A. S. pagal BK 132 str. 3 d., 176 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-113-813/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28003-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.3; 2.3.6.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

išteisintajam A. S., jo gynėjai bei civilinės atsakovės UAB „Promonta“ atstovei Karinai Račkauskienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Auksės Lipkevičienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 5 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų aštuonių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. S. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo raštu atsiprašyti nukentėjusiųjų ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68¹ straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams atimta teisė dirbti bet kokį vadovaujamą darbą statybų, rangos srityje ir teisė užsiimti statybų, rangos organizavimo veikla. Civilinių ieškinių reikalavimai tenkinti iš dalies ir iš UAB „Promonta“ J. P. neturtinei žalai atlyginti priteista 15 000 Eur, V. P. – 10 000 Eur, D. P. – 20 000 Eur.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu panaikintas Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – A. S. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų J. P., D. P., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą J. P., ir V. P. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi išteisintojo ir jo gynėjo, civilinės atsakovės atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. S. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB „Promonta“ vadovas, vykdant darbus pagal UAB „Promonta“ direktoriaus pasirašytą 2019 m. balandžio 11 d. statybos rangos sutartį Nr. KLC-1904-002, sudarytą tarp UAB Kauno logistikos centro ir UAB „Promonta“ (toliau – Statybos rangos sutartis), statybvietėje, (duomenys neskelbtini), netinkamai organizavo specialiųjų statybos darbų vykdymą, nevykdė pareigos sudaryti darbuotojams saugias darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, nepaskyrė specialiųjų statybos darbų vadovo, darbų vadovo, už Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje užtikrinimą ir darbų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos kontrolę atsakingą paskyrė tinkamos kvalifikacijos neturintį darbų vykdytoją V. Š., neužtikrino saugaus darbo organizavimo, neužtikrino saugaus darbo, kad statybvietėje, kur turėjo būti vykdomi stacionarių gaisro gesinimo sistemų montavimo darbai, būtų nustatytos pavojingos zonos, pavojingose zonose būtų įrengtos privalomos techninės apsauginės priemonės, kad tinkamai būtų įrengtas atviros technologinės angos, esančios 4,3 m aukštyje, apsauginis aptvėrimas, ir pro šią angą 2019 m. liepos 3 d. apie 9.00 val. iškrito pagal 2018 m. spalio 3 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018-10-03/1 tarp UAB „Promonta“ ir UAB „Atlantita“ dirbęs Ukrainos pilietis V. P. (V. P.), jis dėl patirtos politraumos 2019 m. liepos 5 d. mirė. A. S. pažeidė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius galiojančius darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus: Statybos rangos sutarties 4.4.1 papunkčio, Statybvietės darbo tvarkos taisyklių 8.1, 8.3.10 ir 8.3.11 papunkčių, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 (su pakeitimais), 9, 11 punktų, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais), 4 priedo 37.1, 37.2 papunkčių, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 5 punkto ir Statybos darbų AGGS dalies technologijos projekto 4.4, 4.5 papunkčių reikalavimus. Taip dėl nusikalstamo nerūpestingumo A. S., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę V. P..

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos.

3. Nagrinėjamu atveju UAB Kauno logistikos centras saugių darbo sąlygų užtikrinimo pareigą objekte perleido UAB „Promonta“ rangos sutartimi. Tačiau teisėjų kolegija konstatavo, kad ši pareiga (užtikrinti saugią aplinką statybvietėje) tenka statytojui (užsakovui), t. y. UAB Kauno logistikos centrui. Be kita ko, civiline sutartimi – rangos sutartimi – perleisti imperatyviose įstatymų normose nustatytų pareigų negalima.

4. Pažymėta, kad UAB Kauno logistikos centras įvairiems statybos darbams objekte atlikti buvo sudariusi daug rangos sutarčių su įvairiomis rangovėmis: UAB „Urdora“, UAB „Gevalda“, UAB „Kuzmienė ir partneriai“, UAB „Irlanda“ ir kt. Tačiau nė viena rangos sutartis nebuvo sudaryta dėl viso objekto statybų, t. y. su įmonėmis buvo sudaromos sutartys dėl tam tikrų atskirų konkrečių darbų. Taigi, nė viena šių įmonių neturėjo nei pareigos, nei teisinio pagrindo ar įgaliojimų skirti statinio statybos vadovą visam statybų objektui. Šiuo atveju, nesant vieno rangovo visam objektui (generalinio rangovo), pareiga skirti statinio statybos vadovą liko užsakovei – UAB Kauno logistikos centrui. Nors užsakovė pasamdė darbų saugos koordinatorę, tačiau pareigos paskirti statinio statybos vadovą neįvykdė. Tokias pareigas faktiškai atliko T. D. (statomo objekto valdytojos – UAB „Sirin Development“ atstovas objekte). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog užsakovei – UAB Kauno logistikos centrui neužtikrinus, kad statybų objektas būtų tinkamai prižiūrimas (t. y. nesant statinio statybų vadovo arba vieno rangovo (generalinio rangovo), atsakingo už visą objektą), užsakovei atiteko ir visa su tokiu neveikimu susijusi rizika, taip pat ir pareiga užtikrinti saugų darbą bei tokių pareigų nevykdymo pasekmės.

5. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad A. S., kaip UAB „Promonta“ vadovo, veikloje nėra nustatytas objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika (specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiantys veiksmai). Nustačius, kad A. S. specialių elgesio saugumo taisyklių nepažeidė, konstatuota, kad ne jo veiksmai buvo V. P. žūties priežastis.

6. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. išteisintas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

III. Kasacinio skundo argumentai

7. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė A. Lipkevičienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Skunde nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į Statybos įstatymo nuostatas, netinkamai nustatė, kokiu būdu vyko statybų organizavimas, tai lėmė, kad buvo netinkamai nustatytas atsakomybės subjektas ir kartu netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas.

7.2. Statybos rangos sutarties 4.4.1 papunktyje nustatyta, kad visi darbai yra vykdomi rangovo rizika ir esant jo atsakomybei. Teismo išvada, kad minėta sutarties nuostata iš esmės yra niekinė, nes prieštarauja Statybos įstatymo nuostatoms, yra klaidinga, padaryta neanalizavus konkrečių Statybos įstatymo nuostatų ir faktinių aplinkybių, liudytojų parodymų apie tai, kaip buvo vykdomos statybos. Teismas neaptarė kitų kaltinime A. S. inkriminuotų įstatymų bei taisyklių nuostatų pažeidimo. Rangovas visais atvejais privalo laikytis Statybvietės darbo tvarkos taisyklių nuostatų (jų 8.3.10 ir 8.3.11 papunkčiai įtvirtina, kad kiaurymės grindyse turi būti uždengtos, apsauginiai turėklai ir užtvaros turi būti pastatyti ir prižiūrimi); Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 nuostatų (jų 9 punktas nurodo, kad pavojingos zonos, kurioms priskiriamos neaptvertos vietos, esančios aukštyje, kai aukščio skirtumas yra 1,3 m ir didesnis, turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais); taip pat Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (jų 4 priedo 37.1 papunktis nustato, kad nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, aptvarais ar kitomis lygiavertėmis priemonėmis). Jeigu, rangovo nuomone, technologinės angos aptvėrimu turėjo pasirūpinti statytojas, tai, iki minėtos apsaugos priemonės bus įgyvendintos (įrengtos), UAB „Promonta“ turėjo neleisti savo darbuotojams dirbti statybvietėje, tačiau tai nebuvo padaryta.

7.3. Nagrinėjamu atveju, nors dokumentuose (Statybos darbų technologijos projekte) UAB Kauno logistikos centras nustatė, kad darbai vyks ūkio būdu, tačiau faktiškai (realiai) objekto Martinavos k. statybą vykdė mišriu būdu, t. y. buvo tiek naudojama statytojo darbo jėga, tiek sudaromos statybos rangos sutartys konkretiems darbams atlikti. Vienu metu objekte dirbo daug rangovų, kiekvienas jų turėjo užtikrinti savo atliekamų darbų saugumą, o statytojas (užsakovas) samdė darbų saugos koordinatorių, kuris koordinavo rangovų veiksmus, teikdavo jiems pastabas, rengdavo ataskaitas ir pan. Rangovai savo darbus turėjo atlikti pagal darbų technologinį procesą – eiliškumą. Su rangovu buvo pasirašomas darbų fronto perdavimo–priėmimo aktas. Rangovai, perimdami statybvietę, tapdavo už ją atsakingi. Taigi, teismas nepagrįstai nustatė, kad rangovas neturėjo pareigos užtikrinti saugų darbą statybvietėje. Dėl šios priežasties tinkamas baudžiamosios atsakomybės subjektas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį yra būtent UAB „Promonta“ vadovas A. S., kuris netinkamai organizavo specialiųjų statybos darbų vykdymą, nevykdė pareigos sudaryti darbuotojams saugias darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, nepaskyrė specialiųjų statybos darbų vadovo, o už Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje užtikrinimą ir darbų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos kontrolę atsakingu asmeniu paskyrė tinkamos kvalifikacijos neturintį darbų vykdytoją V. Š., taip pat neužtikrino, kad statybvietėje būtų nustatytos pavojingos zonos, kurios būtų tinkamai apsaugotos.

7.4. Bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog tam tikrų pažeidimų padarė ne tik rangovė UAB „Promonta“, bet ir užsakovė (statytoja) UAB Kauno logistikos centras. Esant tokioms aplinkybėms, teismas privalėjo nustatyti, kurio subjekto padaryti pažeidimai buvo pagrindinė (būtinoji) padarinių (darbuotojo žūties) kilimo sąlyga. Darbuotojo žūties pagrindinė sąlyga, kas nustatyta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. M11-984(20), yra ne konkrečias pareigas statomame objekte turėjusio atlikti darbuotojo paskyrimas ar nepaskyrimas, o tai, kad statybvietės pavojingoje zonoje, kurioje aukščio skirtumas buvo apie 4,3 m, nebuvo naudojamos (nebuvo įrengtos) privalomos apsauginės priemonės, apsaugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio pavojaus (visų pirma – tinkamai neįrengtas angos antrojo aukšto grindyse apsauginis aptvėrimas). Aptvėrimo įrengimu turėjo pasirūpinti UAB „Promonta“, o pastebėti, kad aptvėrimo nėra, ir atitinkamai į tai reaguoti turėjo darbų saugos koordinatorius. Taigi, tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais yra susijęs būtent UAB „Promonta“ vadovo netinkamas pareigų vykdymas.

7.5. Apeliacinės instancijos teismas, iškėlęs prielaidą, jog A. S. nusikalstama veika galimai atitinka BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, šios prielaidos nei patvirtino, nei paneigė, o tai neatitinka nuosprendžiui keliamų reikalavimų.

7.6. Analizuojamu atveju teismas skundžiamame nuosprendyje tik apibendrino pateiktų apeliacinių skundų argumentus, o po to formaliai jiems pritarė, t. y. kaltinamajame akte nurodyti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai skundžiamame nuosprendyje liko neišdėstyti ir neaptarti. Nesant aiškumo dėl teismo atlikto įrodymų tyrimo apimties ir rezultatų, tinkamai pagrįstomis negali būti laikomos ir teismo padarytos išvados. Taip buvo nesilaikyta BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir turėjo esminę įtaką neteisėto bei nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės A. Lipkevičienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 132 straipsnio 3 dalies taikymo

9. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. BK 132 straipsnio 3 dalies formuluotė rodo, kad straipsnio dalyje yra įtvirtinta blanketinė norma, kuri reiškia, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kurios nėra konkrečiai išdėstytos nei BK teisės normoje, nei kituose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios dispozicijos konkretinimo reikia ieškoti kito teisės akto normose. Pagal teismų praktiką, specialių elgesio saugumo taisyklių ribos priklauso nuo konkrečios kilusios situacijos; specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalaus) pobūdžio teisės aktais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS05NDIvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-942/2015">2K-5-942/2015</a>, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017).

10. Kasaciniame skunde ginčijamas BK 132 straipsnio 3 dalies taikymas tinkamo subjekto nustatymo aspektu, teigiant, kad tinkamas subjektas yra UAB „Promonta“ vadovas A. S.. Kasatorės teigimu, tai, kad apeliacinės instancijos teismas nelaikė UAB „Promonta“ vadovo A. S. subjektu, galinčiu atsakyti pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, lėmė neišsami teisės aktų analizė (nepasisakyta dėl visų inkriminuotų taisyklių pažeidimo) bei netinkamas statybos būdo nustatymas.

11. Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) statytoja (užsakovė) yra UAB Kauno logistikos centras, objekto valdytoja – UAB „Sirin Development“. Savo ruožtu UAB Kauno logistikos centras įvairiems statybos darbams objekte atlikti buvo sudariusi daug rangos sutarčių su įvairiomis rangovėmis: UAB „Urdora“, UAB „Gevalda“, UAB „Kuzmienė ir partneriai“, UAB „Irlanda“ ir kt.

12. Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad nelaimingą įvykį lėmė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 (toliau – Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje) 9 punkto, kuris nustato, kad pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia pavojingi ir (arba) kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas (pavojinga zona laikytina ir neaptverta, esanti aukštyje, kai aukščio skirtumas 1,3 m ir didesnis, vieta – 7.2 papunktis), taip pat Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (toliau – Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai) 4 priedo 37.1 ir 37.2 papunkčių reikalavimų dėl apsauginių priemonių (visų pirma – apsauginio aptvėrimo), saugančių darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, privalomo naudojimo statybvietės pavojingose zonose, kuriose aukščio skirtumas yra 1,3 m ir didesnis, pažeidimai.

13. Atsižvelgus į minėtas byloje nustatytas faktines aplinkybes, esminis byloje spręstinas klausimas, reikšmingas BK 132 straipsnio 3 dalies taikymui dėl tinkamo nusikalstamos veikos subjekto nustatymo, yra susijęs su statytojos (užsakovės) ir rangovės UAB „Promonta“ atstovui tenkančio pareigų santykio darbų saugos srityje, t. y. pareigos šalinti pavojingos zonos (atviros 4,3 m aukštyje esančios technologinės angos, pro kurią iškrito nukentėjusysis) keliamą riziką nustatymu.

14. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad sisteminė teisės normų (Statybos įstatymo 2 straipsnio 75, 79, 99 punktų, 14 straipsnio, 18 straipsnio 9 dalies, statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – STR) 4.7, 4.8, 15, 30, 32–34, 36 punktų) analizė leidžia daryti išvadą, jog visais atvejais vykdant statybas turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už viso statybų proceso konkrečiame objekte kontrolę, prižiūrintis statybų eigą, koordinuojantis vykdomus darbus, užtikrinantis teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir, be kita ko, darbuotojų saugą. Toks asmuo paprastai yra statinio statybos vadovas, išskyrus atvejus, kai darbai vykdomi ūkio būdu ir statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, kuris pagal įstatymo reikalavimus turi teisę vadovauti statybai (Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAwLTM4Ny8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-100-387/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-100-387/2023">2K-100-387/2023</a>).

15. Pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 1 ir 5 punktus, rangovas privalo teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio statybos vadovą, užtikrinti saugų darbą statybvietėje ir statomame statinyje. Tačiau visos šios pareigos atitenka statytojui (užsakovui), jei statyba vykdoma ūkio būdu (Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalis). Be to, būtent tais atvejais, kaip ir nagrinėjamoje byloje, kai statinį statant dalyvauja daugiau nei vienas rangovas, statytojui (užsakovui) tenka pareiga paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie statybos metu koordinuoja ir kontroliuoja norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvenimą (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 6 punktas). Atkreipiamas dėmesys, kad inkriminuotų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 37.1 ir 37.2 papunkčių reikalavimų laikymąsi privalo vykdyti statytojas (užsakovas), įgyvendindamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytas darbdavio pareigas (Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 16 punktas), kurios užtikrinamos pasitelkiant saugos ir sveikatos koordinatoriaus pareigybę bei funkcijas (Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 14.2, 17–17.1 papunkčiai).

16. Iš minėtų teisės norminių aktų išplaukia, kad statytojas (užsakovas) yra atsakingas tiek už tinkamą darbų vykdymą, tiek ir už darbuotojų saugą, kadangi šis turi pareigą paskirti tiek statinio statybos vadovą, tiek statinio statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatorių, kurie, be kita ko, privalo užtikrinti saugų darbą, koordinuoti darbdavių veiklą, kad šie vykdytų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytas pareigas (Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 14 punktas, STR 36 punktas).

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, apkaltinamajame nuosprendyje, kurį kasaciniu skundu prašoma palikti galioti be pakeitimų, išsamiai išanalizavęs minėtų Statybos įstatymo, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų bei STR reglamentavimą, iš esmės padarė analogišką išvadą, jog statytojas (užsakovas) yra atsakingas tiek už tinkamą statybos darbų vykdymą, tiek ir už darbuotojų saugą (nuosprendžio 24–27 lapai). Pažymėtina, kad statytojo (užsakovo) atsakomybės klausimas nebuvo nagrinėjamas dėl to, jog statytojo pareigų netinkamas vykdymas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

18. Išvados dėl statytojo (užsakovo) pareigos nagrinėjamu atveju užtikrinti darbų saugą nepaneigia ir kasacinio skundo argumentai dėl statybų organizavimo būdo, t. y. realiai statyba buvo vykdoma mišriu statybos būdu, o ne ūkio būdu, todėl minėta Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostata neturėtų būti taikoma.

19. Statybos įstatymo 2 straipsnio 86 punktas nustato, kad statyba ūkio būdu – tai statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus, kurie neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams (Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Savo ruožtu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje statybos rangos sampratą, nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos, vykdomos rangos būdu, atveju statinio statybos vadovas atstovauja rangovui (Statybos įstatymo 2 straipsnio 79 punktas).

20. Nagrinėjamoje byloje iš bendrojo statybos darbų technologijos projekto bendrosios dalies matyti, jog statybos darbai bus vykdomi ūkio būdu (4 t., b. l. 48-75), tačiau byloje neginčijama ir tai, jog objekto statytoja (užsakovė) UAB Kauno logistikos centras įvairiems statyboms darbams objekte buvo sudariusi ir daug rangos sutarčių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos apibrėžimą, statybos rangos sutartis gali būti sudaroma ne tik pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį, bet ir atlikti kitus statybos darbus. Atitinkamai toks statybos būdas turi būti vertinamas kaip mišrus, kadangi statyba ūkio būdu galima tik naudojant statytojo darbo jėgą, nesudarius statybos rangos sutarties (Statybos įstatymo 2 straipsnio 86 punktas, 14 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nepaisant to, atsižvelgiant į minėtame įstatyme pateiktus statybos būdų apibrėžimus, darytina išvada, kad, jei yra ir mišrus statybos būdas, šis nepaneigia sąlygos, būtinos Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatai taikyti, kad statybos dalis yra vykdoma ūkio būdu. Tai, kad esant mišriam statybos būdui statytojas (užsakovas) yra saistomas savo pareigų, kurių neperleidžia išimtinai tik rangovams, o priešingai – turi prioritetą pareigų vykdymo prasme prieš juos, byloja ir kitos aptariamo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios statinio avarijos atvejus. Statybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai avarija įvyksta statinį statant, statybos rangovas (kai statyba vykdoma ūkio arba mišriu būdu – statytojas (užsakovas)) privalo nedelsdamas organizuoti pagalbą nukentėjusiems asmenims, imtis skubių priemonių avarijos padariniams užkardyti ir kt. Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo pareiga statybą vykdant ūkio arba mišriu būdu taip pat tenka statytojui (užsakovui) (Statybos įstatymo 42 straipsnio 8 dalis). Be kita ko, pastarojoje nuostatoje akcentuojama, jog tokia pareiga statytojui (užsakovui) tenka ir tais atvejais, kai su rangovu nėra sudaryta rangos sutartis visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaroma sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti.

21. Statytojai (užsakovei) ir rangovei UAB „Promonta“ tenkančio pareigų santykio darbų saugos srityje klausimo sprendimui didelę reikšmę turi atliekamų statybos darbų apimties aspektas. Byloje nustatyta, kad UAB Kauno logistikos centras (užsakovė) ir UAB „Promonta“ (rangovė) 2019 m. balandžio 11 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. KLC-1904-002, kuria rangovė įsipareigojo atlikti objekte automatinės gaisro gesinimo sistemos įrengimo darbus. Iš 2019 m. balandžio 30 d. statybvietės perdavimo–priėmimo akto nustatyta, kad užsakovė UAB Kauno logistikos centras suteikė rangovei UAB „Promonta“ numatytiems darbams atlikti statybvietės valdymo teisę. Darbų fronto perdavimo–priėmimo akte nurodoma, kad perduodamas darbų frontas – vidaus gaisro gesinimo sistemos – gaisriniam vandentiekiui sausvamzdžių sistemos darbams atlikti (I etapo pastato Nr. 1 patalpų viduje). Taigi, rangovei UAB „Promonta“ statybvietės valdymo teisė bei darbų frontas perduoti išimtinai tik su jų veikla susijusiems darbams atlikti, t. y. automatinės gaisro gesinimo sistemos įrengimo darbams, o ne dėl viso aptariamo objekto statybų. Atitinkamai tokia rangovė neturėjo nei pareigos, nei teisinio pagrindo skirti statinio statybos vadovą visam statybos objektui.

22. Priešingas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigos skirti statinio statybos vadovą aiškinimas lemtų situaciją, kai kiekvienas rangovas savarankiškai turėtų skirti po saugos vadovą, kuris būtų atsakingas už visą statybos objektą. Taigi toks asmuo kartu būtų atsakingas ir už kitų rangovų veiklos sričiai priskirtų darbų kontrolę arba savo esme dėl atviros techninės angos tinkamo apsaugojimo lygiavertiškai būtų atsakingas kiekvienas rangovas. Tokia situacija teisiniu požiūriu būtų ydinga. Tais atvejais, kai statytojas (užsakovas) įvairiems statybos darbams objekte atlikti (pavyzdžiui, šildymo sistemoms montuoti, vandentiekio, drenažų inžineriniams tinklams įrengti, vidaus dujotiekio sistemai, grindims, pertvaroms, luboms montuoti ir kt.) sudaro daug rangos sutarčių su įvairiomis rangovėmis, pareiga užtikrinti darbų saugą negali būti decentralizuota. Atsižvelgiant į jau aptartų Statybos įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų nuostatas, ši pareiga tenka statytojui (užsakovui), o ne kiekvienam rangovui.

23. Be to, nagrinėjamai bylai aktualus ir iš teisės aktų kylančios pareigos užtikrinti darbų saugą atsiradimo momentas. Statybinė techninė anga, kaip pavojinga zona, prie kurios priėjimas turi būti užkardytas, natūraliai kelia riziką jau nuo pat jos įrengimo momento. Todėl prieiga prie jos privalo būti apribota dar iki kitų papildomų statybos darbų (tokių kaip apsauginės gaisrinės gesinimo sistemos montavimo) atlikimo pradžios. Laiku nepašalinus tokios pavojingos zonos rizikos, pareiga užtikrinti saugias darbo sąlygas statybų objekte ir atsakomybė už tai priklauso ne vėliau darbus pradedančiam rangovui, o anksčiausiai turinčiam galimybę ir pareigą tokias rizikas užkardyti statytojui (užsakovui).

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Promonta“ kaip rangovės, atlikusios apsauginės gaisrinės gesinimo sistemos montavimo darbus statybų objekte, vadovui A. S. nekilo pareiga užtikrinti, jog statybų objektas visa apimtimi būtų tinkamai prižiūrėtas. Kartu šiam asmeniui negalėjo atitekti ir su neveikimu, nevykdant teisės aktų nustatytų reikalavimų įrengti atviros techninės angos atitvarus, susijusi rizika.

25. Taip pat, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog UAB „Promonta“ vadovas nėra atsakingas už darbo saugos taisyklių pažeidimus, nekyla pareiga nustatyti, kurio subjekto pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, kadangi šioje baudžiamojoje byloje statytojos (užsakovės) UAB Kauno logistikos centro ar jo atstovo atsakomybės klausimas nėra sprendžiamas (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Dėl šio teisinių santykių subjekto pasisakoma tik tiek, kiek tai aktualu siekiant nustatyti kaltinamojo A. S. kaltės klausimą.

26. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal šį reikalavimą, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimas išsamiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai teismo išvados daromos, nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryšio.

27. Vertinant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų laikymosi aspektu, matyti, kad nuosprendyje nurodytos bylai reikšmingos aplinkybės, taip pat nurodyti teisiniai argumentai, iš kurių aišku, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais kitaip įvertinti apskųsto nuosprendžio įrodymai, nuosekliai išplaukia iš teismo ištirtų bylos įrodymų, iš naujo išteisinamojo nuosprendžio aišku, kokios aplinkybės neleidžia nustatyti būtinųjų BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių.

28. Kasaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodęs, jog byloje turėjo būti įvertinta galimybė A. S., kaip UAB „Promonta“ vadovo, veiką kvalifikuoti pagal BK 176 straipsnį, iškėlė prielaidą, tačiau šios nei patvirtino, nei paneigė, o tai neatitinka nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, teismui tinkamai padarius išvadą, jog asmuo nėra atsakingas už darbo saugos taisyklių nesilaikymą, šio veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties, kiti argumentai, kuriais pasisakoma dėl galimos veikos atitikties BK 176 straipsnio kvalifikacijai, neturi reikšmės išteisinamojo nuosprendžio atveju, taigi nekliudo teismui priimti teisingo nuosprendžio (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

29. Aptariamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas trūkumų, kuriuos nurodo kasatorė, dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo taip pat neturi. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo iš esmės pažeistos BPK nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės. Šiuo atveju esant teisingoms teismo išvadoms, kad UAB „Promonta“ vadovui atitinkamų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas inkriminuotas nepagrįstai, nėra užkertamas kelias dėl nagrinėjamo įvykio patraukti baudžiamojon atsakomybėn kitus asmenis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Auksės Lipkevičienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Alenas Piesliakas

Darius Kantaravičius