Baudžiamoji byla Nr. 2K-165-489/2016
Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00516-2012-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.5.2;
1.1.10.1
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 29 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu K. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirtos bausmės vykdymas K. N. atidėtas dvejiems metams trims mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L. Ž. padarytą turtinę žalą.
Priteista iš K. N. nukentėjusiajai L. Ž. 28 962 Eur turtinei, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 450 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 29 d. nutartimi nuteistojo K. N. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. K. N. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 10 d., Vilniuje, gatvėje prie Tauro kalno, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas L. Ž. pasitikėjimu, papasakojęs jai pelningo verslo aplinkybes, pasirašė su ja paskolos sutartį ir iš L. Ž. paėmė 100 000 Lt (28 962 Eur), patikinęs panaudoti šiuos pinigus UAB „VD“ veikloje, susijusioje su cemento pirkimu, ir pažadėjęs grąžinti juos iki 2008 m. sausio 16 d., tačiau gautų pinigų į jokį verslą neinvestavo, nes tokio tikslo ir neturėjo, o panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. panaudojęs apgaulę užvaldė L. Ž. priklausančius pinigus, taip padarydamas jai 100 000 Lt (28 962 Eur) turtinę žalą.
2. Kasaciniu skundu nuteistojo K. N. gynėjas advokatas B. Chranovskis prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir jį išteisinti arba iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalinti baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo sąlygą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.
2.1. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai buvo šališki, neobjektyvūs, nepagrįsti ir neteisėti, nes buvo padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3–5 dalių ir 305 straipsnio pažeidimų, dėl kurių buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės.
2.2. Kasatorius cituoja teismų praktiką kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-329/2011 ir teigia, kad teismai kriminalizavo tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios susiklosčiusius civilinius paskolinius santykius, nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo. Jo nuomone, K. N. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas, remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. K. N. viso bylos proceso metu davė nuoseklius, bylos medžiagą atitinkančius parodymus, kad tarp jo ir L. Ž. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, jis pasiskolino iš jos pinigų ir dėl asmeninių priežasčių negalėjo laiku jų grąžinti, skolą sutinka grąžinti, tikslo apgauti nukentėjusiąją neturėjo nei prieš pinigų skolinimąsi, nei skolinimosi metu, nei po to, dalį pinigų grąžino dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Tai, kad nukentėjusioji skolos negrąžinimą įvertino kaip apgaulę, nepaneigia nuteistojo parodymų.
Byloje nustatyta, kad nuteistojo ir L. Ž. santykiai buvo įtvirtinti 2007 m. spalio 10 d. sutartimi ir įsipareigojimų rašteliais dėl paskolos grąžinimo. K. N. atvirai papasakojo L. Ž., kaip vyko derybos dėl cemento verslo, turėjo visus dokumentus, L. Ž. dalyvavo derybose, buvo sudarytos jungtinės veiklos sutartys dėl cemento. L. Ž. patvirtino, kad prieš pasirašant paskolos sutartį buvo žodžiu aptartas cemento verslo planas, pasirašyti dokumentai dėl 150 000 ir 170 000 tonų cemento ir tai lėmė jos apsisprendimą paskolinti pinigus, be to, prieš skolindama pinigus ji prašė padėti išspręsti jos verslo problemas Smolenske.
Liudytojas R. Š. (Š.) patvirtino, kad K. N. prašė padėti L. Ž. Smolenske, taip pat kad buvo sudarytos sutartys dėl cemento tarp UAB „E“ ir „VD“ bei sutartis su Vokietijos įmone „G“, tačiau pagal kontraktą cementas nebuvo pristatytas. Taigi L. Ž. nebuvo klaidinama dėl to, kokiam tikslui buvo skolinami pinigai. K. N. veiksmai po pinigų gavimo patvirtina jo ir L. Ž. pasiektą susitarimą: L. Ž. buvo priimta į darbą, buvo bandoma spręsti jos verslo problemas Smolenske, buvo pasirašytos jungtinės veiklos sutartys dėl cemento. Šiuo atveju civilinės prievolės grąžinti pasiskolintus pinigus neįvykdymą laiku lėmė ne K. N. piktavališki veiksmai, o kitos nuo jo nepriklausančios aplinkybės. L. Ž. neprarado galimybės savo teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nes K. N. nuo jos nesislapstė.
Pasak gynėjo, iš minėtų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistojo veiksmuose nėra sukčiavimo sudėties požymių – apgaulės ir tyčios užvaldyti nukentėjusiosios pinigus, nes byloje nėra tai patvirtinančių patikimų įrodymų. Teismai padarė prielaidomis grįstą išvadą, kad cemento verslas nebuvo plėtojamas, tai, kad šis verslas buvo vystomas, tačiau norimas rezultatas nebuvo pasiektas, patvirtina pasirašytos sutartys, liudytojo R. Š. ir nukentėjusiosios parodymai.
2.3. Kasatorius mano, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3–5 dalių reikalavimus, nes įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, pirmenybę teikdami kaltinimui palankiems įrodymams. Teismai neištyrė nukentėjusiosios parodymų, nepasisakė dėl jų netikslumo, neatitikties nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, neaptarė jų patikimumo, neištyrė ir nuteistojo parodymų – vertino tik jų detales, o ne esminės faktinės aplinkybės. Nuteistojo parodymai buvo vertinami itin skeptiškai, pateikiant tik formalius jų atmetimo motyvus, o nukentėjusiosios parodymais tikėta, nepaisant juose esančių prieštaravimų, kurie teisme nebuvo pašalinti. Teismai nepaneigė nuteistojo parodymų, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnyje, darydami išvadas dėl jo kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, nenurodė konkrečių įrodymų, išskyrus prieštaringus nukentėjusiosios parodymus, kitų jo kaltės įrodymų, kurie būtų patikimi, – nepateikė, apsiribojo deklaratyviais pasisakymais ir samprotavimais.
Taigi teismai, nepaisydami nekaltumo prezumpcijos principo, pagal kurį visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis), vadovavosi prielaidomis. Gynėjo manymu, K. N. kaltei pagrįsti teismo pateiktų įrodymų nepakanka, visi kiti nuosprendyje nurodyti įrodymai yra bendro pobūdžio, neinformatyvūs ir nepatvirtina, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą veiką.
3. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas K. N. BK 69 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (turtinės žalos atlyginimo) vienerių metų įvykdymo terminą, neatsižvelgė į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o ne priemonė civiliniam ieškiniui užtikrinti. Iki galo neįvykdžius nustatytos pareigos per vienerius metus, nuteistajam gali kilti baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės, numatytos BK 74 straipsnyje, t. y. gali būti pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį. Be to, neįvykdžius įpareigojimo, jam gali būti taikytos BPK 358 straipsnio nuostatos ir panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o tai BK 75 straipsnio taikymą daro beprasmišką.
3.1. Kasatorius pažymi, kad pagal teismų praktiką už teisės pažeidimą skiriamos priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010). Šiuo atveju, nustatant aptariamos poveikio priemonės įvykdymo terminą, nebuvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, jo sveikatos būklę (nustatytas tik 30 proc. darbingumo lygis), socialinius ryšius, jo ir jo šeimos turtinę padėtį. Dėl šių aplinkybių per nustatytą terminą nuteistasis fiziškai negali atlyginti žalos. Taigi toks teismo sprendimas gali itin neigiamai paveikti jo gyvenimo gerovę.
Gynėjo įsitikinimu, žalos atlyginimo termino nustatymas nagrinėjamoje byloje aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties, įtvirtintos BK 41 straipsnyje, nes niekaip negali pasiekti tikslų, numatytų BK 67 straipsnio 1 dalyje.
4. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti.
4.1. Prokuroras teigia, kad baudžiamasis įstatymas K. N. veikai pritaikytas tinkamai, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 ir 331 straipsnių reikalavimai nepažeisti. Sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymių K. N. veiksmuose buvimas įrodytas pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Abiejų instancijų teismai, darydami išvadas, rėmėsi patikimais, baudžiamojo proceso nustatyta tvarka gautais ir patikrintais įrodymais. Teismai tinkamai įvertinto nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymus, sugretindami juos su kita bylos medžiaga. Kasatorius savaip interpretuoja atskirus bylos duomenis, jų tarpusavyje nesusieja, ignoruoja jam nepalankius liudytojo R. Š. parodymus, iškraipo byloje duotus nukentėjusiosios L. Ž. paaiškinimus. K. N. apgaulė buvo užprogramuota nuo pat pinigų iš nukentėjusiosios priėmimo momento pasirašant be notaro sudarytą apsimestinį sandorį dėl tariamos cemento jungtinės veiklos, pinigus paimant asmeniškai, o ne įmonės vardu. Šis asmuo turėjo išankstinę tyčią nevykdyti sudarytų jungtinės veiklos ir paskolos sandorių ir tą atspindi abiejų grandžių teismų sprendimai. Remdamiesi bylos įrodymų visuma, teismai savo sprendimuose aptarė ir motyvuotai paneigė nuteistojo gynybos versiją. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą pagal paduotą apeliacinį skundą ir nutartyje pateikė išsamius motyvus. Kasatorius skunde tik perrašo apeliacinio skundo teiginius, tačiau šio teismo išvadų neaptaria ir jų apskundimo argumentų neišdėsto. Kasacinio skundo teiginiai apie BPK 20 straipsnio 3–5 dalių, 305 straipsnių pažeidimus yra deklaratyvūs ir argumentuojami savaip vertinant bylos duomenis.
5. Nuteistojo K. N. gynėjo advokato B. Chranovskio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo nagrinėjimo ribų
6. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012).
6.1. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>).
Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>).
6.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą būtent apeliacinės instancijos teismui BPK 328 straipsnio 3 punkto ir 329 straipsnio nuostatos suteikia diskreciją tirti bylos aplinkybes, pakeisti jas ar pateikti naują jų vertinimą. Taigi kasacinės instancijos teismas žemesnių instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, šis teismas gali tik tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
6.3. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame ginčijamas abiejų instancijų teismų atliktas bylos aplinkybių nustatymas, kasatoriui pateikiant savo nuomonę dėl atskirų bylos duomenų vertinimo. Tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su nustatytomis bylos aplinkybėmis, prašoma atsižvelgiant į atskiras aplinkybes, įrodymus, jų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl teismų padarytų išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nesant argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl to šioje byloje paduoto kasacinio skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo
7. K. N. nuteistas už tai, kad panaudojęs apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės – 100 000 Lt (28 962 Eur) – nukentėjusiosios L. Ž. turtą (pinigus) nes, piktnaudžiaudamas L. Ž. pasitikėjimu, įtikinęs ją pelningo verslo perspektyva panaudoti šiuos pinigus UAB „VD“ veikloje, susijusioje su cemento pirkimu, ir, pažadėjęs grąžinti juos iki 2008 m. sausio 16 d., pasirašė su nukentėjusiąja paskolos sutartį, tačiau gautų pinigų į jokį verslą neinvestavo, o panaudojo savo poreikiams tenkinti.
7.1. Kasaciniame skunde ginčijamas K. N. veikos kvalifikavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Kasatorius teigia, kad baudžiamoji byla jam nutrauktina, nes jokios apgaulės nenaudojo, tarp jo ir L. Ž. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie buvo įtvirtinti 2007 m. spalio 10 d. sutartimi ir įsipareigojimų rašteliais dėl paskolos grąžinimo. Teigiama, kad nuteistojo veiksmuose nėra BK 182 straipsnyje numatyto sukčiavimo sudėties požymių – apgaulės ir tyčios užvaldyti nukentėjusiosios pinigus.
7.2. Dėl tokių kasatoriaus argumentų visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šio nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas, nukreiptas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti ar turtinei prievolei išvengti arba ją panaikinti.
Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-387/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-387/2009">2K-387/2009</a>, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013).
Apgaulei nustatyti taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (byloje nustatoma situacija, kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš esmės pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy05LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-9/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-9/2013">2A-7-9/2013</a>).
7.3. Antra, pasakytina, kad teismai, išnagrinėję ir įvertinę įrodymų visumą, teismų praktikoje nustatytų apgaulės įvertinimo kriterijų laikėsi.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. N., pasinaudodamas nukentėjusiosios patiklumu, sudaręs jai įspūdį, kad užsiima pelningu verslu, susijusiu su prekyba cementu, kurio realiai nevykdė, 2007 m. spalio 10 d. sudaręs paskolos sutartį, kurios taip pat nevykdė, taip apgaule įgijęs nukentėjusiosios pasitikėjimą, išviliojo ir įgijo jos didelės vertės turtą.
7.4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. N. pateikė save nukentėjusiajai kaip garbingą asmenį, turintį įtakingų ryšių Rusijoje verslininką, kuris pristatė sėkmingą, nors ir neegzistuojantį, verslo planą, papasakojo apie galimą pelną, taip pat, jei nukentėjusioji investuos į jo verslą, pažadėjo padėti dėl jos problemų, susijusių su kitu verslu, o gavęs pinigus, žadėjo juos atiduoti vėliau, vis atidėliodamas grąžinimo terminą ir sugalvodamas naujas negrąžinimo priežastis.
Taigi apgaulė šiuo atveju pasireiškė L. Ž. suklaidinimu dėl kaltininko galimybių ir ketinimų. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, abiejų grandžių teismai kruopščiai išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė K. N. versiją, kad iš nukentėjusiosios L. Ž. gauti 100 000 Lt panaudoti plėtojant cemento verslą, vykstant į komandiruotes ir derybas Rusijoje bei Vokietijoje. Teismai taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į kitoje baudžiamojoje byloje nustatytą aplinkybę, kad K. N. 2006 m. gruodžio ir vėliau 2008 m. rugsėjo mėnesiais, panaudodamas analogišką apgavystės schemą, nurodydamas analogiškas skolinimosi priežastis (cemento verslą), apgaule užvaldė kitų dviejų nukentėjusiųjų pinigus (t. 5, b. l. 28-37).
Teismai teisingai konstatavo, kad K. N. veikė tiesiogine tyčia, nes iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog jis, įgydamas nukentėjusiosios turtą, suvokė, kad paskolinių įsipareigojimų įvykdyti neturės galimybės, nes realiu ir pelningu verslu neužsiėmė. Skunde nurodomos aplinkybės, kad K. N. nuo nukentėjusiosios nesislapstė ir L. Ž. išlieka galimybė reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, nepašalina nei byloje nustatytos nuteistojo panaudotos apgaulės, nei jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
7.5. Pinigų išviliojimas iš nukentėjusiųjų pasiskolinant, kaltininkui apgaulingai žadant šias paskolas investuoti į verslą, pažadant suteikti įvairias paslaugas, nors realiai to kaltininkas nedaro ir neketina daryti, teismų praktikoje gali būti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2003, 2K-377/2005, 2K-74/2006, 2K-651/2006, 2K–55/2014 ir kt.). Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde nurodytuose teismų praktikos pavyzdžiuose (kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-329/2011) nagrinėjamos kitokios teisinės situacijos, negu susiklosčiusi nagrinėjamoje byloje.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų
8. Kasaciniame skunde nurodyti BPK 20 straipsnio 3–5 dalių, 305 straipsnio ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimai yra siejami su netinkamu bylos įrodymų vertinimu. Kasatorius nesutinka su teismų sprendimuose atliktu K. N. ir nukentėjusiosios L. Ž. parodymų įvertinimu, jo verslo aplinkybių nustatymu.
8.1. Į tokius kasacinio skundo argumentus atsakytina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė jokių BPK 20 straipsnio reikalavimų. Šio straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas neignoravo nei nuteistojo, nei nukentėjusiosios parodymų, jie yra nuosprendyje išdėstyti ir padarytos motyvuotos išvados dėl šių parodymų įvertinimo, aiškiai nurodyta, kuriais įrodymais teismas grindžia savo sprendimą, o kuriuos atmeta ir kodėl.
8.2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui bei padarytoms išvadoms dėl nuteistojo K. N. kaltumo šiam padarius nukentėjusiosios L. Ž. didelės vertės turto (pinigų) įgijimą apgaule ir K. N. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Iš apeliacinės instancijos teismo turinio taip pat aiškiai matyti, kodėl šis teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
9. Kasatorius teigia, kad, nuteistajam taikant BK 75 straipsnio nuostatas paskirta baudžiamojo poveikio priemonė per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L. Ž. padarytą turtinę žalą nėra individualizuota, neatitinka teismų praktikos, nes, nustatant tokios poveikio priemonės įvykdymo terminą, nebuvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, jo sveikatos būklę, socialinius ryšius, jo ir jo šeimos turtinę padėtį.
9.1. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Teismas parenka tokias suderintas pareigas, kurios gali turėti didžiausią poveikį nuteistajam padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje.
9.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.
Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01NDkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-549/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-549/2007">2K-P-549/2007</a>, 2K-181/2012).
9.3. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs K. N. BK 75 straipsnio 2, 3 ir 4 dalies nuostatas ir nustatęs jam pareigą per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą, tokį sprendimą motyvavo ir atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, paties K. N. teisme išreikštą ketinimą per devynis mėnesius atlyginti L. Ž. padarytą turtinę žalą. Nėra pagrindo išvadai, kad tokios pareigos, kuri įpareigoja kaltininką realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, pažeidžia BK 75 straipsnio nuostatas.
9.4. Kasacinio skundo nuorodos dėl BK 67 straipsnio 1 dalies, 74 straipsnio nuostatų nesilaikymo, samprotavimai apie neproporcingai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę yra nepagrįsti, nes šiuo atveju K. N. baudžiamojo poveikio priemonė nepaskirta, o tik nustatytos BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytos pareigos.
Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas visų pirma nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Būtent šio įstatymo 29 ir 30 straipsniuose numatytos probacijos sąlygų keitimo galimybės ir probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinės pasekmės.
10. Darytina bendra išvada, kad, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šiuos sprendimus reikėtų naikinti ar keisti.
11. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo K. N. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Dalia Bajerčiūtė
Tomas Šeškauskas
