Baudžiamoji byla Nr. 1-147-800/2026
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00362-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 8 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,
sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,
dalyvaujant prokurorei Astai Bernatavičienei,
kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Algiui Markevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta: Ulonų 8A, Alytus (atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:
1) Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, kuri, vadovaujantis 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams;
3) Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs;
4) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pritaikius 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 metams;
5) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 10 mėnesių; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu skirtos bausmės neatlikta dalimi, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių 9 dienoms, bausmę atlikęs 2022 m. kovo 9 d.;
6) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 21 d. nuosprendį (įsiteisėjo 2023 m. vasario 13 d.);
7) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 289 straipsnį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, laisvės atėmimu 3 metams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 28 d. (įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 17 d.). Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 21 d. nutartimi nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos – 2022 m. gruodžio 14 d., Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi subendrintos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2023 m. balandžio 5 d. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta nuo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdymo dienos (2022 m. gruodžio 14 d.) iki šios nutarties priėmimo dienos (2023 m. balandžio 5 d.) ir periodai, įskaityti į bausmės laiką Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu;
8) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 10 mėnesių;
9) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 30 parų; ši bausmė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi paskirta subendrinta galutine bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams 20 dienų;
10) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą a papunktį, laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu šis nuosprendis pakeistas, perkvalifikuojant nusikalstamą veiką iš BK 184 straipsnio 3 dalies į BK 184 straipsnio 4 dalį, bausmę paliekant tą pačią;
11) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 metams ir 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiais paskirta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 8 metams 4 mėnesiams;
12) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos likusios neatliktos bausmės dalies 3 metų 6 mėnesių 7 dienų, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir paskirtas laisvės atėmimas – 5 metai ir 5 mėnesiai, bausmės pradžia – nuosprendžio paskelbimo diena – 2025 m. spalio 27 d., vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi A. K. pripažintas recidyvistu, šiuo metu atlieka bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
A. K. 2025 m. birželio 10 d. apie 12.00 val. Alytaus m., Ulonų g. 8A, Alytaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos kamerų tipo patalpų pirmojo aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, tyčia mušė nuteistąjį V. T. – sudavė smūgį dešinės rankos alkūne į veidą, taip nukentėjusiajam V. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kairio antakio srityje.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
A. K. ikiteisminio tyrimo metu savo pozicijos, dėl pareikšto kaltinimo nenurodė, apklausiamas teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. A. K. paaiškino, kad buvo išvestas iš kamerų kartu su kitais kaltinamaisiais ir atėjo į Biblijos studijas. Tuo metu koridoriuje buvo daug žmonių. Pareigūnai atidarinėjo po vieną kamerą ir vedė. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo buvo matyti, kad
iš paskos ėjo daug nuteistųjų, jų buvo ir priekyje. Ką išvedė antrame aukšte su jais susitiko tiktai
Nors kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino jo kaltė įrodyta kitais byloje esančiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Teismas nustatė, kad nukentėjusiojo parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs. Nukentėjusysis V. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu yra laisvės atėmimo vietoje, kurioje bausmę atlieka ir kaltinamasis A. K. Paaiškino, kad A. K. jam sudavė smūgį į veido sritį, t. y. prie pareigūnų posto koridoriuje su alkūne smogė į veido sritį, į antakį. Nežino, dėl ko sudavė, nes A. K. nieko blogo nepadarė. Mano, kad sudavė be priežasties. Prieš suduodamas sakė, kad yra jam skolingas. Įvykis galėjo įvykti 2025 m. birželio 10 d. Tuo metu kameroje gyveno su V. L., Ž. S. ir V. V. Įvykio dieną iš kameros su V. L. ėjo į biblijos užsiėmimus. V. L. buvo šalia, kai buvo suduotas smūgis. Biblijos užsiėmimai vyko antrame aukšte, o gyvena pirmame aukšte. Smūgį sudavė pirmame aukšte, prie pareigūnų posto, kuriame jų nebuvo, toliau nuo filmavimo kamerų koridoriuje. A. K. stovėjo pirmame aukšte, koridoriuje ir laukė. A. K. pasakė, kad mėnesis skolos grąžinimui, nes jei negražins bus dar blogiau. Prieš pasakydamas šiuos žodžius, jis smogė alkūne į antakį. Nuo suduoto smūgio kraujavo antakis. V. L. visada buvo šalia, jis turėjo matyti smūgio sudavimą. Po to nuėjo į biblijos užsiėmimus, ten dalyvavo ir A. K. Pasibaigus biblijos užsiėmimams išėjo atgal į kamerą. Iš pareigūnų niekas nepastebėjo, kad jis yra sužalotas. Pareigūnams apie suduotą smūgį pranešė kiti nuteistieji. Pats nenorėjo problemų. V. L. pranešė pareigūnams apie suduotą smūgį. Mano, kad A. K. pasielgė taip dėl skolos, kurią jis buvo skolingas kitam asmeniui. A. K. pretenzijų neturi. A. K. atpažino pagal nuotrauką. Po šio įvykio toliau atlikinėjo bausmę toje pačioje kameroje kaip ir prieš įvykį. Nebuvo perkeltas į kitą kamerą. Su kameroje esančiais asmenimis kalbėjo apie šį įvykį. V. L. viską žinojo ir jį palaikė. Visi asmenys kameroje žinojo apie šį įvykį. Sudavus smūgį jautė fizinį skausmą, buvo pamėlynavusi akis, žaizda gijo 2 savaites.
Ikiteisminio tyrimo metu nuketėjusysis V. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo papildomai buvo paaiškinęs <...>, buvo sumuštas koridoriuke prie posto. Koridoriukas ir po dešine yra atskiras koridoriukas. Ėjo kartu su V. L. sudalyvauti į biblijos studijas. Ėjo koridoriuje, sustojo palaukti prie kabineto, kuris yra prie posto, o iš paskos ėjo įtariamasis A. Sustojo, kol juos iškvies į grupę ir tada priėjo A., sako „nu gražuoli, kur 100 eurų skola?“ ir iš alkūnės trenkė į akį. Pasakė „duodu mėnesį, kad būtų pinigai, jei ne bus blogiau“. Po to nuėjo į biblijos studiją. Studijos pasibaigė ir nuėjo atgal į kamerą, pareigūnai nieko nematė. Jis parašė skundą, kad užpuolė. Anksčiau su A. buvo problemų, negražiai su juo elgdavosi. Po šio įvykio toliau įžeidinėjo, sakė „pagausiu, tu būsi sudaužytas“. V. stovėjo arti jo, pusę metro atstumu. Kai trenkė buvo prakirstas antakis kairėje pusėje. „Užkabino auskarus“ reiškiasi, kad užkabino skolą. Skola yra nereali ir nurodyti kodėl ji buvo jam „pakabinta“ negali atsakyti, nes toks atvejis ne vieną kartą buvo, ir prisiminė kad pinigų norėjo už narkotikus <...> (t. 1, b. l. 99-101).
2025-07-08 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. T. iš jam parodytų atpažinti penkių asmenų nuotraukų atpažino asmenį, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 4 - A. K., kaip nuteistąjį apie kurį jis davė parodymus. Jis parodė, kad nuotrauka Nr. 4 yra nuteistojo, kurį kalėjime vadina A., jis gyveno ir iki šiol gyvena Alytaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos kamerų tipo patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini). Jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, nes kartais mato kamerų tipo patalpų koridoriuje, jį yra gerai įsidėmėjęs. Būtent šis nuteistasis jam 2025-06-10 sudavė smūgį alkūne į veidą, kai jis su V. L. buvo pirmo aukšto koridoriuje, šalia kirpyklos patalpos (t. 1, b. l. 38-45).
2025-07-08 Parodymų patikrinimo vietoje protokole, užfiksuota, kad V. T. parodė vietą Alytaus kalėjime, uždaro tipo bausmės atlikimo vietos pastate, pirmame aukšte esančiame koridoriuje, prie kirpyklos patalpos durų, kur 2025-06-10 apie 11 val. 30 min. jam stovint kartu su nuteistuoju V. L., nuteistasis A. sudavė vieną smūgį alkūne į veidą (t. 1, b. l. 46-55).
Byloje kaltinamojo kaltė įrodoma ir liudytojo V. L. pirminiais parodymais duotais ikiteisminio tyrimo pradžioje, t. y. jo rašytiniu paaiškinimu, bei 2025 m. birželio 13 d. apklausos metu užfiksuotais parodymais.
2025 m. birželio 13 d. apklaustas V. L. parodė, kad Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Apie 2 mėnesius bausmę atlieka Alytaus kalėjimo kamerų tipo bausmės atlikimo vietos (izoliatoriaus) (duomenys neskelbtini)-oje gyvenamojoje patalpoje kartu su V. T., V. V., Ž. S. Jis užsirašė į „Biblijos studijos“ užsiėmimus ir pirmą kartą į juos ėjo 2025 m. birželio 10 d. Tą dieną 12 val., tiksliau laiko neįsidėmėjo, jį su V. T. pareigūnai išleido iš kameros ir nurodė eiti į užsiėmimus. Priekyje jų koridoriumi ėjo nuteistasis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)-oje kameroje, jį kalėjime vadina A. Jis apie (duomenys neskelbtini) m amžiaus, tamsių žilstelėjusių plaukų, normalaus kūno sudėjimo, apie 185 cm ūgio, jis anksčiau bausmę atliko (duomenys neskelbtini)-ame lokaliniame sektoriuje. Jo paklausė kur vyks užsiėmimas, jis pasakė, kad pirmame aukšte ir nusuko koridoriumi į dešinę, šalia pareigūnų posto. Jie su V. T. nuėjo jam iš paskos, įėjo į koridoriuką. Užėjus į tą koridoriuką, jame jie buvo tik trise. Pamatęs V. T. A. prie jo priėjo, jam kažką negarsiai pasakė, tačiau ką sakė jis nesuprato. V. T. A. taip pat kažką pasakė, po ko A. jam vėl kažką pasakė ir dešinės rankos alkūne smogė V. T. vieną kartą į kairį smilkinį. Po smūgio V. T. pasakė kažką panašaus į „supratau“, tačiau to tiksliai teigti negali. Po smūgio A. atsitraukė nuo V. T. ir pasakė, kad užsiėmimas vyks antrame aukšte ir nuėjo pirmas į antrąjį aukštą. Paskui jį ėjo ir jis su V. T. Po užsiėmimų jie su V. T. grįžo į savo kamerą, kur pamatė, kad jo kairė veido pusė sužalota. Vėliau jis išsikvietė pareigūnus, V. T. išleido iš kameros ir išvedė pas pareigūnus aiškintis jo sužalojimo aplinkybių. Jis taip pat parašė paaiškinimą, kuriame nurodė tai, ką matė. Dėl ko A. sudavė smūgį V. T. jis taip ir nesuprato. Stengiasi į kitų reikalus nelįsti, nes jam tai neįdomu, jis gyvena savo gyvenimą (t 1., b. l. 63-66).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas V. L. iš jam parodytų atpažinti penkių asmenų nuotraukų atpažino asmenį, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 5 - A. K., kaip nuteistąjį apie kurį jis davė parodymus. Jis parodė, kad nuotrauka Nr. 5 yra nuteistojo, kurį vadina A. Apie jį yra davęs parodymus, kad jis Alytaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos pastato pirmame aukšte, šalia kirpyklos patalpos sudavė vieną smūgį alkūne nuteistajam V. T. į veidą. Šį asmenį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus (t. 1, b. l. 67-74).
Teismas tik iš dalies vadovaujasi liudytojo V. L. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, bei teismo posėdžio metu, t. y. tik toje dalyje jog įvykio dieną jis iš kameros išėjo ir matė, kad nukentėjusysis nebuvo sužalotas, buvo sutikęs koridoriuje kaltinamąjį, Biblijos užsiėmimuose jokių incidentų nebuvo, o po užsiėmimo kameroje pamatė sužalotą nukentėjusįjį V. T. ir apie tai pranešė pareigūnams. Kitus liudytojo parodymus, teismas vertina kaip siekį padėti kaltinamajam A. K. išvengti atsakomybės.
Teismas atkreipia dėmesį jog teismo posėdžių metu duoti liudytojo parodymai yra prieštaraujantys vieni kitiems, siekiant suklaidinti teismą nustatinėjant tikrąsias įvykio aplinkybes.
Liudytojas V. L. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusįjį pažįsta, kaltinamojo nepažįsta. Pirmą kartą kaltinamąjį pamatė apklausos metu. 2025 m. birželio 10 d. kartu kameroje gyveno Ž. S., V. V. ir V. T. Vieną kartą nukentėjusysis ėjo su juo į biblijos užsiėmimus. Iš kameros ėjo tik dviese. Biblijos užsiėmimuose pabuvo apie valandą laiko. Kai ėjo į užsiėmimus konfliktų su kitais nuteistaisiais nebuvo. Tuo metu kaltinamojo koridoriuje nematė. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau kokius parodymus davė neatsimena, nes buvo apsvaigęs, turi priklausomybę. Apsvaigęs buvo ir tuo metu, kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Šiuo metu duodamas parodymus neapsvaigęs.
Teismo posėdžio metu paklaustas dėl kokių priežasčių jo parodymai yra skirtingi, liudytojas V. L. paaiškino, kad nukentėjusysis prašė jo meluoti. Jam nukentėjusysis paaiškino, kad sakė „nepergyvenk, nieko čia nebus, iš V. kažką ten nurausiu ar panašiai, paprašysiu pinigų“. V. T. pabandė jį papirkti, kad tyrėjui jis meluotų, todėl tyrėjui sakė tai ką liepė sakyti V. T. Ikiteisminio tyrimo teisėjui šių aplinkybių nenurodė, nes priklausomybė nugalėjo. Ikiteisminio tyrimo teisėjui parodymus davė neapsvaigęs, tačiau apklausos metu šių aplinkybių, jog V. T. prašymu melavo nenurodė. Šiuo metu kaltinamojo neužtarinėja, jo net nepažįsta, su juo nieko bendro neturi. Šiuo metu sako tiesą kaip viskas buvo. Iki biblijos užsiėmimo V. T. visada matė, nes tą dieną nebuvo apsvaigęs. Į biblijos užsiėmimus niekada neina apsvaigęs. Neatsimena, ar įvykio dieną pareigūnams kažką rašė. Neatsimena, nes po biblijos užsiėmimų parėjęs pavartojo. Parėjus į kamerą po užsiėmimų V. V. sako: žiūrėk, sužalotas V. T. Valandą laiko biblijos užsiėmimuose sėdėjo vienas šalia kito, tačiau nematė, kad jis būtų sužalotas. Niekas nematė jo sužalojimo, nematė, kad jis kraujuoja.
Liudytojas teismo posėdžio metu duodamas parodymus aiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu vartojo metadoną, parodymus davė apsvaigęs, tačiau teismui užklausus įkalinimo įstaigą apie jo dalyvavimą metadono programoje, buvo gautas neigiamas atsakymas. Lietuvos kalėjimų tarnyba raštu informavo, kad V. L. opioidinės priklausomybės pakaitinis gydymas skirtas nebuvo (t.2., b. l. 119).
Kaltinamojo A. K. kaltę nors ir netiesiogiai patvirtina ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusio pareigūno parodymai.
Liudytojas E. V., apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad į apklausą pasikvietė V. L., paprašė jo duoti parodymus apie įvykį, kai jis kartu su V. T. įėjo į Biblijos užsiėmimą. V. L. papasakojo, kas įvyko. Uždavė jam kelis klausimus, po ko jis pasirašė protokolą. Apklausos metu liudytojas nebuvo apsvaigęs. Jei jis būtų apsvaigęs, apklausa būtų neatlikta, o apie tai informuotų kalėjimo pareigūnus, kurie jam nustatytų apsvaigimą ir dėl to nubaustų drausmine tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu maždaug mėnesis po apklausos, pateikė nuotraukas atpažinimui, kurios jau buvo sudėtos į protokolą. Paklaustas, ar jis atpažįsta asmenį apie kurį yra davęs parodymus prieš tai, t. y., kuris sužalojo V. T., liudytojas V. L. nurodė, kad atpažįsta. Liudytojas savo žodžiais paaiškino, pagal ką jis atpažįsta kaltinamąjį, po to jis pasirašė protokolą. Šio veiksmo atlikimo metu nekilo abejonių, dėl liudytojo apsvaigimo. Jis yra buvęs (duomenys neskelbtini) posto, kur yra pareigūnų kabinetai, tvarkinys (liudytojas šluodavo grindis, išnešdavo šiukšles ir pan.), todėl jį susitikdavo per savaitę bent vieną kartą, todėl tikrai galėjo matyti ir atpažinti, kada jis yra apsvaigęs.
Ikiteisminio tyrimo metu yra peržiūrėjęs du vaizdo įrašus. Viename iš jų yra užfiksuota A. K. apklausa, o kitame nukentėjusio V. T. apklausa. Pirmame ir antrame aukštuose yra po dvi vaizdo kameras, kurios lygiai taip pat sustatytos. Įvykis įvyko pirmame aukšte. Būna, kad vieni pareigūnai išveda nuteistuosius į pasivaikščiojimo kiemelį ar nuveda pas medikus. Būna, kad pareigūnai nuteistųjų nelydi iki pat tos vietos, kur jie turėtų palydėti juos, dėl pareigūnų stygiaus, darbas labai dinamiškas, viskas greitai keičiasi ir gali per sekundę pasikeisti tiek, kad pareigūnų iš viso poste gali nebūti. Pareigūnų postas yra tik įėjus į uždaro tipo bausmės atlikimo vietos patalpas. Pareigūnas iš savo posto mato visą koridorių. Pareigūnas yra už durų, kurios yra su stiklu, jeigu jos uždarytas jie mato viską per stiklą.
Žino, kad liudytoją V. L. buvo nuspręsta apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Atsimenu, kad apklausos metu jis nurodė, kad buvo apsvaigęs ir neatsimena, ką jis sakė apklausos metu. Mano, kad V. L. išsigando, nes jam buvo likę atlikti nedaug bausmės. Išsigando, kad su juo gali būti susidorota, jeigu teisme, girdint A. K. pasakys tuos parodymus, kuriuos sakė ikiteisminio tyrimo metu. Po apklausos teisme yra kalbėjęs su V. L., ir jis pasakė, kad „aš bijau ir aš to nesakysiu“. Paklaustas, kodėl ikiteisminio tyrimo metu pasakė jam, jis atsakė „ tada niekas negrėsė, tai pasakiau“, o teisme, girdint A. K., kol jis atlieka bausmę Alytaus kalėjime, bijojo, kad su juo bus susidorota, todėl apsaugodamas save, melavo. Jis kaip pareigūnas yra atlikęs ikiteisminius tyrimus kalėjime A. K. atžvilgiu. A. K. yra protingas ir moka išsisukti iš situacijų ir tai ne vieną kartą darė. Jis laikosi nerašytų kalėjimo taisyklių. V. T., yra lėtesnis ne toks drąsus, ne toks išradingas, mažiau suprantantis. Ši byla galimai kilo dėl to, kad V. T. atsibodo smurtas prieš jį, todėl nutarė duoti teisingus parodymus.
Į kaltinamojo A. K. klausimus, liudytojas papildomai paaiškino, kad šiuo atveju buvo taip: A. K. buvo išleistas vienas eiti per visą koridorių, kada jį turėjo lydėti pareigūnas. Vaizdo įraše matyti, kad koridoriumi eina trys nuteistieji, o pareigūnas, kuris išleido, kairėje pusėje atrakinėja duris ir išleidinėja dar vieną nuteistąjį. Tai yra neteisingas nuteistųjų suvedžiojimas. A. K. yra gudrus ir pamatęs, kad pareigūnas neina link K., apgauna V. L. pasakydamas, kad užsiėmimai vyks dešinėje pusėje, kur kartais jie vykdavo. Dešinėje pusėje nuo pareigūnų posto yra koridoriukas, kur įvyko įvykis.
Papildomai apžiūrint vaizdo įrašus liudytojas E. V. nurodė, kad pareigūnų postas gale koridoriaus, kur dega šviesa. Matyti kai iš kameros išleidžiamas V. L., tačiau jo nesimato, jis stovi už durų. Matosi, kad eina A. K., praeidamas pasižiūri į kamerą ir praeina. Paskui eina V. L. Matyti, kad A. K. pastovi prie pareigūnų posto, pamato, kad jame nieko nėra. Paskui V. L., einana V. T. A. K. užeina į koridoriuką po dešine puse, paskui nueina V. L. ir V. T. Tame koridoriuje vaizdo kameros nėra.
Teismas neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusio pareigūno parodymais. Jis patvirtino, jog liudytojas V. L. pirminės apklausos metu savanoriškai nurodė V. T. sužalojimo aplinkybes, kurias jis užfiksavo apklausos protokole. Nurodė, jog šį liudytoją pažinojo iš anksčiau, todėl tvirtino, jog jis liudijo neapsvaigęs, nes kitaip apklausa nebūtų vykdoma. Nurodė, kad kalbėjo su šiuo liudytoju, dėl jo pakeistų parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui, į ką V. L. jam atsakė, „aš bijau ir aš to nesakysiu“, „tada niekas negrėsė, tai pasakiau“, o teisme, girdint A. K., kol jis atlieka bausmę Alytaus kalėjime, bijau, kad bus susidorota“.
Kiti liudytojai apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tiesiogiai įvykio nematė, tačiau visa byloje užfiksuota įvykių seka rodo, kad būtent kaltinamasis turėjo realią galimybę, kalėjimo koridoriuje kur nėra filmuojama, suduoti vieną smūgį ir sužaloti nukentėjusįjį.
Liudytojas A. U. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba izoliavimo patalpose, vykdo nuteistųjų resocializaciją. Įvykio dieną grįžo į izoliavimo patalpas ir jei gerai atsimena, nuteistasis V. L. pakvietė prieiti prie (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos, nes kviečia nukentėjęs V. T. Priėjus prie patalpos, V. T. pasakė, kad jį sumušė kitas nuteistasis. Tuo metu neįvardino jokio konkrečiai nuteistojo. Apie tai iš karto informavo budinčiosios pamainos vyriausiąjį specialistą, parašė tarnybinį pranešimą. Vėliau dalyvavo apklausoje, kurioje buvo rodoma stacionarių vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, reikėjo atpažinti, kurie nuteistieji tuo metu buvo. Vaizdo įrašuose nematyti nuteistųjų veiksmų, apart jų ėjimo. Pirmame aukšte yra dvi vaizdo stebėjimo kameros, jos nukreiptos tiesiai ir matyti, kaip nuteistieji eina koridoriumi, pasukus į dešinę pusę, toje vietoje nėra vaizdo stebėjimo kamerų. Tą pačią dieną byloje buvo apklausti V. T., V. L., V. V., iš jų paaiškinimų neėmė Pirminio pokalbio metu V. T. nurodė, kad buvo sužalotas. Buvo matyti, kad prie antakio yra paraudimas, nubrozdinimas. Jis sakė, kad buvo sumuštas į galvos sritį. Skubios medicininės pagalbos nereikėjo, tekančio kraujo nematė, kraujuotų servetėlių nepastebėjo. Su V. L. dėl šio įvykio nebendravo. Jis tiesiog jį pamatęs paprašė, prieiti prie jo gyvenamosios patalpos. Kameroje nuteistųjų apsvaigimo požymių nepastebėjo.
Nuteistųjų palydėjimas iš užsiėmimų priklauso nuo aplinkybių ir užimtumo patalpos. Kartais dėl žmogiškos klaidos gali būti neužrakinta patalpa, nuteistasis gali išeiti, bet viename ar kitame aukšte būna pareigūnų, jie mato, kad nuteistasis išėjo. Šiaip realu, kad nuteistasis pats išeina ir nueina į pirmą aukštą. Gali taip būti, jeigu buvo neužrakinta patalpa. Į kamerą pats patekti negali. Nuteistasis gali nueiti iki kameros ir stovėti. Nuteistųjų lydėjimo nuo kameros iki kameros nėra, nes dirbantys pareigūnai yra priskirti prie pirmo ar antro aukšto, jie tiesiog žodžiu informuoja pareigūną, kokie nuteistieji ateina į vieną ar kitą aukštą. Informuoja, kad pareigūnas žinotų, kokio nuteistojo jam reikia laukti. Nuteistųjų lydėjimas priklauso nuo to, kokios jiems saugos priemonės taikomos. Mano, kad nuteistieji vaizdo stebėjimo kamerų išsidėstymo vietas žino. Mano, kad nuteistieji norėdami atlikti kažką blogo gali įsivertinti vaizdo kemerų stovėjimo vietas.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. S. paaiškino, kad 2025 metų birželio mėnesį buvo Alytaus kalėjime. Šiuo metu neatsimena, kas ir kokioje kameroje buvo kartu.
Vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, liudytojo Ž. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Ž. S. parodė, kad iki 2025 m. birželio mėnesio pabaigos atliko bausmę Alytaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos (duomenys neskelbtini)-oje gyvenamojoje patalpoje. Kartu su juo tuo metu gyveno nuteistieji V. L., V. T. ir V., jo pavardės neatsimena. Maždaug prieš 5 mėnesius, galėjo tai būti 2025 m. birželio mėnesio pradžia, tiksliau datos neatsimena, prieš pietus, apie 12 val. iš jų gyvenamosios patalpos į užimtumo užsiėmimus išėjo V. L. ir V. T., o jis su V. liko kameroje. Maždaug po valandos laiko į kamerą sugrįžo V. L. ir V. T.. V. T. grįžo su paraudusiu ir kiek patinusiu kairės pusės antakiu. V. T. jis paklausė, kas jam nutiko, T. atsakė, kad jį sumušė kitas nuteistasis, tačiau kas toks jį mušė, nesakė. T. sakė, kad jam tas nuteistasis sudavė vieną smūgį alkūne į veidą už nieką. Kai V. T. išėjo į užsiėmimus iš kameros, jis nebuvo sužalotas, nes jų kameroje niekas niekada nesimušė, nekonfliktavo, vis keturi sugyveno gerai. V. L. kameroje sakė, kad jis matė kaip buvo sumuštas V. T. ir žino kas jį sumušė, tačiau jam girdint smurtavusio nuteistojo nei vardo, nei pavardės neįvardino, tik sakė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini)-oje kameroje <...> (t. 1, b. l. 89-92).
J. Č. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dėl V. T. sužalojimo einant į Biblijos užsiėmimus. Nurodė, kad jam buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame matoma, kad jis išleidžiamas iš kameros ir eina į užsiėmimą. Dar kartą paaiškina, kad negali atsakyti kodėl eidamas atsisuka į kairę pusę ir nesustojęs nueina. Ten yra laikino sulaikymo kamera, baudimų kambarys, kirpykla. Praeidamas pasižiūrėjo ir praėjo. Negali konkrečiai įvardinti, ką matė, negali pasakyti, ar ten buvo žmonių. V. T. žino, bet negali pasakyti, ar jis ten buvo. Užsiėmime buvo maždaug 5 žmonės. Negali įvardinti, kas buvo užsiėmimo metu. Biblijos užsiėmimai vyksta vieną kartą į savaitę, tai kas vyko būtent per tą užsiėmimą neatsimena. Kiekvieną savaitę į užsiėmimą eina su skirtingais asmenimis, todėl įvardinti su kuo tada buvo ir kas sėdėjo šalia jo neįmanoma. Kažko ypatingo Biblijos užsiėmimo metu nebuvo, jie visi tokie patys.
2025 m. birželio 10 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto R. M. tarnybiniu pranešimu, „Apie nuteistojo V. T. sužalojimą“ kuriame aprašyta jo nustatytų įvykių seka <...>. Bendraujant su V. T., jis teigė, kad apie 12.00 val., kai nuteistieji buvo vedami į uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje organizuojamus „Biblijos Studijos“ užsiėmimus, prie uždaro tipo patalpų pareigūnų posto, tarpe link kabinetų, kur vaizdo kameros nefilmuoja, jam ranka sudavė į veido sritį kartu į užsiėmimus vedamas nuteistasis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), būrys Nr. (duomenys neskelbtini).<...> Nuteistasis V. L., gim. (duomenys neskelbtini), būrys Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kartu buvo vedamas į užsiėmimus, paaiškinime teigė, kad matė kaip jam nepažįstamas nuteistasis dešine alkūne sudavė V. T. į galvos sritį. <...> Nuteistasis Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), būrys Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bausmę atlieka kartu su V. T. gyvenamoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškinime teigė, kad pamatė sužalotą minėtą nuteistąjį, kai šis buvo parvestas iš užsiėmimų (t. 1, b. l. 16-17).
2025 m. birželio 10 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialisto A. U. tarnybiniu pranešimu, „Dėl nuteistojo V. T. sužalojimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad 2025 m. birželio 10 d. apie 15 val. 10 min, nuteistasis V. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) <...> paprašė jo, prieiti prie gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini). nes ten bausmę atlikti paskirtas nuteistasis V. T. gim. (duomenys neskelbtini), nori pateikti prašymą ar skundą. Jam priėjus prie gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidarius duris, pastebėjo nuteistąjį V. T. su kairės akies antakio nubrozdinimu. Paklausus nuteistojo kas nutiko, nuteistasis informavo, kad 2025 m. birželio 10 d. apie 12 val. kai nuteistieji buvo vedami į uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje vykstančius „Veikliųjų žmonių“ grupės susirinkimus, koridoriuje, prie uždaro tipo patalpų posto jam į kairės pusės antakio sritį ranka smogė nepažįstamas nuteistasis (t. 1, b. l. 18-19).
Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje, slaugytoja V. J. 15.26 val. apžiūrėjo nuteistąjį V. T. (gim. (duomenys neskelbtini)). Nuteistajam nustatyta – kairės akies antakio odos nubrozdinimas su patinimu. Pažymos grafoje „sužaloto asmens nurodytos aplinkybės“ įrašyta, kad „kontaktas su kitu nuteistuoju“ (t. 1, b. l. 20, 21,22).
Nuteistųjų, dalyvaujančių savanorių „Biblijos studijos“ organizuojamuose užsiėmimuose, sąrašas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog susitikimas su savanoriais „Biblijos studija“ vyksta kiekvieno mėnesio antradienį nuo 12 iki 13 val., uždaro tipo bausmės atlikimo patalpų užimtumo patalpoje. (Duomenys neskelbtini)-os grupės nuteistiesiems susitikimas numatytas birželio 10 d. (Duomenys neskelbtini)-oje nuteistųjų grupėje yra - trylika nuteistųjų, tarp kurių - V. T., V. L. (iš (duomenys neskelbtini)-os kameros), A. K. (iš (duomenys neskelbtini)-os kameros), J. Č. (iš (duomenys neskelbtini)-os kameros) (t. 1, b. l. 23-24).?
2025-06-10 nuteistojo V. L. paaiškinimu Nr. (duomenys neskelbtini), kur nuteistasis raštu parašęs, kad (kalba netaisyta) „Š/m. 06-10 apie 12 val. išėjom su T. į Biblijos studijas. Prie kabineto, kuriame vyksta komisijos, prie T. prisikabino man nepažįstamas nuteistasis, kuris pastebėjau jog sudavė dešine alkūne į kairę galvos pusę T.“ (t. 1, b. l. 26).
2025-06-10 nuteistojo V. V. paaiškinimu Nr. (duomenys neskelbtini), kur nuteistasis raštu paaiškino, kad (kalba netaisyta) „Būdamas kameroje pamačiau, kad atrakina duris ir įleidžia V. T. parvedė iš užsiėmimo iškarto pamačiau sužalota vieta prie akies ir liepiau kviestis pareigūną, informuoti apie įvykį nes man nenorėjo pasakotis daugiau nieko nemačiau ir nežinau“ (t. 1, b. l. 27).
2025-06-10 nuteistojo Ž. S. paaiškinimu Nr. (duomenys neskelbtini), kur nuteistasis raštu paaiškino, kad (kalba netaisyta) „Nieko nemačiau tik kad parėjo su akim pamušta“ (t. 1, b. l. 28).
2025-06-10 Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistų D. M. ir D. R. tarnybinių pranešimų, nustatyta, tik tai, kad 2025 m. birželio 10 d. konfliktų tarp nuteistųjų nematė sužalojimų ant nuteistojo V. T. nepastebėjo (t. 1, b. l. 30-31).?
Kompiuterinės nuteistųjų apskaitos sistemos Įskaita duomenys - sąrašas nuteistųjų, kurie 2025-06-10 buvo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos (izoliatoriaus) būrio (duomenys neskelbtini)-oje kameroje - V. L., Ž. S., V. T., V. V. (t. 1, b. l. 93).
Kompiuterinės nuteistųjų apskaitos sistemos Įskaita duomenys - sąrašas nuteistųjų, kurie 2025-06-10 buvo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos (izoliatoriaus) būrio (duomenys neskelbtini)-oje kameroje - E. B., A. K. (t. 1, b. l. 94).
2025-08-21 Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyti Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pateikti vaizdo įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad failas pavadinimu „130_13020250610153820_0002“ – 171 MB talpos, 2 min. 21 s. trukmės vaizdo įrašas iš pareigūno R. M. vaizdo registratoriaus. Vaizdo fiksavimo pradžia 2025-06-10 15 val. 35 min. 59 s., vaizdo įrašo pabaiga 15 val. 38 min. 21 s. Vaizdo įraše fiksuojamas vaizdas, kaip vaizdą fiksuojantis pareigūnas kalbasi su nukentėjusiuoju V. T. Nuteistasis prisistato ir atsakinėja į pareigūno pateiktus klausimus apie tai, kas ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo nukentėjusįjį. V. T. teigia, kad jam sudavė smūgį ranka A. K.
Failas pavadinimu „130_13020250610155510_0003“ – 91,3 MB talpos, 1 min. 15 s. trukmės vaizdo įrašas iš pareigūno R. M. vaizdo registratoriaus. Vaizdo fiksavimo pradžia 2025-06-10 15 val. 53 min. 56 s., vaizdo įrašo pabaiga 15 val. 55 min. 11 s. Vaizdo įraše fiksuojamas vaizdas, kaip vaizdą fiksuojantis pareigūnas kalbasi su nukentėjusiuoju A. K., kuris prisistato ir atsakinėja į pareigūno užduodamus klausimus. A. K. neigia turėjęs konfliktą ar sudavęs smūgius V. T.
Failas pavadinimu „171_17120250610122204_0011“ – 245 MB talpos, 4 min. 48 s. trukmės vaizdo įrašas iš pareigūno vaizdo registratoriaus. Vaizdo fiksavimo pradžia 2025-06-10 12 val. 17 min. 17 s., vaizdo įrašo pabaiga 12 val. 22 min. 05 s. Vaizdo įraše fiksuojamas vaizdas, kaip vaizdą fiksuojantis pareigūnas atidaro gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) duris, iš jos išeina nuteistasis V. L., jis bendrauja su pareigūnu stovėdamas šalia gyvenamosios patalpos durų, koridoriuje. Vaizdo įrašo 0 min. 58 s. iš gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) išeina V. T.. Jam atlikęs dalinę asmens kratą pareigūnas uždaro šios gyvenamosios patalpos duris, o V. L. su V. T. eina koridoriumi link pareigūnų posto. Vaizdo įrašo 1 min. 00 s. matosi, kad priekyje šių nuteistųjų koridoriumi link pareigūnų posto eina dar vienas asmuo, tačiau jis yra užsisukęs, jo veido nesimato. Vaizdo įrašo 1 min. 11 s. matosi, kad priekyje V. L. ir V. T. ėjęs nuteistasis, prie pareigūnų posto pasuka į dešinę pusę ir įeina į dešinėje pusėje esantį koridorių link kirpyklos patalpos. Kur nueina V. L. su V. T. nesimato, kadangi pareigūnas eidamas koridoriumi apsisuka ir nefiksuoja vaizdo į pareigūnų posto pusę. Toliau esantis vaizdas nesusijęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Failas pavadinimu „KTP, Atvira_ch3_20250610105755_20250610133308“ – 3,45 GB talpos, stacionarios vaizdo kameros, esančios Alytaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos (izoliatoriaus) patalpų 1-ame aukšte nuo pareigūnų posto į koridoriaus vidų. Vaizdo fiksavimo pradžia 2025-06-10 10 val. 57 min. 55 s., vaizdo įrašo pabaiga 13 val. 33 min. 07 s. Vaizdo įraše fiksuojamu laiku 12 val. 21 min. 18 s. iš koridoriaus kairėje pusėje esančių (duomenys neskelbtini)-osios nuteistųjų gyvenamosios patalpos, pro atidarytas duris išeina nuteistasis V. L., kuris stovi šalia durų koridoriuje, prie duris atidariusio pareigūno. 12 val. 21 min. 48 s. nuo koridoriaus galo, link pareigūnų posto, ateina nuteistasis A. K., jis praeina pro atidarytas (duomenys neskelbtini)-osios gyvenamosios patalpos duris. Į koridorių iš (duomenys neskelbtini)-osios gyvenamosios patalpos į koridorių išeina nuteistasis V. T., pareigūnas atlieka jam dalinę asmens kratą, o tuo metu nuo savo gyvenamosios patalpos link pareigūnų posto, paskui A. K. jau eina V. L.. Paskui V. L. eina V. T. ir po kiek laiko, duris užrakinęs pareigūnas. 12 val. 22 min. 23 s. pareigūnas ėjęs paskui V. T. apsisuka ir grįžtą atgal koridoriumi. A. K., V. L. ir V. T. praeina pro vaizdo kamerą, jų veidai gerai matosi. 13 val. 00 min. 00 s. pro vaizdo kamerą praeina V. T., kuris koridoriumi nueina prie įėjimo į savo gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) durų ir stovi šalia jų. 13 val. 1 min. 48 s. V. T. pareigūno įleidžiamas į savo gyvenamąją patalpą. 13 val. 02 min. 05 s. pro vaizdo kamerą praeina A. K., kuris lydimas pareigūno koridoriumi nueina tiesiai iki koridoriaus galo ir pasuka į dešinę pusę, link savo gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini). 13 val. 07 min. 06 s. pro vaizdo kamerą praeina V. L., kuris koridoriumi nueina prie įėjimo į savo gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) durų ir stovi šalia jų, kol jį į vidų įleidžia pareigūnas.
Failas pavadinimu „KTP, Atvira_ch2_20250610105710_20250610133308“ – 3,46 GB talpos, stacionarios vaizdo kameros, esančios Alytaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos (izoliatoriaus) patalpų 1-ame aukšte nuo koridoriaus galo link pareigūnų posto. Vaizdo fiksavimo pradžia 2025-06-10 10 val. 57 min. 50 s., vaizdo įrašo pabaiga 13 val. 33 min. 07 s. Vaizdo įraše fiksuojamu laiku 12 val. 21 min. 48 s. pro vaizdo kamerą link pareigūnų posto eina A. K., kuris praeidamas pro gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) pasižiūri į jos vidų ir nueina toliau. Neilgia trukus paskui A. K. koridoriumi eina V. L. ir V. T. bei duris užrakinęs pareigūnas. Priekyje einantis A. K. atsisukęs atgal pasižiūri, o būdamas prie pareigūnų posto, pasuka į dešinę pusę, dėjęs žingsnį atgal pasižiūri į pareigūnų posto vidų. Pareigūnų poste pačių pareigūnų nesimato. A. K. įeina į dešinėje pusėje prie pareigūno posto esantį koridorių, kuris veda link kirpyklos patalpos. Tuo metu pareigūnas apsisuka ir grįžta koridoriumi link vaizdą fiksuojančio vaizdo kameros, o V. L. ir V. T. taip pat pasuka koridoriumi į dešinę pusę, paskui A. K.. Tai nutinka 12 val. 22 min. 32 s., nuteistųjų nesimato. 12 val. 22 min. 51 s. iš gyvenamosios patalpos, koridoriaus kairėje pusėje, pareigūnas išleidžia nuteistąjį J. Č., kuris po jam atliktos dalinės asmens kratos koridoriumi eina link pareigūnų posto. Priėjęs prie posto šis nuteistasis trumpam atsisuka į dešinę pusę, į koridorių, į kurį nuėjo nuteistieji A. K., V. L. ir V. T., tačiau jis pasuka į kairę pusę, link laiptinė į antrąjį aukštą. 12 val. 23 min. 25 s. iš dešinėje esančio koridoriaus išeina A. K., paskui jį V. L. su V. T., kurie praeina šalia pareigūnų posto ir nueina link laiptinės, vedančios į antrąjį pastato aukštą. 13 val. 00 min. 24 s. koridoriaus gale, prie pareigūnų posto pasirodo V. T., kuris koridoriumi nueina prie įėjimo į savo gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) durų ir stovi šalia jų, iki kol jį įleidžia pareigūnas. 13 val. 02 min. 00 s. koridoriaus gale, prie pareigūnų posto pasirodo A. K., kuris koridoriumi eina link vaizdo kameros, link savo gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini). 13 val. 07 min. 02 s. koridoriaus gale, prie pareigūnų posto pasirodo V. L., kuris koridoriumi nueina prie įėjimo į savo gyvenamąją patalpą ir pareigūno įleidžiamas į vidų (t. 1, b. l. 110-113).
2025-06-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. T. odos nubrozdinimas kairio antakio srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant, bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant kitam asmeniui kumščiu, rankos alkūne ar kokiais nors daiktais. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 118).?
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba asmuo trumpam susargdinamas.
Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (trumpam susargdinus). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalies numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.
Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. Teismo vertinimu nagrinėjant situacijas kurias galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti.
Teismas sprendžia, jog veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. tyčia, dėl asmeninių paskatų smurtavo prieš nukentėjusįjį, t. y. tyčia sudavė smūgį dešinės rankos alkūne į veidą, taip nukentėjusiajam V. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kairio antakio srityje. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. K. kaltė yra įrodyta ir kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
Bausmės skyrimo klausimai
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).
Kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau teistas dvylika kartų (1 t., b. l. 119-140), nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, tai rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti, todėl A. K. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Administracine tvarka nebaustas (1 t., b.l. 178). Alytaus kalėjimo kaltinamasis A. K. charakterizuojamas neigiamai, baustas 5 kartus drausmine tvarka už įvairius pažeidimus, neskatintas (t.1, b. l. 186). Taigi, kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, A. K. asmenybės pavojingumas, atsižvelgus į tai, jog praeityje jis eilę kartų teistas, kalėjimo administracijos charakterizuojamas neigiamai, nagrinėjamą nusikaltimą padarė laisvės atėmimo metu, atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, kas neleidžia teismui A. K. elgesio vertinti kaip, atsitiktinio. Priešingai, kaltinamojo elgesys įkalinimo įstaigoje, t. y. įkalinimo įstaigų nerašytų taisyklių laikymasis rodo jo nenorą taisytis. Įvertinus nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 27 d. nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės subendrintinos laikantis BK 63 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklių. Įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą, kilusius padarinius, bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Pažymima, kad pagal BK 63 straipsnio 4 dalį pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai bausmė skiriama pagal BK 63 straipsnio taisykles, į bausmės laiką yra įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
Kiti klausimai
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2026 m. kovo 24 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 458,33 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. K. (2 t., b. l. 24). Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo A. K. padėtį (ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, duomenų, kad turi turto, gauna pajamas, nėra), sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo nepriteistinos.
Prie bylos pridėti kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Į A. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 27 d. nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti A. K. recidyvistu.
Nepriteisti iš A. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėja Živilė Janavičienė
