S. F. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 320 str., 374 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2557/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22607-2019-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nukentėjusiosios L. L. atstovės advokatės Eglės Latauskienės kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 10 d. nutarties išteisintojo S. F. baudžiamojoje byloje, prašymu sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 10 d. nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti į pirmąją instanciją arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje netinkamas BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymas sukliudė teismams teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį, taip pat pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalies reikalavimai. Teismai nevertino kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos, bylos duomenų nenagrinėjo nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšio, bei ryšio su visomis bylai reikšmingomis aplinkybėmis (tame tarpe ir įrodymų patikimumui nustatyti), nepašalino prieštaravimų tarp bylos duomenų, nesusiejo tiesioginių ir netiesioginių įrodymų į vientisą loginę įrodinėjimo grandinę, konstatavo prieštaringas išvadas, kad nepakanka faktinių duomenų, patvirtinančių S. F. nusikalstamus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas neviešai priėmęs 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl galimų baudžiamosios atsakomybės pasekmių nukentėjusiajai L. L., pažeidė teismo viešumo ir nešališkumo principą, nes šioje nutartyje matyti teismo kaltinamoji funkcija, pažeidžianti nukentėjusiosios teisėtus lūkesčius dėl kreipimosi į teisėsaugos instituciją dėl prieš ją padaryto nusikaltimo ir jai sukeltų sveikatos pasekmių, nepagrįstai suformulavo nutarties dalyką ir nurodymą valstybės kaltintojui dėl nukentėjusiosios L. L. galimai nusikalstamų veiksmų vertinimo pagal BK nuostatas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde dėstoma kritika dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir vertinimo, nesutinkama su teismo išvadomis dėl bylos duomenų vertinimo, pateikiamas hipotetinis bylos duomenų vertinimas remiantis nukentėjusiosios L. L. pozicija. Šie klausimai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Kasaciniame skunde plačiai dėstomos bei analizuojamos teorinės nuostatos bei teismų praktika dėl bylos aplinkybių ištyrimo ir įrodymų vertinimo, tačiau šios teorinės pozicijos nėra susietos su konkrečiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurie pagrįstų baudžiamojo proceso pažeidimus, įtakojusius neteisingą nuosprendžio ar nutarties priėmimą.

Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo nukentėjusiosios ir jos atstovų apeliacinių skundų, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, bet ir esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalies normų pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).??? Kasatorės teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, siekiant pagrįsti subjektyvią, nukentėjusiajai palankią įvykio interpretaciją.

Kasacinio skundo teiginiai dėl teismo šališkumo yra subjektyvi nukentėjusiosios ir jos atstovės nuomonė ir vertinimas, nepateikiant konkrečių ir pagrįstų duomenų dėl teismo šališkumo.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų teismų sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios L. L. atstovės advokatės Eglės Latauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis