pobūdžio, tačiau mažesnio pavojingumo teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. už transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmuo, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę reguliuojantys teisės aktai turi būti vertinami sistemiškai, ir, nesant išskirtinių aplinkybių, už nusikaltimus skirti švelnesnes poveikio priemones, nei skiriamos už administracinius nusižengimus, nėra pagrindo. Taigi, dar labiau sumažinti ir skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą ar jos apskritai neskirti šiuo atveju nėra pagrindo.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).
Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu teismas vertina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
AB „Regitra“ duomenimis, automobilis „Honda“, kurį įvykio metu vairavo kaltinamasis A. K., nuosavybės teise priklauso jam. Taigi, A. K. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą. Įvertinus veikos padarymo aplinkybes, turto vertę, kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nėra skiriama bausmė, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė, kuri nėra akivaizdžiai neproporcinga. Ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose), nevaržys asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl automobilis konfiskuotinas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Nors kaltinamojo gynėja prašė nekonfiskuoti paties automobilio, o tik jo vertę, tačiau pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 5 dalį teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Be to, teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, o turto vertės išieškojimo taikymas tais atvejais, kai galimas paties turto konfiskavimas, yra išimtinis ir pirmiausia turi būti svarstoma būtent turto konfiskavimo galimybė. Šiuo gi atveju spręstina, jog nagrinėjamu atveju priežasčių nukrypti nuo bendros taisyklės nenustatyta, todėl turi būti konfiskuota A. K. vairuota transporto priemonė.
Neprieštarautina tam, kad automobilio konfiskavimas kaltinamajam ir jo šeimai sukels tam tikrą diskomfortą bei buityje kilsiančias problemas. Kita vertus, nesunkų nusikaltimą padaręs A. K. prieš sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, turėjo suvokti ir numatyti visas dėl tokio elgesio galinčias kilti neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, dėl savo ypatingai neatsakingo ir nusikalstamo elgesio kaltinamasis privalo prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes tiek jam, tiek jo šeimai. Be to, visos nurodytos aplinkybės egzistavo ir nusikaltimo padarymo metu, tačiau A. K. nuo nusikaltimo padarymo nesulaikė. Taigi pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina.
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.
Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (iki 2025 m. spalio 29 d.) apribota A. K. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31–32). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas A. K. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – du vokai su dviem kompaktiniais diskais, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoju paskirti A. A., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. balandžio 28 d.
Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. K. atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti A. K. priklausantį automobilį „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą automobiliui „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo, o ją įvykdžius, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- automobilį „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, 2025 m. balandžio 30 d. nutarimu grąžintus saugoti A. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;
- 2 vnt. kompaktinių diskų, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:
1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
