Kasacinio skundo Nr. DOK-2497/2022
Teisminio proceso Nr. Nr. 1-01-1-04664-2021-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo V. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 28 d. nutarties bei baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis V. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2497/2022
Teisminio proceso Nr. Nr. 1-01-1-04664-2021-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo V. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 28 d. nutarties bei baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis V. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma atlikti įrodymų tyrimą, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų įrodymų. Šis prašymas nebuvo tenkintas, tik buvo pasiūlyta V. K. susitaikyti su nukentėjusiuoju, tačiau jis atsisakė. Išklausęs baigiamąsias kalbas ir paskutinį žodį, teismas išėjo priimti sprendimo, kuris turėjo būti skelbiamas 2022 m. vasario 28 d. Nuteistasis V. K. yra teigiama asmenybė, anksčiau nėra nusižengęs, dėl apkaltinamojo nuosprendžio jam kiltų teisinės pasekmės (prarastų socialines garantijas) ir būtų didelis psichologinis smūgis dėl teistumo atsiradimo. Skatinamas savo vidinių išgyvenimų ir įvertinęs nukentėjusiojo pateiktas susitaikymo sąlygas, V. K. pakeitė savo gynybos taktiką, t. y. pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam žalą, padengė bylinėjimosi išlaidas abiejų bylų procesų metu ir 2022 m. vasario 25 d., dar nepasibaigus apeliaciniam procesui, pasirašė susitaikymo aktą, kuris tą pačią dieną, 15.39 val. buvo išsiųstas Kauno apygardos teismui elektronine forma per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, tačiau užregistruotas tik 2022 m. vasario 28 d. Be to, šis dokumentas tuo pačiu metu buvo išsiųstas teismui ir elektroniniu paštu ir telefonu buvo paprašyta raštinės darbuotojos skubiai šią informaciją perduoti bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai. Popierine forma susitaikymo aktas teismui pateiktas 2022 m. vasario 28 d. (pirmadienį) 8.00 val.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymo aktą ir nesvarstė prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 38 straipsnio pagrindu. BPK nėra reglamentuota, kad kaltininkas gali susitaikyti su nukentėjusiuoju tik iki teismui išeinant priimti procesinio sprendimo, o nutarties (ar nuosprendžio) priėmimo metu įvykęs susitaikymas nebegali būti teismo priimtas ir vertinamas kaip pagrindas nutraukti bylą ir atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, kuris atnaujinamas ta pačia tvarka, kaip ir pirmosios instancijos teisme, t. y. pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles. V. K. susitaikius su nukentėjusiuoju ir pateikus teismui susitaikymo aktą, iš kurio, be kita ko, matyti, kad V. K. atlygino nukentėjusiajam žalą, ir prašymą nutraukti baudžiamąją bylą BK 38 straipsnio pagrindu, byloje atsirado naujų aplinkybių, turinčių esminės reikšmės bylos baigčiai. Todėl atnaujinti tyrimą teismui buvo būtina. To nepadaręs, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 295 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismui atsisakius įvertinti susitaikymo aktą ir nuteistojo atitiktį BK 38 straipsnio reikalavimams bei šiuo klausimu priimti motyvuotą sprendimą, laikytina, kad paduoto apeliacinio skundo išnagrinėjimas ir skundžiama nutartis nėra pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės nuteistojo baudžiamajai atsakomybei, išnagrinėjimu ir tai reiškia BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą. Šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes nuteistajam buvo sutrukdyta įgyvendinti įstatymų garantuotas teises ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visos šios aplinkybės turi būti išnagrinėjamos teismo posėdyje įrodymų tyrimo metu. Nuteistasis V. K. pateikė susitaikymo aktą apeliacinės instancijos teismui išėjus priimti sprendimą byloje, t. y. 2022 m. vasario 25 d., 15.38 val., išsiųsdamas jo elektroninę versiją per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą ir el. paštu. Teismo nutartis paskelbta 2022 m. vasario 28 d.
BPK yra nustatyti du atvejai, kai galimas įrodymų tyrimo atnaujinimas: 1) teismas nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva gali atnaujinti įrodymų tyrimą, jeigu baigiamąsias kalbas pasakę asmenys arba kaltinamasis paskutiniu žodžiu praneša apie naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai (BPK 295 straipsnio 1 dalis); 2) teismas, nuosprendžio priėmimo metu nustatęs, kad neišsamiai ištirtos kai kurios bylos aplinkybės, gali atnaujinti įrodymų tyrimą šio Kodekso 295 straipsnyje nustatyta tvarka; įrodymų tyrimas taip pat atnaujinamas, teismui nustačius šio Kodekso 256 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. (BPK 300 straipsnio 1, 2 dalys).
Nuteistasis V. K. teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atsisakė taikytis su nukentėjusiuoju, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, galėjo remtis tik tais bylos duomenimis, kurie gauti teismo proceso metu. Nuteistasis kasaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų esminius BPK pažeidimus dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo teismo proceso metu ir įrodymų vertinimo, nepateikė teisinių argumentų ir dėl esminio BPK pažeidimo neatnaujinus įrodymų tyrimo teisme.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo V. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis