Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio

Baudžiamoji byla Nr. 2K-208-511/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21453-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.8.9.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

asmeniui, kuriam byla nutraukta, M. V. (M. V.), jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu M. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant I. M. atsakomybei vieneriems metams šešiems mėnesiams be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 13 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volvo XC90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalies, t. y. 5000 Eur, konfiskavimas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis pakeistas: padidinta iš M. V. išieškotino konfiskuotino turto – transporto priemonės – automobilio „Volvo XC90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos dalis iki 15 000 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad jis 2023 m. birželio 12 d. apie 12.50 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus gatvėmis, ir Vilniuje, Geležinio Vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžoje, policijos pareigūnams jį sustabdžius ir alkotesteriu patikrinus jo blaivumą, jam nustatytas 2,69 promilės girtumas.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, jog 35 000 Eur vertės automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tačiau, įvertinusi paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalies konfiskuotino automobilio vertės išieškojimo – proporcingumą kitų M. V. paskirtų poveikio priemonių visumos kontekste, t. y. tai, kad, M. V. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam nekilo neigiamų padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, pirmosios instancijos teismo nustatytos laidavimo sąlygos yra švelnios, o paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių terminai yra artimi minimaliems, atsižvelgdama į M. V. turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad 5000 Eur konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimas yra pernelyg švelni baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užtikrinti efektyvų BK 41 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą, išieškotina apie pusę konfiskuotino automobilio vertės atitinkanti pinigų suma.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Gelumbauskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras skunde nurodo:

3.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 72 straipsnį. Nuosprendžiuose išdėstytos išvados neatitinka BK 72 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos, tai lėmė, kad nebuvo konfiskuotas M. V. priklausantis automobilis, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, o nuspręsta išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Išvada, kad M. V. priklausantis automobilis negali būti konfiskuotas, yra nepagrįsta byloje nustatytomis išskirtinėmis aplinkybėmis, paremta formaliu ir deklaratyviu bylos aplinkybių vertinimu, kadangi byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turto konfiskavimas būtų netikslingas.

3.2. Byloje nustatyta, kad M. V. nuosavybės teise priklausantis ir įvykio metu jo vairuotas automobilis buvo panaudotas darant nusikaltimą, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, taigi, automobilis vertintinas kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Taip pat teismai sutinka, kad šiuo atveju BK 72 straipsnio nuostatų taikymas M. V. yra būtinas, tačiau nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – visa apimtimi. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad abiejų instancijų teismai konstatavo, jog šioje byloje taikytina BK 72 straipsnio 5 dalis ta apimtimi, kuria ji suteikia teismui teisę pripažinti, kad turto konfiskavimas konkrečiu atveju būtų netikslingas.

3.3. Viena iš alternatyvių sąlygų – turto konfiskavimo netikslingumas – yra vertinamojo pobūdžio, todėl aiškinant ją turi būti atsižvelgiama į turto konfiskavimo tikslus. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021).

3.4. Nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė, ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

3.5. Byloje nenustatytos išskirtinės aplinkybės, pagrindžiančios BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymą. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų matyti, kad, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo apimties, yra nurodomos ir analizuojamos aplinkybės, susijusios su M. V. asmenybe, jo turtine padėtimi, finansiniais įsipareigojimais, automobilio verte, bei pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Tačiau abiejų instancijų teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos analogiškose bylose, remiantis kuria asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-693/2018, 2K-287-1073/2018).

3.6. Teismų įvertintos atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens padėtį ir asmenybę apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, kad automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju pažeistų proporcingumo principą. M. V. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Šio nusikaltimo pavojingumas pasireiškė tuo, jog M. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę Geležinio Vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžoje, kurioje eismas itin intensyvus. Minėti neteisėti veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, o tai, kad jo veika nesukėlė padarinių, jo padarytos veikos pavojingumo nesumažina. Taigi M. V. ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, todėl net ir šį asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad automobilio konfiskavimas būtų aiškiai per griežtas ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

3.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021).

3.8. Teismų pateikiami motyvai dėl ginčijamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo atveju susiklosčiusi situacija BK 72 straipsnio nuostatų taikymo prasme yra išskirtinė. Byloje nustatytos aplinkybės leido teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nepagrindžia BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų buvimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 5000 Eur kaip dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra pernelyg švelni baudžiamojo poveikio priemonė, kuri nepasieks jai keliamų tikslų. Kita vertus, šios instancijos teismo sprendime nenurodyti aiškūs motyvai, kodėl pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas būtų netikslingas ir kodėl nagrinėjamoje byloje proporcingas yra tik dalies turto vertės konfiskavimas.

3.9. Teismai suteikė išskirtinę reikšmę M. V. turtinei padėčiai, ją nepateisinamai susiedami su konfiskuotino automobilio verte. Tačiau, vadovaujantis teismų praktika, turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, 2K-201-303/2022). Kitų pakankamų motyvų, pagrindžiančių BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymą nagrinėjamu atveju, teismai nepateikė. Be to, paties automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, išieškojimas atitinka ir teismų praktiką analogiškose bylose, kai automobilio vertė yra panašaus dydžio kaip šiuo atveju (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. Gelumbausko kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo

5. Nagrinėjamoje byloje kasatorius nesutinka su teismų sprendimu, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuoti tik dalį automobilio vertės, o ne patį automobilį, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

6. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022 ir kt.).

7. Teismas, nustatęs, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, jas parenka atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Spręsdamas šį klausimą, teismas pirmiausia turėtų įvertinti tokių priemonių suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

8. Sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo turėtų būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Šia prasme atsižvelgiama į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021).

9. Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. Ji pagal šio straipsnio 3 dalį kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Tačiau, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, turi būti vertinamas ir tokio konfiskavimo proporcingumas.

10. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis iš šios taisyklės – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

11. Aiškinant turto konfiskavimo netikslingumo nuostatą, visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-107-976/2021).

12. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).

13. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. V., būdamas neblaivus, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį; šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju, siekiant prevencinio tikslo, BK 72 straipsnio nuostatų taikymas yra būtinas, tačiau šiam tikslui įgyvendinti pakanka ne konfiskuoti transporto priemonę, o išieškoti jos vertę, kaip tai nurodo BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos. Teismas argumentavo, kodėl M. V. netaikytinas visos automobilio vertės – 35 000 Eur, o taikytinas 5000 Eur jos dalies išieškojimas, nurodydamas šias aplinkybes: M. V., kai jis vairavo, buvo nustatytas sunkus – 2,69 prom. – neblaivumo laipsnis, tačiau jis šiuo nuosprendžiu yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu; byloje nustatyta viena jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; M. V. santykinai jauno amžiaus, dirba, prisideda prie mažametės dukters išlaikymo, turi finansinių įsipareigojimų. Teismas įvertino ir jo gaunamo užmokesčio dydį (700–1000 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės rodo tai, jog automobilio, kurio vidutinė rinkos vertė 34 469 Eur, konfiskavimas būtų neproporcingas, be to, pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, kad M. V. darė kokius nors pavojingus manevrus ar sukėlė ypatingą pavojų eismo saugumui – didesnį, nei savaime transporto priemone vairavimas esant sunkiam girtumui. Tačiau, įvertinęs tai kitų M. V. paskirtų poveikio priemonių visumos kontekste, t. y. kad, M. V. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam nekilo neigiamų padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, pirmosios instancijos teismo nustatytos laidavimo sąlygos yra švelnios – laidavimas skirtas be užstato, paskirto laidavimo terminas artimas minimaliam, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – terminas mažesnis už vidurkį, atsižvelgdamas į M. V. turtinę padėtį, kurią apeliacinės instancijos teismas aptarė papildomai ir įvertino kaip pakankamą baudžiamojo poveikio priemonei ar baudai sumokėti, nurodydamas, kad, siekiant užtikrinti efektyvų kompleksinį BK 41 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimą, yra išieškotinas ne septintadalis, o apie pusę konfiskuotino automobilio vertės atitinkanti pinigų suma, apeliacinės instancijos teismas nusprendė išieškoti dalį transporto priemonės vertės atitinkančią pinigų sumą – 15 000 Eur.

14. Iš nuosprendžių matyti, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo bendro pobūdžio išvada, jog prevenciniam tikslui įgyvendinti pakanka transporto priemonės vertės išieškojimo, o detalesnė byloje nustatytų aplinkybių analizė nuosprendyje pateikta ne dėl galimybės taikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą išimtį, nekonfiskuojant nusikalstamos veikos priemonės – automobilio, bet dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumo. Apeliacinės instancijos teismas automobilio konfiskavimo neproporcingumą iš esmės grindė automobilio verte. Teisėjų kolegijos nuomone, automobilio vertė neturėtų būti lemiamas veiksnys, kai, siekiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų (atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims), sprendžiama, ar kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuotinas automobilis, ar išieškotina tik dalis jo vertės. Priešingu atveju galima situacija, kad asmuo, nusikalstamą veiką padaręs vairuodamas didesnės vertės automobilį ir dėl to išvengęs jo konfiskavimo, atsidurtų kitokioje padėtyje nei analogiškai mažesnės vertės automobilį vairavęs asmuo, kurio automobilis būtų konfiskuotas. O tai neleistų vienodai užtikrinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės pirmiau minėtų prevencinių tikslų ir prieštarautų teisingumo principui.

15. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas būtų buvęs paslėptas ar suvartotas, jis nuosavybės teise priklauso kaltininkui, o skundžiamuose teismų nuosprendžiuose nurodomos aplinkybės tinkamai nepagrindžia išvados, kad nagrinėjamu atveju konfiskuoti automobilį būtų netikslinga ir dalies jo vertės išieškojimas yra tikslingesnis.

16. Įvertinusi teismų nuosprendžiuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra tinkamai nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą išimtį, kuri, esant tam tikroms sąlygoms, leidžia nekonfiskuoti turto, atitinkančio 72 straipsnio 1–4 dalyje nustatytus konfiskuotino turto požymius, o išieškoti iš kaltininko šio turto vertę ar vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. Išvados nekonfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio – nuosprendžiuose tinkamai nemotyvuotos, nenurodant konkrečių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo pirmiau jau minėtos imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos, nustatančios, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonė) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Todėl konstatuotina, kad, taikydami BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą, tačiau tinkamai jos taikymo nepagrindę savo sprendimuose, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

17. Nurodydamas, kad netinkamai pritaikytas BK 72 straipsnis, kasaciniame skunde prokuroras prašo bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamu atveju turto konfiskavimo klausimo tinkamas išsprendimas priklauso ne tik nuo teisinių aplinkybių vertinimo, bet taip pat turi būti tikrinamos ir nustatomos bylai reikšmingos faktinės aplinkybes. Todėl, neperžengiant bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų, byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kad būtų tinkamai išspręstas BK 72 straipsnio taikymo klausimas.

18. Kasacinės instancijos teismas nepasisako dėl gynėjo pateiktų argumentų ir naujų duomenų apie automobilio vertę ir kt. Šie klausimai gali būti sprendžiami bylą iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Alenas Piesliakas

Eligijus Gladutis