V. L. pagal BK 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-521-844/2018

Vieningo proceso Nr. 1-01-1-64036-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.2.; 2.3.2.1.3.5.; 2.3.6.4.6.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 8 d.

Visaginas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas,

sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,

dalyvaujant vertėjai Danutei Šabanovai,

prokurorei Liudmilai Galič,

kaltinamojo gynėjai advokatei Raimondai Venckutei,

kaltinamajam V. L.,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. Z.,

medicinos ekspertei (specialistei) Karolinai Ginčienei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, pensininkas, nesimokantis, turintis 8 klasių išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio (toliau „str.“) 3 dalyje (toliau „d.“).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

V. L., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2017-12-08, apie 11 val. 28 min., Visagino mieste, Taikos prospekte, ties namu pažymėtu numeriu 46, vairuodamas jam priklausantį automobilį „OPEL ZAFIRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija galiojanti nuo 2016-11-04 (2016-11-02, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1077 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo) (toliau - KET) 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“, KET 30 punkto reikalavimų nurodymą, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“, KET 31 punkto nurodymą, kad „jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų“, ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, tuo metu, kai gretimoje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiuojanti transporto priemonė prieš perėją sustojo, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir dėl to partrenkė bei sužalojo per perėją iš kairės pusės į dešinę pusę ėjusią nukentėjusiąją G. Z., nes jai dėl tokių jo veiksmų buvo padaryti odos nubrozdinimai veido kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos keliuose, kairio raktikaulio lūžis ir kairio skruostikaulio lanko lūžis, kaktikaulio lūžis, bei kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu tarp kaktinių skilčių ir virš kairės smilkininės skilties, kairės vidurinės pamato duobės lūžis, o dėl kairės vidurinės pamato duobės lūžio nukentėjusiajai G. Z. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdyje kaltinamasis V. L. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo, pripažino visiškai ir parodė, kad 2017-12-08, apie 12 val. 28 min., jis savo automobiliu „Opel Zefira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo Taikos prospektu, Visagino mieste. Automobilį vairavo jis. Kartu automobiliu su juo važiavo jo žmona A. L., kuri sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, ir jų kaimynė I. L., kuri sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Važiuojant Taikos prospektu, antrąją eismo juosta, artėjant prie pėsčiųjų perėjos, esančios priešais namą Taikos pr. 46, Visagine, jis pasižiūrėjo tik į dešinę pusę, ir ten nematė, kad į pėsčiųjų perėją buvo įėjęs pėsčiasis, todėl nestabdydamas važiavo toliau. Į kairiąją pėsčiųjų perėjos pusę nežiūrėjo. Atsimena, kad jam iš kairės pusės, trečiąja eismo juosta važiavo kitas tamsios spalvos automobilis, kuris jam užstojo pėsčiųjų perėją iš kairės. Matė, kad to automobilio vairuotojas stabdė prie pėsčiųjų perėjos, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio ir važiavo toliau ir taip važiuodamas priešais savąjį automobilį pamatė pėsčiųjų perėja, iš kairės pusės, einančią moterį ir ją partrenkė, nes nebesuspėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio. Pėsčiąją partrenkė savo automobilio priekine dalimi. Buvo šviesu ir matomumo sąlygos buvo geros. Jo automobilio padangos buvo žieminės. Dėl smūgio į nukentėjusiąją buvo apgadintas jo automobilio kairės pusės priekinis žibintas, nes įskilo jo stiklas. Atsimena, kad nuo smūgio nukentėjusioji nukrito ant asfalto. Jis savo automobilį sustabdė ir iš jo išlipo norėdamas padėti nukentėjusiajai, norėjo ją pakelti nuo asfalto, tačiau kažkas iš įvykį mačiusiu žmonių pradėjo šaukti, kad jis jos neliestų. Pati nukentėjusioji buvo sąmoninga ir pati jo paprašė padėti jai atsikelti nuo asfalto. Suprato, kad kažkas iš įvykį mačiusių žmonių iškvietė greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus, nes į įvykio vietą netrukus atvyko greitosios pagalbos automobilis ir policijos pareigūnai. Atvykę greitosios pagalbos medikai išvežė nukentėjusiąją į ligoninę. Supranta ir pripažįsta, kad minimoje situacijoje buvo neatidus, todėl su jam pareikštu kaltinimu visiškai sutinka ir dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Paminėjo, kad jis su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, jis jos atsiprašė ir jie susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir prašo nutraukti baudžiamąją bylą nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Mano, kad naujų nusikalstamų veikų ateityje jis nebedarys, nes anksčiau nebuvo teistas, yra garbaus amžiaus. Prašo neatimti jam teisės vairuoti, nes automobilis jam yra labai reikalingas, nes gyvena kaime, dažnai vyksta pas medikus, o visuomeniniu transportu tai būtų labai sunku padaryti.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnyje ir 291 straipsnyje nustatyta tvarka (sutrumpintas įrodymų tyrimas).

Byloje surinkti ir teismo posėdyje patikrinti įrodymai:

2017-12-08 Utenos AVPK Visagino PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Vladimiro Melničiuk tarnybinis parnešimas „Dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo žmogus“, kuriame užfiksuota, kad 2017-12-08, apie 11 val. 28 val., iš Utenos OVS budėtojo gautas pranešimas, kad Visagine, Taikos prospekte, automobilis partrenkė ir sužalojo pėsčiąją, kuri ėjo per pėsčiųjų perėją. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad blaivus V. L., gimęs 1946 metais, vairuodamas automobilį automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Visagine, Taikos prospekte, pėsčiųjų perėjoje partrenkė G. Z., gimusią 1958 metais, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Moteris patyrė galvos traumą ir jai nustatytas raktikaulio lūžis. Ji paguldyta į Visagino ligoninės chirurginį skyrių (1 tomas, b. l. 6-8).

2017-12-08, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, kuriuose užfiksuota, kad buvo apžiūrėta vieta (kelias), esantis ties namu Taikos pr. 46, Visagine, kuriame įvyko eismo įvykis. Aprašyti kelio ženklai, apžiūrėta pėsčiųjų perėja. Gatvė yra išmatuota. Apžiūrėtas ir užfiksuotas automobilis „Opel Zafira“, v/n (duomenys neskelbtini) esantis įvykio vietoje. Įvykio vieta, įvykio vietoje esantis automobilis yra nufotografuoti. Nubraižyta įvykio schema (1 tomas, b. l. 9-27).

2018-01-29, kitų objektų apžiūros protokolas ir jo priedai, kur užfiksuota, kad peržiūrėjus Visagino miesto stebėjimo kamera 2017-12-08, 11.28 val., užfiksuotą vaizdo įrašą, nustatyta, kad vaizdas fiksuojamas Visagino mieste, Taikos prospekto ir Veteranų gatvės sankryžoje. Vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas pėsčiųjų perėjoje, kuri yra priešais daugiabutį namą pažymėtą Nr. 46, Taikos prospekte. Vaizdo įraše matyti, kaip Taikos prospektu pirma eismo juosta važiuoja automobilis „Opel Zafira“ šviesios spalvos, antra eismo juosta važiuoja lengvasis automobilis tamsios spalvos. Pėsčiųjų perėja, nuo miško link namo, esančio Taikos pr. 46, Visagine, eina moteris. Aukščiau minėtiems automobiliams artėjant prie perėjos matyti, kaip moteris eina per pėsčiųjų perėją. Matyti, kad jai įėjus į pėsčiųjų perėjos antrą eismo juostą, antrąja eismo juosta važiavęs šviesios spalvos automobilis partrenkia per pėsčiųjų perėją ėjusią moterį. Moteris krenta ant automobilio kapoto, po to nuo smūgio nukrenta ant žemės (1 tomas, b. l. 28-33).

2018-02-14, liudytojos G. Z. apklausos protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytoja apklausta nukentėjusioji G. Z. parodė, jog 2017-12-08, apie 11.28 val., ji ėjo, per pėsčiųjų perėją, kuri yra Visagino mieste, Taikos prospekte, ties daugiabučiu namu Taikos prospekte, pažymėtu numeriu 46. Visagine. Ji per pėsčiųjų perėją ėjo viena. Ji ėjo nuo miškelio pusės link namo pažymėto numeriu 46. Minėtoje vietoje važiuojamoji kelio dalis yra dviejų krypčių, kurios atskirtos saugumo salele. Praėjusi vieną važiuojamą kelio dalį, ji buvo sustojusi saugumo salelėje, pažiūrėjo į dešinę ir įsitikinusi, kad prie pėsčiųjų perėjos sustojęs lengvasis automobilis ją praleidžia, nutarė eiti toliau. Minėtas lengvasis automobilis sustojo pirmoje eismo juostoje, o antra eismo juosta buvo tuščia, artėjančių automobilių nebuvo. Įsitikinusi, kad automobilis praleidžia, įžengė į pėsčiųjų perėją ir einant pirma eismo juosta, pamatė link jos antra eismo juosta važiuojantį automobilį. Kadangi vienas automobilis buvo sustojęs ir ją praleido, buvo įsitikinusi, kad artėjantis automobilis padarys tą patį. Tačiau pamačiusi, kad jis nestoja apsisuko ir bandė grįžti atgal, tačiau tik apsisukus pajuto smūgį į kairę kūno pusę. Nuo smūgio nukrito ant asfalto. Atrodo, kad buvo praradusi sąmonę. Po to, staiga pajuto, kai prie jos priėjo du vyrai, kurie pakėlė už parankių ir ji atsistojo. Po to atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir išvežė į ligoninę. Per gatvę ėjo, nes buvo įsitikinusi, kad automobiliai ją praleis, nes vienas automobilis buvo sustojęs ir ją praleido, tačiau kaip ir iš kur staiga atsirado kitas automobilis, kuris ją partrenkė, negali pasakyti. Lauke buvo šviesu, viskas įvyko dienos metu, kritulių nebuvo. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes nepamena (1 tomas, b. l. 37-40).

2018-12-08, liudytojos A. L. apklausos protokolas. Ji apklausta liudytoja parodė, kad 2017-12-08, su savo vyru V. L. važiavo į Visagino miesto ligoninę pas gydytojus, kad jie išrašytų vaistų. Apie 11.20 val., su vyru ir pažįstama išvažiavo nuo Visagino miesto ligoninės. Automobilyje ji sėdėjo šalia savo vyro, ant priekinės keleivio sėdynės. Važiuojant Visagino miesto gatvėmis pro automobilio priekinį stiklą žiūrėjo į priekį, privažiuojant prie pėsčiųjų perėjos, vyras važiavo negreitai, kokiu greičiu pasakyti negali, staiga pamatė, kad iš kairės pusės prie pėsčiųjų perėjos sustojo automobilis, o iš už to automobilio išėjo moteris, o vyras tuo metu važiavo. Staigiai moteris atsidūrė ant automobilio variklio dangčio, o paskui nugriuvo. Tikslesnių aplinkybių paaiškinti negali, nes išsigando ir smulkmenų dabar prisiminti negali (1 tomas, b. l. 94-96).

2017-12-08, liudytojos I. L. apklausos protokolas. Ji apklausta liudytoja parodė, kad ji su savo pažįstamais nutarė nuvažiuoti į Visaginą pas savo vyrą, kuris gydosi ligoninėje. Kai aplankė savo vyrą, su pažįstamais važiavo namo. V. L. automobilyje ji sėdėjo ant galinės sėdynės už A. L.. Į priekį nežiūrėjo, bet kai automobilis sustojo ir ji išlipo pamatė, kad ant kelio gulėjo moteris, suprato, kad ją partrenkė Vaclavas. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 tomas, b. l. 100-102).

2018-02-21, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G612/2018 (01), kurioje konstatuota, kad G. Z. nustatyti odos nubrozdinimai veido kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos keliuose, kairio raktikaulio lūžis, kairio skruostikaulio lanko lūžis, kaktikaulio lūžis, kairės vidurinės pamato duobės lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu tarp kaktinių skilčių ir virš kairės smilkininės skilties. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ „Visagino ligoninė“ 2017-12-08, 12:39 val.. G. Z. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ir galimai paviršiais. Pateiktuose medicinos dokumentuose sužalojimų makromorfologinis vaizdas nėra aprašytas, individualūs žalojančio daikto (daiktų) požymiai neužsifiksavo. Neatmetama tikimybė, kad G. Z. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku ir būdu. G. Z. nustatyti sužalojimai visumoje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu, dėl kairės vidutinės pamato duobės, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai veide vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos keliuose vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, kairio raktikaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kairio skruostikaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama tikimybė, kad G. Z. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienmomentiškai autotraumos metu (1 tomas, b. l. 115-116).

2017-12-08, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad

V. L. savanoriškai pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo vardu, automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 117-119).

2017-12-13, daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėti daiktai ir dokumentai, kuriuos 2017-12-08, savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, pateikė V. L.. Apžiūros metu nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas VĮ „Regitra“, 2015-06-23 V. L. vardu. Vairuotojo pažymėjime nurodyta, kad jam suteikta teisė vairuoti transporto priemones „AM“, „B1“ ir „B“ kategorijų transporto priemones. Registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta: automobilis „Opel Zefira“, identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra pilkos spalvos, transporto priemonės savininkas V. L.. Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad techninė automobilio „Opel Zefira“, identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra atlikta 2016-08-23, 10.35 val., ir nurodyta išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta draudimo bendrovė – „Lietuvos draudimas“. Nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31 privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustas automobilis „Opel Zefira“, identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Draudėjas V. L.(1 tomas, b. l. 120-127).

2017-12-27, nutarimas grąžinti daiktus, kuriame užfiksuota, kad V. L. grąžinta: automobilis „Opel Zafira“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini); įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini); automobilio rakteliai. V. L. įsipareigojo šiuos daiktus saugoti iki bus priimtas procesinis sprendimas (1 tomas, b. l. 129-133; 134-135).

2017-12-13, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 12807/2017(01), kurioje konstatuota, kad V. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 tomas, b. l. 143).

Visi šie paminėti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta V. L. inkriminuota nusikalstama veika ir kad ją padarė kaltinamasis V. L.. Veika atitinka BK 281 straipsnio 3 dalies dispoziciją.

Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad kaltinamojo V. L. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. Z. šioje baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi 10920,17 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, kuriuo reikalavo priteisti iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir V. L. jos naudai 920,17 Eur turtinės ir 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Priteisti iš atsakovo V. L. bylinėjimosi išlaidas valstybei (1 tomas, b. l.68-79; 82-83; 84-88).

Bylą nagrinėjant teisme civilinė ieškovė G. Z. atsisakė šio civilinio ieškinio reikalavimų. Teismas G. Z. ieškinio atsisakymą priėmė. G. Z. buvo išaiškintos ieškinio atsisakymo pasekmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnis).

Kadangi ieškovė G. Z. atsisakė civilinio ieškinio reikalavimų, jos civilinis ieškinys dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo, kurio suma 10920,17 Eur, paliktas nebenagrinėtu.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidos baudžiamojoje byloje: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius (toliau Skyrius) 2018-08-23 teismui pateikė 2018-08-22 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-4850, kurioje nurodė, kad Skyrius gavo advokato Egidijaus Labucko prašymą apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą G. Z. pagal 2018-02-26, sprendimą Nr. 2.4-(NTP-2)-18-T-481-3732. Iš viso valstybės naudai priteistina suma 191,46 Eur (1 tomas, b. l. 61-62; 2 tomas, b. l. 58).

BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno.

BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Advokatas Egidijus Labuckas, šios bylos nagrinėjimo teisme metu atstovavo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. Z. teises ir teisėtus interesus, suteikiant pagalbą dėl civilinio ieškinio parengimo ir žalos atlyginimo klausimais.

Bylos nagrinėjimo teisme metu civilinė ieškovė G. Z. atsisakė minėto civilinio ieškinio reikalavimų.

Taip pat teismas vertina, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis yra pensininkas, kurio šeimos finansinė padėtis nėra gera, nes jo pensija yra 236,72 Eur per mėnesį (2 tomas, b. l. 96-98). Kaltinamasis su nukentėjusiąja susitarė, kad jis atlygins jai 2000,00 Eur neturtinę žalą iki 2019-02-20. Todėl priteisus iš kaltinamojo dar ir minimas proceso išlaidas, kaltinamojo ir jo šeimos finansinė padėtis dar labiau būtų apsunkinta.

Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad minimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo V. L. valstybės naudai negali būti priteisiamos, nes šio kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. Z., civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ yra geranoriškai atlyginęs turtinę ir neturtinę žalą, kurios suma yra 5085,68 Eur (2 tomas, b. l. 69-76).

V. L., vadovaujantis BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nebuvo laikinai sulaikytas.

2017-12-11, Utenos apskrities VPK Visagino PK vyresniosios tyrėjos nutarimu V. L. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 187-189). Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė turi būti panaikinta.

Daiktiniai įrodymai byloje – automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini); įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini), bei automobilio rakteliai, kurie yra grąžinti kaltinamajam V. L., įpareigojant saugoti juos kol bus priimtas procesinis sprendimas byloje; kompaktinė plokštelė „extreme“ (CD-R), kurioje yra failas su Visagino miesto stebėjimo kameromis padarytu vaizdo įrašu, kuriame yra užfiksuotas 2017-12-08, eismo įvykis, ir kuri yra laikoma atskirame voke šioje baudžiamojoje byloje.

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai: automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini); įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini), bei automobilio rakteliai, kurie yra grąžinti kaltinamajam V. L., įpareigojant saugoti juos kol bus priimtas procesinis sprendimas byloje, turi būti palikti V. L., o kompaktinė plokštelė „extreme“ (CD-R), kurioje yra failas su Visagino miesto stebėjimo kameromis padarytu vaizdo įrašu, kuriame yra užfiksuotas 2017-12-08, eismo įvykis, ir kuri yra laikoma atskirame voke šioje baudžiamojoje byloje, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ir toliau turi būti laikoma šioje baudžiamojoje byloje.

Kaltinamasis V. L. savo įvykdytos nusikalstamos veikos visas faktines aplinkybes pripažįsta ir gailisi, kad taip pasielgė, todėl teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nurodo tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo V. L. veikoje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. L. administracine tvarka baustas vieną kartą už KET pažeidimą 2013-06-30. Bauda sumokėta 2013-07-02. Vertinama, kad jis administracine tvarka nebaustas (1 tomas, b. l. 152)

Kaltinamasis V. L. neteistas (1 tomas, b. l. 151).

Kaltinamasis V. L. nedirba (1 tomas, b. l. 148; 149).

Baudžiamąją bylą nagrinėjant teismą, teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis V. L. ir nukentėjusioji bei civilinė ieškovė G. Z. teismui pateikė susitarimą, kuriame nurodė, kad „Baudžiamojoje byloje, kurioje V. L. kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, mes proceso dalyviai – nukentėjusioji G. Z. ir kaltinamasis V. L. susitaikėme. Nukentėjusioji pareiškia, kad kaltinamasis dėl mano sveikatos sutrikdymo kaltu prisipažino visiškai, manęs atsiprašė, ketina atlyginti mano patirtą neturtinę žąlą, pagal sutartą mokėjimo grafiką. Aš su tuo sutinku, pretenzijų jam neturiu, jam atleidžiu. Todėl prašau Gerbiamą teismą, vadovaujantis BK 38 straipsniu, bylą prieš V. L. nutraukti nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius. Kaltinamasis pareiškia, kad sutinka sumokėti nukentėjusiajai 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, šią sumą išmokant dalimis per keturis mėnesius pagal mokėjimo grafiką: 2018-11-20, 500 (penki šimtai) Eur, 2018-12-20 – 500 (penki šimtai) Eur, 2019-01-20 – 500 (penki šimtai) Eur, 2019-02-20 – 500 (penki šimtai) Eur. Šalims aiškios šio susitarimo nevykdymo sąlygos. Šis susitarimas įgyja teisinę galią nuo to momento, kai teismas jį patvirtina. G. Z. (parašas) V. L. (parašas)“ (2 tomas, b. l. 86).

Gavus šį prašymą, jį nutarta išnagrinėti teisiamajame teismo posėdyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. ir nukentėjusioji G. Z. savo prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti ir baudžiamąją bylą, kurioje V. L. pareikštas kaltinimas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu.

Prokurorė Liudmila Galič sutiko, kad baudžiamoji byla, kurioje V. L. pareikštas kaltinimas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtų nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau prašo kaltinamajam V. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam vienerius metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Kaltinamojo V. L. gynėja advokatė Raimonda Venckutė sutiko, kad baudžiamoji bylą, kurioje V. L. pareikštas kaltinimas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtų nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu. Prašė neatimti jos gynimajam teisės vairuoti, nes jis yra garbaus amžiaus, gyvena kaime. Dėl įvykio patyrė didžiulį stresą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. Z. atstovas, advokatas Egidijus Labuckas teismo posėdyje nedalyvavo. Pateikė teismui pranešimą, kad į teismo posėdį atvykti negalės, nes patyrė traumą (2 tomas, b. l. 80-81). Nukentėjusioji G. Z. teismo posėdyje pranešė teismui, kad bylą galima nagrinėti ir nedalyvaujant jos atstovui, advokatui Egidijui Labuckui. Atsižvelgiant į tokią nukentėjusiosios poziciją, baudžiamoji byla išnagrinėta nedalyvaujant advokatui Egidijui Labuckui.

Teismo posėdyje nedalyvavo ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė. Apie teismo posėdį informuota tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė. Proceso dalyviai sutiko, kad byla būtų nagrinėjimą be šio civilinio atsakovo atstovo.

Atsižvelgiant į minėtą procesinę situaciją, bei į tai, kad civilinė ieškovė atsisakė savo civilinio ieškinio reikalavimų, baudžiamoji byla išnagrinėta nedalyvaujant civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui (BPK 252 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamojo V. L. ir nukentėjusiosios G. Z. prašymas tenkinamas, baudžiamoji byla nutraukiama, esant BK 38 straipsnyje numatytiems pagrindams ir V. L. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamoji byla nutraukiama

Ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad V. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

V. L. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis).

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

To paties straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Visos paminėtos aplinkybės įrodo, kad kaltinamojo V. L. elgesys po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo atitinka visas BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas.

Teisėjui ar teismui, įstatymas nedraudžia, esant BK 38 straipsnyje įtvirtintiems atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams, pasinaudoti jam suteikta teise, atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ar nukentėjusiajam susitaikius.

V. L. anksčiau neteistas.

Teismo manymu, V. L. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, nes prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja G. Z. ir su ja susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

V. L. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo. Kad jis po šio neatsargaus nusikaltimų padarymo būtų vėl nusikaltęs, ar padaręs administracinį nusižengimą, byloje duomenų nėra. Jis žada ateityje nebenusikalsti. Tuo tikėti yra pakankamas pagrindas, nes jis yra garbaus amžiaus, nėra anksčiau teistas ar dažnai baustas administracine tvarka.

Šios aplinkybės leidžia manyti, kad V. L. ateityje tikrai nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, kaltinamajam visada turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad jis gali pasitaisyti, pakeisti savo ankstesnį gyvenimo būdą, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu.

Šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo manyti, kad V. L. linkęs pasitaisyti, pervertinti savo ankstesnį neigiamą elgesį, jį išanalizuoti ir padaryti išvadas.

Manoma, kad šiuo atveju, V. L. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, būtų racionalus ir efektingas baudžiamosios teisės tikslų įgyvendinimas.

Prokurorė sutikdama, kad kaltinamasis V. L. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, prašo jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vienerius metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Ši baudžiamojo poveikio priemonė neskiriama kaltinamajam V. L..

Teismų praktikoje yra numatyta, kad pagal BK 38 straipsnį atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67-73). Tokias priemones skiria teismas. Teismo diskreciją kiekvienos konkrečios baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo klausimu nustato konkretus BK straipsnis, numatantis atskiras baudžiamojo (BK 68-72³ str.) ar auklėjamojo (BK 83-88 str.) poveikio priemones. Skiriant jas turi būti atsižvelgta į kaltininko asmenybę bei kitas subjektyvias ir objektyvias bylos aplinkybes.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad V. L. padarė neatsargų nusikaltimą naudodamasis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones ir jo atžvilgiu galėtų būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 68 straipsnyje, tačiau bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad V. L. neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, techniškai tvarkingu automobiliu, kuris buvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, ėmėsi aktyvių veiksmų padėti nukentėjusiajai, iš įvykio vietos nepasišalino, būdamas joje sulaukė policijos pareigūnų ir greitosios pagalbos darbuotojų, nesiėmė veiksmų, kurie padėtų išvengti atsakomybės, atskleisti įvykio detalių, yra garbaus amžiaus, gyvena kaimiškoje vietovėje. Neturint teisės vairuoti transporto priemones, jam ir jo žmonai, kuri taip pat yra garbaus amžiaus, būtų sudėtinga nuvykti pas medikus, būtų sudėtinga tinkamai rūpintis buitimi. V. L. yra garbaus amžiaus, ir byloje esantys duomenys įrodo, kad jis nėra reguliarus kelių eismo taisyklių pažeidėjas, nes administracine tvarka yra baustas tik vieną kartą ir tik už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nuobauda jam skirta prieš penkerius metus. Daugiau jokių teisės pažeidimų nėra padaręs. Todėl V. L. neskiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Taip pat įvertinus paminėtas aplinkybes, netaikomas ir turto konfiskavimas automobiliui „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 3 dalis, 72 straipsnis).

Vadovaudamasis BK 38 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), kaltintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (BK 38 straipsnis) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, išaiškinti V. L., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Neskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti V. L. 2017-12-11, Utenos apskrities VPK Visagino PK vyresniosios tyrėjos nutarimu skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktinius įrodymus baudžiamojoje byloje: automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini); įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą (duomenys neskelbtini), bei automobilio raktelius, kurie yra grąžinti kaltinamajam V. L., įpareigojant saugoti juos kol bus priimtas procesinis sprendimas byloje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus palikti V. L., o kompaktinę plokštelę „extreme“ (CD-R), kurioje yra failas su Visagino miesto stebėjimo kameromis padarytu vaizdo įrašu, kuriame yra užfiksuotas 2017-12-08, eismo įvykis, ir kuri yra laikoma atskirame voke šioje baudžiamojoje byloje, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ir toliau laikyti šioje baudžiamojoje byloje.

Nepriteisti iš V. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Civiliniam ieškovui G. Z. atsisakius civilinio ieškinio, kurio suma 10920,17 Eur, reikalavimo dėl nusikaltimu jai padarytos 920,17 Eur turtinės žalos ir 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsakovų V. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu, išaiškinama, kad atsisakius civilinio ieškinio, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnis, 293, 294 straipsniai).

Patvirtinti kaltinamojo V. L. ir nukentėjusiosios G. Z. 2018-10-24, susitarimą, kuriuo jie susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis: „Kaltinamasis pareiškia, kad sutinka sumokėti nukentėjusiajai 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, šią sumą išmokant dalimis per keturis mėnesius pagal mokėjimo grafiką: 2018-11-20, 500 (penki šimtai) Eur, 2018-12-20 – 500 (penki šimtai) Eur, 2019-01-20 – 500 (penki šimtai) Eur, 2019-02-20 – 500 (penki šimtai) Eur. Šalims aiškios šio susitarimo nevykdymo sąlygos. Šis susitarimas įgyja teisinę galią nuo to momento, kai teismas jį patvirtina. G. Z. (parašas) V. L. (parašas)“.

2018-10-24, susitarimas įsigalioja nuo teismo nuosprendžio, patvirtinančio jį, įsiteisėjimo momento.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas