E. V. pagal BK 168 str., 167 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-109-489/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09345-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.10.4; 1.1.6.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. gynėjo advokato Pauliaus Vinklerio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalies, kuria E. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 168 straipsnio 1 dalį 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. B. iš E. V. priteistas 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir penki procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio dalis, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalis dėl E. V. nuteisimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. V. pagal BK 168 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad be asmens sutikimo pasinaudojo informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimą, kai tą informaciją jis surinko darydamas BK 167 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką, tokiomis aplinkybėmis: jis, būdamas gydytojas kraujagyslių chirurgas ir dėl savo tarnybos turėdamas leidimą dirbti su ligoninės informacinėje sistemoje esančia elektronine ligos istorija (toliau – ir ELI), Elektronine sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacine sistema (toliau – ir ESPBI IS), savo darbo vietoje, prisijungdamas prie minėtų sistemų, suvesdamas jam priskirtus naudotojo duomenis, 2023 m. kovo 2 d. nuo 15.17 val. iki 16.21 val. neteisėtai, be A. B. sutikimo, pažeisdamas ligoninės direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. V-1.6-147 11 punktą, kuriame nustatyta, kad darbuotojai susipažinti su konfidencialia informacija turi teisę tik tiek, kiek ji yra būtina vykdant darbo funkcijas, rinko informaciją apie privatų A. B. gyvenimą, tai yra be teisėto pagrindo susipažino su dvylika elektroninių jos sveikatos dokumentų ESPBI IS: su šešiais ambulatorinio apsilankymo aprašymais apie pacientei 2020 m. gruodžio 22 d., 2021 m. vasario 24 d., 2021 m. kovo 1 d., 2021 m. kovo 25 d., 2021 m. balandžio 1 d., 2022 m. sausio 6 d. suteiktą planinę pagalbą; trimis medicinos dokumentų išrašais (siuntimais) apie pacientei 2021 m. vasario 24 d., 2021 m. kovo 1 d. (du dokumentai) skirtą siuntimą; vienu laboratorinio tyrimo rezultatų (duomenų) protokolu apie pacientei 2021 m. balandžio 22 d. paimtą laboratorinį ėminį; vienu vakcinacijos įrašu; viena vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma, bei 2023 m. vasario 27 d. 19.01 val., 19.20 val. ir 2023 m. kovo 2 d. 14.04 val. be teisėto pagrindo susipažino su elektronine pacientės A. B. ligos istorija ELI informacinėje sistemoje apie ankstesnius pacientės apsilankymus ligoninėje. Šia neteisėtai surinkta informacija jis be A. B. sutikimo pasinaudojo 2023 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, reikšdamas procesinį prašymą išreikalauti A. B. sveikatos duomenis, siekdamas sau palankaus teismo sprendimo.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo E. V. gynėjas advokatas P. Vinkleris prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria E. V. nuteistas pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalis dėl E. V. nuteisimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį palikta nepakeista, ir nuteistąjį išteisinti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 168 straipsnio 1 dalis. Abiejų instancijų teismai E. V. nuteisė už konstitucinių teisių realizavimą, t. y. už prašymo pateikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje ir minimalų šio prašymo pagrindimą. Teismai ignoravo, kad tokie E. V. veiksmai yra teisės į teisingą teismą sudėtinė dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje garantuojama Lietuvos Respublikos piliečio teisė į teisingą teismą. Šios bazinės normos yra realizuojamos atitinkamuose civilinio proceso teisės principuose ir normose. Už teisėtą pasinaudojimą šiomis teisėmis asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

2.2. Asmens nuteisimas už tai, kad jis teismo posėdyje pateikė prašymą išreikalauti kito asmens sveikatos duomenis ir išdėstė tokio savo prašymo teisme minimalų pagrindimą, taip pat yra nesuderinamas su baudžiamosios teisės kaip paskutinės priemonės (lot. ultima ratio) principu. Nagrinėjamoje byloje teismai nepagrindė, kodėl nepakankamas švelnesnės atsakomybės rūšių taikymas.

2.3. Civilinėje byloje, jei E. V. būtų įvykdęs arba bandęs atlikti nusikalstamą veiką, teisėjas turėjo pakankamai priemonių tokiai nusikalstamai veikai užkardyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Jokia nuobauda civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzgyMi0xMTc2LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-3822-1176/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-3822-1176/2023">e2-3822-1176/2023</a> E. V. nebuvo taikyta, A. B. neprašė jų taikyti, jų netaikė ir teismas savo iniciatyva, prašymas civilinėje byloje nebuvo vertinamas kaip neteisėtas. Be to, bylos medžiaga nebuvo pripažinta nevieša nei teismo iniciatyva, nei to prašė A. B.. E. V. prašymas išreikalauti tam tikrus A. B. asmens sveikatos duomenis parodo, kad tam tikros ribotos (minimalios) informacijos apie silpną A. B. sveikatos būklę pateikimas buvo būtinas prašymui pagrįsti, t. y. jis siekė tik pateikti prašymą civilinėje byloje. Jo veiksmuose nebuvo tyčios panaudoti A. B. asmens sveikatos duomenis daugiau, nei reikėjo prašymui civilinėje byloje pateikti.

2.4. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad E. V. rinko duomenis iš informacinės sistemos ELI, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių konkrečių medicinos dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, ar juos E. V. panaudojo 2023 m. kovo 29 d. parengiamajame teismo posėdyje. Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės (toliau – RVUL) rašto matyti, kada E. V. peržiūrėjo A. B. ligos istoriją. Tačiau, nesurinkus jokių konkrečių peržiūrėtų medicinos dokumentų arba duomenų apie juos, negalima teigti, kad E. V. tuos duomenis ir panaudojo minėtame teismo parengiamajame posėdyje. Visiškai neaišku, kokie konkretūs A. B. sveikatos duomenys buvo sistemoje ELI. Taigi E. V. yra nuteistas vadovaujantis neinformatyviu VšĮ RVUL lydraščiu be priedų (be įrodymų). Byloje taip pat liko nepašalintų abejonių, kurios gynybai liko po liudytojos R. S. apklausos, ši apklausiama parodė, kad, kiek pamena, A. B. duomenų sistemoje ELI nebuvo.

2.5. Byloje nustatyta, kokie medicinos dokumentai buvo atidaryti sistemoje ESPBI IS. Tačiau nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad E. V. parengiamajame teismo posėdyje panaudojo iš šios sistemos surinktus duomenis apie A. B. nustatytas diagnozes ar siuntimų turinį. E. V. parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad A. B. jam skųsdavosi ir (duomenys neskelbtini), ir įvairiomis kitomis sveikatos problemomis, kad ji jam nurodė, jog jos vyras serga (duomenys neskelbtini), todėl prašė išreikalauti sveikatos duomenis. Tačiau jis byloje nepateikė nei medicinos dokumentų, nei juose nurodytos medicininės informacijos. E. V. apie (duomenys neskelbtini) ligą užsiminė labai aptakiai, labai apibendrinta forma, todėl tai negali būti laikoma panaudojimu BK 168 straipsnio 1 dalies prasme.

2.6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė E. V. logiškus paaiškinimus, kad jis, būdamas medicinos srities profesionalas, apie A. B. kaip jo advokatės byloje dėl jo dukters gyvenamosios vietos nustatymo sveikatos sutrikimus žinojo iš jos pačios. Apeliacinės instancijos teismo pasvarstymai apie įrodymą, esantį 3 t., b. l. 169, yra neteisingi. Byloje esanti žinutė patvirtina, kad A. B. apie savo sveikatos problemas informuodavo klientą E. V.. Įvertinus teisinės pagalbos sutarties su advokatų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ galiojimo laikotarpį (2021 m. vasario 19 d. – 2021 m. balandžio 30 d.), matyti, kad A. B. šios sutarties galiojimo metu nuolat sirgo, o 2023 m. kovo 25–26 d. jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Visiškai logiška galvoti, kad A. B., kaip nurodė 2023 m. kovo 29 d. teismo posėdyje E. V., negalėjo jo ginti dėl sveikatos būklės. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad E. V. apie A. B. kai kuriuos sveikatos sutrikimus užsiminė labai apibendrinta forma, galima teigti, jog teismai pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. O tarp E. V. atliktos A. B. sveikatos dokumentų peržiūros ir nusikalstamos veikos nėra būtinojo priežastinio ryšio, nes teismai neįstengė paneigti to, kad apie pagrindines A. B. sveikatos problemas teisinės pagalbos sutarties galiojimo laikotarpiu jis žinojo iš jos pačios.

2.7. Bylą nagrinėję teismai ignoravo tai, kad E. V. prie sistemos jungėsi suvesdamas asmens kodą. Nuteistasis tvirtino, kad jis jungėsi pagal paciento kodą, o A. B. teigė, jog jis galėjo jungtis ir suradęs jos vardą ir pavardę. Apklausiamas VĮ Registrų centro specialistas atsakė, jog patikimai nustatyti, kokiu būdu buvo jungtasi, iš tiesų nėra galimybės. Todėl teismai nepašalino abejonių, kad E. V. prie A. B. duomenų prisijungė per klaidą, neturėdamas tyčios tai padaryti, nes iš tiesų norėjo prisijungti prie savo bendraklasės (taip pat savo pacientės), kurios pavardė yra „B.“, duomenų. Jo užrašų knygutėje šalia pavardės šaknies „B.“ buvo nurodytas A. B. asmens kodas. Byloje nebuvo patikimai nustatyta, kokiu būdu jis jungėsi prie ESPBI IS, todėl liko nepašalintos abejonės, jog E. V. jungėsi pagal paciento asmens kodą, o tokiu atveju klaida iš tiesų yra galima. Teismų sprendimais nepagrįstai konstatuota, kad gydytojas E. V. savo veiksmais padarė patį jautriausią privataus gyvenimo pažeidimą.

2.8. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą. Ši teisė apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Tačiau kartu jis pažymėjo ir tai, kad ne visos ir ne bet kokios su asmeniu susijusios informacijos rinkimas gali būti vertinamas kaip asmens privatumo pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLTY1NC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252-654/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252-654/2023">2K-252-654/2023</a>). Pagal formuojamą teismų praktiką, informacijos rinkimo neteisėtumas, kaip BK 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymis, baudžiamąja prasme negali būti siejamas su bet kokio pobūdžio informacijos apie asmenį rinkimu, bet kokiais jos rinkimo būdais, nevertinant konkrečiai renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės, surinktos informacijos kiekio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC00ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84-489/2018">2K-7-84-489/2018</a>). Šie argumentai taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad E. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, su kokio pobūdžio A. B. ligomis neteisėtai jis susipažino.

2.9. Baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, todėl, šios rūšies atsakomybei esant ne vienintelei poveikio priemonei teisės pažeidėjui galimų pritaikyti atsakomybės formų sistemoje, svarbu nustatyti, ar konkreti kaltininko veika išties pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Šiuo aspektu, net jei E. V., galvodamas, kad jungiasi prie savo pacientės B. duomenų, t. y. neturėdamas tyčios, atidarė A. B. riboto laikotarpio tam tikrus sveikatos duomenis, šie duomenys nėra tokie sveikatos duomenys, kurių atskleidimas galėtų kaip nors pakenkti. Tokios pasekmės būtų galėjusios atsirasti, jei A. B. būtų sirgusi sunkiomis ligomis ir neturintis teisės su tokiais duomenimis susipažinti asmuo tai sužinojo ir (arba) paskleidė tokią informaciją. Visiškai suprantama, kad tokiais atvejais žmogui gali būti nemalonu ir jam pakenkta, nes apie šias ligas sužinojo kitas asmuo. Tačiau, kaip matyti iš medicinos dokumentų, ligos nėra tokios sunkios, be to, jos yra itin paplitusios.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos šalių teisės ir pareigos. Viena iš šalių teisių yra pateikti teismui prašymus, tačiau minėto straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Byloje nustatyta, kad E. V. pasinaudojo informacija apie nukentėjusiosios A. B. privatų gyvenimą, kai tokią informaciją jis surinko darydamas BK 167 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką, t. y. neteisėtai, be A. B. sutikimo. Jis tik susipažinęs su nukentėjusiosios sveikatos dokumentais pradėjo kelti versiją civilinėje byloje, kad A. B. dėl sveikatos problemų jam netinkamai atstovavo.

3.2. E. V. susipažino su gana dideliu nukentėjusiosios sveikatos duomenų skaičiumi, todėl neteisėtas pradėtas duomenų rinkimo procesas negali būti pagrindas pripažinti jo metu gautus rezultatus teisėtais. Teismai nustatė, kad dalis duomenų apie nukentėjusiosios sveikatą ((duomenys neskelbtini)), kuriuos E. V. pateikė nagrinėjant civilinę bylą, jam tapo žinomi susipažinus su jos sveikatos duomenimis.

3.3. Tai, kad E. V., jungdamasis prie A. B. sveikatos duomenų, galėjo suklysti, paneigia nustatyta aplinkybė, jog jis jungėsi ne vieną kartą. E. V., turintis didelę gydytojo patirtį, neabejotinai suprato, prie kokio paciento duomenų prisijungė. Kita vertus, E. V. pagal užsirašyto A. B. asmens kodo duomenis (gimimo datą) turėjo suprasti, kad tai kito asmens, o ne jo bendraklasės B. B. duomenys.

3.4. Asmens sveikata yra viena jautriausių asmens privataus gyvenimo sričių ir duomenys, susiję su jo sveikata, yra itin jautrūs ir ypač saugotini. E. V. prie sistemų, su kuriose esančiais A. B. sveikatos duomenimis susipažino, jungėsi ne dėl tarnybinio būtinumo, o turėdamas tikslą panaudoti juos civilinėje byloje. Jis jungėsi ne vieną kartą, susipažino su gana dideliu skaičiumi duomenų. Informaciją apie A. B. privatų gyvenimą jis surinko darydamas BK 167 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką. Visa tai patvirtina, kad jo veiksmai patenka į baudžiamosios teisės reguliavimo sritį.

4. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Nukentėjusioji atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. E. V., grįžęs iš pirmojo – 2023 m. vasario 27 d. neįvykusio parengiamojo teismo posėdžio Vilniaus miesto apylinkės teisme, pradėjo naršyti ligoninės ELI sistemoje ir susipažinti su nukentėjusiosios sveikatos duomenimis, taip pat asmens duomenimis, esančiais šioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Jam, susipažinus su nukentėjusiosios elektronine ligos istorija, tapo žinomi nukentėjusiosios asmens duomenys, įskaitant asmens kodą, šiuo asmens kodu pasinaudodamas jis peržiūrėjo sveikatos duomenis, esančius „E. sveikatos“ sistemoje.

4.2. Nuteistasis susipažino su to laikotarpio nukentėjusiosios sveikatos duomenimis, kai advokatų profesinė bendrija buvo sudariusi su nuteistuoju teisinių paslaugų teikimo sutartį (nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.). Be to, civilinėje byloje nuteistasis prašė teismo išreikalauti trijų mėnesių iki sutarties sudarymo duomenis, t. y. nuo 2020 m. gruodžio mėn.

4.3. Nors nuteistasis parodė, kad neva manė, jog susipažino su B. B. sveikatos duomenimis ir jį domino jos persirgta (duomenys neskelbtini) liga, taip pat vakcinacijos, tačiau matyti, kad jis atidarė tikslinius įrašus ir susipažino su informacija, kuri jam buvo aktuali teisinių paslaugų sutarties galiojimo laikotarpiu, taip pat iki jos sudarymo, ir jis norėjo pasinaudoti šia informacija savanaudiškais tikslais civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzgyMi0xMTc2LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-3822-1176/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-3822-1176/2023">e2-3822-1176/2023</a>. Nuteistasis domėjosi ne diagnozėmis, o konkrečiais tikslinio periodo sveikatos duomenimis, peržiūrėjo šiuos duomenis ir šią informaciją apie sveikatos būklę paskelbė. Visų teismo posėdžių metu nuteistasis naudojosi neteisėtai sužinota informacija apie sveikatos būklę, teikė prašymus tiek raštu, tiek žodžiu išreikalauti civilinėje byloje nukentėjusiosios sveikatos duomenis, leisti jam susipažinti su šiais sveikatos duomenimis. Neįtikėtina, kad nuteistasis sveikatos duomenis peržiūrėjo netyčia, nes jis prie ELI sistemos jungėsi 3 kartus, taip pat jungėsi prie ESPBI IS.

4.4. Nuteistasis savo prašymą civiliniame procese grindė naudodamasis neteisėtai sužinotais nukentėjusiosios sveikatos duomenimis, ir nors medicinos dokumentų necitavo, tačiau jis nurodė informaciją, susijusią su nukentėjusiosios sveikatos būkle, kuri buvo sužinota susipažinus su sveikatos istorijos įrašų duomenimis, t. y. kad ji sirgo (duomenys neskelbtini) ir kt.

4.5. Abiejų instancijų teismai pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas už tokią veiką nuteistojo konstitucinių teisių nepažeidžia ir kad nuteistasis neteisėtai rinko sveikatos duomenis, turėdamas konkretų procesinį tikslą, t. y. neteisėtai gautos informacijos pagrindu suformuoti prašymą išreikalauti sveikatos duomenis, taip siekdamas sau palankaus sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzgyMi0xMTc2LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-3822-1176/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-3822-1176/2023">e2-3822-1176/2023</a>.

4.6. Abiejų instancijų teismai, pasisakydami dėl principo ultima ratio, pagrįstai konstatavo, kad asmens sveikata yra viena jautriausių asmens privataus gyvenimo sričių ir duomenys, susiję su sveikata, yra itin jautrūs ir ypač saugotini. Nuteistasis prie sveikatos duomenų sistemų jungėsi ne dėl tarnybinio būtinumo, o turėdamas tikslą panaudoti sužinotus sveikatos duomenis civilinėje byloje, siekdamas savanaudiškų tikslų, t. y. siekdamas sau palankaus sprendimo.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo E. V. gynėjo advokato P. Vinklerio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Patikslinant kasacinės bylos nagrinėjimo ribas pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą tik pagal nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, atitinkančius apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. BPK 372 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad, išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima. Kasacinės instancijos teisme 2025 m. birželio 2 d. gauti nuteistojo E. V. rašytiniai paaiškinimai, prašant priimti ir išnagrinėti papildomus teisinius argumentus, kurie nebuvo nurodyti kasaciniame skunde. Tačiau BPK nuostatos nenurodo galimybės nagrinėti papildytą atrankos kolegijos priimtą kasacinį skundą. Atitinkamai 2025 m. birželio 2 d. gautame nuteistojo E. V. rašte, kuriame jis visiškai sutinka su gynėjo kasaciniu skundu ir jo nekvestionuoja (4 t., b. l. 168–170), išdėstyti argumentai paliekami nenagrinėti.

7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus, o kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-89-511/2023, 2K-P-42-976/2025 ir kt.).

8. Nuteistojo E. V. gynėjo kasaciniame skunde dalis keliamų klausimų yra grindžiami ne teisiniais argumentais, o nesutikimu su abiejų instancijų teismų padarytomis išvadomis, pateikiant savą įrodymų interpretavimą, netinkamą susiklosčiusios situacijos vertinimą. Prie tokių keliamų klausimų priskirtini teiginiai, susiję su nuteistojo siekiu patikrinti bendraklasės, o ne nukentėjusiosios sveikatos duomenis, taip pat susiję su tuo, kad A. B. pati E. V. nurodė turimus sveikatos sutrikimus. Šias aplinkybes tikrino ir argumentuotai paneigė tiek pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 19, 21 lapuose, tiek apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 12, 18 punktuose, o teisinių argumentų, kodėl šios gynybos iškeltos versijos paneigtos iš esmės pažeidžiant BPK nuostatus, kasatorius nepateikė. Aplinkybes, kokius sveikatos duomenis E. V. surinko ELI bei ESPBI IS ir kokius iš surinktų panaudojo, kodėl tyčia prisijungė prie sistemos, nustatė abiejų instancijų teismai, o nesutikimas su teismų išvadomis dėl nustatytų bylos aplinkybių, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, pirmiau minėta, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas.

9. Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra teisės taikymo aspektu patikrinti, ar abiejų instancijų teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 168 straipsnio 1 dalį ir BK 37 straipsnį.

Dėl BK 168 straipsnio 1 dalies taikymo

10. Taikant baudžiamąjį įstatymą šioje byloje teismams kilo užduotis įvertinti asmens veiksmus, kai gydytojas ne atsitiktinai, o tyčia, neteisėtai pasinaudoja savo darbinės veiklos srityje leidžiama naudotis elektronine sveikatos duomenų sistema, susipažįsta ne su savo pacientės, o asmens, su kuriuo teisme bylinėjasi civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, sveikatos duomenimis ir vėliau deda pastangas, kad jo sužinoti duomenys apie sveikatos būklę teismo būtų išreikalauti, patektų į civilinę bylą ir būtų panaudoti jo naudai, jam siekiant palankaus teismo sprendimo. Kasaciniame skunde ginčijamas tokių veiksmų tiek neteisėtumas, tiek pavojingumas, visų pirma teigiant ir tai, kad nebuvo padarytas jautriausio žmogaus privataus gyvenimo pažeidimas, neturint tyčios susipažinta su riboto gyvenimo laikotarpio A. B. sveikatos duomenimis, šie duomenys nėra tokie sveikatos duomenys, kurių atskleidimas galėtų jai pakenkti.

11. Pagal BK 168 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas šio kodekso 165–167 straipsniuose nurodytą veiką.

12. Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojama nuostata, kad privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt. Konstitucijoje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas, iš kurio kyla asmens teisė į privatumą (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. išvada, 2019 m. sausio 11 d. nutarimas). Be to, pagal Konstituciją, žmogaus orumo apsauga, garantuojama Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje, neatsiejama nuo jo privataus gyvenimo apsaugos, garantuojamos 22 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas (2017 m. gruodžio 19 d. išvada).

13. Teisės į privatumą apsauga aiškintina plečiamai, remiantis dinaminiu žmogaus teisių aiškinimo principu, atsižvelgiant, inter alia (be kita ko), į visuomenės raidą, mokslo ir technologijų pažangą, suteikiančią vis daugiau galimybių kištis į asmens privatų gyvenimą, kaip antai nusikalstamų veikų prevencijos ar kitais viešosios tvarkos apsaugos tikslais renkant, kaupiant, naudojant ir saugant ne tik asmens pirštų atspaudų, jo balso, bet ir asmens ląstelių ar DNR mėginių pavyzdžius, technikos priemonėmis masiškai stebint ir sekant asmenų naudojamas elektronines erdves, inter alia, su globaline padėties nustatymo sistema (GPS) nustatant asmenų buvimo vietą (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas).

14. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 4 straipsnio 15 punkte nurodyta, kad sveikatos duomenys – asmens duomenys, susiję su fizine ar psichine fizinio asmens sveikata, įskaitant duomenis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atskleidžiantys informaciją apie to fizinio asmens sveikatos būklę. Šie duomenys yra priskiriami prie specialių kategorijų duomenų, jiems yra taikoma didesnė teisinė apsauga, nes jų atskleidimas gali ypač pakenkti žmogui. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad duomenys apie žmogaus sveikatą neabejotinai priskiriami asmens privataus gyvenimo sričiai, o tokių duomenų konfidencialumo užtikrinimas yra daugialypis, susijęs tiek su asmens privataus gyvenimo apsauga, tiek su pasitikėjimu sveikatos priežiūros sistema apskritai.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, kokia informacija gali atitikti BK 167 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyko turinį, iš esmės remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija teigdamas, kad sąvoka „asmens privatus gyvenimas“ tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje bei teismų praktikoje apibūdinama labai plačiai, taigi yra vertinamojo pobūdžio kategorija, kuri neparanki griežtai klasifikacijai, todėl klausimą, ar surinkta informacija apie asmenį atitinka BK 167 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyko požymius, teismai turi spręsti įvertinę konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Vertinant tokią visumą, atsižvelgiama į renkamos informacijos ryšį su konkretaus asmens privačiu gyvenimu: ar ji susijusi su išties svarbiais asmens privataus gyvenimo aspektais, arba nors savaime nėra intymi, bet yra surinkta privatumą ribojančiais, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiais būdais; ar tai tik bendresnio pobūdžio, dažnai įvairiais atvejais paties asmens atskleidžiama informacija (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC00ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84-489/2018">2K-7-84-489/2018</a>). Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos matyti, kad duomenys, siejami su intymiausiais ir labiausiai asmeniniais individo asmenybės aspektais, pavyzdžiui, duomenys apie sveikatą; religinės pažiūros; seksualinė orientacija; etninė ar rasinė kilmė; DNR informacija; taip pat įrašuose apie teistumą esantys duomenys, yra ypatingi privataus gyvenimo elementai, patenkantys į Konvencijos 8 straipsnio apsaugos sritį; tokių duomenų apsauga nuo bet kokio piktnaudžiavimo yra itin svarbi (pavyzdžiui, Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Magyar Helsinki Bizottsag prieš Vengriją, par. 192, su tolesnėmis nuorodomis; Didžiosios kolegijos sprendimas byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, par. 76, 103; 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje E. B. ir kiti prieš Austriją, peticijų Nr. 31913/07, 38357/07, 48098/07, 48777/07 ir 48779/07, par. 75). Nagrinėjamoje byloje aktualūs ir kiti Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai, kad sveikatos duomenų konfidencialumo laikymasis yra labai svarbus ne tik paciento privatumo apsaugai, bet ir jo pasitikėjimui medikų profesija ir apskritai sveikatos priežiūros paslaugomis (Biriuk prieš Lietuvą, peticijos Nr. 23373/03, par. 43).

16. Abiejų instancijų teismai, savo sprendimuose padarę išvadą, kad E. V. veiksmais rinkti jautrūs asmens sveikatos duomenys ir jais pasinaudojus buvo pavojingai pažeista A. B. teisė į privatumą, pirmiau išdėstytų išaiškinimų, teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotų principų apie privatų žmogaus gyvenimą laikėsi. Teismai teisingai nustatė BK 168 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyko turinį, nes neteisėtai rinkti duomenys apie žmogaus sveikatą neabejotinai priskiriami asmens privataus gyvenimo sričiai ir yra jautrūs bei konfidencialūs. Nustatyta, kad E. V. ir susipažino su gana dideliu nukentėjusiosios sveikatos dokumentų skaičiumi – su dvylika elektroninių jos sveikatos dokumentų ir elektronine jos ligos istorija. Kasatoriaus teiginiai, kad nebuvo rasta ir paskleista informacija apie sunkias, nepagydomas ligas, nepaneigia tokio veiksmo pavojingumo.

17. Kasatorius neigia pasinaudojimą informacija, t. y. objektyvųjį veikos požymį, nurodydamas aplinkybes, kad jis neturėjo tyčios panaudoti jam žinomų kito asmens sveikatos duomenų labiau, negu reikėjo prašymui pateikti, prašymą teismui jis išsakė viešai labai apibendrinta forma, neatskleidė savo peržiūrėtų dokumentų turinio, jis realizavo savo teises, turėtas civiliniame procese, ir toks veikimas buvo teisėtas.

18. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad E. V. pasinaudojimas neteisėta informacija apie privatų asmens gyvenimą, 2023 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusiame parengiamajame teismo posėdyje pareiškiant procesinį prašymą išreikalauti A. B. sveikatos duomenis, siekiant sau palankaus teismo sprendimo, teismų tinkamai nustatytas.

19. BK 168 straipsnyje nurodytas pasinaudojimas informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimą nustatomas veikiant tyčia, tada, kai tokia informacija panaudojama kaltininko savanaudiškais ar kitais tikslais, siekiant paveikti tą žmogų kaip esamą ar būsimą klientą, daryti įtaką jo elgesiui, nugalėti jį konkurse, įgyti prieš jį pranašumą ir pan.

20. Nėra pagrindo manyti, kad E. V. pateikto teismui prašymo turinys neatitinka pirmiau nurodytų pasinaudojimo požymių ir neteisingai teismų buvo įvertintas. E. V. parengiamajame teismo posėdyje atskleidė, kad A. B. turėjo sveikatos problemų, susijusių su (duomenys neskelbtini), kad ji ir jos sutuoktinis sirgo (duomenys neskelbtini), dėl kurių netinkamai jam atstovavo pagal teisinių paslaugų sutartį. Išties reikalavimui teikti prašymus kaip civilinės bylos šalis E. V. turėjo teisėtą pagrindą, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. V. teisę pareikšti prašymą civilinėje byloje realizavo prieš tai atlikęs neteisėtus veiksmus – neteisėtai surinkęs duomenis apie asmens sveikatą, atitinkamai šiais neteisėtais surinktais duomenimis pasinaudojo motyvuodamas pareikštą prašymą. Pabrėžtina, kad civiliniame ar bet kuriame kitame teisiniame procese teisės aktais suteikiamos teisės, įskaitant teisę teikti prašymus, negali būti įgyvendamos pasitelkiant neteisėtas priemones. E. V. baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimą kito asmens privataus gyvenimo neliečiamumui kilo ne dėl civilinio atsakovo teisių įgyvendinimo teisme, o dėl pasirinkto neteisėto teisių įgyvendinimo būdo (neteisėtai surinktos informacijos apie kito asmens privatų gyvenimą panaudojimo, norint nukentėjusiosios sveikatos būklę pateikti kaip vieną iš argumentų, kad jam būtų priimtas palankus teismo sprendimas civilinėje byloje). Taigi toks gydytojo, t. y. asmens, turinčio išskirtinę teisę susipažinti su asmenų sveikatos duomenimis, siekiant jiems suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, veikimas paskatintas savanaudiško siekio patikrinti A. B. sveikatos istoriją, ir tokių duomenų panaudojimas, siekiant apsiginti nuo pareikšto ieškinio priteisti skolą, akivaizdžiai neteisėtas ir pažeidė A. B. teisę į privatų gyvenimą.

21. Nagrinėjamu atveju abiejų instancijų teismai nenukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad informacijos rinkimo neteisėtumas, kaip BK 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymis, baudžiamąja prasme negali būti siejamas su bet kokio pobūdžio informacijos apie asmenį rinkimu, bet kokiais jos rinkimo būdais, nevertinant konkrečiai renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės, surinktos informacijos kiekio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC00ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84-489/2018">2K-7-84-489/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLTY1NC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252-654/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252-654/2023">2K-252-654/2023</a>). Abiejų instancijų teismai įvertino tiek informacijos pobūdį (jautrūs duomenys apie asmens sveikatą), rinkimo būdą (pasinaudojus tarnybos galimybėmis ir neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos), rinkimo tikslą (siekį panaudoti civiliniame procese), trukmę (ELI prisijungta 2023 m. vasario 27 d. 19.01, 19.20 val., 2023 m. kovo 2 d. 14.04 val.; ESPBI IS – 2023 m. kovo 2 d. laikotarpiu nuo 14.24 val. iki 16.21 val.), surinktos informacijos kiekį (dvylika medicinos dokumentų, sukurtų laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. balandžio 23 d.). Taigi tiek rinktos privačios informacijos pobūdis, jos rinkimo tikslas, tiek surinktos informacijos kiekis buvo tinkamai įvertinti.

22. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad vertinant, ar formaliai baudžiamajame įstatyme įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį atitinkantys veiksmai yra tokio pavojingumo, kad būtų tikslinga asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn, svarbus yra ir nukentėjusiojo interesas. Pavyzdžiui, kasatoriaus nurodytoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLTY1NC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252-654/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252-654/2023">2K-252-654/2023</a> pažymėta, kad labai svarbu ir tai, jog visi asmenys, apie kuriuos surinkta informacija asmuo pasinaudojo, pareiškė, kad dėl šio veiksmų nei fizinė, nei turtinė ar neturtinė žala jiems nebuvo padaryta. Nagrinėjamoje byloje nustatyta priešingai: A. B. kreipėsi į policiją 2023 m. kovo 7 d., akcentuodama 2023 m. kovo 2 d. neteisėtą prisijungimą prie sistemos, galimybę duomenis apie jos sveikatą panaudoti ir civiliniuose ginčuose, kad sveikatos duomenys yra jautrūs, kad su E. V. yra susiklosčiusi konfliktinė situacija. Taigi dar iki sveikatos duomenų panaudojimo civiliniame procese nukentėjusioji buvo sunerimusi dėl galimo tokių duomenų panaudojimo. Vėliau procese, jau po sveikatos duomenų panaudojimo civiliniame procese, ji pareiškė civilinį ieškinį, nurodydama, kad surinktais duomenimis apie jos sveikatą E. V. siekia išvengti atsiskaityti advokatų kontorai už paslaugas, kad ji patyrė didžiulį emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Sutiktina, kad baudžiamoji atsakomybė yra paskutinė teisinių gėrių apsaugos priemonė (lot. ultima ratio). Atsakomybė už BK 168 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymą turėtų būti taikoma už pačius sunkiausius asmens privataus gyvenimo pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLTY1NC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252-654/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252-654/2023">2K-252-654/2023</a>). Tačiau, priešingai nei minimoje kasacinėje nutartyje, kurioje nebuvo renkami ir panaudojami asmens sveikatos duomenys, kurioje informacija nebuvo panaudota svarbiems asmens privataus gyvenimo aspektams atskleisti, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad E. V. veiksmai nėra pavojingi baudžiamojo įstatymo požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

23. Kasacinės instancijos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLTY1NC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252-654/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252-654/2023">2K-252-654/2023</a>, kaip pažymi kasatorius, yra nurodyta, kad svarbu nustatyti, ar konkreti kaltininko veika išties pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas.

24. BK 37 straipsnyje yra nurodyta galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, t. y. jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

25. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-169-689/2018, 2K-178-303/2019, 2K-101-489/2025). Pagal BK 37 straipsnį, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEzLTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-413-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-413-895/2016">2K-413-895/2016</a>, 2K-231-976/2017)

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buvo pažeista nukentėjusiosios teisė į jos privataus gyvenimo itin jautrios srities – sveikatos duomenų neliečiamumą, o asmens sveikatos duomenų pasinaudojimo tikslas buvo savanaudiškas. Atsižvelgtina ir į byloje nustatytą E. V. veikimą tyčia bei jo viso proceso metu nekitusį ir išlikusį nekritišką požiūrį į savo atliktus neteisėtus veiksmus, į nukentėjusiosios viso proceso metu išreikštą poziciją dėl padaryto nusikaltimo pavojingumo ir jai teismų nustatytą neturtinę žalą. Įvertinus E. V. padaryto nesunkaus nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraišką, nesant aktyvios kaltininko atgailos, nėra pagrindo teigti, kad veika yra mažareikšmė, dėl ko būtų pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

27. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas pirmiau pasakyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas E. V. pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas nekeisdamas šio sprendimo, baudžiamąjį įstatymą – BK 168 straipsnio 1 dalį – pritaikė tinkamai. Vadovaujantis kasacinio skundo argumentais, nėra nustatoma BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų naikinti ar keisti kasacine tvarka skundžiamus teismų sprendimus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo E. V. gynėjo advokato Pauliaus Vinklerio kasacinį skundą.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas