R. P. pagal BK 145 str. 2 d., 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-207-594/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40868-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

išteisintojo R. P. gynėjui advokatui Henrikui Mackevičiui,

nukentėjusiajai I. K., jos atstovui advokatui Laurynui Lukošiūnui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Žilvino Šiurnos, nukentėjusiosios I. K. ir jos atstovo advokato Lauryno Lukošiūno kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu R. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės bei nukentėjusiosios I. K. atstovės advokatės Jurgitos Ivanauskienės apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, taip pat nukentėjusiosios ir jos atstovo advokato, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. P. išteisintas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimų tuo, kad žinodamas, jog I. K. yra UAB „B“ vadovė, kuri reikalauja per teismą iš „Arvi“ grupės įmonių ir „Arvi“ valdančių asmenų sumokėti skolas, ir iš šios grupės narių vykdomas turto išieškojimo procesas, 2020 m. spalio 1 d. specialiai įsigijęs išankstinio apmokėjimo sistemai priklausančią SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), baugindamas I. K. skambino ir, 2020 m. gruodžio 19 d. specialiai įsigijęs išankstinio apmokėjimo sistemai priklausančią SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 20 d. siuntė I. K. bauginamojo (gąsdinamojo) turinio žinutes, taip sistemingai terorizavo I. K. ir jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, būtent: 2020 m. spalio 1 d., būdamas prisijungęs prie mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto (celės), esančio Vilniaus g. 2, Kretingoje, ir iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (kortelė priklauso išankstinio mokėjimo sistemai „Mano labas“), paskambinęs I. K. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną tris kartus: 12 val. 46 min. 25 sek., 12 val. 54 min. 25 sek. ir 13 val. 2 min. 27 sek., nepažinodamas nukentėjusiosios, prisistatydamas ne savo, o kitu vardu – Kazimieru, be priežasties ir neturėdamas jokio pagrindo nukentėjusiajai išsakė tokio turinio tekstą: „..Išmeskit absoliučiai viską, kas jums yra nereikalinga, kas trukdo, kas yra destruktyvu, kas yra pyktis, neapykanta, pavydas, nuoskaudos, absoliučiai viską, viską, nes tiesiog vieną dieną jums sustos širdis. Ar girdit mane?“ Nukentėjusiajai užklausus, kas kalba, toliau kalbėjo: „Tai nesvarbu. Įsivaizduokit, kad čia kažkas iš aukščiau pasiuntė jums signalą, taip, kad jūs turite absoliučiai viską savyje pakeisti. Ypač, kur yra nuoskauda, dėl neišsipildžiusių svajonių, tai vat, man kažkas nepavyko, aš norėjau šitaip, bet man kažkas ne taip atsišakojo ir to aš negavau. Šitą reikia visiškai paleisti. Va. Ir būtinai pasirūpinkite savo širdute. Reikėtų tokios, kaip ir stuburą palaisvinti, masažą padaryti, manualinę daryti, skydliaukę,...., dešinė kiaušidė, dešinys plautis ir tulžis, gimdos kaklelis ir ypatingai aorta, širdis. Va. Turite gauti vidinę ramybę, vidinę ramybę, kad širdutė plaktų normaliai, labai prašau jūsų, gerai?“; „Ir nedarykite nieko, kas yra bloga, kas kenkia, kas prieštarauja visatos dėsniams. Kartais reikia prarasti labai daug, va, kad įgauti tą tikrąją meilę, tikrąją šilumą. Gerai, gero laiko. Iki.“

2. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, R. P. nuo 2020 m. gruodžio 19 d. 19.18 val. iki 2020 m. gruodžio 20 d. 13.54 val., būdamas prisijungęs prie mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto (celės), esančio Naujojo Sodo g. 1, Klaipėdoje, iš abonento numerio (duomenys neskelbtini) (kortelė priklauso išankstinio mokėjimo sistemai „Pildyk“) parašė I. K. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), septynias SMS žinutes, kurių turinys yra toks: „Sveiki galvojau kad mane isgirdot ka kalbejau. Deja apmaudu. Yra dar laiko iki 21 d. Nes atsiveria vartai visatos i nauja gyvenima. Kitu atveju jums sioje planetoje liks 7 metai egzistencijos. Ir jokios laisves meiles dziaugsmo. Ismeskit visa praeiti nuoskaudas neapykanta ir t.t. Pagarbiai Kazimieras“; „Bukit atsargi. Kelyje buityje, nes gresia nelaimingas atsitikimas. Kazimieras pagarbiai.“ Nukentėjusiajai atsakius į žinutę ir užklausus, ką ji turinti daryti, jis atrašė: „Deja negaliu. Cia per lengvas kelias butu. Nu gal tik pasakysiu. Tapkit Moterim, o ne geleziniu vyru su dideliu Kalaviju ant peties“; „Maldauju, nelaukit kai bus jau skaudu. Istrinkit visa praeiti ir pradekit nauja gyvenima, kur meile ir siluma. Taip gi gera kai esi tiesiog laimingas. Dings ir vienatves pojutis“; „Man nieko nereikia. Tau reikia. Jauciu..., na gal kada suprasit. Sekmes ir ramybes“; „Ateis ta diena kai suprasit kad mano zodziuose buvo lb daug Tiesos. Bet tada reiks pagiriotis ne man. Tuom čia aš ir baigiu savo misiją. Ramybes“; „Nusivylimo skausmo nenoro gyvent ir tt“. Tokiais savo veiksmais R. P., naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino I. K. ir dėl šio įvykio sukėlė nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini), tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Kasacinių skundų argumentai

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ž. Šiurna kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimus, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Teismas specialisto išvadai, kurią pateikė lingvistikos ekspertė, suteikė didesnę įrodomąją galią prieš kitus įrodymus ir ignoravo kitus svarbius bylos duomenis (nukentėjusiosios, liudytojos K. K. ir kaltinamojo R. P. teisme duotus parodymus, nustatytas aplinkybes dėl R. P. veikai padaryti įsigytų išankstinio mokėjimo priemonių, jo bei kitų proceso dalyvių parodymus ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrų protokolus, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą (toliau – Ekspertizės aktas), pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančią, kad visos bylai reikšmingos aplinkybės turi būti ištirtos išsamiai ir nešališkai.

3.2. Viena iš bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių yra ta, kad R. P. skambučių ir žinučių nukentėjusiajai siuntimo metu tarp UAB „B“, kurios direktorė yra nukentėjusioji I. K., ir UAB „Arvi“ ir ko įmonių, kurias valdančio V. K. žmona yra K. K., vyko teisminiai ginčai, o R. P. apie tai žinojo. Šią faktinę aplinkybę pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytoja K. K., ji parodė I. K. pažinojusi tik kaip UAB „B“ vadovę, bet kai jos vyras V. K. buvo sulaikytas, ji susitiko su I. K. ir prašė sudaryti taikos sutartį civilinėse bylose, tačiau taikos pasiekti nepavyko. Kai jos vyras buvo sulaikytas, ji konsultavosi su R. P. ir galimai jam pasakė, kad vyksta civilinės bylos, galėjo pasakyti ir nukentėjusiosios pavardę. Be to, pats R. P. teisme parodė, jog jis nukentėjusiajai I. K. skambino siekdamas, kad „išsigrynintų toksiški santykiai tarp I. K. ir K. K.“. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atmetė liudytojos K. K. ir R. P. parodymus dėl šios tyrimui reikšmingos aplinkybės, ir taip padarė klaidą vertindamas įrodymų turinį, o tai yra esminis įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino specialisto (lingvistinę) išvadą, neanalizavo joje pateikto pokalbio ir žinučių atitikties objektyviai apžiūros protokoluose užfiksuotiems šių pokalbio ir žinučių tekstams. Nustatyta, kad specialisto išvadoje lingvistikos ekspertė nurodė, jog „tiek pokalbyje telefonu, tiek trumposiose žinutėse yra kalba apie ateityje iškilsiančias sveikatos problemas, su kuriomis galimai susidurs adresatas – I. K.“, tačiau sugretinus specialisto išvadą su 2020 m. spalio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotu I. K. pateiktu telefoninio pokalbio garso įrašu nustatyta, kad pirmajame sakinyje: „Išmeskit absoliučiai viską, kas jums yra nereikalinga, kas trukdo, kas yra destruktyvu, kas yra pyktis, neapykanta, pavydas, nuoskaudos, absoliučiai viską, viską, nes tiesiog vieną dieną jums sustos širdis“, R. P. I. K. apie širdies sustojimą, jei ji nepadarys jo prašomų veiksmų, kalba ne kaip apie galimybę, o kategoriškai kaip apie neišvengiamybę: „nes tiesiog vieną dieną jums sustos širdis“, ir iš karto perklausia: „Ar girdit mane?“ Nepaisydama to, specialistė R. P. pasisakymus vertino kaip nebauginančius ir nepavojingus. Analogiški duomenys gaunami ir sugretinus specialisto išvados žinučių vertinimus su 2021 m. sausio 9 d. fotolentele su SMS žinutėmis (2021 m. sausio 8 d. apžiūros protokolo priedas), kuriose R. P. teiginiai apie tai, kas nutiks I. K. gyvybei ir sveikatai, specialistės taip pat įvertinti kaip neturintys grasinamojo pobūdžio (teiginiai „Kitu atveju jums sioje planetoje liks 7 metai egzistencijos“, „Bukit atsargi. Kelyje buityje, nes gresia nelaimingas atsitikimas“, „Maldauju, nelaukit kai bus jau skaudu“ pateikiami be žodžių „galimai“, „tikėtina“, „gali būti, kad“). Apeliacinės instancijos teismas nevertino R. P. rašytų žinučių teksto stiliaus, naudojamo mistifikavimo, užuominų, turinio, vartojamų simbolių ir pan., taigi netyrė įrodymų visumos, minėtai specialisto išvadai suteikė didesnę įrodomąją galią, rėmėsi tik R. P. parodymais, jog jis neturėjo tikslo bauginti nukentėjusiąją.

3.4. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas M. Juodakis paneigė pirmosios instancijos teismo išvadą, kurią jis padarė neva remdamasis Ekspertizės aktu, jog neaišku, nuo ko sutriko I. K. sveikata. Ekspertas paaiškino, kad ekspertizės metu ekspertai įvertino med. dokumentų išrašą, pateiktą „SK Impeks Medicinos diagnostikos centro“ 2021 m. sausio 14 d., ir konstatavo, kad nežymus sveikatos sutrikdymas yra nesusijęs su šiame išraše aprašytais ketverius metus trukusiais I. K. išgyvenimais, kurie buvo kasdienio nerimo lygio ir nesukėlė jai (duomenys neskelbtini), o ekspertizės metu konstatuotą (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai konkrečiai sukėlė 2020 m. spalio 1 d., 2020 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 20 d. byloje tiriami telefoninis pokalbis ir žinutės. Apeliacinės instancijos teismas, manydamas esant prieštaravimų tarp eksperto paaiškinimų ir Ekspertizės akte užfiksuotų „SK Impeks Medicinos diagnostikos centro“ išrašų, turėjo atlikti papildomą tyrimą – apklausti įrašą dariusį „SK Impeks Medicinos diagnostikos centro“ mediką ar pareikalauti iš „SK Impeks Medicinos diagnostikos centro“ pateikti paaiškinimą, tačiau to nepadarė ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.

3.5. Dėl neišsamiai ištirtų byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai R. P. išteisino pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas R. P. padarytoje veikoje nenustatė vieno iš BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių – pavojingos veikos (bauginimo naudojant psichinę prievartą), nors jo padaryti veiksmai, t. y. nepažįstamo asmens 2020 m. spalio 1 d. skambutis, o vėliau ir žinutės, kurių nukentėjusioji objektyviai, net užblokavusi „Kazimiero“ telefono numerį, negalėjo išvengti (nes žinutės buvo siųstos jau iš kito telefono numerio), sukėlė nukentėjusiajai negatyvių padarinių. Nors nukentėjusiajai R. P. išsakytame ir parašytuose tekstuose nėra atvirų grasinimų pakenkti, kas suteiktų pagrindą tokio turinio tekstus vertinti kaip akivaizdžiai bauginančius, todėl šioje byloje būtina nustatyti R. P. tekstų tikrąją prasmę ne tik selektyviai remiantis iš bylos konteksto ištraukto teksto vertinimu, kaip padarė teismai, bet vertinti padarytą veiką atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes ir visus byloje esančius duomenis.

3.6. Teismai nepagrįstai nenustatė R. P. tiesioginės tyčios įbauginti nukentėjusiąją, nes rėmėsi tik jo parodymais apie tai, kad jis nenorėjo nukentėjusiosios bauginti, o jai skambino ir rašė, kaip jis pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, norėdamas padėti („kad išsigrynintų toksiški santykiai tarp I. K. ir K. K.“). Taip pat, apeliacinės instancijos teismui neišsamiai ištyrus ekspertizės aktą, buvo neatskleistas priežastinis ryšys tarp R. P. veiksmų ir nukentėjusiajai kilusių padarinių (sveikatos sutrikdymo).

3.7. Teismai skundžiamais sprendimais suformavo precedentą, leidžiantį asmenims telefonu ar kitomis priemonėmis bauginti adresatus grėsmėmis jų sveikatai ir gyvybei, jei adresatai neatliks jų nurodytų veiksmų, ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės (argumentuojant tam tikros antgamtinės misijos vykdymu bei motyvo ir tikslo bauginti neturėjimu).

4. Nukentėjusioji I. K. ir jos atstovas advokatas L. Lukošiūnas kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Teismai netiesioginius, paslėptus, užmaskuotus grasinimus, kurie lingvistine prasme formaliai gali būti ir nebauginantys adresato, vertina skirtingai, todėl praktika dėl šio klausimo nėra iki galo suformuota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-299/2013). Pažymėtina, kad reikėtų, remiantis ne tik lingvistine žodžių prasme, bet ir bendru situacijos kontekstu, analizuoti visą baudžiamosios bylos medžiagą.

4.2. Teismai išskirtinį dėmesį suteikė lingvistinio tyrimo specialisto išvadai (joje konstatuota, jog R. P. pasakymai pokalbio metu su I. K. ir SMS žinutės, vertinant lingvistiniu požiūriu, nėra bauginantys), tačiau neatsižvelgė į tai, kad ši išvada buvo padaryta specialistui neturint visų ikiteisminio tyrimo duomenų (įvertintas tik vienas 2 min. 18 sek. trukmės pokalbio įrašas ir SMS žinutės keturiose mobiliojo telefono ekrano nuotraukose). Lingvistinio tyrimo specialistai nežinojo apie įtemptą nukentėjusiosios situaciją bylinėjimosi procese, konkrečias teismo posėdžių datas, apie kurias kalbama grasinimuose. Šios aplinkybės yra svarbios norint tinkamai įvertinti grasinimų realumą. Be to, teismai neatsižvelgė į svarbų įrodymų vertinimo principą, kad specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų byloje, kuris neturi didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinamas su kitais bylos duomenimis.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos aplinkybių tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 320 straipsnio 3 dalį, nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl skundai atmetami, o tiesiog atkartojo pirmosios instancijos teismo išvadą, kad I. K. nebuvo pagrindo R. P. skambučius ir SMS žinutes suprasti kaip susijusius su jai aktualiais bylinėjimosi procesais, vertinti kaip reikalavimą UAB „B“ atsisakyti turtinių reikalavimo teisių į UAB „Arvi“.

4.4. Nukentėjusioji I. K. dėl minėtų civilinių ginčų yra gavusi įvairaus pobūdžio perspėjimų (antai Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame tirtas įvykis, kai V. K. artimas asmuo R. J. išsakė I. K. atžvilgiu grasinimus: „aš ją blet nušausiu“, „ją žaibas nutrenks netyčia“ ir pan. Tuo tarpu R. P. SMS žinutėse I. K. siūloma – „šitą reikia visiškai paleisti“ ir duodamas terminas – „yra dar laiko iki 21 d.“, t. y. iki 2020 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio civilinėje byloje, todėl nukentėjusioji pagrįstai R. P. telefoniniame pokalbyje ir SMS žinutėse išsakytas mintis suprato kaip realų grasinimą bei reikalavimą atsisakyti turtinių reikalavimo teisių į UAB „Arvi“, tačiau teismai šių aplinkybių nevertino.

4.5. Šioje byloje grasinimai nukentėjusiajai buvo išreikšti per trečiuosius asmenis, o teismų praktika dėl tokio pobūdžio veiksmų dar nėra suformuota. Vertinant grasinimo realumą šioje byloje, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad: K. K. informavo R. P. apie vykstančius civilinius ginčus su I. K., pervedė jam 1500 Eur, davė telefoną; iš karto po to R. P. įsigijo išankstinio apmokėjimo SIM kortelę, skambino nukentėjusiajai ir jai grasino; iš K. K. sužinojęs, kad nukentėjusioji nesureagavo į jo pokalbį taip, kaip siekta, iš kitos specialiai tam tikslui įsigytos išankstinio mokėjimo SIM kortelės siuntė SMS žinutes, netiesiogiai baugindamas nukentėjusiąją, kad jai gali būti sunkiai sutrikdyta sveikata. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip grasinimą suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).

4.6. Šioje byloje susidarė situacija, kad: 1) asmuo, gavęs atlygį, tačiau veikiantis ir reikalavimus reiškiantis trečiojo asmens naudai, nėra laikomas BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjektu; 2) per trečiąjį asmenį veikiantis grasinimų užsakovas, kuris veikia tiesiogine tyčia, nori ir siekia įbauginti asmenį ir turi konkretų tikslą, nėra laikomas BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjektu; 3) asmenys, neišreiškę tiesioginių grasinimų, išvengia baudžiamosios atsakomybės.

4.7. Taip pat, teismams pažeidus įrodinėjimo taisykles ir netinkamai įvertinus Ekspertizės akte nukentėjusiajai nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, R. P. buvo nepagrįstai išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ž. Šiurnos, nukentėjusiosios I. K. ir jos atstovo advokato L. Lukošiūno kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertindamas ir naujų faktinių aplinkybių nenustatydamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-135-648/2016). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, nusprendžiama apeliacinės instancijos teisme, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-P-135-648/2016, 2K-102-788/2021). Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-6-507/2017 ir kt.).

7. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad kasatoriai nemažai dėmesio skiria bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų analizei, pateikiamos savos nuomonės dėl atskirų bylos įrodymų vertinimo, jų įrodomosios reikšmės ir pakankamumo nustatant byloje įrodinėtinas aplinkybes. Be to, nukentėjusiosios I. K. ir jos atstovo advokato L. Lukošiūno kasaciniame skunde dėstomi argumentai susiję su asmenimis, kuriems kaltinimai šioje byloje nebuvo pateikti. Kasacinių skundų argumentai, susiję su įrodymų pakankamumu, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu, savaip interpretuojant įrodymus ir siūlant padaryti priešingas išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių, nei tai padarė žemesnės instancijos teismai, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, bus nagrinėjami tik kasacinių skundų argumentai dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų vertinant įrodymus, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimo

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Šių nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-182-495/2023). Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-697/2022, 2K-222-648/2023).

9. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, t. y. tiek R. P. teisinančius, tiek jį kaltinančius: jo paties, nukentėjusiosios I. K., liudytojos K. K. parodymus, 2021 m. liepos 21 d. specialisto lingvistinę išvadą, surašytą specialistui atlikus R. P. pasakymų pokalbio su nukentėjusiąja I. K. metu ir jai siųstų SMS žinučių lingvistinį tyrimą, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas, kuriomis I. K. nustatyti (duomenys neskelbtini) įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kitus bylos įrodymus. Šiuos byloje surinktus ir ištirtus įrodymus teismas įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 3 dalyje, išdėstyta kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė, teismo nustatytos bylos aplinkybės; pateikti įrodymų vertinimo motyvai ir pateiktos teismo išvados dėl kaltinamojo R. P. išteisinimo.

10. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokurorės bei nukentėjusiosios atstovės advokatės apeliacinius skundus, atliko įrodymų tyrimą (apklausė teismo psichiatrijos ekspertą M. Juodakį) ir dar kartą išanalizavo byloje ištirtus įrodymus (išteisintojo R. P. ir nukentėjusiosios I. K. parodymus; specialisto lingvistinę išvadą, byloje pateiktus duomenis apie telefono skambučius bei žinutes, žinučių turinį ir kt.). Remdamasis įvertintų įrodymų visetu, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. P. veiksmuose, kai jis iš specialiai įsigytų išankstinio apmokėjimo sistemai priklausančių SIM kortelių skambino nukentėjusiajai I. K. ir siuntė SMS žinutes, nebuvo BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą požymių ir todėl šie veiksmai nesukėlė nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini), atitinkančio BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, ir motyvuotai argumentavo, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. P. išteisinimo, taip pat įvertino įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo bei pakankamumo priimant išteisinamąjį nuosprendį, atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus pagrįsdamas, kodėl juos atmeta ir pripažįsta, kad R. P. veikoje nėra nustatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų požymių.

11. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kasacinių skundų argumentais dėl 2021 m. liepos 21 d. specialisto lingvistinės išvados pripažinimo R. P. teisinančiu įrodymu, nes tyrimui nebuvo pateikta visa informacija apie tarp UAB „B“ ir UAB „Arvi“ vykstantį bylinėjimosi procesą. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuluojama taisyklė, jog ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018). Priešingai nei teigia kasatoriai, abiejų instancijų teismai išsamiai tyrė ir vertino specialisto lingvistinėje išvadoje pateiktą informaciją, palygino ją su kitais bylos įrodymais ir atitinkamai padarė pagrįstas jos vertinimo išvadas. Be to, kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, specialistas R. P. pasakymus pokalbio su I. K. metu ir jai rašytas SMS žinutes vertino lingvistiniu požiūriu, t. y. vertintas R. P. nukentėjusiajai išsakytas bei parašytas tekstas ir jo turinys, o ne aplinkybės (vykstantys teisminiai ginčai ir pan.), kurioms esant buvo skambinta ar rašytos SMS žinutės. Specialistas išvadoje išdėstė išsamius motyvus, kodėl atlikus vertinimą nustatyta, kad nei pokalbio metu, nei SMS žinutėse nebuvo išsakomi reikalavimai, lydimi grasinimų, todėl tai nėra grasinimo kalbos aktas.

12. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi teismų sprendimus, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus įrodymus, turinčius reikšmės kaltinime nurodytų aplinkybių teisiniam vertinimui, konstatuoja, kad teismai iš esmės teisingai nustatė bylos aplinkybes, išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus, laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Skundžiamuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, kuriuos nurodo kasatoriai, neturi.

Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies, BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo

13. Kasacinių skundų argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir nepagrįsto R. P. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį nepagrįsti.

14. BK 145 straipsnio

15. Šioje byloje aktualus sistemingo bauginimo, naudojant psichinę prievartą, požymis. Žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą, gali reikštis baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2013, 2K-347/2014). Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo (bauginimo) realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014). Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį taip pat būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli per tam tikrą laiko tarpą padaryti veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, nurodyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Be to, neatitiktų baudžiamojo įstatymo paskirties praktika, jei šios kategorijos bylose nebūtų analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar išsakyti grasinimai (bauginimai) yra realūs, taip pat neįvertinus kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2013, 2K-423-303/2016).

16. Nors bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi, nes tai nėra būtini subjektyvieji BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau nepaneigiama jų netiesioginė reikšmė veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-326/2016, 2K-269-303/2020, 2K-242-594/2023). Šie požymiai gali būti svarbūs nustatant kaltininko tyčios kryptingumą, realumą (nustatant grasinimo (bauginimo) realumą, atsižvelgtina į grasinimo (bauginimo) motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo (nagrinėjamu atveju – bauginimo) fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo (bauginimo) realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis (bauginantysis) realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo (bauginimo) išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017).

17. Byloje nustatyta, kad R. P. nukentėjusiajai I. K. 2020 m. spalio 1 d. skambino, o 2020 m. gruodžio 19 ir 20 d. siuntė SMS žinutes ir pokalbio su nukentėjusiąja metu kalbėjo bei siųstose SMS žinutėse rašė apie jai galinčias kilti sveikatos problemas dėl patiriamo streso gyvenime, siūlė patarimus, kaip šių problemų išvengti. Nukentėjusioji teigė, kad R. P. skambutis ir gautos SMS žinutės jai sukūrė nerimo, baimės ir nesaugumo atmosferą, ji tokį elgesį suprato kaip reikalavimą jai, kaip UAB „B“ direktorei, nutraukti teisminius ginčus su UAB „Arvi“, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pokalbio bei SMS žinučių turinys gali būti vertinamas kaip žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą ir ar tai buvo daroma sistemingai.

18. Nors galima sutikti, kad kasaciniuose skunduose pagrįstai teigiama, jog tokio turinio pasakymai, kurie buvo užfiksuoti pokalbio metu bei SMS pranešimuose, atsižvelgiant į tai, kad jie gauti iš nepažįstamo asmens, gali būti suprasti ir kaip žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą, tačiau, kaip minėta, nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo (nagrinėjamu atveju – bauginimo) fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus.

19. Byloje nustatyta, kad nei pokalbio, nei žinučių turinys nebuvo grasinamojo ar terorizuojamojo pobūdžio, nebuvo reikalaujama imtis kokių nors veiksmų ar susilaikyti nuo veiksmų, susijusių su vykusiais teisminiais ginčais, kad tokią reikšmę pokalbio bei susirašinėjimo turiniui suteikė nukentėjusioji. Be to, teismai, įvertinę pokalbio bei SMS pranešimų turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji R. P. pasisakymų nevertino kaip realių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad spalio 1 d. tarp nukentėjusiosios ir išteisintojo faktiškai vyko tik vienas pokalbis, kurio metu buvo išsakytos kaltinime nurodytos frazės. Antrą kartą nukentėjusiosios bendravimas su išteisintuoju vyko daugiau nei po dviejų mėnesių – nuo 2020 m. gruodžio 19 d. 19.18 val. iki 2020 m. gruodžio 20 d. 13.54 val., taigi truko mažiau nei parą ir nebuvo intensyvus. Iš viso buvo parašytos septynios SMS žinutės, iš jų net penkios buvo parašytos atsakant į nukentėjusiosios SMS žinutes, todėl šis susirašinėjimas iš esmės yra vienas pokalbis, dalį kurio savo klausimais inicijavo pati nukentėjusioji. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad po susirašinėjimo SMS žinutėmis pabaigos, nors išteisintajam dar ilgai nebuvo žinoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (jis nebuvo nustatytas, tarnybinis pranešimas dėl jo apklausos surašytas tik 2021 m. kovo 22 d., pirmą kartą apklaustas kaip įtariamasis 2021 m. kovo 31 d.), jis daugiau jokių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ir veikos kvalifikavimui būtiną požymį – sistemingumą. Esant šioms aplinkybėms, R. P. atliktų veiksmų pobūdis, telefoninio skambučio ir žinučių turinys, kaip pagrįstai konstatavo abiejų instancijų teismai, nepatvirtina jo veiksmuose buvus tiesioginę tyčią sistemingai bauginti nukentėjusiąją. Nesant R. P. veiksmuose sistemingo bauginimo sudėties, kartu jo veiksmuose nėra ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai sudėties, nes pateiktame kaltinime nežymus sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas kaip nusikalstamos veikos – sistemingo bauginimo padarinys. Todėl plačiau apie R. P. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstumą teisėjų kolegija nepasisako.

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nepadarė esminių BPK nuostatų pažeidimų ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl pagrindo keisti ar naikinti jų priimtus sprendimus nėra.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

21. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Bylą nagrinėjant kasacine žodinio proceso tvarka, išteisintojo R. P. gynėjas advokatas H. Mackevičius pateikė prašymą atlyginti išteisintojo turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas kasacinės instancijos teisme. Advokatas taip pat pateikė tokį prašymą pagrindžiančius dokumentus, iš kurių matyti, kad advokato paslaugų išlaidos dėl R. P. gynybos kasacinės instancijos teisme sudarė 484 Eur. Šios išlaidos nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl, palikus galioti išteisinamąjį nuosprendį, turi būti atlygintos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Žilvino Šiurnos, nukentėjusiosios I. K. ir jos atstovo advokato Lauryno Lukošiūno kasacinius skundus atmesti.

Priteisti R. P. 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių Eur) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti kasacinės instancijos teisme atlyginimą iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Alenas Piesliakas

Albinas Antanaitis