Dėl prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis

Civilinė byla Nr. 3K-3-59/2012

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 87

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Rudėnaitės ir Juozo Šerkšno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vilniaus duona“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB,,Baltasis pyragas“ ieškinį atsakovui UAB,,Vilniaus duona“ dėl prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas klausimas, ar žodiniai žymenys „Bočių duona“ (naudojami prekių ženkluose, skirtuose žymėti 30 klasės prekėms „duona“) gali būti saugomi išimtinėmis teisėmis ir priklausyti vienam savininkui.

Ieškovas UAB,,Baltasis pyragas“ prašė teismo pripažinti negaliojančia žodinio prekių ženklo,,VILNIAUS BOČIŲ DUONA“ (w.) (reg. Nr. 34219) ir žodinio-vaizdinio prekių ženklo,,Bočių duona RYE BREAD,,BOČIŲ“ 1,5 kg“ (w. fig.) (reg. Nr. 34221) registraciją (2000 m. Prekių ženklų įstatymo (toliau – 2000 m. PŽĮ) 6 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai). Ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB „Vilniaus duona“ yra žodinio prekių ženklo „VILNIAUS BOČIŲ DUONA“ ir žodinio–vaizdinio prekių ženklo „Bočių duona RYE BREAD „BOČIŲ“ 1,5 kg.“, skirtų žymėti 30 klasės prekėms „duona“, savininkas. Nurodytų atsakovo prekių ženklų registracija pripažintina negaliojančia, nes „Bočių duona“ visiems suprantama kaip aiškus, konkretus juodos ar tamsios ruginės duonos rūšinis pavadinimas. „Bočių duona“ pavadinimas yra tapęs tamsios ruginės duonos sinonimu, taip įvardijama duonos rūšis, nes „Bočių duona“ kepama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitose kepyklose. UAB „Jonavos duona“, kurios teisės po reorganizacijos perėjo ieškovui, „Bočių duona“ pavadinimo duoną gamino ir ja prekiavo, pavadinimą populiarino dešimtmečiu anksčiau nei tokio pavadinimo prekių ženklą įregistravo atsakovas. Dabartinėje kalboje ir sąžiningoje bei nusistovėjusioje duonos gaminių prekybos praktikoje „Bočių duona“ pavadinimas yra tapęs bendriniu. Šalių veiklos pobūdis sutampa – abu yra 30 klasės prekių „duona“ gamintojai, todėl yra pažeidžiamos ne tik 2000 m. PŽĮ nuostatos, bet ir sąžiningos konkurencijos nuostatos bei vartotojų teisės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad įregistruoto ženklo registracija gali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu ženklas dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu (2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovo prekių ženklai – žodinis „VILNIAUS BOČIŲ DUONA“ ir žodinis-vaizdinis „Bočių duona RYE BREAD „BOČIŲ“ 1,5 kg“ yra sudaryti iš 2000 m. PŽĮ 5 straipsnyje nurodytų žymenų. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos standarte LST 1129:2003 nurodyta, kad duona turi būti kepama laikantis šio standarto, receptūrų, technologijos instrukcijų, higienos normos reikalavimų. Žymuo „Bočių“ nenusako duonos rūšies, ir tai reiškia, jog jis nėra tapęs bendriniu duonos pavadinimu. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo prekių ženklai nesuteikia vartotojui prekių žymeniu pažymėtos prekės identiškumo garantijos ir kad ženklai nevykdo pagrindinės ženklo funkcijos, leidžiančios neklystant atskirti vieno gamintojo prekes nuo kitų gamintojų prekių (CPK 178 straipsnis). Teismas, įvertinęs prekių ženklo „Bočių“ žinomumo tyrimo ir atsakovo pateiktų rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Sprinter tyrimai“ atliktos tyrimo ataskaitos bei visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos ataskaitą, sprendė, kad vidutinis vartotojas suvokia atsakovo prekių ženklus ir tapatina juos būtent su atsakovo gaminamomis prekėmis. Įrodymų, kad atsakovo prekių ženklų ar žymens „Bočių“ vartojimas keltų abejonių dėl prekių gamintojo, byloje nepateikta, todėl teismas sprendė, kad žymenį „Bočių“ vartotojai individualizuoja pagal gamintoją. Žodinis elementas „Bočių“ nei dabartinėje kalboje, nei sąžiningoje bei nusistovėjusioje duonos gaminių gamybos praktikoje nesiejamas su bendriniu duonos pavadinimu (2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovo vardu prekių ženklas „Bočių duona“ buvo įregistruotas 2007 m. birželio 5 d., t. y. praėjus 10 m. po to, kai atsakovas pateikė paraišką įregistruoti ginčijamus prekių ženklus, todėl preziumuojama, kad atsakovui negalėjo būti žinoma apie tapatų ar panašų ieškovo prekių ženklą, nes toks prekių ženklas neegzistavo. Teismas nurodė, kad atsakovo nesąžiningų ketinimų negalima preziumuoti ir tuo pagrindu, jog, atsižvelgiant į ginčijamų prekių ženklų paraiškos padavimo datą – 1997 m. lapkričio 7-ąją, taikytinas 1993 m. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymas (toliau – 1993 m. PPŽĮ), kuriame tokio savarankiško prekių ženklo registracijos pripažinimo pagrindo (dėl nesąžiningų ketinimų) neįtvirtinta (1993 m. PPŽĮ 3, 4 straipsniai).

Lietuvos apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 28 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – tenkino dalį ieškinio: pripažino atsakovo prekių ženklo,,VILNIAUS BOČIŲ DUONA“ (reg. Nr. 34219) registraciją Valstybiniame patentų biure negaliojančia ir prekių ženklo,,Bočių duona RYE BREAD „BOČIŲ“ 1,5 kg“ (reg. Nr. 34221) žodinius žymenis „Bočių duona“ nesaugomais elementais.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, turi būti taikomos tos materialiosios teisės normos, kurios galiojo ženklo paraiškos padavimo dieną (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kt. v. AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-105/2010; kt.). Atsakovas paraiškas registruoti ginčijamus prekių ženklus padavė 1997 m. lapkričio mėnesį, t. y. dar iki 2000 m. PŽĮ įsigaliojimo, todėl ginčui spręsti taikytinas 1993 m. PPŽĮ.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 1–3 punktais, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudiciniu sprendimu, priimtu byloje Canon Kabushiki Kaisha v Metro-Goldwyn-Mayer Inc., formerly Pathe Communications Corporation, bylos Nr. C-39/97, Rink., 1998, p. I-05507; 2004 m. vasario 12 d. sprendimu, priimtu byloje Koninklijke KPN Nederland NV v. Benelux-Merkenbureau, bylos Nr. C-363/99, Rink., 2004, p. I-01619 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ v. AB „Sanitas“, bylos Nr. 3K-3-255/2011, ir kt., nurodė, kad prekių ženklo atitiktis įstatyme įtvirtintiems reikalavimams turi būti nustatinėjama pagal tai, ar suinteresuoti vartotojai konkretaus gamintojo konkrečias prekes atskiria pagal joms žymėti naudojamą prekių ženklą.

Byloje nustatyta, kad „Bočių“ duona Lietuvoje buvo kepama ir parduodama dar iki atsakovo prekių ženklų registracijos. „Bočių duona“ receptūra sukurta 1987 m. Palangos duonos gamykloje. 1990 metais „Bočių“ duonos technologinės instrukcijos su receptūromis buvo perduotos visoms Lietuvoje veikiančioms duonos pramonės įmonėms, buvusioms Respublikinio gamybinio susivienijimo „Lietuvos maisto pramonė“ sudėtyje. Žymuo „Bočių duona“ ilgą laiką buvo naudojamas skirtingų gamintojų ir platintojų toms pačioms prekėms žymėti. Dėl šios priežasties žymuo prarado skiriamąsias savybes, tapo visuotinai žinomu pavadinimu ir įgijo bendrinę reikšmę kasdienėje kalboje ir sąžiningoje komercinėje veikloje, todėl laikytinas tapusiu bendrinės reikšmės žodžiu.

Dėl prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tiek pagal galiojusį 1993 m. PPŽĮ, tiek pagal dabar galiojančias 2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis neturi jokio skiriamojo požymio. Kadangi ginčijamus prekių ženklus sudaro žodinis žymuo, reiškiantis maisto produkto pavadinimą, kuris ilgą laikotarpį buvo plačiai naudojamas įvairių tokio paties produkto gamintojų, tai jis laikytinas neturinčiu skiriamųjų savybių, padedančių atskirti konkretaus gamintojo prekes nuo kitų gamintojų prekių (Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 123 patvirtintų Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/01/2001 (toliau – Taisyklės) 114.2 punktas, 114.2.6 punktas). Nustačius, kad kombinuotame prekių ženkle esantis žodinis žymuo gali sukelti abejonių dėl suteikiamos ženklo apsaugos apimties, teismas turėtų spręsti klausimą dėl ženklo dalies pripažinimo nesaugomu ženklo elementu, nesuteikiančiu ženklo savininkui išimtinių teisių į jį (Reglamento 40/94/EB 38 straipsnio 2 dalis, 2000 m. PŽĮ 8 straipsnio 1, 2, 4 dalys, Taisyklių 114.3, 114.4, 114.11, 114.12, 115 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB,,Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad prekių ženkluose žodinis žymuo „Bočių duona“ yra tapęs bendrinės reikšmės žodžiais, o ginčijamą prekių ženklą,,Bočių duona RYE BREAD „BOČIŲ“ 1,5 kg“ sudaro žodžių ir piešinių derinys, yra pagrindas žodinius žymenis „Bočių duona“ nurodytame prekių ženkle pripažinti nesaugomais elementais. Prekių ženklą,,VILNIAUS BOČIŲ DUONA“ (reg. Nr. 34219) sudaro tik trijų žodžių junginys, todėl, pripažinus nesaugomu žodinį žymenį „Bočių duona“, prekių ženkle liktų tik vienas saugomas žodis „Vilniaus“, kuris nusako tik vietovę. Taigi, yra pagrindas pripažinti negaliojančia viso prekių ženklo,,VILNIAUS BOČIŲ DUONA“ (reg. Nr. 34219) registraciją.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti ieškovui iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas – 12 770 Lt (kasacinės instancijos teisme šios išlaidos – 3884 Lt). Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl 1993 m. PPŽĮ 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1-3 punktų netinkamo taikymo, prieštaravimo kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prancūzijos bendrovė Sanofi-Synthelabo v. Vengrijos bendrovė Egis-Gyogyszergyar RT, bylos Nr. 3K-3-202/2006; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kt. v. AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-105/2010). Taikant 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 1–3 punkto nuostatas nepakanka nustatyti, kad žymenį naudojo kiti subjektai, nes prekių ženklo atitiktis nurodytiems įstatymo reikalavimams turi būti vertinama konkretaus gamintojo požiūriu. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad žymuo „Bočių“ buvo naudojamas skirtingų gamintojų, nepagrįstai sprendė, kad šis žymuo neatitinka absoliučių prekių ženklams keliamų reikalavimų (1993 m. PPŽĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1–3 punktai). Ginčijamųjų prekių ženklų registrabilumo vertinimą teismas atliko ne paraiškų padavimo, o bylos nagrinėjimo dieną. Pagal kasacinio teismo praktiką teismai turi tiksliai identifikuoti prekių ženklo atitikties įstatyme nustatytiems reikalavimams vertinimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kt. v. atviroji AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-105/2010). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pagal byloje esančias gyventojų apklausas vartotojai šiuo metu identifikuoja duoną, kurios prekių ženkle yra žodinis elementas „Bočių“, būtent kaip atsakovo gaminamą gaminį. Taigi „Bočių duona“ gali būti prekių ženklu (2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktiką žymens ir teisės aktuose įtvirtintų absoliučių reikalavimų prekių ženklui atitiktis įvertinama kiekvienu atveju atsižvelgiant į visas aplinkybes ir žymens individualias charakteristikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prancūzijos bendrovė Sanofi -Synthelabo v. Vengrijos bendrovė Egis-Gyogyszergyar RT, bylos Nr. 3K-3-202/2006). Apeliacinės instancijos teismas, netgi nustatęs, kad „Bočių“ duonos pavadinimas, visų pirma siejasi su mūsų protėviais, seneliais ir kad „Bočių“ duona kepama pagal skirtingas receptūras, padarė išvadą, kad žymuo „Bočių“ neturi skiriamojo požymio, yra tapęs bendriniu ir žymi duonos rūšį. Atsakovo nuomone, tokios aplinkybės tik patvirtina, kad žymuo „Bočių“ nėra siejamas su konkrečiomis prekėmis, todėl toks žymuo gali atlikti prekių ženklo funkciją ir būti prekių ženklu.

Apeliacinės instancijos teismas nevertino kitų asmenų intereso žymeniui „Bočių“ (1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 1–3 punktai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl prekių ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams, turi būti atsižvelgiama į kitų asmenų interesą, kad tam tikri ženklai liktų neregistruoti, nes į juos siekia įgyti išimtines teises ir kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kt. v. atviroji AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-105/2010). Pažymėtina, kad nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nėra ūkio subjektų, kurie siektų išimtinių teisių į žymenį „Bočių“, tačiau šių aplinkybių nevertino 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 1–3 punktų nuostatų taikymo kontekste.

2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176, 183, 185, 263, 265, 320 straipsnių reikalavimus, nes peržengė ieškinio ir apeliacinio skundo ribas, neištyrė visų byloje esančių įrodymų, juos netinkamai vertino bei savo išvadų nepagrindė įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad žymuo „Bočių“ neturi jokio skiriamojo požymio, nors ieškinio pagrindas buvo tik žymens „Bočių“ tapimas bendriniu ir buvimas prekės rūšimi. Taip pat apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo užsakymu atliktas gyventojų apklausas, nepagrįstai nevertino Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2008 m. gegužės 30 d. sprendime Nr. 2Ap-1055 nustatytų faktų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 1–3 punktų taikymo. Teismas byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė net tris sąlygas (žymuo neturi skiriamojo požymio, nusistovėjusioje veikloje yra tapęs bendriniu, žymi tik prekių rūšį), dėl kurių žymuo „Bočių“ nepripažintinas prekių ženklu, nes negali atskirti vieno konkretaus gamintojo prekių nuo kito gamintojo prekių (1993 m. PPŽĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1–3 punktai, 2000 m. PŽĮ 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nustatyta, kad „Bočių“ duona vartotojams asocijuojasi su juoda, rupia saldžiarugšte duona, žymuo „Bočių duona“ ilgą laiką buvo naudojamas skirtingų gamintojų ir platintojų (ir iki atsakovo prekių ženklų registracijos) tai pačiai prekei žymėti bei jų gaminamas pagal skirtingas receptūras; vartotojai šios duonos nesieja su vienu šaltiniu. Be to, „Bočių“ duonos pavadinimas siejasi su mūsų protėviais, seneliais, o ne su atsakovu; nuo 1990 metų „Bočių“ duonos technologinės instrukcijos su receptūromis buvo perduotos visoms Lietuvoje veikiančioms duonos pramonės įmonėms.

Apeliacinės instancijos teismas įvertino į bylą pateiktus įrodymus (2008–2010 m. atliktas apklausas) ir jų pagrindu atliko prekių ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams vertinimą. Atsakovo argumentas dėl būtinumo įrodyti vartotojų nuomonę, buvusią ženklo registracijos momentu (1997 m.), nepagrįstas, nes tokio įrodymo iš esmės neįmanoma pateikti vien dėl to, kad vartotojų nuomonės tyrimas neįmanomas atgaline data.

2. Dėl „Bočių“ duonos identifikacijos. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus yra svarbu konstatuoti ne tai, kad tam tikras ženklas (ar žymuo) tiesiog yra naudojamas prekėms žymėti ir vartotojai konkrečias prekes priskiria atitinkamam subjektui, o kad vartotojai atskiria prekes, kaip kylančias iš konkretaus subjekto, būtent dėl šio subjekto naudojamo prekių ženklo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2009; ESTT 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97, Rink., 1998, p. I-05507; 2002 m. birželio 18 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Koninklijke Philips Electronics NV v. Remington Consumer Products Ltd, bylos Nr. C-299/99, Rink., 2002, p. I-05475; kt.). 2008 m. balandžio mėnesį atlikto „Spinter tyrimų“ tyrimo metu nebuvo vertinamas konkretaus ženklo, kuriame yra žymuo „Bočių“, suvokimas. 2008 m. spalio 2–7 d. atlikta centro „Vilmorus“ apklausa patvirtina, kad „Bočių duona“ netapatinama su atsakovu. 2009 m. balandžio mėnesį kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas atskleidė faktą, kad vartotojas „Bočių duona“ suvokia kaip duonos pavadinimą ar kaip duonos rūšį, tačiau ne kaip prekių ženklą. 2010 m. spalio mėnesį bendrovė „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa patvirtina, kad identifikacinės funkcijos žymuo „Bočių duona“ neatlieka.

3. Dėl prekių ženklo funkcijos ir galimybės būti prekių ženklu. Prie žymenų, kurie dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu ar žymi arba nurodo tik prekių rūšį ar kitas charakteristikas, priskiriami prekių kilmės ir rūšies pavadinimai, nurodantys prekių rūšį (pvz., duona, kava, „pieniškas“ – šokoladui ir kt.), ir žodžiai, kurie vartotojo suprantami kaip kilmės arba rūšies pavadinimai, nes ilgą laiką buvo naudojami tam tikrai prekių rūšiai žymėti ir dėl to yra praradę skiriamąsias savybes (pvz., vazelinas, kseroksas, linoleumas) (Prekių ženklų registravimo taisyklių Nr. ZR/03/2004 114.3–114.4 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Latvijos įmonė SLA Stirolbiofarm v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2009). Žymuo „Bočių“ laikytinas bendriniu ir žyminčiu duonos gaminį, todėl byloje nėra poreikio nustatyti duonos rūšį (juoda, balta, ruginė ir panašiai), pakanka konstatuoti „Bočių“ duoną kaip duonos gaminį, produktą.

4. Dėl kitų asmenų intereso žymeniui „Bočių“. Nė vienas asmuo Lietuvos Respublikoje, išskyrus atsakovą, nesiekė išimtinių teisių į prekių ženklą „Bočių duona“. Kiti asmenys savo veikloje tiesiog naudojo šį žymenį, kaip bendrinį, apibūdinantį duonos gaminį, duonos charakteristiką. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvoje susiklosčiusią prekybos ir gamybos „Bočių duona“ praktiką, taigi ir į visų gamintojų interesą, kad tam tikri ženklai (žymenys) liktų „laisvi“ ir prieinami visiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kt. v. AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-105/2010; ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas, priimtas byloje BioID v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir dizainui), bylos Nr. C-37/03 P, Rink., 2005, p. I-07975; kt.).

6. Dėl ieškinio ir apeliacinio skundo ribų peržengimo. Lietuvos apeliacinis teismas neperžengė ieškinio ir apeliacinio skundo ribų. Šalių ar dalyvaujančių byloje asmenų nenurodytų teisės normų ar teisinių argumentų parinkimas teismui sprendžiant ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes nėra ieškinio pagrindo pakeitimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Latvijos įmonė SLA Stirolbiofarm v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2009; kt.). Ieškovas ieškinyje ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nurodė aplinkybes, susijusias su tuo, kad žymuo „Bočių“ neturi skiriamojo požymio, apeliacinės instancijos teismas jas tinkamai kvalifikavo, todėl nepažeidė proceso teisės normų.

7. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visas atsakovo į bylą pateiktas gyventojų apklausas ir sprendė, kad dauguma Lietuvos gyventojų nurodė, jog „Bočių“ duona jiems asocijuojasi su juoda, rupia saldžiarūgšte duona; šios duonos jie nesieja su vienu kepėju. Pažymėtina, kad teismui kitų institucijų priimti sprendimai neturi iš anksto nustatytos galios. Be to, Valstybinio patentų biuro eksperto išvadoje pateikti duomenys patvirtina, kad žymuo „Bočių duona“ neturi skiriamojo požymio (sudarytas tik iš visuotinai pripažintų bendrinių žodžių) bei dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje ar prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu.

Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino ieškovo pateiktus įrodymus dėl žymens „Bočių“ ilgalaikio ir intensyvaus naudojimo kitų įmonių veikloje, „Bočių“ duonos sukūrimo ir kepimo istorijos bei gaminių charakteristikos, vizualaus panašumo. Šie įrodymai yra leistini ir pakankami įrodyti aplinkybėms, kad žymuo „Bočių“ žymi produkto charakteristiką, gaminį, neturi skiriamojo požymio, tapęs bendriniu. Jokių įrodymų, paneigiančių šiuos faktus, atsakovas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl įrodymų vertinimo yra pasisakęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra teisės normų, reglamentuojančių, kad prekių ženklais nepripažįstami žymenys, kurie nusistovėjusioje veikloje yra tapę bendriniais (1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 2 punktas, 2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir (arba) žymi tik prekių rūšį (1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 3 punktas, 2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas), aiškinimas ir taikymas.

Dėl žymens „Bočių duona“ atitikties prekių ženklų teisės keliamiems reikalavimams ir atsakovo prekių ženklų,,VILNIAUS BOČIŲ DUONA“ (w.) (reg. Nr. 34219) ir,,Bočių duona RYE BREAD,,BOČIŲ“ 1,5 kg“ (w. fig.) (reg. Nr. 34221) registracijų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl keleto gamintojų naudojamų žymenų analogiškoms prekėms žymėti atitikties prekių ženklų teisės keliamiems reikalavimams (kad ženklas galėtų būti saugomas išimtinių teisių pagrindu), pažymėta, kad prekių ženklai (kaip ir intelektinė nuosavybė apskritai) yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Prekių ženklų teisė turi, viena vertus, užtikrinti ūkio subjektams galimybę išimtinių teisių pagrindu saugoti savo prekių ženklus ir veiksmingą gynybą, jeigu išimtinės teisės yra pažeidžiamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“, bylos Nr. 3K-3-389/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kt. v. atviroji AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-105/2010; 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-255/2011; kt.). Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad prekių ženklų teisė neturi tapti instrumentu „uzurpuoti“ žymenis, kurie prekių ženklų teisės prasme negali būti laikomi prekių ženklais, nes dėl neatitikties absoliutiems ir (arba) kitiems (reliatyviems, santykiniams) reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, negali atlikti prekių ženklo funkcijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser-Busch Incorporated v. Budejovicky Budvar N. P., bylos Nr. 3K-3-554/2000; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“, bylos Nr. 3K-3-389/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kt. v. atviroji AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-105/2010; 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-255/2011; kt.).

Teismų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams prekių ženklui, turi būti atsižvelgiama į kitų asmenų interesą, kad tam tikri ženklai (žymenys) liktų „laisvi“ ir prieinami visiems (žr., pvz., ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, priimtą byloje BioID AG v. OHIM, Nr. C-37/03 P, Rink., 2005, p. I-07975; 2006 m. sausio 12 d. sprendimą, priimtą byloje Deutsche SiSi- Werke GmbH & Co. Betriebs KG v. OHIM, Nr. C-173/04 P, Rink., 2006, p. I-00551; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kt. v. atviroji AB „Farmak“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-105/2010; kt.). Ženklo gebėjimas atlikti pagrindinę – skiriamąją – ženklo funkciją, yra pagrindinis rodiklis, siekiant atsakyti į klausimą dėl ženklo registracijos teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Saulės spektras“ v. UAB „Telemedia“, bylos Nr. 3K-3-1263/2000; 2003 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ZAO “TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVŠČIKA DVORA EGO IMPERATORSKOGO VELIČESTVA P. A. SMIRNOVA” (Rusijos Federacija) v. UDV NORTH AMERICA, Inc., bylos Nr. 3K-3-167/2003; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2009; kt.).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas žodinio prekių ženklo „VILNIAUS BOČIŲ DUONA“ (reg. Nr. 34219) registraciją negaliojančia, o žodinius elementus „Bočių duona“ nesaugomais elementais žodiniame–vaizdiniame prekių ženkle „Bočių duona RYE BREAD „BOČIŲ“ 1,5 kg“ (reg. Nr. 34221), tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, žymuo „Bočių duona“ ilgą laiką buvo naudojamas skirtingų gamintojų ir platintojų toms pačioms prekėms (duonai) žymėti, dėl to prarado skiriamąsias savybes, tapo visuotinai žinomu pavadinimu ir įgijo bendrinę reikšmę kasdienėje kalboje ir sąžiningoje komercinėje veikloje. Dėl ilgalaikio vartojimo šis žymuo prarado prekių atskyrimo savybę, neatlieka prekių skiriamosios funkcijos, nes yra tapęs kasdieniu pavadinimu, Lietuvos vartotojų naudojamu įvardijant gerai jiems žinomą prekių rūšį – juodą, rupią, saldžiarūgštę duoną (1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 2, 3 punktai, 2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai). Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, o kasacinio skundo argumentai jų nepaneigia.

Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo žymens „Bočių duona“ neatitiktį ir 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 1 punkte (atitinkamai, 2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įtvirtintai nuostatai (žymuo nepripažįstamas ženklu, jeigu jis neturi skiriamojo požymio), nes ieškinys buvo grindžiamas tik dėl žymens pripažinimo bendriniu ir rūšiniu pavadinimu, neturi esminės reikšmės ginčo sprendimui, kai sutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl pripažinimo bendriniu ir rūšiniu pavadinimu 30 klasės prekėms „duona“ žymėti. Vis dėlto pažymėtina, kad nors 2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti absoliutūs reikalavimai prekių ženklui yra glaudžiai tarpusavyje susiję, tačiau jie savaime vienas kito nelemia. Galima situacija, kai prekių ženklo neatitiktis 2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose įtvirtintiems absoliutiems reikalavimams prekių ženklui, kartu reikš ir jo neatitiktį nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintam reikalavimui, t. y. neturės skiriamojo požymio. Kita vertus, galima situacija, kad konstatavus, jog ženklas neatitinka 2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose įtvirtintų reikalavimų, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos ratio legis, nebus pakankamo pagrindo kartu konstatuoti, jog jis neatitinka šioje teisės normoje įtvirtinto reikalavimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Prancūzijos bendrovė Sanofi-Synthelabo v. Vengrijos bendrovė Egis Gyogyszergyar RT, bylos Nr. 3K-3-202/2006). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas įrodinėjo, kad atsakovo prekių ženkluose naudojamas žymuo „Bočių duona“ 30 klasės prekėms „duona“ žymėti yra nusistovėjusioje veikloje tapęs bendriniu, žyminčiu prekių rūšį. Pagal šiuos materialinius teisinius pagrindus byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas ir žymens neatitiktį 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintai teisės normai, peržengė apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnis). Tai, kad žymuo neatlieka skiriamosios funkcijos (nes žymuo laikomas neatliekančiu skiriamosios funkcijos, jeigu jis neatitinka bent vieno iš absoliučių ir (arba) kitų (santykinių, reliatyvių) reikalavimų prekių ženklui), taip pat savaime nelemia išvados, kad jis neturi skiriamojo požymio 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 1 punkte, 2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų teisės normų prasme.

Jau buvo minėta, kad byloje surinktų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog žymenį „Bočių duona“ savo produkcijai (tam tikros rūšies duonai) žymėti ilgą laiką naudojo nemažai skirtingų gamintojų, o receptūra sukurta 1987 m. Palangos duonos gamykloje. 1990 metais „Bočių“ ir kitos duonos technologinės instrukcijos su receptūromis buvo perduotos visoms Lietuvoje veikiančioms duonos pramonės įmonėms, buvusioms Respublikinio gamybinio susivienijimo „Lietuvos maisto pramonė“ sudėtyje. Kasatorius teigia, kad, nepaisant šių aplinkybių, žymuo „Bočių duona“ gali asocijuotis su vienu gamintoju (atsakovu) ir būti saugomas išimtine teise, tai pagrįsdamas ir 2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad 2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 4 punktuose numatytais atvejais žymuo gali būti pripažintas ženklu ir jo registracija negali būti paskelbta negaliojančia, jeigu iki paraiškos padavimo datos, po paraiškos padavimo ar ženklo registracijos datos ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį. Nors 1993 m. PPŽĮ expressis verbis tokios nuostatos nebuvo įtvirtinta, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo nurodyta, jog šis klausimas (ar ginčijamas ženklas nėra įgijęs skiriamojo požymio dėl naudojimo) yra svarbus, kai ženklo registracija yra ginčijama dėl neatitikties absoliutiems ženklui keliamiems reikalavimams. Žymens atitiktis teisės aktuose keliamiems reikalavimams įvertinama, kiekvienu atveju atsižvelgiant į visas aplinkybes ir žymens individualias charakteristikas (Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6quinqies straipsnio (C) dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser-Busch Incorporated v. Čekijos įmonę Budejovicky Budvar N. P., bylos Nr. 3K-3-969/2001; 2006 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prancūzijos bendrovė Sanofi-Synthelabo v. Vengrijos bendrovė Egis Gyogyszergyar RT, bylos Nr. 3K-3-202/2006).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl to, ar žymuo, ilgą laiką naudotas skirtingų gamintojų tam tikros rūšies duonai žymėti, gali (ar negali) būti saugomas vieno iš gamintojų vardu, lemiančia aplinkybe negali būti vien tik šio gamintojo užimama rinkos dalis. Šioje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste svarbu akcentuoti skirtumą tarp ženklo plataus žinomumo ir (arba) reputacijos bei ženklo (žymens) pripažinimo bendriniu ir (arba) rūšiniu pavadinimu. Tiek pirmuoju, tiek antruoju atvejais ženklas pasižymi tam tikru žinomumo visuomenėje laipsniu. Pirmuoju atveju (kalbant apie platų žinomumą ir (arbą) reputaciją) ženklas (žymuo) yra žinomas visuomenėje dėl konkretaus gamintojo (prekių ženklo savininko ar naudotojo) veiklos ir siejamas su šiuo gamintoju, antruoju – dėl produkto žinomumo ir vartotojui visų pirma siejasi ne su tam tikru konkrečiu gamintoju, bet su tam tikru produktu, nepriklausomai nuo to, kad kurio nors iš gamintojų gaminama produkcija užima didesnę, palyginti su kitais, rinkos dalį. Visuomenės nuomonės tyrimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių šios kategorijos bylose (tiek prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu ir (arba) turinčiu reputaciją, tiek ženklo (žymens) pripažinimo bendriniu ar rūšiniu pavadinimu). Kartu pažymėtina, kad nors visuomenės nuomonės tyrimų, kaip vieno iš įrodymų, reikšmė neturėtų būti suabsoliutinama, bet jos vertinamos visų kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste. Visuomenės nuomonės tyrimas ženklo (žymens) registracijos pripažinimo negaliojančia (taigi ab initio) atveju (ar pripažinimo nesaugomu elementu) yra retroaktyvus (ginčijamo ženklo paraiškos padavimo momentu). Konkrečiu atveju paraiškos ginčijamiesiems prekių ženklams registruoti buvo paduotos 1997 metais. Tai reiškia, kad respondentas turėjo suformuluoti atsakymą, remdamasis išlikusiu įspūdžiu apie tam tikras prieš daugelį metų buvusias aplinkybes. Šis įspūdis yra tuo nepatikimesnis, kuo daugiau laiko yra praėję. Į tai būtina atsižvelgti, vertinant visuomenės nuomonės tyrimų ir pateiktų atsakymų reikšmę konkrečioje byloje. Kita vertus, byloje pateikti visuomenės nuomonės tyrimai (2008, 2009, 2010 m.) rodo, kad žymuo „Bočių duona“ yra tapęs bendriniu ir rūšiniu pavadinimu duonos gaminiams žymėti, t. y. per ilgą naudojimo laiką šis žymuo neįgijo skiriamojo požymio kaip atsakovo prekių ženklas.

Dėl proceso teisės normų pažeidimo

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atmesdama kasatoriaus argumentus dėl proceso teisės normų pažeidimo, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, reikšmingus vertinant atsakovo prekių ženklų registracijų teisėtumo klausimą, pripažįstant žodinio prekių ženklo „VILNIAUS BOČIŲ DUONA“ (reg. Nr. 34219) registraciją negaliojančia, o žodinį elementą „Bočių duona“ – nesaugomu elementu žodiniame–vaizdiniame prekių ženkle „Bočių duona RYE BREAD „BOČIŲ“ 1,5 kg“ (reg. Nr. 34221). Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2008 m. gegužės 30 d. sprendime Nr. 2Ap-1055 nurodytos aplinkybės dėl žymens „Bočių duona“ reputacijos nėra ir negali būti laikomos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnis). Tai tik vienas iš įrodymų ir vertinamas visų kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas atsakovo prekių ženkluose esantį žodinį elementą „Bočių duona“ vertino kitaip (ne reputaciją turinčiu žymeniu, bet bendriniu ir rūšiniu pavadinimu). Teismas neprivalo argumentuoti, kodėl jis tam tikras aplinkybes ir įrodymus vertina kitaip, negu ginčą (tarp kitų ginčo šalių ir kitu pagrindu) ikiteismine tvarka nagrinėjanti institucija. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ginčijamąjį procesinį sprendimą, tinkamai įvertino ir faktines aplinkybes, susijusias su kitų ūkio subjektų (savo produkcijai žymėti ilgą laiką naudojančių žymenį „Bočių duona“) interesu. Siekis įgyti išimtines teises į tam tikrus naudojamus žymenis negali būti lemiančia aplinkybe, vertinant kitų ūkio subjektų interesą. Priešingai, tokios kaip nagrinėjamoji byla atveju būtent kitų ūkio subjektų interesas, kad tam tikri žymenys liktų „laisvi“ ir prieinami visiems, ir yra svarbus rodiklis, vertinant ženklo atitiktį absoliutiems reikalavimams, kurie yra keliami ženklams.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tačiau teismas, motyvuodamas savo išvadas, neprivalo detaliai aptarti kiekvieno byloje ginčo šalių pateikto įrodymo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (CPK 176, 183, 185, 263 straipsniai).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas žymens „Bočių duona“ atitiktį prekių ženklų teisėje keliamiems reikalavimams, tinkamai aiškino ir taikė ginčijamųjų ženklų paraiškų padavimo momentu galiojusio 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 2, 3 punktuose įtvirtintas teisės normas (kurias atitinka šiuo metu galiojančio 2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 3, 4 punktai), nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 17,95 Lt tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas netenkinamas, tai šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš kasatoriaus (atsakovo) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Ieškovas prašo priteisti iš kasatoriaus 3327,50 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R1-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punktu ir 8.14 papunkčiu bei atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas netenkinamas, ieškovui iš kasatoriaus priteistina 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660) iš kasatoriaus UAB,,Vilniaus duona“ 17,95 Lt (septyniolika Lt 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Priteisti ieškovui UAB,,Baltasis pyragas“ iš kasatoriaus UAB,,Vilniaus duona“ 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Stripeikienė

Sigita Rudėnaitė

Juozas Šerkšnas