Baudžiamoji byla Nr. 2K-157-895/2016 Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00288-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.5;
2.1.7.4;
2.4.2.1. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria atmestas nuteistosios A. B. apeliacinis skundas.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendžiu A. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį trejiems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Šiuo nuosprendžiu iš civilinio atsakovo AAS „G. B.“ priteista neturtinei žalai atlyginti: J. B. – 1013,67 Eur, J. B. – 1013,67 Eur, nukentėjusiajam H. K. – 472,66 Eur; turtinei žalai atlyginti: J. B. – 2493,36 Eur, J. B. – 2493,36 Eur, nukentėjusiajam H. K. – 2169,25 Eur.
Iš A. B. priteista neturtinei žalai atlyginti: J. B. – 13 467,33 Eur, J. B. – 13 467,33 Eur, nukentėjusiajam H. K. – 5319,74 Eur ir 2096,84 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (kita nukentėjusiojo H. K. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta).
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi, iš dalies tenkinant nuteistosios A. B. ir civilinio atsakovo AAS „G. B.“ apeliacinius skundus, pakeistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendis.
Iš A. B. priteista H. K. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
iš civilinio atsakovo AAS „G. B.“ priteista nukentėjusiajai J. B. – 2406,47 Eur ir nukentėjusiajam J. B. – 2406,47 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš civilinio atsakovo AAS „G. B.“ priteista nukentėjusiajam H. K. 286,72 Eur turtinei žalai atlyginti. Dėl likusios turtinės žalos atlyginimo dalies H. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. A. B. nuteista už tai, kad 2011 m. birželio 5 d., apie 16 val., Kaišiadorių r. sav., Gudienos k., Žaslių g. ties pastatu Nr. 32, būdama blaivi, vairuodama automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 114 punktą, nurodantį, kad. sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, dėl to važiuodama Žaslių gatve ir sukdama į kairėje pusėje esančią parduotuvės „Pasagėlė“ automobilių stovėjimo aikštelę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Honda VT1100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamam H. K., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas H. K., kuriam dėl pilvo ir kairės pėdos sumušimo, odos nubrozdinimų plaštakose, dešiniajame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje čiurnoje, poodinės kraujosruvos kairėje pėdoje, kairės pėdos III-IV padikaulių lūžių, kairės pėdos V piršto išnirimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir kartu su juo važiavusi keleivė M. B., kuriai dėl kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairiame žande, nubrozdinimų dešinio peties, dešinio žasto, dešinio dilbio, dešinio klubo, abiejų kelių, kairės blauzdos srityje, nugaros kairėje, nubrozdinimų su kraujosruvomis ir žaizdomis kairės blauzdos pėdos srityje, kaukolės skliauto bei pamato kaulų daugybinių lūžių su kietojo galvos smegenų dangalo plyšimu, galvos smegenų sužalojimo, kraujosruvos kamiene, kraujo galvos smegenų skilveliuose, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasibaigęs mirtimi. Be to, sugadinti H. K. priklausantis motociklas „Honda VT1100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir T. B. priklausantis automobilis „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).
2. Kasaciniu skundu nuteistoji A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria atmestas jos apeliacinis skundas, ir dėl šios dalies perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2.1. Kasatorė nurodo, kad nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalies), kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei padaryti teisingas išvadas. Šis teismas nepagrįstai netenkino nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo panaikinti nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui. Kasatorė tvirtina, kad, priešingai nei nurodyta nutartyje, jos apeliaciniame skunde buvo aiškiai argumentuota, dėl kokių priežasčių šioje byloje reikalingas papildomas tyrimas, ir išvardyta, kokie papildomi tyrimo veiksmai turėtų būti atlikti.
2.2. Pirmiausia, byloje nebuvo imtasi priemonių siekiant surasti ir ištirti motociklo vairuotojui H. K. priklausiusį motociklininko šalmą, kurį įvykio metu buvo užsidėjusi ant galvos žuvusioji M. B.. Ši aplinkybė svarbi įvykio pasekmių sunkumo aspektu, nes specialisto V. Mitunevičiaus 2012 m. balandžio 17 d. išvadoje Nr. MV 2012-26 buvo konstatuotas motociklo vairuotojo galbūt padarytas Kelių eismo taisyklių (KET 20 punkto) pažeidimas, kuris nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme liko neįvertintas. Remdamasis bylos duomenimis, padaryta motyvuota išvada, kad motociklo vairuotojo veiksmai vežant keleivę su neužsegtu ar nepatikimai užsegtu šalmu taip pat galėjo turėti priežastinį ryšį su eismo įvykiu, t. y. jo pasekmių mastu.
2.3. Be to, nuteistoji teigia viso proceso metu nuosekliai tvirtinusi, kad prieš sukdama į kairę įsitikino, jog priešpriešinėje eismo juostoje nėra jokių atvažiuojančių transporto priemonių, todėl nusprendė, kad posūkio į kairę manevrą atlikti yra saugu. Iš byloje esančių objektyvių duomenų matyti, kad priešpriešinė eismo juosta buvo intensyviai remontuojama, dėl to motociklo vairuotojui reikėjo manevruoti ir jis išvažiavo į priešingą eismo juostą. Kasatorės manymu, esant šioms aplinkybėms galima spręsti, jog priešpriešiais dideliu greičiu įkalnėn atvažiuojančio motociklo ji, prieš pradėdama posūkio manevrą, galėjo nepastebėti dėl to, kad tuo metu motociklas buvo visiškai ne toje kelio pusėje, kurioje įprastai būna priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės. Tokia įvykio versija yra labai tikėtina, tačiau liko nepatikrinta, nors nuteistosios gynėjas teismo prašė tai padaryti. Kasatorės manymu, kol tai nepadaryta, šioje byloje nėra galimybės teisingai išspręsti kaltės klausimą, o jeigu atlikus papildomus tyrimo veiksmus ši versija pasitvirtintų ir atsirastų realus pagrindas teigti, kad ji, pradėdama posūkio į kairę manevrą, neturėjo ir negalėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybės, tai faktinė situacija šioje byloje būtų labai panaši į aprašytąją kasacinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjU4LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-658/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-658/2012">2K-658/2012</a> (priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje). Šio apeliacinio skundo argumento teismas tinkamai neišnagrinėjo, atmetė jį neįsigilinęs į jo esmę.
2.4. Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir nutartyje nepasisakė ne tik dėl nuteistosios skunde nurodytos objektyviai nustatytos aplinkybės, kad motociklo vairuotojas H. K. įvykio metu žymiai viršijo leistiną greitį, bet ir dėl to, kad atsiradus kliūčiai jis nesiėmė skubių priemonių savo transporto priemonės greičiui sumažinti, bandė apvažiuoti atsiradusią kliūtį iš aiškiai netinkamos pusės, taip pažeisdamas KET (134 punkto) reikalavimus. Be to, teismo nutartyje padarytos išvados apie apeliacinio skundo esminių argumentų nepagrįstumą prieštarauja toje pačioje nutartyje išdėstytiems teiginiams. Nuteistosios manymu, teismo teiginys, kad po eismo įvykio praėjus ketveriems metams neįmanoma nustatyti naujų aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, tėra tik niekuo nepagrįsta prielaida, prieštaraujanti BPK 1 straipsnyje įtvirtintai baudžiamojo proceso paskirčiai išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į nuteistosios A. B. kasacinį skundą prašo jį atmesti.
3.1. Prokuroras nurodo, kad šioje byloje įrodymai buvo ištirti ir įvertinti išsamiai, laikantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje aprašytos visos nustatytas įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, nurodyti įrodymų vertinimo motyvai, pasisakyta dėl jų patikimumo ir pakankamumo. Kauno apygardos teismas, patikrinęs apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, dar kartą įvertino įrodymus ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių principų nepažeidė, juos vertino laikydamasis BPK reikalavimų, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu, todėl pagrįstai A. B. pripažino kalta pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Kolegija, atmesdama apeliacinio skundo motyvus, nutartyje visiškai pagrįstai pažymėjo, kad, priešingai nei tvirtina nuteistoji ir jos gynėjas, A. B. kaltę neginčijamai patvirtina ekspertų išvados bei duoti paaiškinimai teisme. Taip pat teismas kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais įvertino kasatorės nurodytą įmonės „Impulsana“ 2012 m. balandžio 17 d. specialisto V. Mitunevičiaus pateiktą išvadą, kuri buvo paneigta visais vėliau atliktais trimis specialiais tyrimais. Teismas pagrįstai šia konsultacine išvada rėmėsi tiek, kiek joje nustatytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad motociklo vairuotojo H. K. veiksmai buvo susieti priežastiniu ryšiu su eismo įvykio pasekmėmis, nenustatyta. Iš teismų baigiamuosiuose aktuose nustatytų aplinkybių matyti, kad būtent A. B. veiksmai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir priežastis. Taigi, žemesnės instancijos teismai padarė teisingą išvadą, kad tarp nuteistosios padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl teisingai išsprendė ir jos kaltės klausimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paaiškino, kodėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjU4LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-658/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-658/2012">2K-658/2012</a> nagrinėta eismo įvykio situacija nelaikytina analogiška situacijai šioje byloje, o kasacinio skundo argumentai nepaneigia tokių žemesnės instancijos teismo išvadų.
3.2. Prokuroras taip pat nurodo, kad teismas nutartyje motyvuotai paaiškino, kodėl netenkino apeliacinio skundo prašymo ir neperdavė bylos prokurorui tyrimui papildyti, tikslu surasti ir ištirti žuvusiosios M. B. įvykio metu dėvėtą šalmą. Prokuroro manymu, kasatorės reikalavimas, kad baudžiamoji byla būtų grąžinta prokurorui tyrimui papildyti, vertintina kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimo procesą ir esminės įtakos teisingo bei pagrįsto nuosprendžio priėmimui sprendžiant A. B. kaltės klausimą neturi. Kasacinio skundo motyvas, kad Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, atmestinas ir vertintinas kaip deklaratyvus. Skunde nurodytus pažeidimus kasatorė daugiausiai argumentuoja bendrojo pobūdžio teiginiais, nesutikdama su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą pagal nuteistosios apeliacinį skundą ir nutartyje aptarė visus esminius jo aspektus tiek dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, tiek dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, todėl nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
4. Nukentėjusysis H. K. atsiliepimu į nuteistosios A. B. kasacinį skundą prašo jį atmesti.
4.1. Nukentėjusysis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. A. B. nenurodė, kokius konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus derėtų atlikti bylą perdavus prokurorui, be to, praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo eismo įvykio, nustatyti naujas aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, yra praktiškai neįmanoma. Byloje buvo išaiškintos visos svarbios bylai aplinkybės ir nėra pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Ekspertai bei specialistai, išnaudoję visas galimybes ir įvertinę nustatytas faktines aplinkybes, vienareikšmiškai nustatė, kad nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu būtų važiavęs H. K., dėl nuteistosios A. B. kaltės nebūtų išvengęs susidūrimo su jos vairuojama transporto priemone. Svarbu tai, kad niekas negali pasakyti, kaip būtų įvykę, jeigu H. K. būtų važiavęs mažesniu greičiu ir atsitrenkęs į A. B. vairuojamo automobilio dešinės pusės dureles, šalia kurių sėdėjo jos mažametis vaikas. Nukentėjusiojo manymu, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme buvo atlikti visi įmanomi reikalingi veiksmai, kuriais surinkti duomenys patikimai bei išsamiai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, kuriomis remiantis padarytos tinkamos išvados dėl A. B. veiksmų teisinio vertinimo. Teismai pagrįstai nustatė, kad būtent nuteistosios, o ne nukentėjusiojo veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo priežastis.
4.2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad kasaciniame skunde nuteistoji pakartotinai kelia neva neteisingai dėvėto M. B. šalmo versiją, nors šis klausimas jau buvo ištirtas pirmosios instancijos teisme. Šio šalmo jau nėra, todėl šio įrodymo tyrimas neįmanomas ir, atsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, beprasmis. Žemesnės instancijos teismai taip pat išnagrinėjo ir remdamiesi įrodymų visuma atsakė į nuteistosios keliamą klausimą dėl abejonių, susijusių su tuo, kad ji neva negalėjo numatyti H. K. vairuojamo motociklo, kuris po to, kai buvo apvažiuotas remontuojamas kelias, buvo ne priešpriešinėje eismo juostoje, bet jos judėjimo juostoje. Apeliacinės instancijos nutartyje paaiškinta, kodėl kasatorės minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjU4LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-658/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-658/2012">2K-658/2012</a> buvo nagrinėjama visiškai kita situacija nei nagrinėjamoje byloje.
4.3. Nukentėjusiojo manymu, tiek Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, tiek ir Kauno apygardos teismas išsamiai nagrinėjo baudžiamosios bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymams vertinti keliamų reikalavimų bei procedūrų (BPK 20 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo A. B. skundo argumentus ir nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.
5. Nuteistosios A. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų
6. Iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistoji A. B. iš esmės nesutinka su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimu, priežastinio ryšio tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių nustatymu. Kasatorė pateikia savą eismo įvykio aplinkybių vertinimą, akcentuoja nukentėjusiojo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir mano, kad šioje byloje reikalingas papildomas tyrimas.
6.1. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, teismas skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu: ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, baudžiamojo įstatymo taikymu, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas, nagrinėdamas teisės taikymo aspektu su eismo įvykiais susijusias baudžiamąsias bylas, tikrina, ar teismo išvados dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar jos tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38/2008">2K-38/2008</a>, 2K-158/2009, 2K-468/2009, 2K-388/2014, 2K-438/2014). Dėl to kasacinio skundo teiginiai nagrinėtini tiek, kiek šie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
6.2. Nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat, kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas motociklo vairuotojas H. K., dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo mirė kartu su juo važiavusi keleivė M. B. ir buvo sugadintos transporto priemonės, kilimą nulėmė būtent A. B. veiksmai, kuri, vairuodama automobilį „VW Golf“, važiuodama Žaslių gatve ir sukdama į kairėje pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Honda VT1100“ ir su juo susidūrė. Taigi A. B. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga, tarp jos dėl neatsargumo padaryto KET 114 punkto pažeidimo ir kilusių padarinių konstatuotas tiesioginis priežastinis ryšys, o kilę padariniai nebuvo atsitiktiniai. Vadinasi, jeigu nuteistoji nebūtų pažeidusi KET nustatytų reikalavimų, ji būtų išvengusi susidūrimo su motociklu ir eismo įvykis kartu su kilusiais padariniais nebūtų įvykęs. A. B. veika dėl eismo įvykio kilimo, kurio metu buvo vienas žmogus sužalotas, o kitas žuvo, buvo būtinoji sąlyga ir priežastis. Taigi, žemesnės instancijos teismai teisingai nustatė priežastinį ryšį tarp padarytų A. B. padarytų KET pažeidimų bei kilusių padarinių.
6.3. Kasaciniame skunde pažymima, kad motociklo vairuotojas H. K. taip pat pažeidė Kelių eismo taisykles, nes žymiai viršijo leistiną greitį, atsiradus kliūčiai nesiėmė skubių priemonių savo transporto priemonės greičiui sumažinti, bandė apvažiuoti atsiradusią kliūtį iš aiškiai netinkamos pusės, galbūt vežė keleivę su neužsegtu ar netinkamai užsegtu šalmu, tačiau šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė. Šie teiginiai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į A. B. apeliacinio skundo argumentus dėl kaltės, išnagrinėjo byloje surinktų įrodymų visumą, o ypač – ekspertų ir specialistų išvadas, kurių vertinimas itin svarbus sprendžiant priežastinio ryšio klausimą. Nutartyje konstatuota, kad A. B. kaltę neginčijamai patvirtina ekspertų išvados bei duoti paaiškinimai teisme. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. vasario 6 d. ekspertizės akto Nr. 11-2588910/11-2977(12) 5 punkte konstatuota, jog automobilio „VW Golf“ vairuotojos A. B. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga; tokias išvadas taip pat pavirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. spalio 1 d. ekspertizės akto Nr. 11-1223(14) 6 punktas. Kartu kolegija atkreipė dėmesį, kad minėtose ekspertizės aktuose nėra nustatyta, kad motociklo „Honda VT1100“ vairuotojo nepriimtini veiksmai, viršijus leistiną 50 km/h greitį, būtų buvę šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir kasatorės nurodytą įmonės „Impulsana“ 2012 m. balandžio 17 d. specialisto V. Mitunevičiaus pateiktą išvadą, kurios 3 punkte, kaip ir pirmiau minėtuose ekspertizių aktuose, nustatyta, kad A. B. veiksmai nagrinėjamoje situacijoje techniniu požiūriu prieštaravo KET reikalavimams ir buvo susiję priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu. Taip pat nurodyta, kad šios išvados 3 punkte teigiama, jog ir motociklo vairuotojo veiksmai važiuojant gyvenvietėje didesniu nei leistina greičiu, taip keliant grėsmę saugiam eismui, dėl to netekus techninės galimybės sustabdyti vairuojamą motociklą iki susidūrimo vietos, prieštaravo KET reikalavimams ir buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio padariniais. Be to, nurodyta ir tai, kad šioje specialisto išvadoje nustatyta, jog motociklo vairuotojo veiksmai, vežus keleivę neužsisegus ar nepatikimai užsegus jai motociklininko šalmą, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir, tikėtina, buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio padariniais. Apeliacinės teismas byloje esančią įmonės „Impulsana“ konsultacinę išvadą, kuri buvo paneigta vėliau atliktais specialiais tyrimais, vertino kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir pagrįstai ja rėmėsi tiek, kiek joje nustatytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teismas kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog motociklo „Honda VT1100“ vairuotojo H. K. veiksmai būtų buvę susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio pasekmėmis, nenustatė.
6.4. Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai netenkino nuteistosios prašymo perduoti bylą prokurorui, kad šis organizuotų joje papildomą ikiteisminį tyrimą. Teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Atsižvelgiant į tai, jog po nagrinėjamo eismo įvykio praėjo daugiau nei ketveri metai ir nustatyti naujas aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu (ištirti motociklininko šalmą, kurio fiziškai nebėra), yra praktiškai neįmanoma, tiriant bylą buvo atliktos 3 ekspertizės, teisminio nagrinėjimo metu paskirta papildoma eismo įvykio ekspertizė, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymu tyrimas, apklaustas ekspertas M. Možeiko, proceso dalyviams suteikta galimybė įgyvendinti savo procesines teises (nors jokių prašymų proceso dalyviai papildomai nereiškė), kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad buvo nustatytos visos bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės ir dėl to nėra pagrindo bylą perduoti prokurorui.
6.5. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat išdėstyti argumentai, kodėl kasatorės minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjU4LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-658/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-658/2012">2K-658/2012</a> negali būti precedentu šioje byloje.
6.6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, įvertino nustatytas faktines aplinkybes, nustatė visus būtinuosius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje – eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, sudėties požymius A. B. veiksmuose ir motyvuotai juos pagrindė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistosios apeliacinį skundą, pateikė motyvuotas išvadas dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų. BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis priklauso nuo priimamo sprendimo rūšies ir konkrečių bylos aplinkybių. Kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo nustatyti kasaciniame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų šį teismo sprendimą naikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios A. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Alvydas Pikelis Armanas Abramavičius
