Civilinė byla Nr. 2YT-3372-1186/2026
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00920-2026-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;
3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 8 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Saulius Virbickas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas E. D. (toliau – pareiškėjas/skolininkas) pateikė skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų, kuriuo teismo prašo sustabdyti vykdymą pagal antstolio veiksmus, kol bus išspręstas senaties klausimas, nustatyti, kad sąskaitos areštas (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas dėl pasibaigusios senaties ir antstolio veiksmų negalima vykdyti.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2011 m. jam buvo paskirtos administracinės baudos, kurias išieškoti pradėta tik 2026 m. Laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2025 m. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę, kurios metu antstolis į jį nesikreipė, nevykdė jokių išieškojimo veiksmų. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo banko sąskaita buvo areštuota, vykdant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) administracines baudas. Pareiškėjas pateikė prašymą antstoliui dėl senaties taikymo, tačiau buvo gautas atsakymas, jog tai nėra antstolio kompetencija. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog pateikė prašymą dėl senaties taikymo ir išieškotojai VMI prie LR FM. Pareiškėjo vertinimu terminas administracinių nuobaudų išieškojimui turėjo pasibaigti, kadangi nuo 2012 m. iki 2026 m. nebuvo vykdymo veiksmų. Antstolio veiksmai, t. y. (duomenys neskelbtini) sąskaitos areštas, pažeidžia pareiškėjo teises, nes vykdomas senaties terminu pasibaigęs reikalavimas.
Antstolis Saulius Virbickas (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjo skundo. Antstolis pažymėjo, jog tik institucija, paskyrusi nuobaudą ar surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi teisę nutraukti administracinės baudos išieškojimo vykdymą, o antstoliui įstatymų leidėjas šios teisės nesuteikė, todėl nesuprantamas skolininko noras priversti antstolį viršyti įstatymo leidėjo jam suteiktus įgaliojimus. Antstolis taip pat atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), taigi šiuo atveju sprendžiant dėl skolininkui paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo taikytinos ATPK normos. Skolininkui administracinės nuobaudos buvo paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d., taigi šiam ginčui nagrinėti yra aktuali ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2015 m. liepos 1 d., kurioje, priešingai nei vėlesnėje ATPK redakcijoje, nėra numatytas penkerių metų senaties terminas geruoju įvykdyti nutarimą. Vykdomųjų bylų vykdymo eigoje nėra dviejų metų laikotarpio, kai nebūtų atliekami vykdymo veiksmai. Trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą ar kitų institucijų nėra praleistas.
Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog susipažinus su pareiškėjo skunde bei antstolio patvarkyme nurodytais argumentais, mano, jog antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Teismo prašė sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti teismo nuožiūra.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
k o n s t a t u o j a :
skundas netenkintinas.
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį saugoma teisė į teismą būtų tik iliuzinė, jei susitariančiosios valstybės nacionalinėje teisinėje sistemoje būtų leidžiama nevykdyti galutinio ir privalomo teismo sprendimo, tuo pakenkiant vienai iš šalių. Todėl bet kokio teismo sprendimo vykdymas laikytinas sudėtine 6 straipsnyje nurodyto „bylos nagrinėjimo“ dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDgtMTA3NS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-148-1075/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-148-1075/2022">3K-3-148-1075/2022</a>, 34 punktas ir jame nurodyta EŽTT praktika). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad veiksmingas ir greitas teismo sprendimo vykdymas – neatsiejama teisės į teismą dalis, viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų. Dėl to teismo sprendimų vykdymas užtikrinamas valstybės prievartos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NS00NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-45-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-45-469/2016">3K-3-45-469/2016</a>, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQwLTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-240-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-240-1075/2020">e3K-3-240-1075/2020</a>).
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Saulius Virbickas pareiškėjo E. D. (skolininko) atžvilgiu vykdo šias vykdomąsias bylas: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotoja yra VMI prie LR FM, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotoja yra VMI prie LR FM, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotoja yra VMI prie LR FM, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotoja yra VMI prie LR FM bei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotoja yra VMI prie LR FM.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, skųsdamas antstolio Sauliaus Virbicko veiksmus, 2026 m. kovo 5 d. pateikė skundą, kuriame nurodo, jog antstolis neteisėtai (duomenys neskelbtini) areštavo pareiškėjo banko sąskaitą, kadangi yra pasibaigęs vykdymo senaties terminas, todėl antstolio veiksmai yra nebegalimi. Susipažinus su vykdomųjų bylų medžiaga, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) antstolio Sauliaus Virbicko buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl senaties taikymo vykdomosiose bylose
Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki ANK įsigaliojimo galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje taip pat buvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Tačiau 2013 m. liepos 19 d. ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d., neįtvirtino administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Ši teisės spraga buvo užpildyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinus tam tikras administracinės nuobaudos vykdymo senaties taikymo taisykles, atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzktMTA3NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-279-1075/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-279-1075/2021">3K-3-279-1075/2021</a>).
Kasacinis teismas pažymėjo, kad teisės normos, nustatančios administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatį, nėra materialiosios teisės normos, reguliuojančios atsakomybę ar jos taikymo sąlygas. Šios normos reguliuoja jau paskirtų nuobaudų vykdymo tvarką, taigi savo esme yra proceso teisės normos. Tokiu atveju nėra pagrindo taikyti lex benignior retro agit taisyklės. Nors pagal bendrąją taisyklę taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu, tačiau šiuo atveju įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad naujas reguliavimas (ATPK 308 straipsnio pakeitimai, ANK) netaikomas iki jo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimui vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzktMTA3NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-279-1075/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-279-1075/2021">3K-3-279-1075/2021</a>).
Teismas atkreipia dėmesį, jog vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui paskirtos nuobaudos ne už administracinius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus), o už procesinių pareigų baudžiamajame procese nevykdymą – neatvykimą į teismo posėdį. Įstatymas nenumato senaties tokio pobūdžio nuobaudų išieškojimui, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti senatį šiose vykdomosiose bylose.
Nagrinėjamu atveju vykdomosiose byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) administracinės nuobaudos pareiškėjui skirtos iki 2015 m. liepos 1 d. (atitinkamai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), taigi sprendžiant dėl senaties nurodytose vykdomosiose bylose taikytinos iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK nuostatos.
Kaip minėta, šioje byloje taikytinos iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnio nuostatos neįtvirtino administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-182/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-182/2010">3K-3-182/2010</a> nurodė, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, todėl administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nustatytomis apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taisyklėmis. BK 96 straipsnio l dalis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009); 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzktMTA3NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-279-1075/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-279-1075/2021">3K-3-279-1075/2021</a>).
Taigi, visų pirmą, reikalinga įvertinti, ar nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, jog (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio kontorai vykdyti buvo perduotas (duomenys neskelbtini) (Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), taigi nepraleidus trijų mėnesių termino. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, jog Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas vykdyti (duomenys neskelbtini) Antstolio Sauliaus Virbicko kontoroje priimtas vykdyti (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), taigi taip pat nepraleidus trijų mėnesių termino. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, jog Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti perduotas (duomenys neskelbtini), nepraleidus trijų mėnesių termino. Įvertinus aukščiau nurodytą, teismas neturi pagrindo spręsti, jog nurodytose vykdomosiose bylose būtų praleistas trijų mėnesių perdavimo vykdomojo dokumento vykdyti terminas.
Antra, reikalinga įvertinti, ar nurodytose vykdomosios bylose vykdymo eigoje nebuvo dviejų metų laikotarpio, kai nebūtų atliekami jokie vykdomieji veiksmai. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, jog 2005 m. gruodžio 2 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. sausio 24 d., 2006 m. liepos 24 d., 2006 m. birželio 14 d., 2006 m. kovo 2 d., 2006 m. balandžio 6 d., 2006 m. gegužės 5 d. taip pat laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. kovo 26 d., 2017 m. kovo 1 d., 2017 m. balandžio 12 d. 2019 m. balandžio 25 d. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2026 m. vasario 25 d. antstolis sistemingai ir nuolatos tikrino valstybės registrų duomenis, siekiant nustatyti duomenis apie skolininko darbovietę, gaunamas pajamas, socialines išmokas, kreipėsi į kredito įstaigas, siekdamas gauti duomenis apie skolininko turimas piniginių lėšų sąskaitas. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, jog 2011 m. gruodžio 30 d., laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2015 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2026 m. vasario 25 d. antstolis periodiškai tikrino valstybės registrų duomenis apie skolininko darbovietę, jo gaunamas pajamas, pensijas ir kitas socialines išmokas, kreipėsi į kredito įstaigą dėl duomenų apie skolininko turimas pinigines lėšas pateikimo. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, jog laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 8 d. iki 2015 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2026 m. vasario 25 d. antstolis periodiškai tikrino valstybės registrų duomenis apie skolininko darbovietę, jo gaunamas pajamas, pensijas ir kitas socialines išmokas, kreipėsi į kredito įstaigą dėl duomenų apie skolininko turimas pinigines lėšas pateikimo. Apeliacinės instancijos teismo pažymėta, kad registrų tikrinimas yra vykdymo veiksmų sudėtinė dalis (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTE1OS04ODkvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-1159-889/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-1159-889/2024">2S-1159-889/2024</a>, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNjE2LTEwNDEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-616-1041/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-616-1041/2024">2S-616-1041/2024</a>). Taigi įvertinus nurodytą, darytina išvada, jog vien aplinkybė, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu iš jo nebuvo išieškotos paskirtos administracinės nuobaudos, nesudaro pagrindo teigti, jog nurodytu laikotarpiu nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai – iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, jog antstolis nuolat tikrino valstybės registrų duomenis, siekdamas gauti duomenis apie skolininko turimas pinigines lėšas, jo darbovietę, gaunamas pajamas, socialines išmokas. Susipažinus su teismui pateiktų vykdomųjų bylų medžiaga nebuvo nustatytas dviejų metų laikotarpis, kai antstolis vykdomosios bylose nebūtų atlikęs jokių veiksmų.
Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi vykdymo senatis nebuvo sustojusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzktMTA3NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-279-1075/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-279-1075/2021">3K-3-279-1075/2021</a>). Pažymėtina, jog skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai (pvz., antstolio klaidinimas, turto ir pajamų slėpimas, neinformavimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir kt.), bet ir neveikimas – skolininko pasyvumas vykdymo procese. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzktMTA3NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-279-1075/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-279-1075/2021">3K-3-279-1075/2021</a>).
Nagrinėjamu atveju reikalinga pažymėti, jog pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jo siekį įvykdyti paskirtas nuobaudas (pvz., pagerinti turtinę padėtį) arba objektyviai trukdančių jam tai padaryti (pvz., nedarbingumo). Pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2025 m. atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau reikalinga atkreipti dėmesį, jog administracinės nuobaudos, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, pareiškėjui buvo paskirtos anksčiau, duomenų, jog iki pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų jam paskirtoms administracinėms nuobaudoms apmokėti byloje pateikta nebuvo. Be kita ko, teismas pažymi, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimas neatleidžia pareiškėjo nuo prievolės vykdyti jam paskirtas administracines nuobaudas, taip pat nepateisina ir pareiškėjo pasyvaus elgesio vykdymo procese, vengiant įvykdyti jam paskirtas administracines nuobaudas ir nededant jokių pastangų bendradarbiauti su antstoliu, siekiant operatyvaus paskirtų administracinių nuobaudų išieškojimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nesant objektyvių duomenų, kad skolininko pasyvumas galėtų būti pateisinamas, jis negali būti vertinamas kitaip nei vengimas įvykdyti administracinę nuobaudą, taigi teismas sprendžia, jog baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, jam nevykdant CPK 644 straipsnyje nustatytų pareigų.
Apibendrinant aukščiau išdėstytą, įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta, jog vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti praleidus trijų mėnesių terminą, taip pat nebuvo nustatyta dviejų metų laikotarpio, kai nebuvo vykdomi jokie vykdymo veiksmai, nenustačius jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų lėmusios pateisinamą skolininko neveikimą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti senatį nurodytose vykdomosiose bylose. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog vykdymo veiksmai, įskaitant (duomenys neskelbtini) nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytose vykdomosiose bylose buvo atliekami neteisėtai ar pasibaigus vykdymo senaties terminui.
Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir vykdomųjų bylų nutraukimo
Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti dėl vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumo skirstomas į dvi rūšis – privalomą (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Nustačius CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje numatyti bylos sustabdymo pagrindai yra ne imperatyvaus pobūdžio, bet suteikiantys teisę antstoliui pačiam nuspręsti dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo reikalingumo. Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTEwNzMtNzk0LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1073-794/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1073-794/2025">e2S-1073-794/2025</a>). CPK 626 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias nustačius vykdomoji byla stabdytina: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus), o CPK 627 straipsnis numato atvejus, kai antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai; 8) kai griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, turto savininkai šio turto nepasiima ir turtas neperduodamas saugoti išieškotojui arba turto saugotojui (CPK 771¹ straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie sudarytų kurį nors iš CPK 626 straipsnyje ar 627 straipsnyje nurodytų pagrindų vykdomosios bylos sustabdymui. Vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog, jo nuomone, vykdomosiose bylose yra suėjęs senaties terminas išieškojimui, teismo vertinimu, nesudaro nei vieno iš CPK 626 straipsnyje ar 627 straipsnyje nurodytų pagrindų vykdomosios bylos sustabdymui.
Sutiktina ir su antstolio Sauliaus Virbicko argumentu, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 21-1, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 422-1, 565-1, 574-1 straipsniais ir 591, 677 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 44 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri numato, jog nutarimų administracinių nusižengimų bylose, priimtų iki 2015 m. liepos 1 d. pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir tebevykdomų šio įstatymo įsigaliojimo dieną, vykdymą, vadovaudamasi šio kodekso 672 straipsnio 3 dalimi, ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo nutraukia institucija, priėmusi nutarimą, o jeigu nutarimą priėmė teismas, – institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, galima daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas nesuteikė antstoliui įgaliojimų nutraukti nutarimų priimtų administracinių teisės pažeidimų bylose iki 2015 m. liepos 1 d. vykdymo, tokia teisė per vienerius metus nuo minėto įstatymo įsigaliojimo buvo suteikta institucijai, kuri priėmė nutarimą, o tais atvejais, kai nutarimas yra priimtas teismo– institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis turėjo teisę veikti viršydamas savo kompetencijos ribas ir nutraukti minėtų vykdomųjų dokumentų vykdymą.
CPK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomi vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai, kurios 4 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Teismui nenustačius pagrindo konstatuoti suėjus išieškojimo senaties terminą skolininko atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose, darytina išvada, jog skolininko atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos negali būti nutrauktos šiuo pagrindu.
Atsižvelgiant į išdėstytas nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 513 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
n u t a r i a :
netenkinti pareiškėjo E. D. skundo.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolio Sauliaus Virbicko kontorai vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Justina Stančikienė
