Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę mažinti sutartines netesybas ir jungtinės veiklos sutarties šalių atsakomybę tretiesiems asmenims, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-235-690/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02540-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.1; 2.5.8.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Teksnija“ ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologinių mokslų centro kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Teksnija“ ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologinių mokslų centrui dėl sutartinių netesybų priteisimo; trečiasis asmuo – AAS „Balticums“, veikianti per AAS „Balticums“ Lietuvos filialą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę mažinti sutartines netesybas ir jungtinės veiklos sutarties šalių atsakomybę tretiesiems asmenims, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė Lietuvos kariuomenė (toliau – ieškovė, perkančioji organizacija) prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Teksnija“ ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologinių mokslų centro (toliau – Fizinių ir technologinių mokslų centras) 522 314,02 Lt (151 272,60 Eur) sutartinių minimalių nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove UAB „Teksnija“, veikiančia pagal jungtinės veiklos sutartį, sudarytą su atsakovu Fizinių ir technologinių mokslų centru, 2012 m. gruodžio 4 d. pasirašė lauko uniformų, skirtų drėgnam orui, pirkimo–pardavimo sutartį Nr. KPS-382 (toliau – Sutartis). Atsakovai įsipareigojo per 60 dienų nuo Sutarties įsigaliojimo suderinti su ieškove ir patvirtinti prekių darbinius etalonus, kurie atitiktų Sutarties reikalavimus, ir per penkis mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo pristatyti ieškovei ne mažiau kaip 250 vienetų lauko uniformos komplektų, t. y. iki 2013 m. vasario 4 d. suderinti ir patvirtinti darbinį etaloną ir iki 2013 m. gegužės 6 d. pristatyti uniformos komplektus.

UAB „Teksnija“ raštu kreipėsi į ieškovę, prašydama pratęsti produkcijos pateikimo terminą iki rugpjūčio / rugsėjo mėnesių, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti, nurodant, kad pavėlavus pristatyti prekes bus taikoma Sutarties 11.1 punkte nurodyta atsakomybė. Sutarties specialiosios dalies 9.1.3 punkte ir bendrosios dalies 3.4.1, 11.1 punktuose atsakovai įsipareigojo, laiku nepristačius prekių, mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną pavėluotą dieną bei 20 Lt šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių atlyginimą už kiekvieną pavėluotą dieną, jeigu atsakovai per 60 dienų po Sutarties įsigaliojimo neparengia, nepagamina, nesuderina ir nepatvirtina su pirkėja prekių darbinių etalonų.

Pirmoji lauko uniformų komplektų siunta (250 komplektų) pristatyta 2013 m. rugsėjo 23 d. (pavėlavus 121 dieną), antroji (250 komplektų) – 2013 m. rugsėjo 23 d. (pavėlavus 19 dienų), trečioji (260 komplektų) – 2013 m. spalio 9 d. (pavėlavus 16 dienų); prekių darbinis etalonas patvirtintas 2013 m. balandžio 18 d., pavėlavus 73 dienas. Visas likęs nepristatytas prekių kiekis (620 komplektų) pavėluotai pristatytas 2013 m. spalio 25 d., lapkričio 11 d., lapkričio 21 d., lapkričio 29 d. ir gruodžio 3 d. Visa tai sudaro 522 314,02 Lt (151 272,60 Eur) Lietuvos kariuomenės patirtų šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių, juos, ieškovės teigimu, turi solidariai atlyginti atsakovai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Teksnija“ 423 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė, organizuodama viešąjį pirkimą ir sudarydama sutartį su atsakovais, nekėlė reikalavimo, kad uniformų audinys būtų padengtas papildoma apdaila, nepraleidžiančia vandens ir tepalų, nors pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 25 straipsnio nuostatas pareiga apibūdinti perkamų prekių savybes tenka perkančiajai organizacijai.

Teismas nustatė, kad derinant uniformos etaloną ieškovei buvo paaiškinta, jog pagal nustatytus techninius reikalavimus audinys nebus pakankamai atsparus vandeniui, tačiau ji patikino atsakovę, kad papildoma apdaila nėra reikalinga. 2013 m. balandžio mėn. susitikimo su ieškovės atstovais metu atsakovė pristatė du uniformos komplektų etalonus, kurių vienas buvo pagamintas pagal nustatytus techninius reikalavimus, o kitas – su papildoma audinio apdaila „Teflon“. Atlikę bandymą su abiem pavyzdžiais ir įsitikinę, kad uniformos komplektas su papildoma apdaila yra visiškai nepralaidus drėgmei, ieškovės atstovai nusprendė, kad uniformos komplektai turi būti gaminami iš audinio su papildoma apdaila.

Teismas padarė išvadą, kad perkančioji organizacija pakeitė perkamų prekių techninius reikalavimus, kuriems įgyvendinti objektyviai nepakako Sutartyje nustatyto termino. Atsakomybė dėl susidariusios situacijos tenka perkančiajai organizacijai, netinkamai nustačiusiai viešojo pirkimo sąlygas ir laiku nesureagavusiai į atsakovės pastabas dėl nepakankamų techninių reikalavimų. UAB „Teksnija“ elgėsi atsakingai – stengėsi įrodyti techninių reikalavimų funkcinius trūkumus, kreipėsi į ieškovę su prašymu pratęsti produkcijos pateikimo terminus iki rugpjūčio / rugsėjo mėn., nurodydama, kad dėl papildomo audinio apdirbimo iškilo problemų audinio marginimą atlikti pagal Sutarties sąlygas. Ieškovė, atsisakydama pratęsti Sutarties vykdymo terminus, pažeidė bendradarbiavimo su tiekėju pareigą ir elgėsi nepakankamai sąžiningai.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės pasiūlytas ir ieškovės pripažintas būtinu papildomas uniformos komplektų audinio apdirbimas už tą pačią Sutarties kainą užtikrino viešųjų pirkimų tikslo įgyvendinimą, sprendė, jog Sutarties įvykdymo terminai galėjo būti pratęsiami nepažeidžiant ieškovės interesų ir viešųjų pirkimų principų. Atsakovė, nepradėdama gaminti prekių iki bus išspręstas klausimas dėl užsakytos produkcijos realaus, o ne formalaus tinkamumo, elgėsi atsakingai, profesionaliai ir sąžiningai, todėl nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę už Sutartyje nustatyto termino uniformos komplektams pateikti pažeidimą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.659 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė pažeidė Sutarties specialiosios dalies 4.4 punkte nustatytą įsipareigojimą per 60 dienų nuo Sutarties įsigaliojimo pagaminti, parengti, suderinti su pirkėja ir patvirtinti perkamų prekių darbinius etalonus, nes iki 2013 m. vasario 4 d. nepateikė nustatytus reikalavimus atitinkančio etalono, nors ieškovė buvo aiškiai išreiškusi valią, kad jos nurodyti techniniai reikalavimai yra visiškai pakankami. Atsakovės noras ir siekis įtikinti perkančiąją organizaciją pirkti produkciją, kuri savo techninėmis charakteristikomis geriau užtikrins siekiamą tikslą, nepanaikino sutartinės pareigos suderinti ir nustatytu terminu patvirtinti etaloną bei negali būti pripažįstamas civilinę atsakomybę šalinančia aplinkybe.

Kadangi Fizinių ir technologinių mokslų centras yra biudžetinė įstaiga, nesiekia pelno, jis laiku ir tinkamai atliko jungtinės veiklos sutartimi bei Mokslinio tyrimo ir eksperimentinės plėtros darbo atlikimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pagal jungtinės veiklos sutartį gaminio etaloną suderinti privalėjo UAB „Teksnija“, o Fizinių ir technologinių mokslų centro veiksmai (neveikimas) neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos nurodytos pareigos tinkamam vykdymui (CK 6.975 straipsnio 1 dalis), tai teismas, nenustatęs pagrindo solidariajai atsakovų atsakomybei, ieškinį atsakovui Fizinių ir technologinių mokslų centrui atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimą – priteisė ieškovei iš UAB „Teksnija“ 423 Eur minimalių nuostolių atlyginimą, solidariai iš atsakovų – 87 457,22 Eur minimalių nuostolių atlyginimą, priteisė iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Kolegija pripažino svarbia aplinkybę, kad buvo suderintas atsakovų pasiūlytas darbinis etalonas su apdaila „Teflon“, nors pirkimo dokumentuose tokio reikalavimo nebuvo, todėl sprendė, kad šalys bendru sutarimu 2013 m. balandžio 18 d. pakeitė (papildė) Sutarties sąlygas dėl prekei keliamų reikalavimų. Vykdant viešąjį pirkimą ar Sutartį nekilo ginčų ar neaiškumų dėl techninės specifikacijos (prekei keliamų reikalavimų), todėl kolegija nepripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė netinkamai nustatė viešojo pirkimo sąlygas, tačiau sutiko su teismu, kad jos elgesys buvo netinkamas. Ieškovė, nepaisydama savo pritarimo pakeisti darbinį etaloną, 2013 m. balandžio 23 d. raštu nesutiko pratęsti termino prekėms patiekti, nors iki jo pabaigos (2013 m. gegužės 6 d.) buvo likę tik 13 dienų; toks elgesys neatitinka CK 1.5, 6.158, 6.200 straipsnių nuostatų, yra nesąžiningas, patvirtina atsisakymą bendradarbiauti, ypač įvertinus tai, kad Sutarties pakeitimai vyko pavasarį, o prekės buvo skirtos šaltajam metų laikui.

Atsakovė prašė pratęsti Sutartyje nustatytą prekių pateikimo terminą 3–4 mėnesiams (pripažino realias galimybes per juos įvykdyti prievolę), tačiau prekes pateikė dalimis nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d., taigi savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė net ir prašytu pratęsti terminu. Dėl to kolegija konstatavo, kad prekių pristatymas užtruko ne tik dėl ieškovės pakeistos pozicijos, kurią lėmė pardavėjos iniciatyva, bet ir dėl šios neveikimo laiku, t. y. iki 2013 m. vasario 4 d., nesiėmus aktyvių veiksmų suderinti darbinį etaloną, o vėliau – nepateisinamai ilgai gaminus prekes. Kolegija nesutiko, kad visa atsakomybė už tai, jog prekės pateiktos pavėluotai, tenka tik ieškovei, todėl sprendė dėl pardavėjos civilinės atsakomybės už Sutartyje nustatyto termino pateikti prekes pažeidimą. Kadangi pagal Sutarties nuostatas prekės turėjo būti pristatytos ne vėliau kaip per 91 dieną nuo darbinio etalono suderinimo, tai, atsižvelgusi į bylos aplinkybes, ieškovės sutikimą pagerinti prekes pardavėjos sąskaita, kolegija sprendė, kad prekės ieškovei turėjo būti pristatytos iki 2013 m. liepos 18 d. (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.156, 6.158 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, minimalūs ieškovės nuostoliai dėl pavėluoto prekių pristatymo sudaro 301 972, 28 Lt (87 457,22 Eur).

Kolegija sprendė, kad Sutartyje nustatytos netesybos nėra akivaizdžiai (aiškiai) per didelės; pardavėja, dar dalyvaudama viešajame pirkime, žinojo (turėjo žinoti) apie laimėjimo atveju planuojamos sudaryti sutarties sąlygas, pasirašydama Sutartį, su jomis sutiko; ieškovė yra viešasis juridinis asmuo, veikia krašto apsaugos sistemoje, atlieka ypatingo svarbumo uždavinius ir turi specifinius poreikius, todėl jai svarbu, kad įsipareigojimai būtų vykdomi laiku (dėl to pateisinamas didesnių netesybų reikalavimas). Byloje nėra duomenų, kad ieškovės veiksmai (neveikimas) po prekių darbinio etalono suderinimo būtų darę įtaką prekių pristatymui (CK 6.259 straipsnio 2 dalis).

Nustačiusi, kad atsakovai dalyvavo viešajame pirkime jungtinės veiklos sutarties pagrindu, joje įsipareigojo atsakyti solidariai, be Fizinių ir technologinių mokslų centro, kuris įsipareigojo pasiūti 1000 vnt. lauko uniformos komplektų, UAB „Teksnija“ nebūtų galėjusi patiekti prekių, kolegija sprendė, kad atsakovai veikė bendrai ir abu buvo įsipareigoję ieškovei tinkamai ir laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nepaisant to, kad Sutartį pasirašė tam įgaliota UAB „Teksnija“. Fizinių ir technologinių mokslų centro solidari atsakomybė kyla ir CK 6.975 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nors jis pagal įstatus yra ne pelno siekianti organizacija, tačiau vienas iš atsakovo pajamų šaltinių – lėšos, gautos iš ūkinės, mokslinės veiklos, taip pat už teikiamas paslaugas, todėl kolegija nekonstatavo pagrindo spręsti, kad atsakovui netaikytinos CK 6.975 straipsnio 1 dalies nuostatos.

III. Kasacinių skundų, prisidėjimų prie jų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Teksnija“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią 0,2 proc. dydžio delspinigiai gali būti laikomi aiškiai (neprotingai) per dideliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Limedika“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2006">3K-3-107/2006</a>), netaikė netesybų santykio su nuostoliais kriterijaus, kuris yra esminis, sprendžiant dėl netesybų mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta BUAB „Verantas“ bankroto byloje, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-446/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-446/2013">3K-3-446/2013</a>). Nukrypdama nuo nurodytos praktikos, ieškovė nepateikė įrodymų, kad, pavėluotai pristačius uniformas, ji patyrė nuostolių ar kitų neigiamų padarinių; uniformos buvo skirtos šaltajam metų sezonui.

Teismas, priteisdamas ieškovei 0,2 proc. dydžio delspinigius, pritaikė baudines netesybas, nors CK jos nenustatytos; netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje nurodytas aplinkybes, kurios leidžia įvertinti, ar netesybos nėra pernelyg didelės – šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, atsakomybės prigimtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. Skunde aprašomos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad buvo priteistos aiškiai (neprotingai) per didelės netesybos; su ieškove bendradarbiavę ir Sutartyje nurodytą uniformų kiekį pristatę atsakovai buvo nubausti, nors pavėluotas pristatymas ieškovei nesukėlė nuostolių.

Reikalavimas dėl netesybų turi būti tenkinamas tik įvertinus su pagrindine prievole susijusias aplinkybes (ar ji yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl jos ir pan.). Atsakovai tinkamai įvykdė Sutartį, uniformų pristatymo terminas praleistas dėl ieškovės kaltės. Atsikirtimuose į ieškinį, apeliacinį skundą kasatorė nurodė aplinkybes, sudarančias pagrindą ją atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.64 straipsnio 2 dalis), – ieškovė pažeidė prievolę (CK 6.64 straipsnio 3 dalis; 6.200 straipsnis) (netinkamai suformulavo techninę specifikaciją, nebendradarbiavo su atsakovais). Egzistuoja pagrindas atleisti atsakovus nuo – netesybų sumokėjimo (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 1, 5 dalys, 6.259 straipsnio 1 dalis) – netinkamai parengti pirkimo dokumentai ir nepakankamas ieškovės bendradarbiavimas įrodo jos kaltę (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis, 6.206 straipsnis), yra ieškovės veiksmų (neveikimo) ir atsakovų pavėluotai įvykdytos prievolės priežastinis ryšys (prievolė neįvykdyta dėl netinkamai parengtų pirkimo dokumentų ir nepakankamo ieškovės bendradarbiavimo).

Teismas, pažeisdamas CPK 182 straipsnio 5 punktą, 185 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, visapusiškai neįvertino liudytojų, patvirtinusių atsakovų aktyvumą derinant uniformų darbinį etaloną, parodymų ir UAB „Teksnija“ paaiškinimų, kad uniformų su papildoma apdaila „Teflon“ siuvimas buvo sudėtingesnis, brangesnis ir reikalavo daugiau laiko.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė tinkamai parengė pirkimo sąlygas, netaikė sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) ir nevertino tikrųjų ieškovės ketinimų bei Sutarties tikslo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad perkančioji organizacija, organizuodama viešąjį pirkimą, privalo siekti įsigyti ne bet kokių, o „reikalingų prekių“ (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis ir 24 straipsnio 9 dalis); pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių. Viešuoju pirkimu siekiamas tikslas (įsigyti uniformas, skirtas drėgnam orui) nebūtų pasiektas, jei atsakovai uniformas būtų pasiuvę pagal ieškovės parengtas Sutarties sąlygas. Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė netinkamai parengė pirkimo sąlygas; tą pripažino ir ieškovė, kurios darbuotojai, palyginę skirtingus uniformų darbinius etalonus, pripažino, jog pagal Sutarties sąlygas pasiūta uniforma yra pralaidi vandeniui, o uniforma su papildoma apdaila užtikrina vandens nepralaidumą, t. y. pateisino ieškovės lūkesčius (siekiamą tikslą). Be to, rengdama naują pirkimą, jo sąlygose ieškovė įtvirtino reikalavimą dėl papildomos audinio dangos.

Kasaciniu skundu atsakovas Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologinių mokslų centras prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, priteisė per dideles (baudines) netesybas ir nevertino jų dydžio pagrįstumo, nors bylos šalys dėl to teikė argumentus; pagal kasacinio teismo praktiką 0,2 proc. dydžio delspinigiai pripažįstami aiškiai per didelėmis netesybomis (žr. šios nutarties 18.1 punkte nurodytą praktiką). Kai reiškiamas reikalavimas mažinti netesybas, kreditorius privalo pagrįsti netesybas, įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, o teismas taiko netesybų santykio su nuostoliais kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. ir S. J. v. M. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTgtOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-358-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-358-916/2015">3K-3-358-916/2015</a>; kt.). Atsakovai reiškė reikalavimą mažinti netesybas, o ieškovė nepateikė duomenų apie turėtus nuostolius, taigi neįrodė, kad reikalaujamas priteisti delspinigių dydis yra protingas; apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę. Ieškovės teisinis statusas ir atliekamos funkcijos neįrodo tikėtinų nuostolių ir nepagrindžia prašomos netesybų sumos protingumo.

Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje nurodomus kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama dėl delspinigių dydžio pagrįstumo (neįvertino kasatoriaus teisinio statuso, aplinkybių, kad terminai praleisti dėl ieškovės kaltės, Sutartis buvo įvykdyta, byloje nėra duomenų apie ieškovės patirtus nuostolius; neatsižvelgė į tai, kad visiškas nuostolių atlyginimas sukurs kasatoriui nepriimtinų (sunkių) padarinių, kasatorius savo įsipareigojimus įvykdė laiku ir tinkamai). Netesybos skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti, jos negali būti pasipelnymo šaltinis ir leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teisėmis.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.975 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai sprendė dėl solidariosios atsakovų atsakomybės. Kasatorius – biudžetinė įstaiga, viešasis juridinis asmuo, vykdantis valstybei, visuomenei, tarptautiniam bendradarbiavimui ar ūkio subjektams svarbius įstatuose nurodytų krypčių mokslinius tyrimus ar eksperimentinę plėtrą. Kadangi kasatorius siekia nekomercinių tikslų ir jokiomis formomis negali paskirstyti pelno, tai jis negali būti prilyginamas verslo subjektui, besiverčiančiam ūkine komercine veikla (o tai yra viena iš CK 6.975 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų). Kasatorius laiku ir tinkamai įvykdė jungtinės veiklos sutartimi bei Mokslinio tyrimo ir eksperimentinės plėtros darbo atlikimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, byloje nėra duomenų, kad jo veiksmai (neveikimas) turėjo įtakos netinkamam Sutarties vykdymui.

Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 320 straipsnio 2 dalį, atliko apeliaciniame skunde nenurodytų aplinkybių teisinį kvalifikavimą, savo iniciatyva išplėtė apeliacinio skundo argumentų sąrašą. Ieškovė apeliacinį skundą grindė argumentais, kad techninė specifikacija atitiko VPĮ 25 straipsnio nuostatas, Sutarties terminas nebuvo pratęstas, atsakovai turi atsakyti solidariai. Skunde nebuvo nurodoma, kad net ir pratęsus terminus atsakovai laiku nebūtų pristatę prekių, todėl apeliacinės instancijos teismas, išeidamas už apeliacinio skundo ribų, nepagrįstai vertino šią aplinkybę ir ja rėmėsi (nutarties 15 punktas).

Prisidėjimu prie atsakovės UAB „Teksnija“ kasacinio skundo atsakovas Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologinių mokslų centras, palaikydamas kasaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, prašo UAB „Teksnija“ kasacinį skundą tenkinti, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimą.

Prisidėjimu prie atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologinių mokslų centro kasacinio skundo atsakovė UAB „Teksnija“, palaikydama kasaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimą.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovų kasacinius skundus prašo juos atmesti; palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Sutartyje sulygtos netesybos yra iš anksto nustatyti sutarti kreditoriaus nuostoliai, kurių jam nereikia įrodinėti, jei skolininkas nevykdo (netinkamai vykdo) prievolę; netesybų tikslas – kompensuoti ne įrodytus nuostolius, o minimalius nuostolius, kurių įrodinėti nereikia; priešingu atveju būtų paneigta netesybų paskirtis. Minimalių nuostolių dydis nustatytas abiejų šalių valia, joms pasirašant Sutartį; kasatorė Sutarties nuostatų neginčijo, ją pasirašydama sutiko su visomis sąlygomis; Sutartyje nurodyta šalių valia neturėtų būti paneigta. Apeliacinės instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-443/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-443/2008">3K-3-443/2008</a>; kt.).

Skunduose nurodytos faktinės aplinkybės dėl nepagrįstai nesumažintų netesybų, ieškovės patirtų nuostolių nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes kasacinis teismas netiria fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas minimalius nuostolius skaičiavo teisingai ir pagrįstai, atsižvelgdamas į Sutartį ir joje nustatytus terminus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Fizinių ir technologinių mokslų centro įstatais, tinkamai įvertino kasatoriaus statusą, atsižvelgė į aplinkybę, kad pagal įstatų 42.3 punktą kasatoriaus lėšų šaltinis yra ir pajamos, gautos iš ūkinės veiklos. Tai, kad kasatoriaus teisinė forma – biudžetinė įstaiga, nepaneigia aplinkybės, jog jis, dalyvaudamas ūkinėje veikloje, gavo pajamų ne tik iš valstybės biudžeto asignavimų; pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalį valstybės institucijos civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai. Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta, kad gautas pelnas paskirstomas proporcingai kiekvieno partnerio indėlio į bendrą veiklą vertei; pagal šią sutartį partneriai atsako solidariai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.975 straipsnio 1, 3 dalis ir pagrįstai sprendė dėl solidariosios atsakovų atsakomybės.

Teismas nepažeidė CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies, 6.206 straipsnio, 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.253 straipsnio 1, 5 dalių, 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatų. Techninė specifikacija buvo parengta tinkamai, nepažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 9 dalies reikalavimų, nurodant, kokias uniformas siekiama įsigyti (užtikrinančias apsaugą nuo drėgmės), tačiau paliekant galimybę tiekėjams siūlyti prekes, turinčias platesnes funkcines savybes, nei nurodyta pirkimo dokumentuose. Dėl to tiekėjai, manydami, kad tiesiogiai specifikacijoje nurodyti reikalavimai neužtikrins siekiamo tikslo, galėjo siūlyti papildomą apdailą audiniui, o kasatoriai nepagrįstai teigia, kad pirkimo dokumentai buvo parengti netinkamai ir Sutarties vykdymo metu buvo pakeistos jos sąlygos. Ieškovė nepakeitė Sutarties sąlygų, bendradarbiavo su atsakovais (leido jiems pagerinti audinį papildoma apdaila); netinkamai elgėsi atsakovai, neįvertinę pirkimo dokumentų reikalavimų, su gamintojais konsultavęsi tik po Sutarties sudarymo.

Kasatorės teiginiai dėl CPK 182 straipsnio 5 punkto, 185 straipsnio 1 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies pažeidimo nepagrįsti jokiais įrodymais, pateikti kaip prielaidos, todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatų, visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo remiamasi apeliaciniame skunde, ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą.

Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo teisės mažinti netesybas ir mažinimo dydžio

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas ir palūkanas reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad šalys susitaria dėl netesybų siekdamos keleto tikslų:

24.1 pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; tokiu atveju netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius;

24.2. antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma;

24.3. trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. BUAB „Neapolis“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzUtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-275-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-275-248/2015">3K-3-275-248/2015</a>, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinio teismo konstatuota, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNzgvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-378/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-378/2005">3K-7-378/2005</a>) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-85/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-85/2007">3K-3-85/2007</a>).

Kaip nurodyta šios nutarties 24.1 punkte, bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. ir ko uždaroji akcinė bendrovė v. UAB „Litgrid“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjctOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-267-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-267-916/2015">3K-3-267-916/2015</a>).

Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Istpro“ prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-446/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-446/2013">3K-3-446/2013</a>; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų sfera“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-562/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-562/2013">3K-3-562/2013</a>; kt.).

CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; kt.).

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, nors pagal kasacinio teismo praktiką teismas gali (turi teisę) mažinti delspinigių, apskaičiuotų pagal viešojo pirkimo sutarties sąlygas, sumą (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjctOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-267-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-267-916/2015">3K-3-267-916/2015</a>), tačiau, sprendžiant dėl netesybų dydžio, atsižvelgtina į viešojo pirkimo sutarties pobūdį, vertinant tiekėjo veiksmus pirkimo procedūrose, netesybų dydžio išviešinimo aplinkybę iki sutarties sudarymo (ar iš sutarties projekto ar pirkimo sąlygų buvo aiškus jų dydis) ir pan. (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-562/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-562/2013">3K-3-562/2013</a>). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti kasatorių argumentai, kad viešojo pirkimo sutartyje įtvirtintas 0,2 proc. delspinigių dydis per se neprotingai didelis.

Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Taigi mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.

Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vigysta“ v. V. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-502/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-502/2009">3K-3-502/2009</a>; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

Kasacinis teismas, plėtodamas savo praktiką dėl netesybų mažinimo sąlygų, pabrėžė, kad teismas, vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, turi atsižvelgti į tai, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipti dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjctOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-267-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-267-916/2015">3K-3-267-916/2015</a>).

Kaip nurodyta pirmiau, teismas gali mažinti netesybas skolininko prašymu arba savo iniciatyva. Skolininko prašymas mažinti netesybas, be kitų atvejų, gali būti pareikštas teikiant atsiliepimą ar kitos formos atsikirtimus į kreditoriaus teisme pareikštą reikalavimą priteisti netesybas. Toks prašymas turi būti argumentuotas, jame turi būti pagrįsta, kodėl kreditoriaus prašomos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, pateikti nurodytus argumentus patvirtinantys įrodymai. Tik esant argumentuotam skolininko reikalavimui mažinti netesybas, kyla šios nutarties 27 punkte nurodyta kreditoriaus pareiga, atsikertant į skolininko argumentus, įrodyti, kad netesybų dydis pagrįstas, jos atitinka kreditoriaus nuostolius ar kitus turtinius praradimus.

Nagrinėjamoje byloje pareikštų kasacinių skundų esminiais argumentais prašoma sumažinti apeliacinės instancijos teismo priteistų netesybų dydį, teigiant, kad netesybos yra aiškiai (neprotingai) per didelės (žr. šios nutarties 18.1, 18.2, 18.5, 19.1, 19.2 punktus).

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą procesinį sprendimą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas kreditoriui sutartines netesybas, nepasiekė įstatyme nustatytų netesybų tikslų – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus netinkamai įvykdžius prekių pirkimo–pardavimo sutartį, nes, nagrinėdamas atsakovų atsikirtimų argumentus, netaikė esminio netesybų mažinimo kriterijaus – netesybų santykio su nuostoliais.

Pripažintini pagrįstais kasacinių skundų argumentai, kad, nukrypdama nuo šios nutarties 27 punkte nurodytos kasacinio teismo praktikos, ieškovė, atsikirsdama į atsakovų argumentus, kuriais sukeltos pagrįstos abejonės dėl netesybų dydžio, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl pavėluotai pristatytų karių uniformų patyrė nuostolių, kokie jie buvo, ar jai dėl to kilo kitų neigiamų padarinių. Vien ta aplinkybė, kad kreditorius šioje byloje yra viešasis juridinis asmuo, vykdantis visuomenines funkcijas – Lietuvos kariuomenė, esant pareikštam argumentuotam reikalavimui mažinti netesybas, per se nesudaro pagrindo priteisti ieškiniu reikalaujamą netesybų dydį, neįvertinus jo santykio su nuostoliais.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad uniformos buvo skirtos šaltajam metų sezonui, turėjo būti pradėtos dėvėti nuo vėlyvo rudens. Lauko uniformos ieškovei buvo tiekiamos partijomis; nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki spalio 9 d. buvo pristatyta 760 lauko uniformų komplektų, o likusi dalis (620 komplektų) – 2013 m. spalio 23 d., lapkričio 11, 21, 29 dienomis ir gruodžio 3 d., t. y. dar iki šaltojo metų sezono, iš esmės tinkamu uniformoms naudoti metu. Tikėtina, o ieškovė nepateikė priešingų argumentų, kad jei uniformos būtų buvusios pristatytos Sutartyje nurodytu terminu ar apeliacinės instancijos teismo nustatytu terminu, kuriam, atsižvelgus į vėlesnę etalono suderinimo datą, buvo pratęstas uniformų pristatymas, jos nurodytu laiku dar nebūtų buvusios naudojamos pagal paskirtį dėl netinkamų oro sąlygų (per šilto oro). Ieškovė, reikalaudama netesybomis sutartų minimalių nuostolių atlyginimo, neteigė ir neįrodinėjo, kad dėl pažeistų prekių pristatymo terminų kariams šaltuoju sezonu nebuvo laiku pateiktos tinkamos lauko uniformos ir dėl to ji patyrė nuostolių ar kitų nepatogumų.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, inter alia, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais.

Atsižvelgdama į tai ir plėtodama šios nutarties 32–33 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija formuluoja šią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą.

Ieškovė neįrodinėjo dėl pavėluoto lauko uniformų pristatymo patirtų nuostolių dydžio (jo santykio su prašomų priteisti netesybų dydžiu), nes, inter alia, laikėsi pozicijos, kad Sutartyje nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai ir yra jos minimalūs nuostoliai, kurių, net ir dėl to prieštaraujant atsakovams, jai nereikia įrodinėti. Tokia pozicija neatitinka pirmiau šioje nutartyje nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant ginčą dėl netesybų dydžio nustatymo ir jų mažinimo kriterijų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių argumentus ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovų priteistinų netesybų dydį, netinkami taikė ir aiškino netesybas reglamentuojančias teisės normas, taip pat vėlavimo trukmę ir jos įtaką nuostolių dydžiui, kai kurioms jų suteikė netinkamą reikšmę kaip aplinkybėms, turėjusioms įtakos prievolės vykdymui. Dėl nustatytų apeliacinės instancijos teismo padarytų teisės taikymo pažeidimų skundžiamas sprendimas keistinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, tai, kad Sutartis buvo įvykdyta, o ieškovė aiškiai nepagrindė, jog dėl praleistų prekių pristatymo terminų patyrė nuostolių, kurių dydis atitinka ieškiniu prašytą priteisti netesybų dydį, remdamasi nutartyje išdėstytais išaiškinimais, vadovaudamasi proporcingumo principu, sprendžia, kad ieškovei iš atsakovų priteistinas netesybų (skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytas kaip minimalių nuostolių atlyginimo) dydis mažintinas iki 25 000 Eur.

Dėl skolininko atleidimo nuo civilinės atsakomybės

Teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės, ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, byloje dėl netesybų priteisimo sudaro įrodinėjimo dalyką. Netesybos gali būti priteisiamos, jeigu nustatoma, kad atsakovas netinkamai vykdė (įvykdė) sutartį.

Įstatyme nustatyti pagrindai, kuriems egzistuojant skolininko civilinė atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje kasatoriai įrodinėjo aplinkybes, sudarančias pagrindą atleisti juos nuo civilinės atsakomybės – netesybų sumokėjimo (CK 6.64 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 1, 5 dalys, 6.259 straipsnio 1 dalis). Kasatoriai teigia, kad jie tinkamai įvykdė Sutartį, uniformų pristatymo terminas praleistas dėl ieškovės kaltės ir yra aplinkybės, sudarančios pagrindą atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės – netesybų sumokėjimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Teksnija“ prašė pratęsti Sutartyje nustatytą prekių pateikimo terminą 3–4 mėnesiams (pripažino realias galimybes per juos įvykdyti prievolę), tačiau prekes patiekė dalimis nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d., taigi savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė net ir per prašytą pratęsti terminą. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad, įvertinus aplinkybę, jog pirkėjos sutikimu turėjo būti panaudotas audinys su papildoma apdaila, prekės ieškovei turėjo būti pristatytos iki 2013 m. liepos 18 d. Uniformų pristatymas užtruko ne tik dėl pakeistos pardavėjos pozicijos, bet ir dėl atsakovų kaltės, kurie nesiėmė aktyvių veiksmų laiku suderinti darbinį etaloną, nesilaikydami Sutarties sąlygų ilgai gamino uniformas, todėl atsakovai negali būti atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl Sutartyje nustatytų terminų pažeidimo.

Viešojo pirkimo sąlygų, pagal kurias tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, turinys ir galimas ydingumas negali būti aiškinamas tik tiekėjų naudai, nes apeliacinės instancijos teismas pakeitė netesybų skaičiavimo tvarką (sutartinių prievolių įvykdymo terminus), ją susiedamas su naujo pavyzdžio etalono suderinimu (2013 m. balandžio 18 d.), t. y. iš esmės atsižvelgė į pirmiau nurodytas aplinkybes. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija atsakovų sutartinių prievolių vykdymą pagal Sutartyje nurodytus terminus skaičiuoti nuo naujo pavyzdžio etalono suderinimo vertintina kaip teisiškai pagrįsta, juolab kad atsakovai neįrodė, kaip realiai dėl naujų aplinkybių pasunkėjo Sutarties vykdymas (pvz., kiek konkrečiai pailgėjo gaminimo procesas). Priešinga pozicija iš esmės reikštų Sutarties perkvalifikavimą į neterminuotą.

Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti kasatorius nuo civilinės atsakomybės.

Dėl solidariosios atsakomybės

CK 6.975 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi jungtinės veiklos partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, jeigu jungtinės veiklos sutartis susijusi su ūkine komercine partnerių veikla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl jungtinės veiklos dalyvių tarpusavio santykių specifikos ir jų atsakomybės, yra pabrėžęs, kad jungtinės veiklos sutarties tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujas būstas“ v. UAB „Inventora“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjctNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-427-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-427-611/2015">3K-3-427-611/2015</a>).

Jungtinės veiklos partnerių keitimasis informacija yra esminis jungtinės veiklos santykių aspektas, atsižvelgiant į tai, kad jungtinės veiklos sutartis yra grindžiama didžiausio pasitikėjimo principu ir kiekvienas iš partnerių prisiima solidariąją atsakomybę užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RUAB „Urbico“ v. Siemens Osakeyhtiö, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-442/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-442/2013">3K-3-442/2013</a>).

Kaip teigia kasatorius Fizinių ir technologinių mokslų centras, jis laiku ir tinkamai įvykdė jungtinės veiklos sutartimi bei Mokslinio tyrimo ir eksperimentinės plėtros darbo atlikimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, byloje nėra duomenų, kad jo veiksmai (neveikimas) turėjo įtakos netinkamam Sutarties vykdymui, todėl jis negali būti laikomas solidariai atsakingu ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas ar ne kiekvienam iš skolininkų tenkančių prievolių vykdymas neturi teisinės reikšmės jų solidariajai atsakomybei prieš kreditorių. Tačiau tokia aplinkybė gali turėti įtakos vėlesniems jų tarpusavio santykiams (atsiskaitymams), pavyzdžiui, jei teismas kreditoriaus reikalavimu prievolės vykdymą priteistų tik iš vienos šalies, taip pat sprendžiant dėl kreditoriaus nuostolius atlyginusio jungtinės veiklos partnerio regreso teisės apimties (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, atmesdama nurodytus argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog abu atsakovai ieškovės organizuotame viešajame lauko uniformų komplektų pirkime dalyvavo bendrai jungtinės sutarties pagrindu, kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias bei pasiskirstydami įnašais į bendrą veiklą. Teisė tvarkant reikalus veikti abiejų partnerių vardu buvo suteikta UAB „Teksnija“, tačiau pagal bendras prievoles, susijusias su jungtinės veiklos sutartimi, partneriai įsipareigojo atsakyti solidariai.

Fizinių ir technologinių mokslų centras jungtinės veiklos sutartimi ir Mokslinio tyrimo ir eksperimentinės plėtros darbų atlikimo sutartimi įsipareigojo pasiūti 1000 vienetų lauko uniformų. Be šio jungtinės veiklos sutarties partnerio atsakovė UAB „Teksnija“ nebūtų galėjusi patiekti pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto prekių kiekio.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad abu kasatoriai veikė bendrai ir nuo jų abiejų veiksmų priklausė tinkamas sutartinės prievolės vykdymas. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė tik UAB „Teksnija“. Kaip jau buvo nurodyta, jai tokia teisė, nepaneigiant abiejų jungtinės veiklos partnerių atsakomybės, buvo suteikta jungtinės veiklos sutartimi (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Švenčionių miesto savivaldybės administracija v. RUAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-510/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-510/2014">3K-3-510/2014</a>).

Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.975 straipsnio 3 dalį, pagrįstai sprendė, kad nors Fizinių ir technologinių mokslų centras yra biudžetinė įstaiga, viešasis juridinis asmuo, pagal įstatus – ne pelno siekianti organizacija, tačiau jis nėra vien iš biudžeto lėšų išlaikoma organizacija, vienas iš šio atsakovo pajamų šaltinių – lėšos, gautos iš ūkinės, mokslinės veiklos, taip pat už teikiamas paslaugas. Remdamasis tuo, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Fizinių ir technologinių mokslų centro įsipareigojimas pasiūti 1000 vienetų lauko uniformų komplektų susijęs su jo ūkine veikla.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl solidariosios atsakovų atsakomybės už pavėluotą lauko uniformų etalono pateikimą, nes kasaciniuose skunduose toks klausimas nekeliamas, pateikti argumentai tik dėl sutartinių netesybų už pavėluotą prekių pristatymą taikymo. Kasacinis teismas bylas nagrinėja neperžengdamas kasacinio skundo ribų ir yra saistomas teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje aplinkybių peržengti kasacinio skundo ribas dėl viešojo intereso nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Be to, solidariosios atsakomybės nustatymas etalono suderinimo prievolės atžvilgiu iš esmės reikštų kasatoriaus Fizinių ir technologinių mokslų centro padėties pabloginimą (CPK 353 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, paliktina nepakeista apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti ieškovei iš UAB „Teksnija“ 423 Eur minimalių nuostolių atlyginimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniam teismui pakeitus apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą – sumažinus ieškovei iš atsakovių priteistinų netesybų dydį, t. y. nutartyje konstatavus, kad tenkintina 16,81 proc. ieškinio UAB „Teksnija“, 16,53 proc. ieškinio Fizinių ir technologinių mokslų centrui, 16,57 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų ir 71,31 proc. atsakovių kasacinių skundų reikalavimų, atitinkamai iš naujo paskirstytinos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi ieškovė, teikdama ieškinį ir apeliacinį skundą, buvo atleista atitinkamai nuo 2670,87 Eur ir 2666,64 Eur žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), tai juos iš dalies patenkinus, mokėtinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas iš atsakovių (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš UAB „Teksnija“ priteistina 228,23 Eur (2670,87 Eur x 16,53 / 100 / 2) + (2670,87 Eur x (16,81–16,53) / 100) už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ir 219,93 Eur (2666,64 Eur x 16,57 / 100 / 2) Eur už apeliacinį skundą mokėtino tokio mokesčio. Iš Fizinių ir technologinių mokslų centro priteistina 220,75 Eur (2670,87 Eur x 16,53 / 100 / 2) už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ir 219,93 Eur (2666,64 Eur x 16,57 / 100 / 2) už apeliacinį skundą mokėtino tokio mokesčio.

Atsakovė UAB „Teksnija“ atsiliepimuose į ieškinį ir apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų už jų parengimą atlyginimą. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pabaigos tokias išlaidas ir jų dydį patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti, tai atsakovės prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovas Fizinių ir technologinių mokslų centras, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, turėjo 4200 Lt (1216,40 Eur) išlaidų advokato pagalbai, o pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1737,72 Eur tokių išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės.

Šios išlaidos viršija jas suteikiant galiojusios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, redakcijos 8.11 punkte nustatytus dydžius. Įvertinus advokato byloje atliktus veiksmus, bylos sudėtingumą, pripažintina, kad nėra pagrindo priteisti didesnio nei rekomenduojamas maksimalus dydis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl priteistino išlaidų atlyginimo dydžio proporcija skaičiuotina atitinkamai nuo 1500 Lt (434,43 Eur) ir 450 Eur. Proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai (83,47 proc. ir 83,43 proc.) atsakovui iš ieškovės priteistina 362,62 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginimo (434,43 x 83,47 / 100) ir 375,44 Eur tokių išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (450 x 83,43 / 100).

Pateikdama kasacinį skundą atsakovė UAB „Teksnija“ sumokėjo 1525 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad dalis kasacinio skundo argumentų pagrįsta, 1087,48 Eur žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai (71,31 proc.), atsakovei priteistina iš ieškovės (1525 x 71,31 / 100) (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Atsakovė UAB „Teksnija“ atsiliepime į kasacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo parengimą atlyginimą. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tokias išlaidas ir jų dydį patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti, tai atsakovės prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovas Fizinių ir technologinių mokslų centras, pateikdamas kasacinį skundą ir prisidėjimą prie UAB „Teksnija“ kasacinio skundo, turėjo 2476,25 Eur išlaidų advokato pagalbai, tai jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.13, 8.16 punktuose nurodytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius. Nenustačius pagrindo nukrypti nuo rekomendacijos nustatytų dydžių, atsakovui priteistino išlaidų advokato pagalbai atlyginimo dydis skaičiuotinas nuo 1856,14 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (71,31 proc.) atsakovui iš ieškovės priteistina 1323,61 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo (1856,14 x 71,31 / 100) (CPK 98 straipsnis).

Kasacinis teismas patyrė 4,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus 71,31 proc. atsakovų kasacinių skundų, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, valstybės naudai iš ieškovės Lietuvos kariuomenės priteistina 3,46 Eur (4,85 x 71,31 / 100) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai). Kadangi UAB „Teksnija“ ir Fizinių ir technologinių mokslų centrui tenka po 0,70 Eur šių išlaidų, tai jų atlyginimas, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, valstybei nepriteistinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovų solidariai priteistos netesybos, procesinės palūkanos bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti Lietuvos kariuomenei (j. a. k. 188732677) solidariai iš UAB „Teksnija“ (j. a. k. 125816457) ir Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Fizinių ir technologinių mokslų centro (j. a. k. 302496138) 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) Eur netesybų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš UAB „Teksnija“ (j. a. k. 125816457) 448,16 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis Eur 16 ct) žyminio mokesčio, mokėtino už procesą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti valstybei iš Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Fizinių ir technologinių mokslų centro (j. a. k. 302496138) 440,68 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt Eur 68 ct) žyminio mokesčio, mokėtino už procesą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Fizinių ir technologinių mokslų centrui (j. a. k. 302496138) iš Lietuvos kariuomenės (j. a. k. 188732677) 738,06 Eur (septynis šimtus trisdešimt aštuonis Eur 6 ct) išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti atlyginimo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „Teksnija“ (j. a. k. 125816457) iš Lietuvos kariuomenės (j. a. k. 188732677) 1087,48 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt septynis Eur 48 ct) už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Fizinių ir technologinių mokslų centrui (j. a. k. 302496138) iš Lietuvos kariuomenės (j. a. k. 188732677) 1323,61 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt tris Eur 61 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.

Priteisti valstybei iš Lietuvos kariuomenės (j. a. k. 188732677) 3,46 Eur (tris Eur 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas

Gediminas Sagatys