Baudžiamoji byla Nr. 2K-27-976/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00038-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.16.3.1; 1.2.16.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. C. (M. C.) gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198 straipsnio 1 dalį 110 MGL (5500 Eur) dydžio bauda ir pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 110 MGL (5500 Eur) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 7 d. nutartis, kuria nuteistojo M. C. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. C. nuteistas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir neteisėtai stebėjo neviešus elektroninius duomenis, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 7 d. 19.44 val. iki 2020 m. gegužės 19 d. 20.02 val., būdamas namuose, naudodamasis galinio tinklo įrenginiu ir interneto ryšio elektroninės prieigos adresu, teikiamu jo vardu, neteisėtai – pasinaudodamas jam žinomais prisijungimo duomenimis (vardu ir slaptažodžiu) prie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ir dokumentų valdymo ir saugojimo sistemos „SharePoint“, nedirbamas UAB „R.“ ir nevykdydamas savo tiesioginių darbo funkcijų, neturėdamas UAB „R.“ sutikimo ir taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones – prisijungimo teisė ir prisijungimo duomenys jam buvo suteikti tik kaip UAB,,R.“ darbuotojui, 3 kartus prisijungė prie elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB „R.“ ir naudojama įmonės komercinės veiklos naudai, ir 63 kartus prisijungė prie UAB „R.“ naudojamos dokumentų valdymo ir saugojimo sistemos „SharePoint“ bei prisijungimo laiku neteisėtai – neturėdamas dokumentų valdymo ir saugojimo sistemos „SharePoint“ naudotojos – UAB „R.“ sutikimo, stebėjo į sistemą įkeltus neviešus elektroninius duomenis – duomenis apie operacinius ir strateginius įmonės valdymo rodiklius, biudžetą ir pardavimo planus.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo M. C. gynėjas advokatas T. Januškevičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 7 d. nutartį ir, vadovaujantis BK 37 straipsniu, baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Abiejų instancijų teismai M. C. tyčinę kaltės formą nustatė visiškai nevertinę dalies įrodymų, kurių reikšmę gynėjas nurodė tiek abiejų instancijų teismuose pasakytose baigiamosiose kalbose, tiek apeliaciniame skunde. Po 2020 m. kovo 6 d., kai nuteistasis nusprendė nebeteikti paslaugų UAB „R.“, jis toliau naudojosi jam suteikta šios bendrovės „Microsoft“ paskyra (elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir dokumentų valdymo ir saugojimo sistema „SharePoint“), būdamas įsitikinęs savo veiksmų teisėtumu, nes veiksmus, už kurių atlikimą jis nuteistas, atliko turėdamas teisėtai suteiktą prieigą prie UAB „R.“ „Microsoft“ paskyros, šia prieiga jis naudojosi UAB „R.“ interesais ir su šios bendrovės darbuotojų žinia (asmeniškai su jais kontaktuodamas jam priskirtu elektroniniu paštu), nesiekė jokių pavojingų padarinių ir pan.
2.2. Abiejų instancijų teismai nevertino ikiteisminio tyrimo metu M. C. pateiktų po 2020 m. kovo 6 d., kai M. C. UAB „R.“ nustojo teikti aktyvias paslaugas, jo „Skype“ programėle vykusių susirašinėjimų su UAB „R.“ darbuotojais: buhaltere G. S., vadybininkais P. G. ir F. A. (F. A.) įvairiais klausimais, susijusiais su šios bendrovės veikla (dėl klientų atsiskaitymų, persiunčiant dokumentus, ir pan.). Taip pat nevertino pirmosios instancijos teismo posėdyje M. C. pateikto elektroninio laiško, jo paties prašymu persiųsto iš kliento A. E. Z. (A. E. Z.), iš šio laiško matyti, kad 2020 m. kovo 12 d. M. C. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) minėtam klientui išsiuntė elektroninį laišką, informuodamas, jog nutraukia santykius su UAB „R.“ ir nuo šiol reikėtų kontaktuoti su kolega P. G.. Šio laiško kopija tuo pačiu metu išsiųsta UAB „R.“ vadybininkui P. G.. Teismai nevertino UAB „R.“ atstovo pateikto dokumento (duomenys neskelbtini), kuris buvo apžiūrėtas pirmosios instancijos teisme, dalyvaujant liudytojui – UAB „R.“ informacinių technologijų specialistui P. C.. Šiame dokumente fiksuota prisijungimų prie M. C. suteiktos UAB „R.“ „Microsoft“ paskyros ir veiksmų istorija, iš kurios matyti, kad po 2020 m. kovo 6 d. M. C. iš jam priskirto elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) siuntė elektroninius laiškus UAB „R.“ darbuotojams – buhalterei G. S. ir direktoriui A. R.. Taigi nuteistasis M. C. po 2020 m. kovo 6 d., kai buvo nutrauktas aktyvus paslaugų teikimas UAB „R.“, vis dar palaikė santykius su UAB „R.“ darbuotojais, juos konsultavo šios bendrovės veiklos klausimais, keitėsi informacija ir, naudodamasis jam priskirtu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), siuntė elektroninius laiškus UAB „R.“ darbuotojams. Šių laiškų siuntimas patvirtina, kad nuteistasis M. C. nesiekė slėpti fakto, kad jam suteikta prieiga prie UAB „R.“ „Microsoft“ paskyros, suteikiančios galimybę naudotis elektroniniu paštu ir dokumentų valdymo bei saugojimo sistema „SharePoint“. Abiejų instancijų teismai, nevertindami pirmiau išvardytų įrodymų, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, šis pažeidimas sukliudė išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą. Be to, apeliacinio skundo argumentai dėl M. C. tyčios nebuvimo buvo grindžiami minėtais įrodymais, bet apeliacinės instancijos teismas nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip iš esmės pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį.
2.3. Ikiteisminio tyrimo metu M. C., be kita ko, buvo įtariamas nusikalstamos veikos, nurodytos BK 1981 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. buvo įtariamas 2020 m. gegužės 15 d. neteisėtai, neturėdamas UAB „R.“ sutikimo, su jam žinomais prisijungimo duomenimis prisijungęs prie pastarajai įmonei priklausančios „(duomenys neskelbtini) “ informacinės sistemos ir neteisėtai pašalinęs bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius objektus. 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, argumentuodamas M. C. tyčios buvimą ir veikų pavojingumą, padarė šiurkščių įrodymų turinio vertinimo klaidų, nes vertino dalį įrodymų, kurie susiję tik su ikiteisminio tyrimo metu tirta nusikalstama veika, susijusia su neteisėtu prisijungimu prie „(duomenys neskelbtini)“ sistemos, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. „(duomenys neskelbtini)“ informacinė sistema skirta UAB „R.“ klientėms – transporto priemonių bendrovėms, kad jos nuotoliniu būdu galėtų stebėti savo transporto priemonių lokaciją ir kitą informaciją, o „Microsoft“ paskyra suteikia prieigą prie elektroninio pašto bei dokumentų valdymo ir saugojimo sistemos „SharePoint“, kuria kasdienėje veikloje naudojasi bendrovės UAB „R.“ darbuotojai. Taigi „(duomenys neskelbtini)“ informacinė sistema ir „Microsoft“ paskyros paketas yra dvi atskiros informacinės sistemos, turinčios skirtingą paskirtį, skirtingus prisijungimo duomenis ir pan., tačiau apeliacinės instancijos teismas šias dvi informacines sistemas klaidingai vertino kaip tą pačią informacinę sistemą ir padarė esminių įrodymų turinio vertinimo klaidų. Nutarties 14 punkte nurodyta, kad bylos duomenys patvirtina, jog M. C., prisijungęs prie sistemos „SharePoint“, netgi ištrynė tam tikrus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokie įrodymai pagrindžia, kad M. C., prisijungęs prie dokumentų valdymo ir saugojimo sistemos „SharePoint“, būtų ištrynęs šioje sistemoje saugomą informaciją, be to, šių veiksmų padarymu M. C. nebuvo kaltinamas ir nebuvo dėl to nuteistas. Nutarties 19 punkte nurodyta, kad dėl neteisėtų M. C. veiksmų nukentėjo UAB „R.“ reputacija, darbuotojai buvo priversti atsitraukti nuo įprastų darbų, kad būtų pašalintos kilusios pasekmės, ir padaryta 9000 Eur žala; taip pat nurodyta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog M. C., prisijungęs prie sistemos „SharePoint“, ištrynė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ objektus iš sistemos, taip padarė didelių problemų UAB „R.“. Taigi apeliacinės instancijos teismas klaidingai vertino įrodymų turinį, susiedamas „(duomenys neskelbtini)“ informacinę sistemą ir „Microsoft“ paskyrą. Objektai, priklausantys bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, buvo pašalinti ne iš „SharePoint“ sistemos, o iš UAB „R.“ valdomos informacinės sistemos „(duomenys neskelbtini)“. UAB „R.“ direktorius A. R., apklaustas kaip liudytojas, nurodydamas apie bendrovei padarytą reputacinę ir 9000 Eur turtinę žalą, šią žalą siejo su nusikalstama veika, susijusia su prisijungimu prie „(duomenys neskelbtini)“ sistemos ir joje saugomų objektų ištrynimu. Taigi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 198 straipsnio 1 dalyje ir BK 1981 straipsnio 1 dalyje, nėra niekaip susijusios su prisijungimu prie „(duomenys neskelbtini)“ sistemos ir atitinkamų objektų, priklausančių bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, pašalinimu. Apeliacinės instancijos teismo padarytos šiurkščios klaidos, vertinant įrodymų turinį, nulėmė tai, kad išsamiai ir atidžiai neišnagrinėtos visos reikšmingos aplinkybės, o tai vertintina kaip esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, kuris sukliudė išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą.
2.4. Apeliacinės instancijos teismas, neatleisdamas M. C. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. M. C. nuteistas už neviešų elektroninių duomenų stebėjimą, jis nebuvo kaltinamas atlikęs kitas BK 198 straipsnio 1 dalyje nurodytas alternatyvias veikas ir dėl to nėra nuteistas. Vien tik M. C. veiksmų, prisijungus prie „SharePoint“ sistemos, istorija, fiksuota dokumente (duomenys neskelbtini), – kad atitinkami dokumentai buvo peržiūrėti, pakeisti (modifikuoti) ar parsisiųsti, savaime negali patvirtinti pastarojo veikos (neviešų elektroninių duomenų stebėjimo) pakankamo pavojingumo. M. C. patvirtino, kad yra peržiūrėjęs į šią sistemą įkeltus dokumentus, juos atsisiuntęs, kad būtų patogiau su jais susipažinti, parodė, kad galbūt kažką keitė (modifikavo), tačiau nelabai pamena. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kokius konkrečius elektroninius duomenis M. C. pakeitė, UAB „R.“ nereiškia jokių pretenzijų dėl elektroninių duomenų pašalinimo ar pakeitimo, todėl labai tikėtina, kad realiai jokie elektroniniai duomenys nebuvo pakeisti, o dokumento (duomenys neskelbtini) veiksmų istorijoje šis veiksmas fiksuotas dėl techninių ypatumų, kuriuos galėtų paaiškinti tik informacinių technologijų specialistas. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad M. C., naudodamasis jam suteikta UAB „R.“ „Microsoft“ paskyra, būtų siekęs pavojingų padarinių, be to, UAB „R.“ nepadaryta jokia žala.
2.5. Toliau išdėstytos aplinkybės pagrindžia nusikalstamų veikų mažesnį pavojingumą ir pagrindą atleisti M. C. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų mažareikšmiškumo: a) prieiga prie UAB „R.“ „Microsoft“ paskyros M. C. suteikta paslaugų teikimo sutarties pagrindu, o nutraukus bendradarbiavimo santykius, UAB „R.“ atsakingi darbuotojai prieigos nepašalino; b) M. C. po 2020 m. kovo 6 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) siuntė elektroninius laiškus UAB „R.“ darbuotojams, o tai patvirtina, kad jis neslėpė turįs galimybę naudotis UAB „R.“ „Microsoft“ paskyra; c) kadangi M. C. kelerius metus teikė paslaugas UAB „R.“ ir naudojosi dokumentų valdymo ir saugojimo sistema „SharePoint“, jam buvo žinomas į šią sistemą įkeltų elektroninių dokumentų turinys, o nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad M. C. būtų stebėjęs (susipažinęs) į „SharePoint“ sistemą po 2020 m. kovo 6 d. įkeltus dokumentus, su kuriais jis nebuvo susipažinęs ar neturėjo teisės susipažinti; d) nepadaryta jokia žala UAB „R.“ ir nesiekta jokių pavojingų padarinių. Atsižvelgiant į M. C. padarytų veikų ypatumus, padarymo būdą, į tai, kad nekilo jokių pavojingų padarinių, taip pat į tai, kad UAB „R.“ atstovas nereiškia ieškinio dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos turėtų būti vertinamos kaip mažareikšmės.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimu į nuteistojo M. C. gynėjo advokato T. Januškevičiaus kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasacinio skundo argumentai, kad abiejų instancijų teismai nevertino dalies įrodymų, kurie reikšmingi sprendžiant, ar iš tiesų nuteistasis M. C. veikė tiesiogine tyčia neteisėtai prisijungdamas prie informacinių sistemų, t. y. prie elektroninio pašto dėžutės ir dokumentų valdymo ir saugojimo sistemos „SharePoint“, taip neteisėtai stebėdamas neviešus duomenis, yra nepagrįsti. Skunde nurodytos aplinkybės buvo vertintos skundžiamuose teismų sprendimuose, analizuojant nuteistojo M. C., liudytojų G. S., P. C., A. R. parodymus, o šie liudytojai patvirtino, kad nuteistasis po 2020 m. kovo 6 d. siuntė jiems ir bendrovės klientams laiškus, naudodamasis buvusios darbovietės UAB „R.“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teisme liudytojas P. C. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo M. C. prisijungimai buvo pateikti dokumentuose („(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“). Atsidarius dokumentą „(duomenys neskelbtini)“ galima matyti jo prisijungimus prie elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad nuteistasis M. C. į bylą pateikė elektroninį laišką, išsiųstą A. E. Z., kuriuo informavo, kad priėmė sprendimą palikti UAB „R.“. Teismo nuomone, šio laiško turinys patvirtina pasibaigusius M. C. ir UAB „R.“ bendradarbiavimo santykius. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad dėl UAB „R.“ atsakingų darbuotojų patirties stokos, atliekant darbuotojo, dirbančio ne pagal darbo, o pagal bendradarbiavimo sutartį, išdarbinimo procedūrą, nuteistojo M. C. prieiga prie UAB „R.“ informacinės sistemos po 2020 m. kovo 6 d. liko nepanaikinta. Tačiau nuteistasis M. C., bendradarbiaudamas su UAB „R.“ nuo 2016 metų, gerai žinojo ir aiškiai suvokė, kad minėta prieiga prie UAB „R.“ informacinės sistemos jam buvo suteikta darbinėms funkcijoms vykdyti, o ne kitais tikslais, todėl, 2020 m. kovo 6 d. savo iniciatyva nutraukęs bendradarbiavimo santykius su UAB „R.“, nebeturėjo teisės naudotis šia prieiga. Nors nuteistasis M. C. nesiekė slėpti fakto, kad nutraukus darbo santykius jam nepanaikinta prieiga prie UAB „R.“ „Microsoft“ paskyros, suteikiančios galimybę naudotis elektroniniu paštu ir dokumentų valdymo bei saugojimo sistema „SharePoint“, toks jo elgesys neteisina jo neteisėtų prisijungimų ir kitų atliktų veiksmų.
3.2. Kasacinio skundo argumentai, kad abiejų instancijų teismai padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, kuris sukliudė išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą, o apeliacinės instancijos teismas nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, yra nepagrįsti.
3.3. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas atliktas įrodymų vertinimas ir pateikiamas savas jų vertinimas bei interpretavimas, prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jais grįsti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, kasacine tvarka nenagrinėtini.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistojo M. C. neteisėtų prisijungimų pavojingumo, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad bendradarbiavimas tarp M. C. ir UAB „R.“ nutrūko ne abiejų šalių taikiu sprendimu. UAB „A.“, vadovaujama M. C., konkuruoja su UAB „R.“, todėl neįtikėtina, kad nuteistasis būtų siekęs padėti savo konkurentams, nutrūkus santykiams su jais, juo labiau kad bylos duomenys patvirtina, jog M. C., prisijungęs prie sistemos „SharePoint“, netgi ištrynė tam tikrus duomenis. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje pagrįstai nustatyta, kad nuteistasis M. C. sistemingai, daugiau nei du mėnesius, prisijungdavo prie UAB „R.“ informacinės sistemos, stebėjo neviešus duomenis. Dėl neteisėtų M. C. veiksmų nukentėjo UAB „R.“ reputacija, darbuotojai buvo priversti atsitraukti nuo įprastų darbų, kad būtų pašalintos kilusios pasekmės, ir padaryta 9000 Eur žala.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo M. C. gynėjo advokato T. Januškevičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 1981 straipsnio 1 dalies ir BK 198 straipsnio 1 dalies taikymo
5. BK XXX skyriuje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui. Šiame BK skyriuje, be kita ko, kriminalizuojant nusikalstamas veikas, pažeidžiančias elektroninių duomenų saugumą ir informacinių sistemų, nustatyta baudžiamoji atsakomybė ne už bet kokį, o būtent už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos ar jos dalies (BK 1981 straipsnis) ar neteisėtą neviešų elektroninių duomenų perėmimą ir panaudojimą (BK 198 straipsnis).
5.1. Neteisėtumo nustatymo reikalavimas yra susijęs su 2001 m. lapkričio 23 d. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 2 straipsnio ir Direktyvos 2013/40/ES 3 straipsnio nuostatomis, reikalaujančiomis kriminalizuoti ne bet kokią, o neteisėtą prieigą prie informacinės sistemos. Vadovaujantis Direktyvos 2013/40/ES 2 straipsnio d punktu, neteisėtumas konstatuotinas, kai prieiga prie informacinės sistemos gauta neturint informacinės sistemos (ar jos dalies) savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios sistemos arba kai toks prisijungimas yra neleidžiamas pagal nacionalinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk5LTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-199-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-199-648/2019">2K-199-648/2019</a>).
5.2. Inkriminuojant nusikalstamas veikas elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, būtina nustatyti neteisėtumo požymį, aiškiai nurodant, kuo jis pasireiškė, kodėl asmens veiksmai laikytini neteisėtais, kokius teisės aktus pažeidė, kokių nustatytų draudimų nesilaikė. Neteisėtumas, jei jis siejamas su asmens, neturinčio jokio teisinio pagrindo jungtis prie sistemos ar prieiti prie elektroninių duomenų šaltinio (pavyzdžiui, duomenų talpyklos, serverio), veiksmais, gali pasireikšti pačiu veikimo būdo neteisėtumu (pvz., neteisėtas prisijungimas prie elektroninių duomenų talpyklos, serverio turinio valdymo sistemos, informacinės sistemos panaudojant programinę įrangą ir pan.). Atvejais, kai kaltininkas, esant teisiniams santykiams (pavyzdžiui, darbiniams ar kitokiems sutartiniams santykiams), turi galimybę prieiti prie informacinės sistemos ar duomenų, jam suteiktos atitinkamos teisės disponuoti elektroniniais duomenimis (pavyzdžiui, juos iš dalies ar visiškai administruoti), jo tyčinio veikimo (poveikio) neteisėtumas turi būti nustatomas aiškiai nurodant, kokius teisės aktus jis pažeidė, kokių draudimų, susitarimų, įgaliojimų tyčia nesilaikė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2022">2K-262-489/2022</a>).
6. BK 1981 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamas tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Taigi, kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 1981 straipsnį nustačius, jog prie informacinės sistemos (toliau – ir IS) buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones.
7. Aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, kasacinėse nutartyse pažymėta, kad: 1) vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių; 2) teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu; 3) neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (internetinės bankininkystės sistemos) pažeidžiant autentifikavimo priemonėmis nustatytus prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimus (reikalavimus) paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-375/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-375/2012">2K-375/2012</a>, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC01MDcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4-507/2016">2K-4-507/2016</a>, 2K-314-895/2019, 2K-157-895/2020).
8. BK 198 straipsnyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą neviešų elektroninių duomenų stebėjimą, fiksavimą, perėmimą, įgijimą, laikymą, pasisavinimą, paskleidimą ar kitokį panaudojimą. BK 198 straipsnio 1 dalyje nurodytos pavojingos veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį BK straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo. BK 198 straipsnio 1 dalyje nustatytos alternatyvios – stebėjimo, fiksavimo, perėmimo, įgijimo, laikymo, pasisavinimo, paskleidimo ar kitokio panaudojimo – veikos turi būti padaromos su šio straipsnio dispozicijoje nurodytu nusikalstamos veikos dalyku – neviešais elektroniniais duomenimis. Elektroniniai (kompiuteriniai) duomenys – tai bet kokia faktų, informacijos ar sąvokų pateiktis tokiu pavidalu, kad juos būtų galima apdoroti kompiuterine sistema, taip pat programa, pagal kurią kompiuterinė sistema gali atlikti tam tikrą funkciją (Direktyvos 2013/40/ES 2 straipsnio b punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk5LTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-199-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-199-648/2019">2K-199-648/2019</a>).
9. Abiejų instancijų teismai nustatė ir kasatorius neginčija, kad M. C. nuo 2020 m. kovo 7 d. 19.44 val. iki 2020 m. gegužės 19 d. 20.02 val. tris kartus prisijungė prie UAB,,R.“ elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) ir 63 kartus prisijungė prie UAB,,R.“ naudojamos dokumentų valdymo ir saugojimo sistemos,,SharePoint“ bei peržiūrėjo joje esančius elektroninius duomenis – strateginius bendrovės valdymo rodiklius, biudžetą, pardavimo planus, ir kai kuriuos dokumentus koregavo. Taip pat byloje neginčijama, kad 2018 m. vasario 26 d. paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu bendradarbiavo nuteistasis, kaip UAB,,A.“ direktorius, ir UAB,,R.“ (2016 m. panašaus turinio paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta tarp UAB,,T. S.“, atstovaujamos direktoriaus M. C., ir UAB,,R.“), buvo nutraukta paties nuteistojo iniciatyva 2020 m. kovo 6 d. Atsisakęs toliau teikti UAB,,R.“ atlygintinas rinkos plėtros ir pardavimo paslaugas (susijusias su potencialių klientų paieška ir ryšių palaikymu su esamais klientais), nuteistasis grąžino darbo priemones, atitinkamai UAB,,R.“ nebemokėjo sulygto sutartyje atlygio. Abiem paslaugų teikimo šalims pripažįstant, kad sutartis nutrūko, 2018 m. vasario 26 d. paslaugų teikimo sutarties tarp UAB,,R.“ ir UAB,,A.“ nutraukimo formos nesilaikymas neturi teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimo kontekste. Taigi, nutrūkus paslaugų teikimo sutarčiai, M. C. neteko teisės naudotis teisėmis, susijusiomis su sutartiniais įsipareigojimais, tarp jų – jungtis prie UAB,,R.“ informacinių sistemų ir disponuoti į jas įkeltais duomenimis.
10. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad nuteistasis tuoj po jo pranešimo UAB,,R.“, kad nebeteiks klientų paieškos paslaugų UAB,,R.“, grąžino bendrovei kompiuterį ir telefono aparatą, taip pat SIM kortelę, kuri buvo deaktyvuota 2020 m. kovo 11 d. 0.00 val. Tačiau jam UAB,,R.“ suteiktą elektroninio pašto paskyrą, per kurią jungiamasi prie ribotos prieigos įmonės vidinio naudojimo dokumentų valdymo ir saugojimo sistemos,,SharePoint“, M. C. buvo įsidiegęs savo privačiame telefono aparate. Byloje nustatyta, kad nors UAB,,R.“ suteikta SIM kortelė buvo deaktyvuota, tačiau M. C. naudojosi tuo, kad, jungiantis prie UAB,,R.“ elektroninio pašto ir dokumentų valdymo bei stebėjimo sistemos,,SharePoint“, nereikia iš naujo suvedinėti prisijungimo duomenų (vardo ir slaptažodžio), tai yra gauti SMS kodo į su paskyra susietą telefono numerį, kai prisijungimo įrenginiai buvo 90 dienų laikotarpiui įsiminti (pasirenkant funkciją,,prisiminti mane“). Todėl, M. C. jungiantis iš įsimintų įrenginių (jo telefono aparato), nuo 2020 m. kovo 7 d. iš jo nebuvo reikalaujama suvesti prisijungimo vardo ir slaptažodžio.
11. Įvertinusi pirmiau minėtą teismų praktiką, kurioje aiškinamas prisijungimo prie informacinių sistemų neteisėtumas, sistemos suklaidinimo būdai, ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. C. neteisėtai prisijungė prie UAB,,R.“ informacinės sistemos. Teismai nustatė, kad M. C. prisijungė prie informacinės sistemos,,SharePoint“ 1) neteisėtai, t. y. nutrūkus teisiniams santykiams tarp jo ir UAB,,R.“, nebevykdydamas jokių su šia bendrove susijusių funkcijų, neturėdamas UAB „R.“ sutikimo jungtis prie jos informacinių sistemų, ir 2) suklaidinęs informacinę sistemą (pateikęs save kaip teisėtą vartotoją, nors teisiniai santykiai, leidę prieigą prie sistemos, jau buvo pasibaigę), t. y. pasinaudodamas jam suteiktais prisijungimo duomenimis (vardu ir slaptažodžiu) prie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ir dokumentų valdymo ir saugojimo sistemos „SharePoint“, nors prisijungimo teisė ir prisijungimo duomenys jam buvo suteikti sutarties, kuri jungimosi metu jau buvo nutrūkusi, pagrindu ir tik sutarčiai vykdyti.
12. Teisėjų kolegija pritaria tokiam neteisėto, suklaidinus informacinę sistemą, prisijungimo vertinimui: nors nuteistasis, jungdamasis prie UAB,,R.“ informacinės sistemos, panaudojo jam paslaugų sutarties pagrindu suteiktus prisijungimo prie informacinės sistemos duomenis, tačiau, jo paties iniciatyva nutraukus paslaugų teikimo sutartį, jis neteko teisės naudotis ne tik materialiomis jam suteiktomis darbo priemonėmis (kompiuteriu, telefono aparatu, SIM kortele), bet ir prisijungimo prie riboto naudojimo sistemų galimybėmis, todėl toks prisijungimas laikytinas neteisėtu ir sistemą suklaidinusiu.
13. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis M. C. nesupratęs, jog, vienašališkai savo paties iniciatyva nutraukęs paslaugų teikimo sutartį su UAB,,R.“, jis nebegali jungtis prie UAB,,R.“ jam suteikto pašto, per kurį jis jungėsi prie dokumentų valdymo ir saugojimo sistemos,,SharePoint“, kurioje peržiūrėjo, siuntėsi, koregavo bendrovės dokumentus. Kasaciniame, kaip ir apeliaciniame, skunde nurodoma, kad, visų pirma, bendrovė, nutraukus sutartį, nepanaikino M. C. elektroninio pašto paskyros; antra, jis jau po 2020 m. kovo 6 d. iš šio pašto susirašinėjo su įmonės darbuotojais, taigi, neslėpė fakto, kad vis dar turi prisijungimą; trečia, prie elektroninio pašto ir dokumentų valdymo ir saugojimo sistemos,,SharePoint“ jungėsi siekdamas padėti UAB,,R.“ darbuotojams perimti jo anksčiau darytus darbus. Remiantis tokiais argumentais teigiama, kad M. C. veikoje nenustatyta tyčia.
14. Kaip matyti iš bylos ir abiejų instancijų teismų sprendimų, teismai išsamiai analizavo šią M. C. poziciją ir argumentuotai ją paneigė. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogiškus argumentus dėl tyčios nebuvimo, padarė įrodymų visuma grįstą išvadą, kad M. C., nuo 2016 m. bendradarbiaudamas su UAB,,R.“, gerai žinojo ir suvokė, jog prieiga prie UAB,,R.“ dokumentų valdymo ir saugojimo sistemos jam buvo suteikta tik funkcijoms, aptartoms sutartyje dėl paslaugų teikimo, vykdyti; kad paslaugų teikimo sutartis jo iniciatyva yra nutrūkusi; kad jo vadovaujama įmonė,,A.“ teikia (teiks) rinkai tokias pačias paslaugas, kaip teikia UAB,,R.“, t. y. šios įmonės konkuruoja; kad UAB,,R.“ direktorius ar kitas bendrovei atstovaujantis asmuo neprašė jo pratęsti paslaugų teikimo. Taigi, teismas nusprendė, kad nuteistasis M. C. suvokė savo veikos neteisėtumą, t. y. veikė tyčia (apeliacinės instancijos teismo nutarties 14–16 punktai).
15. Nors šių byloje nustatytų objektyvių aplinkybių M. C. neginčija, vis dėlto skunde teigiama, kad būtent UAB,,R.“ veika paneigia jo tyčią. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai, kad M. C. tyčią paneigia UAB,,R.“ ir jos darbuotojų elgesys (UAB,,R.“ nepanaikino jo prisijungimo galimybės, kai kurie darbuotojai su juo po sutarties nutraukimo susirašinėjo darbo klausimais), kartu teigiant, kad šie jo gynybos argumentai nebuvo nagrinėjami.
16. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši gynybos pozicija buvo atidžiai ištirta teismuose ir pagrįstai paneigta. Byloje iš tiesų nustatyta, kad dėl UAB „R.“ atsakingų darbuotojų nepakankamo patyrimo, nutraukiant paslaugų teikimo, o ne darbo sutartis, M. C. suteikta prieiga prie UAB „R.“ „Microsoft“ paskyros po 2020 m. kovo 6 d. nebuvo panaikinta; taip pat kiti darbuotojai nebuvo laiku informuoti apie paslaugų sutarties su M. C. nutraukimą (viena darbuotoja, susirašinėjusi su M. C., nepamena, kada sužinojo, jog M. C. nebeteikia paslaugų įmonei). M. C. elektroninio pašto paskyra buvo panaikinta iš karto po to, kai, tiriant incidentą dėl kliento duomenų dingimo iš kitos UAB,,R.“ sistemos,,(duomenys neskelbtini)“, buvo nustatytas daugkartinis neteisėtas M. C. jungimasis prie dokumentų valdymo ir saugojimo sistemos,,SharePoint“ (apeliacinės instancijos teismo nutarties 14–16 punktai). Šioje nutartyje jau minėta, kad vien tik prieigos prie informacinės sistemos nepanaikinimas, jei yra nutraukti tokią prieigą leidę teisiniai santykiai, savaime nepašalina prieigos prie informacinės sistemos neteisėtumo. Taigi, nustatę tokias aplinkybes, teismai padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad UAB,,R.“ nepakankamas atidumas, nutraukiant paslaugų teikimo sutartį, nepaneigia nuteistojo M. C. suvokimo, kad prie informacinės sistemos jis jungėsi neteisėtai, t. y. veikė tyčia.
17. BK 198 straipsnio 1 dalies taikymas kasaciniame skunde iš esmės ginčijamas tik tuo aspektu, kad M. C., prisijungęs prie dokumentų valdymo ir saugojimo sistemos,,SharePoint“, peržiūrėjo dokumentus, kurių turinį jis pirmiau galėjo matyti, o prie kai kurių dokumentų sukūrimo yra prisidėjęs ir pats. Šie argumentai nepagrįsti.
17.1. BK 198 straipsnyje nustatyta atsakomybė skirta neviešų elektroninių duomenų apsaugai. Kaip nustatyta byloje, pirma, šiuos duomenis galėjo matyti tik asmenys, turintys UAB,,R.“ suteiktus prisijungimo prie sistemos duomenis; antra, šie duomenys yra svarbūs UAB,,R.“ verslui, jos konkurencingumui ir plėtrai (operaciniai ir strateginiai bendrovės valdymo rodikliai, biudžetas, pardavimo planai); trečia, šie duomenys buvo nuolat atnaujinami ir pildomi.
17.2. Kartu pažymėtina, kad pagal paslaugų teikimo sutartis, įskaitant 2018 m. vasario 26 d. paslaugų teikimo sutarties 6 punktą, UAB,,A.“ atstovaujantis direktorius M. C. buvo įsipareigojęs laikytis konfidencialumo, t. y. nenaudoti, nekopijuoti, nepritaikyti, neteikti, neperduoti apie klientę UAB,,R.“ jokios informacijos, kuri atskleidžiama arba kitaip gaunama pagal sutartį ar ryšium su ja ir kuri yra konfidenciali.
17.3. Nekartojant pirmiau nutartyje pateiktų argumentų dėl M. C. neteisėto ir tyčinio prisijungimo prie dokumentų valdymo ir saugojimo sistemos,,SharePoint“, konstatuotina, kad sistemoje esančių neviešo pobūdžio, t. y. konfidencialių, duomenų peržiūrėjimas (skaitymas, atsisiuntimas) tinkamai kvalifikuotas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį kaip atskiras nusikaltimas, padarytas esant idealiajai sutapčiai su neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos (BK 1981 straipsnio 1 dalis).
18. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai nuteistojo M. C. veikas pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai kvalifikavo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį ir 198 straipsnio 1 dalį.
Dėl nusikaltimų mažareikšmiškumo
19. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai turėjo taikyti BK 37 straipsnį, t. y. pripažinti nusikaltimus mažareikšmiais. BK 198 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo mažesnis pavojingumas grindžiamas tuo, kad byloje inkriminuota tik viena iš alternatyvių veikų; M. C., kelerius metus teikusiam paslaugas UAB,,R.“, iš esmės buvo žinomas į šią sistemą įkeliamų elektroninių dokumentų turinys; byloje nenustatyta, kokius konkrečius elektroninius duomenis jis pakeitė. BK 1981 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo mažareikšmiškumas grindžiamas tuo, kad, nutraukus bendradarbiavimo santykius, UAB „R.“ M. C. „Microsoft“ paskyros nepašalino ir jis neslėpė turįs galimybę naudotis ja. Kartu nurodoma, kad UAB „R.“ šioje byloje nereiškia jokių pretenzijų dėl elektroninių duomenų pašalinimo ar pakeitimo, jai nepadaryta jokia žala; pats M. C. nesiekęs pavojingų padarinių.
20. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo nustatytas BK 37 straipsnyje, pagal kurį nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai veika, turinti konkretaus nusikaltimo sudėties požymius, iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus tokios žalos atsiradimo pavojaus, ji vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202-489/2018">2K-202-489/2018</a>, 2K-93-788/2017, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-180-693/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk5LTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-199-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-199-648/2019">2K-199-648/2019</a>). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.
21. Neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos mažareikšmiškumo aspektu kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei toks prisijungimas leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC01MDcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4-507/2016">2K-4-507/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk5LTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-199-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-199-648/2019">2K-199-648/2019</a>). Tai, kad byloje dėl BK 1981 straipsnio nusikalstamos veikos nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, savaime nemažina veikos pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk5LTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-199-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-199-648/2019">2K-199-648/2019</a>).
22. Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 1981 straipsnis) ir neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas (BK 198 straipsnis) kriminalizuoti atsižvelgiant į tarptautinį ir Europos Sąjungos teisinį reguliavimą. BK 1981 straipsnio 1 dalyje ir BK 198 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikaltimų sudėtis yra formalioji, tai reiškia, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliko minėtų straipsnių dispozicijoje nurodytus neteisėtus veiksmus, ir nereikalaujama, kad atsirastų nusikalstamų padarinių. Jei kartu yra padaromos kitos nusikalstamos veikos, taip pat ir sukeliančios tam tikrus padarinius, jos kvalifikuojamos atskirai.
23. Pirmosios instancijos teismas veikų pavojingumą pagrindė tuo, kad M. C. tyčinis neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos ir atliktų veiksmų su neviešais duomenimis pobūdis (peržiūrėjo, keitė, parsisiuntė, bendrino dokumentus), jų intensyvumas (nuo 2020 m. kovo 7 d. ki 2020 m. gegužės 19 d. prie,,SharePoint“ sistemos prisijungė 63 kartus), dokumentų pobūdis (bendrovės strateginiai planai, biudžetas, pardavimo planai) patvirtina tokių veiksmų pavojingumą. Teismas pabrėžė ir tai, kad M. C., kaip UAB,,A.“, vykdančios analogišką veiklą kaip ir UAB,,R.“, direktorius, turėdamas planų kurti savo verslą, buvo suinteresuotas matyti, analizuoti neviešus UAB,,R.“ duomenis. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad visos byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo taikyti mažareikšmiškumo instituto, papildomai pažymėjo, kad civilinio ieškinio nereiškimas savaime nešalina veikos pavojingumo.
24. Kartu pažymėtina, kad kasatorius yra teisus nurodydamas, jog, vertinant veikų mažareikšmiškumą, tiesiogiai negalima remtis faktinėmis aplinkybėmis, kurios neinkriminuotos kaip nusikalstamos nagrinėjamoje byloje. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties 19 punkto, teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl veikų mažareikšmiškumo, nurodė, kad M. C., prisijungęs prie sistemos,,SharePoint“, ištrynė bendrovės,,(duomenys neskelbtini)“ objektus iš sistemos ir dėl to UAB,,R.“ padaryta 9000 Eur žala. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šios aplinkybės iš tiesų buvo tiriamos nagrinėjamoje byloje. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad vienas iš UAB,,R.“ klientų, bendrovė,,(duomenys neskelbtini)“, pats suteikė M. C. savo turimus prisijungimo duomenis prie UAB,,R.“ administruojamos sistemos,,(duomenys neskelbtini)“, iš kurios kliento duomenys (449 stebėjimo objektų) buvo ištrinti (dėl to klientas buvo pareiškęs pretenziją UAB,,R.“), tačiau vėliau M. C. tuos duomenis kliento sutikimu perkėlė į kitą informacinę sistemą. Pažymėtina, kad kartu apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šios aplinkybės kaltinime nėra inkriminuotos, tačiau rodo M. C. nusikalstamos veikos pavojingumą ir kilusias neigiamas pasekmes UAB,,R.“.
25. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pagal kasacinio skundo argumentus neturi teisinių argumentų pripažinti, kad teismai, netaikydami BK 37 straipsnio, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo M. C. padaryti nusikaltimai negali būti laikomi mažareikšmiais, taip pat nusprendžia, kad teismai atidžiai vertino gynybos argumentus ir padarė iš esmės pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl nusikaltimų pavojingumo. Nuteistasis M. C. neteisėtai daugiau nei 60 kartų jungėsi prie UAB „R.“ dokumentų valdymo ir saugojimo sistemos,,SharePoint“, neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos buvo peržiūrimi (atsisiunčiami) nevieši elektroniniai duomenys, susiję su svarbiais UAB,,R.“ operaciniais ir strateginiais bendrovės valdymo rodikliais, biudžetu, pardavimo planais (t. y. esamais ir potencialiais klientais, komerciniais pasiūlymais jiems, rinkodara ir kt.), kai kurie – ir koreguojami. Teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu atkreipia dėmesį į tai, kad būtent M. C. neteisėti prisijungimo prie informacinės sistemos veiksmai sudarė jam galimybes prieiti prie UAB „R.“ neviešų elektroninių duomenų. Kartu pažymėtina, kad nusikaltimų, kurių sudėtis yra formalioji, pavojingumas turi būti vertinamas ne formaliai. Kasatorius pabrėžia, kad šiais nusikaltimais nepadaryta žala, todėl jie yra mažareikšmiai. Teisėjų kolegija pritaria žemesniųjų instancijų teismų išvadoms, kad, pirma, civilinio ieškinio nereiškimas pats savaime nešalina nusikaltimo pavojingumo; antra, nustačius, kad nuteistojo M. C. vadovaujama įmonė,,A.“ dirba tame pačiame, gana specializuotame rinkos segmente kaip ir UAB,,R.“, neteisėtas daugkartinis jungimasis prie konkuruojančios bendrovės informacinių sistemų ir jos konfidencialių duomenų peržiūra negali būti pripažinti mažareikšmiais nusikaltimais.
26. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, vadovaujantis kasacinio skundo argumentais, nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo M. C. (M. C.) gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus kasacinį skundą.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Eligijus Gladutis
Rima Ažubalytė
