Prašymo Nr. DOK-2474/2022
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00507-2021-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. (D. R.) atstovo advokato Jevgenijaus Bogdanovo (Jevgenij Bogdanov) prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-2188-2021, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutarties,
n u s t a t ė :
Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu D. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 2 dalį 1820 Eur bauda už tai, kad 2021 m. gegužės 18 d., apie 21.10 val., atvykęs žaliuoju kanalu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Medininkų kelio postą, vairuodamas automobilį „Nissan Qashqai“, muitinei žodžiu deklaravo, kad daiktų ir prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, arba kurioms taikomi draudimai, apribojimai, jis negabena, tačiau patikrinimo metu tarp jo asmeninių daiktų keleivio bagaže rasti nuo muitinės kontrolės paslėpti: devyni metaliniai iečių antgaliai, 2014 m. 5 dolerių sidabrinė moneta, 1901 m. 1 kapeika, 1913 m. 1 kapeika, 1915 m. 1 kapeika, 1915 m. 2 kapeikos (1 vienetas), 1912 m. 3 kapeikos (1 vienetas), 1837 m. 10 kapeikų (1 vienetas), apvali kiniška moneta su skyle viduryje, dvi didesnės apvalios monetos su kiniškais hieroglifais, su kvadratinėmis skylėmis viduryje, viena monetos tipo maža moneta su skyle, apie 1920 m. kiniška moneta su hieroglifais ir dvi didelės apvalios monetos su hieroglifais, kurių vertės nepavyko nustatyti. Prekių bendra vertė – 889,10 Eur.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi D. R. skundas netenkintas, Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartis nepakeista, D. R. apeliacinis skundas netenkintas.
Administracinės atsakomybėn patraukto D. R. atstovas advokatas J. Bogdanovas prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Institucijos nutarimą, apylinkės ir apygardos teismų nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną D. R. nutraukti, arba panaikinti šiuos sprendimus ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Vilniaus teritorinei muitinei, Vilniaus regiono apylinkės teismui arba Vilniaus apygardos teismui.
Prašyme nurodoma, kad Institucija ir teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, jie turėjo įtakos neteisėtiems sprendimams priimti. D. R. nepagrįstai patrauktas atsakomybės pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį, Institucija ir abu teismai, nagrinėdami šią administracinio nusižengimo bylą ir priimdami sprendimus, pažeidė ANK 566, 567, 568 straipsnių nuostatas, faktines bylos aplinkybės ir byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, neatsižvelgdami į byloje buvusias kitas svarbias aplinkybes ir įrodymus, jų nevertindami visų bylos įrodymų kontekste.
Institucija ir teismai nepagrįstai nurodo, kad visos į Europos Sąjungą įvežamos prekės (daiktai) turi būti pateikiamos mutiniam patikrinimui. Pagal įvežamų prekių į Europos Sąjungą teisinį reglamentavimą (2007 m. gruodžio 29 d. Tarybos direktyva 2007/74 EB dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais) bei pagal Vilniaus teritorinės muitinės išaiškinimus į D. R. pateiktus klausimus, matyti, kad asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių transporto priemonėmis, be importo muito ir be PVM gali įvežti nekomercinės paskirties prekes, kurių vertė neviršija 300 Eur. Įvežamų prekių paskirtis, ar tai asmeninio naudojimo daiktai, ar komercinės paskirties – nustatoma atliekant muitinę kontrolę.
Aptariamu atveju D. R. gabeno per sieną iš Rusijos Federacijos per Baltarusiją strėlių antgalius ir monetas, kuriuos paveldėjo po tėvo (gyvenusio Rusijoje) mirties, ir asmeninio naudojimo daiktus, kuriuos laikė neslėpdamas transporto priemonės salone ir bagažinėje kartu su kitais daiktais kelioniniuose krepšiuose ir kuriuos pagal muitinės pareigūno reikalavimus pateikė patikrinimui. Kadangi D. R. turi aukštąjį universitetinį istoriko išsilavinimą, jis iš anksto pasidomėjo ir iš visiems prieinamų šaltinių bei interneto svetainių nustatė, kad tokių ir panašių strėlių antgalių rinkos vertė Rusijoje pagal atitinkamus pardavimo katalogus yra nuo 200 rublių (apie 2,63 Eur) iki 500 rublių (apie 6,60 Eur), o kai kuriose interneto svetainėse bei kataloguose strėlių antgalių pardavimo kaina siekė 800 rublių (apie 10,53 Eur). Taigi, žinodamas gabenamų strėlių antgalių ir monetų realią kainą Rusijoje, D. R. buvo įsitikinęs, kad įvežamų strėlių antgalių ir monetų vertė neturėtų viršyti leidžiamų įvežti į Lietuvos Respubliką daiktų vertės (300 Eur).
Apylinkės teismas nurodė, kad nesvarbu, kur buvo rasti gabenami daiktai, jie pateko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, nes reikėjo atlikti daiktų vertinimą ir juos atvykstant ir išvykstant iš Lietuvos Respublikos įregistruoti, be to, buvo privaloma Rusijoje atlikti įvežamų į Lietuvos Respubliką, daiktų ekspertizę ir gauti Rusijos leidimą dėl tokių daiktų išvežimo. Tačiau metaliniai strėlių antgaliai laisvai parduodami internete paskelbtuose kataloguose, kaip ir bet kokie kiti iš apyvartos neišimti daiktai. Tokie daiktai nėra priskirti prie kilnojamųjų kultūros vertybių, tai savo rašte patvirtino Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, atsakydamas į D. R. pateiktą paklausimą.
Specialistės D. G. išvadoje Kuko salos 5 dolerių moneta įvertinta 30 Eur, jos vertė turėtų būti mažesnė, specialistė nepateikė, kokiu metodu įkainojo šią monetą. Negalima sutikti su specialisto išvadomis Nr. 8K-25 ir 8K-26, jos yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais nekilnojamojo turto vertinimo apskaičiavimais. Šias išvadas pateikę specialistai A. L. ir G. G. teismo posėdyje negalėjo argumentuotai pagrįsti, kokiais metodais ir kriterijais jie vadovavosi, nustatydami metalinių strėlių antgalių vertę. Todėl minėtos išvados dėl archeologinių radinių vertės, kaip neatitinkančios kilnojamojo turto vertinimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. IK-159 Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo, yra niekinės.
Abu specialistai, pateikę išvadas dėl kilnojamųjų daiktų (metalinių strėlių antgalių) įkainojimo, yra tik istorijos srities, archeologijos šakos specialistai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jie turi kilnojamųjų daiktų vertintojų kvalifikaciją ir šios srities žinių. Akivaizdžiai, kad jie kilnojamųjų daiktų vertintojų kvalifikacijos ir šios srities žinių neturi. Specialisto išvadose kategoriškai nurodyta, kad strėlių antgaliai yra iš Rytų Europos, bet teisme A. L. išplėtė galimą šių daiktų suradimo teritoriją.
Institucija ir apylinkės teismas nenustatė specialistų suinteresuotumo. Tačiau specialistas G. G., duodamas paaiškinimus teisme, viršijo savo kaip specialisto archeologo kompetenciją, aiškindamas D. R. atvežtų asmeninių daiktų (tarp jų ir strėlių antgalių), kurie pagal Kultūros paveldo departamento informaciją negali būti laikomi kilnojamosios kultūros vertybėmis, teisinį reguliavimą. Be to, G. G., būdamas Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus specialistas, prieš tai minėtose specialisto išvadose nurodė, kad strėlių antgaliai yra archeologiniai radiniai, turintys didelę išliekamąją įstorinę, mokslinę ir kultūrinę vertę, ir siūlė šiuos objektus konfiskavimo atveju perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Taigi šios aplinkybės rodo akivaizdų G. G. suinteresuotumas, kad strėlių antgaliai būtų konfiskuoti ir perduoti muziejui, kuriame jis dirba.
Institucija ir teismai buvo šališki, nes visiškai ignoravo D. R. pateiktus argumentus ir įrodymus, patvirtinančius panašių metalinių strėlių antgalių pardavimo kainą jo nurodytuose kataloguose ir interneto svetainėse Rusijoje, kuriuose vyksta legali prekyba metalinių strėlių antgaliais. Lietuvos Respublikoje interneto erdvėje panašių svetainių ir katalogų nėra.
Institucija prekių sulaikymo protokolą, administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje įteikė D. R. lietuvių kalba, kurios jis nesupranta, jie nebuvo išversti į rusų kalbą. Todėl D. R. negalėjo suprasti jam pateiktų procesinių dokumentų turinio ir tinkamai gintis administracinio nusižengimo byloje.
Atsisakytina priimti administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. atstovo advokato J. Bogdanovo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.
Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu (ANK 662 straipsnio 13 dalis).
Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylų atnaujinimas yra ekstraordinarinė teisena, pradedama, kai prašyme atnaujinti užbaigtos teisenos bylą yra pateikiami teisiniai argumentai, akivaizdžiai pagrindžiantys esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus.
Prašyme atnaujinti šią administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas, nesutikdamas su D. R. nubaudimu pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį, kvestionuoja Institucijos ir teismų sprendimuose nustatytų aplinkybių pateiktą teisinį vertinimą, nurodo savą teisės aktų, kuriais rėmėsi Institucija ir teismai, interpretaciją, taip pat, ginčija nustatytas aplinkybes – į Lietuvos Respubliką įvežtų senovinių daiktų (metalinių iečių antgalių ir monetų) nustatytą vertę (889,10 Eur), kritikuoja bylos proceso metu išnagrinėtų specialisto išvadų turinį, jas pateikusių ekspertų apylinkės teisme duotus paaiškinimus, savaip juos vertina ir tvirtina, kad teismai, vadovaudamiesi specialistų išvadomis bei jų paaiškinimais ir ignoruodami D. R. parodymus, kad įvežtų senovinių daiktų vertė neviršija 300 Eur, bylos įrodymus ištyrė ir įvertino neišsamiai ir šališkai.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad prašyme ginčijamų aplinkybių nustatymas ir jų vertinimas yra apylinkės ir apygardos teismų nagrinėjimo kompetencijos sritis. Teisės taikymo aspektu, D. R. gabentų daiktų vertės nustatytos laikantis įstatymo reikalavimų. Klausimai dėl specialisto išvadų teisingumo ir jas pateikusių ekspertų kompetencijos buvo keliami bylą nagrinėjant apylinkės ir apygardos teismuose, į juos atsakant yra pateiktos motyvuotos išvados. D. R. nepateikė Institucijai ir teismui daiktų įsigijimo dokumentų, ar privalomų pateikti daiktų kompetentingų asmenų ar institucijų vertinimo aktų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad per muitinės postą gabentų daiktų vertė mažesnė, negu 300 Eur. D. R. atstovo advokato teiginiai apie minimų daiktų vertę yra jo ir jo atstovaujamojo asmeninė nuomonė ir vertinimas. Prašymo teiginiai, kuriais neigiamos teismų padarytos išvados, formaliai nurodant materialiosios ar proceso teisės taikymo klaidas, nelaikytini teisiniais argumentais, akivaizdžiai pagrindžiančiais esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus. Prašymo argumentas dėl eksperto G. G. galimo šališkumo akivaizdžiai dirbtinis.
Prašyme nurodoma, kad šioje byloje buvo suvaržyta D. R. teisė į gynybą, nes Institucijos dokumentai (prekių sulaikymo protokolas, administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas) jam buvo pateikti neišversti į rusų kalbą, o lietuvių kalba, kurios jis nesupranta. Teisės taikymo aspektu, bylos proceso metu D. R., nemokančiam lietuvių kalbos, buvo užtikrinta teisė kalbėti gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, kaip tai nustatyta ANK 568 straipsnio 2 dalyje, 577 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Institucija byla nagrinėjo žodine tvarka, dalyvaujant D. R. Šio posėdžio metu jis davė išsamius paaiškinimus dėl pareikšto administracinio kaltinimo, neigė padaręs administracinį nusižengimą, nesutiko su specialisto išvadomis. Gavęs nutarimą administracinio nusižengimo byloje, jį apskundė apylinkės teismui, dalyvavo bylos nagrinėjime, kuriame naudojosi vertėjo paslaugomis. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme D. R. aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, ginčijo ekspertų išvadas, administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą. Priimtą apylinkės teismo nutartį D. R. apskundė apeliacine tvarka. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą apie esminį D. R. teisių suvaržymą, beje, apie kurį, žemesnių instancijų teismuose nebuvo užsimenama.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. atstovo advokato Jevgenijaus Bogdanovo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis
