Baudžiamoji byla Nr. 2K-142-697/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49925-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
nuteistajam K. B. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu K. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, perduodant A. J. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams su 800 Eur užstatu, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nubaustas 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas K. B. sulaikymo laikas, t. y. viena para, kuri pagal BK 65 straipsnio taisykles prilyginta 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, ją pareigota sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo tuo, kad 2020 m. gruodžio 23 d. apie 15 val. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, S. Žukausko g., prie daugiabučio namo Nr. 35, būdamas neblaivus (nustatytas 2,32 promilės girtumas), tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant pašaliniams asmenims, nukentėjusiajam J. K. sustojus automobiliu „Lexus 300 H“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) praleisti K. B., einančio automobilių stovėjimo aikštele, ir vėl pradėjus važiuoti į priekį, apėjęs J. K. vairuojamą automobilį iš kairės pusės ir demonstruodamas nepasitenkinimą, vieną kartą spyrė į automobilio šoną, taip įlenkė vairuotojo ir keleivio kairės pusės dureles ir padarė nukentėjusiajam J. K. 611,97 Eur turtinę žalą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. Priimdamas sprendimą atleisti K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad K. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už visai kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, nuosprendžio priėmimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, baudos sumokėtos, dirba, nėra duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, kad nusikalstamą veiką jis padarė atsitiktinai, kad dėl savo elgesio padarė išvadas, todėl manė, kad yra pagrindas tikėti, jog ateityje K. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas A. J. yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas laiduotojas. Dėl to yra pagrindas atleisti K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens K. B. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo pripažino K. B. kaltu pagal BK 284 straipsnį ir paskyrė jam bausmę. Priimtą sprendimą teismas motyvavo tuo, kad K. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nesant įstatyme nustatytos sąlygų visumos, reikalingos jam taikyti, o konkrečiai: 1) prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 2) pagrindo manyti, kad K. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Priimtame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad K. B. pradžioje menkino savo veiksmus įvykio metu, o visiškai prisipažino tik verčiamas įrodymų nagrinėjant bylą teisme; naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos daugiau nei trims mėnesiams po to, kai jis buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro dėl pirmiau įvykdytos nusikalstamos veikos; kad ši veika ir pirmiau padaryta nusikalstama veika yra susijusios su alkoholio vartojimu; kad nauja nusikalstama veika padaryta panaudojant smurtą ir sukeliant turtinę žalą, o tai reiškia, kad naujai padaryta nusikalstama veika yra pavojingesnė pagal savo pobūdį, palyginti su pirmesne. Padarant naują nusikalstamą veiką nustatyta K. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad įtakos nusikalstamos veikos padarymui turėjo apsvaigimas nuo alkoholio. Svarbu ir tai, kad po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už pirmiau padarytą nusikalstamą veiką, K. B. padarė tris naujus administracinius nusižengimus. Iš to darytina išvada, kad taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas nepasiteisino, prevencinių tikslų nepasiekė, K. B. reikiamų išvadų nepadarė, o savo teisei priešingo elgesio nepakeitė, nes ir vėl nusikalto. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo K. B. gynėjas advokatas M. Barkauskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas peržengė apeliacinio skundo ribas ir taip iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, 255 straipsnio 2 dalį, 256 straipsnio 1 dalį. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nebuvo ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas, o tik keliamas klausimas dėl K. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisėtumo ir pagrįstumo. Peržengdamas apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas vertino bylos ikiteisminio tyrimo duomenis ir padarė priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad K. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino. Be to, nors paduotame apeliaciniame skunde nebuvo ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva, nepranešdamas kitiems proceso dalyviams, neatlikęs įrodymų tyrimo, praplėtė bylos faktines aplinkybes, taip pažeisdamas ir BPK 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio 1 dalies nuostatas. Antai apeliacinės instancijos teismas kaip naują nusikalstamos veikos dalį vertino J. K. ir K. B. konfliktą, kilusį jau po K. B. spyrio į J. K. automobilį, nors K. B. ir J. K. tarpusavio santykių aiškinimasis po spyrio į dureles buvo už kaltinimo ribų ir K. B. nuo tokių kaltinimų niekuomet nesigynė. Ši išvada darytina iš to, kad, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi liudytojų A. B., M. R. parodymais apie po spyrio į automobilį kilusį J. K. ir K. B. konfliktą, nors šie liudytojai neturėjo jokių reikšmingų žinių apie K. B. spyrį į J. K. automobilį. Padaryti pažeidimai yra esminiai, nes suvaržė įstatymo garantuotas K. B. teises ir sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.
4.2. Pripažindamas, kad K. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be reikiamo teisinio pagrindo, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 40 straipsnį. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygų yra kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką kaltės pripažinimas reiškia tai, kad asmuo sutinka su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-616-697/2015). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų K. B. parodymų matyti, kad jis viso ikiteisminio tyrimo metu pripažino esminę bylos aplinkybę, kad spyrė į J. K. vairuojamą automobilį, todėl tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. B. nepateikė savo pozicijos dėl jam reiškiamo įtarimo, negali būti vertinama kaip kaltės neigimas. Kasatorius pažymi, kad kaltės pripažinimas yra valios aktas, o ne išskaičiavimas. Dėl to tai, kad K. B. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtina jo elgesys iš karto po įvykio: pranešimas telefonu apie savo veiksmus Bendrajam pagalbos centrui, davimas teisingų paaiškinimų apie įvykio aplinkybes atvykusiems policijos pareigūnams, susitaikymas su nukentėjusiuoju J. K. ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas. Apklausiamas teisme K. B. davė pagal savo turinį vienodus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, esą K. B. savo poziciją dėl jam pareikšto kaltinimo pakeitė tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Padarydamas šią byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalį. Priimant sprendimą dėl K. B. pozicijos dėl pareikšto įtarimo, svarbu atsižvelgti į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nurodyti papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti dar iki to laiko, kai K. B. buvo papildomai apklaustas kaip įtariamasis, kad jau iki šios apklausos jis buvo susitaikęs su vieninteliu jam žinomu proceso dalyviu – J. K. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad K. B. savo kaltę teisme pripažino laisva valia, o ne dėl byloje surinktų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktą viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų yra pagrindas manyti, kad asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant dėl šios sąlygos buvimo svarbu, kad pagal teismų praktiką asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl jo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos baudžiamasis teisinis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012). Prokuroro paduotame apeliaciniame skunde nebuvo ginčijama aplinkybė, kad K. B. nėra teistas, o visos teisinės pasekmės, susijusios su K. B. pirmiau priimtu nuosprendžiu, priimant nuosprendį šioje byloje jau buvo pasibaigusios, todėl K. B. turėjo būti vertinamas kaip neteistas asmuo. Pažymėtina, kad K. B. padarytos veikos pobūdis buvo spontaniškas, veika atlikta greitai, nespėjus objektyviai įvertinti situacijos ir apgalvoti savo veiksmų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. B. nusikalto ne dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ar polinkio nusikalsti. K. B. apibūdina tai, kad jis dirba, kritiškai vertina savo elgesį, žada jį pakeisti, draugas vertina jį teigiamai, atsakomybės nevengė, nesislapstė, savo noru dar ikiteisminio tyrimo metu susitaikė su nukentėjusiuoju, susitarė dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo ir ją atlygino. Dėl to nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog K. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priešingai, bylos aplinkybės ir veikos pobūdis suteikia pagrindą daryti išvadą, kad atleidus K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bus įgyvendinti prevenciniai tikslai.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. K. B. gynėjo advokato M. Barkausko kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų taikymo
6. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.
7. Šioje byloje teismai dėl BK 40 straipsnio taikymo priėmė skirtingus sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, nurodė, jog be pagrindo byloje buvo nustatytos aplinkybės: 1) K. B. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 2) pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
8. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018), kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. Į šiuos aspektus atkreiptas dėmesys, pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017. Kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018). Nustatydamas šią sąlygą pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu K. B. pripažino faktines aplinkybes dėl spyrio į nukentėjusiojo automobilį, tačiau duodamas parodymus ir vertindamas aplinkybes tikslių įvykio aplinkybių galėjo neprisiminti dėl suvartoto alkoholio ar patirto išgąsčio. Teismo įsitikinimą dėl nuoširdžios kaltinamojo atgailos sustiprino ir tai, jog jis savo noru dar ikiteisminio tyrimo metu susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo ir ją atlygino. Tai padarė dar iki paskutinės jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Šie aspektai išryškėja, pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485-788/2015. Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015). Šiuo aspektu kaip tik pagal bylos aplinkybes aktuali kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013. Šioje byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis R. R. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam T. K. sveikatą (BK 138 straipsnio 1 dalis) ir apgadino jo automobilį (BK 187 straipsnio 1 dalis), taigi visiškas prisipažinimas galėjo būti konstatuojamas tik nustačius, kad nuteistasis prisipažįsta dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis neprisipažino dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, iš esmės nulėmė tai, jog R. R. nurodė švelnesnį veiksmą, kuriuo buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis (jį judino koja, o ne spyrė, kaip buvo nurodyta kaltinime). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija minimoje byloje pažymėjo, kad ši aplinkybė nelaikytina esmine, o bylos duomenys patvirtina, kad R. R. pripažino abiejų nusikalstamų veikų esmines aplinkybes, davė parodymus apie įvykį, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino žalą. Todėl laikė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad R. R. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). K. B. taip pat, kaip ir paminėtoje teismų praktikos byloje, nuo pirmųjų apklausų pripažino, kad jis apgadino automobilį dėl girtumo ar išgąsčio, jog automobilis galėjo ant jo užvažiuoti, savo veiksmus vertino kaip netyčinius. Atsižvelgiant į tai, kad viskas įvyko labai greitai ir spontaniškai, spirta į dureles buvo tik vieną kartą, laikytina, jog K. B. pripažino esmines įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu, o teisme patikslino, jog spyrė tyčia susinervinęs dėl netikėtai privažiavusio automobilio. Taigi toks nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygas ir teismų praktikos išaiškinimus, žalą atlygino dar ankstyvoje bylos tyrimo stadijoje, atsiprašė nukentėjusiojo, ši aplinkybė patvirtina, kad gailisi dėl nusikaltimo padarymo.
9. Be visa kita, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę, konstatavo, jog nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose (K. B. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, savo noru atlygino turtinę žalą). Iš esmės tai prieštarauja ankstesnei šio teismo išvadai dėl nepagrįstai nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės.
10. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad netaikant baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo manyti, jog K. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, rėmėsi tuo, kad K. B. 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu jau buvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas, tačiau naują nusikalstamą veiką jis padarė praėjus vos kiek daugiau nei trims mėnesiams po to, kai jis buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro. Byloje konstatuota BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta K. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, po minėto 2018 m. taikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės K. B. padarė tris naujus administracinius nusižengimus.
11. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Asmens ankstesnis teistumas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012). Baudžiamasis teisinis santykis, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos padarymo, be kita ko, pasibaigia, jei asmeniui taikius sąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės per nustatytą laiką (terminą) nėra gauta duomenų apie naujos nusikalstamos veikos padarymą ir vykdomos kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos (jei tokios nustatytos). Veikos padarymo metu K. B. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro.
12. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios anksčiau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 281 straipsnio 7 dalis), yra visiškai kitokio pobūdžio, už smurtinius veiksmus kaltinamasis atsakomybėn trauktas nebuvo, yra baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, visos skirtos baudos sumokėtos. Pirmosios instancijos teismas teisingai apibūdino ir padarytos nusikalstamos veikos realų pavojingumo laipsnį – nusikalto ne dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ar polinkio nusikalsti, o veika padaryta spontaniškai dėl kilusio nesusipratimo, vienu spyriu padarytas nežymus automobilio kėbulo įbrėžimas, tolesnė konflikto dinamika pasireiškė trumpalaikiu žodiniu konfliktu tarp nukentėjusiojo ir K. B. ir į smurtinius veiksmus neišsivystė. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir K. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes – dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas BK 40 straipsnio taikymo sąlygas, įvertino A. J. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su draugu (K. B.), asmenines savybes, darbo pobūdį ir nusprendė, kad A. J. yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas laiduotojas, galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl nustatė pagrindą atleisti K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį A. J. atsakomybei. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog laidavimas nustatytinas su 800 Eur užstatu, įvertinus tai, kad kaltinamasis vis dėlto praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nepraėjus nė metams po išbraukimo iš probuojamųjų asmenų registro padarė naują nusikalstamą veiką, be to, šios, kaip ir ankstesnės, veikos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
13. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, naikindama pirmosios instancijos teismo pritaikytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. B., netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 14 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Tomas Šeškauskas
Alvydas Pikelis
