Dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas

Kasacinio skundo Nr. DOK-216/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40868-2020-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios I. K. ir jos atstovo advokato Lauryno Lukošiūno kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties R. P. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusioji I. K. ir jos atstovas advokatas L. Lukošiūnas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pažeidimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 271–292 straipsnių, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro ir nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose ir nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl apeliaciniai skundai atmetami. Minėti BPK pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus ir pagrįstus sprendimus.

Kasatorių teigimu, teismai išsamiai ir visapusiškai neištyrė bei neįvertino bylos aplinkybių ir įrodymų visumos, vertindami įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, įrodymus vertino selektyviai, rėmėsi išimtinai nenuosekliais ir nepatikimais R. P. bei K. K., turinčios aiškų suinteresuotumą, parodymais, kurie nebuvo sugretinti tarpusavyje ir su kita bylos medžiaga, o nukentėjusiosios nuoseklius ir atitinkančius kitus bylos duomenis parodymus ignoravo. Nukentėjusiosios parodymai turėjo būti įvertinti patikimais, o R. P. ir K. K. parodymai – priešingai, juos pripažinti kaip patikimus nebuvo pagrindo.

Pasak kasatorių, teismų išvados dėl R. P. kaltės neatitinka bylos aplinkybių. Teismai netinkamai vertino grasinimų realumą, nesivadovavo suformuota teismų praktika. Netinkamai įvertintas teismas psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, selektyviai vertinta lingvistinio tyrimo specialisto išvada.

Be to, nebuvo vertinami itin svarbūs objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai – R. P. atlikti veiksmai, jų intensyvumas, tęstinumas bei įtempti tarpusavio santykiai tarp UAB „B“ vadovės I. K. ir UAB „A“ grupės įmonių vadovo V. K. ir K. K. Tinkamai liko neįvertinti R. P. telefono pokalbio ir SMS žinučių turinys, kuris yra aiškiai grasinančio pobūdžio.

Kasatoriai taip pat teigia, kad teismai nepagrįstai nenustatė R. P. veiksmuose nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors kasaciniame skunde ir nurodomi apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, tačiau iš kasacinio skundo turinio aiškiai matyti, kad kasatoriai iš esmės nesutinka su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išdavomis. Kartu kasatoriai pateikia savą įvykių apibūdinimą, bylos įrodymų bei R. P. veiksmų teisinį vertinimą. Tačiau tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika ar nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvuotas išvadas dėl nukentėjusiosios atstovės advokatės apeliaciniame skunde pateiktų visų argumentų, kartu konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas R. P. išteisinamąjį nuosprendį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepadarė ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Tuo tarpu kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių teismų padarytus procesinius pažeidimus, galėjusius nulemti neteisingo procesinio sprendimo priėmimą ir (ar) netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Todėl, kaip jau minėta, kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi kasatorių nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir kokios jų pagrindu turėtų būti padarytos teismo išvados, deklaratyviai nurodant, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimai, nukrypta nuo teismų praktikos, nepagrindžiančia BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios I. K. ir jos atstovo advokato Lauryno Lukošiūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckiemė

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas